- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-18
- Bylos Nr.
- 1-113-953/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18165-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas, Saulius Alysas, Mindaugas Šatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2021-06-05 apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini) tyčia sužalojo nukentėjusįjį M. P., o būtent: rankos delnikaukline dalimi suduodamas M. P. vieną kartą į veido sritį, padarė M. P. nosies kaulų lūžį, tai yra sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis D. M. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2021-06-05 apie 17.45 val. Jie sugalvojo su šeima iš savo vasarnamio nueiti pasimaudyti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Kaip ir kiekvieną kartą ėjo (duomenys neskelbtini) gatve į maudyklą ir pamatė kaimynus S. S., V. Ž., L. B. ir šalia stovintį M. P., kurio vardą sužinojo vėliau. Su visais pasisveikino ir toliau nuėjo link (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Jie pradėjo maudytis, o besimaudant atėjo du nepažįstami vyrai A. M. ir T., kurių vardus taip pat sužinojo vėliau. Jie sustojo prie pakrantės, stebėjo juos, šnekučiavosi tarpusavyje ir netrukus pasirodė M. P., kuris pradėjo įsakmiai nurodinėti tiems vyrams nešdintis. Jis toliau maudėsi, bet pamatė, kad prie P. prisijungė R. R., ir tada situacija tarp tų vyrų pradėjo aštrėti, M. P. vyrams pradėjo grasinti, o besijuokiančiam A. M. sakė, kad jei jis dar pasijuoks, tai gaus į nosį. Pamatė, kad tie du vyrai pakrante nuėjo prie savo namų, o P. su R. nuėjo link R. tvoros, sustojo ant kelio ir pradėjo šnekėtis. Baigęs maudytis, jis pasiėmė dukrą ant rankų, žmona paėmė daiktus ir jie pradėjo eiti tiesiausiu keliu link namų. Nuėjus kažkiek metrų, pasipylė iš M. P. keiksmažodžiai ir necenzūriniai žodžiai: „k***, kur čia vaikštot“, „k***, čia mano žemė“, bet jie toliau ėjo link namų. Tačiau jis toliau rėkė: „gaidy, ar girdi“, tačiau jis nekreipė dėmesio ir toliau tolo nuo jo. Prie kelio jam nutirpo rankos nuo dukros nešimo, todėl prie keliuko ją pasidėjo ir išgirdo P. žodžius: „p*** n***“. Jis atsisukęs paklausė jo, kas yra, o jis, sakydamas „p*** n***, nes n*** visus nuo vaizdo“, pradėjo judėti link jo. Kai M. P. priartėjo, jis paleido dukros ranką, ir jis iš karto stūmė jį nuo kelio, o jis „iškrito iš tapkių“, nikstelėjo koją, užmynė ant akmens. Saugodamas savo dukrą ir žmoną, kad ant jų nenuvirstų, savo kūnu pasislinko kairiau ir truputį atgal ir buvo apie 1 m atstumu nuo šeimos. Tuomet M. P. pradėjo smūgiuoti jam į galvą du smūgius ir gavosi taip, jog jis iš karto tiesė ranką jį sulaikyti, rėkė „raminkis“, bet jis dar kartą bandė smūgiuoti, tačiau jis vėl atgal traukėsi ir atsirado truputį didesnis atstumas. Tuomet užlindo jo žmona, laikydama rankose dukrą, ir liepė jam paimti vaiką, nes jai buvo sunku laikyti. Jis paėmė dukrą, žengė kelis žingsnius atgal, o M. P. toliau rėkė: „ateik čia, aš tave p***“. Tuo metu šalia jau buvo R. R., kuris šaukė: „aš viską filmuoju, tau p***“, taip pat buvo brolis ir visi trys vyrai išsirikiavę ant kelio rodė tai kumštį, tai nykštį. Jis pajudėjo truputį atgal, žmona surinko jo „tapkes“, kitus išsimėčiusius daiktus ir nuėjo link savo vasarnamio, o P. su broliu ir kaimynu rėkė savo replikas, tačiau jo nebesivijo. Judant keliu „prasikryžiavo“ su V. Ž., kuris jo paklausė, ar čia M. jį muša, bet tuo metu M. vardas jam nieko nesakė, nes tik vėliau sužinojo to žmogaus vardą ir pavardę. Vasarnamyje ramino klykiančią dukrą, į tai reagavo ir sūnus ir atvažiavo policija, kieme pradėjo klausinėti apie įvykį. Kai jis padėjo dukrą ant žemės, M. P. pasakė: „p*** n***“, tada jis jo paklausė, kas yra, ir tuomet jis pradėjo eiti link jo. Kai P. pradėjo smūgiuoti jam į galvą, tai jis tiesė ranką, bandydamas jį sulaikyti, ir jo ranka kažkur atsirėmė. Po to jis smūgiavo dar du kartus, tai iš viso buvo suduoti keturi smūgiai. Po pirmų dviejų smūgių jis traukėsi, tai kiti smūgiai buvo silpnesni. Nuo pirmų dviejų smūgių jam buvo sukeltas skausmas. Kai po visų keturių smūgių priešais M. P. užlindo jo žmona, jis bandė apeiti ir tęsti tą konfliktą, tačiau jis truputį atsitraukė ir pasiėmė vaiką, tai tuomet fizinių veiksmų nebebuvo atlikta, tačiau toliau buvo išsakomi keiksmažodžiai. Kai P. pasakė „kas yra“, jis pradėjo judėti link jo, o jam iš paskos atsilikę ėjo R. R. ir M. P.. G. P. ėjo nuo namo šono, jis buvo kairiau jo, o kai M. P. pradėjo stumdytis, tai jis buvo prie tvoros už 1-2 m atstumo. Vienu momentu prie jo priėję buvo trys asmenys. V. Ž. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų savininkas ir jis yra vienas iš tų asmenų, su kuriais jis pasisveikino eidamas link tvenkinio, o konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) sklype. Gal V. Ž. kažką matė, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, bet jam einant link namų, jis paklausė, kas atsitiko, kaip jį užpuolė, bet jis toliau judėjo su dukra rankose, prie jo nesustojo ir jie nieko neaptarė. Nuo susirėmimo su P. iki susitikimo su Ž. galėjo praeiti apie 20 sekundžių, nes jis buvo maždaug už 40 m atstumo. Žmona įsiterpė tarp jo ir M. P., nes norėjo sustabdyti konfliktą, be to, ji išsigando ir jai buvo sunku laikyti vaiką rankose, kadangi dukra sveria 34 kg, o jos negalima nei numesti, nei pastumti ir jie ją labai saugo. Jis buvo pastatęs dukrą ant žemės, tačiau ji savarankiškai negali pilnai vaikščioti ir stovėti, be to, po vandens procedūrų atsipalaiduoja raumenynas, todėl dukros raumenys nebelaiko. Praėjus tam tikram laikui, ji pradėjo kažkiek vaikščioti, todėl pareigūnų filmuotoje medžiagoje matyti, jog dukra vaikšto savarankiškai. Nors priešpriešinėje byloje konstatuota, kad M. P. jam nesudavė smūgių, tačiau jis patyrė smūgių sudavimą iš to žmogaus, o priešpriešinėje byloje yra daug detalių, kurias norėtų detaliai pakomentuoti. Jis ištiesė ranką norėdamas palaikyti distanciją tarp savęs ir P., todėl gali būti, jog jo ranka buvo ištiesta jo pečių lygmenyje, nes jų ūgiai yra panašūs. Sunku kažką komentuoti apie M. P. lūžusią nosį, nes gal jam tai atsitiko per savo ranką, gal nuo delnikaulio, o gal kokie nors sumušimai buvo padaryti jau anksčiau. Jis nesutinka, kad M. P. yra padaryta žala, nes jis tik gynėsi. Vaiką nešė, nes jis nepajėgė eiti, kadangi jos raumenys atsipalaidavo, o vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad dukra vaikšto, yra darytas po 30 min. nuo maudymosi. Be to, vaiką nešė, kad būtų greičiau, ir dėl to, kad dar norėjo maudytis. Konflikto metu žmona dukrą prilaikė, nes prieš atbėgant P., jis ją buvo padėjęs ant žemės. Kai jam buvo suduoti smūgiai į galvą, jis patyrė didelį skausmą ir iš inercijos ištiesė ranką. Policijos įraše nėra užfiksuota, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir kad patyrė skausmą, nes atvykus pareigūnams buvo svarbiau vaikai, kuriuos ramino. Pareigūnai klausė apie įvykį, apie jo agresiją M. P. atžvilgiu, o jis nepasakojo savų problemų, kad jam skauda, kad jo vaikai verkia ir kad žmona bei sūnus „pergyvena“, nes nemano, jog turėjo tai padaryti. Po šio įvykio su P. nebendravo. Įvykyje M. P. žmona stovėjo už jo ir buvo labiau stebėtoja. (duomenys neskelbtini) turi nuo 2016 m. Iki įvykio nuolat eidavo maudytis iš savo sodybos link (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Jų maršrutas yra: einame (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini), tuomet kerta gatvelę ties (duomenys neskelbtini), paskui kerta sodybas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei nusuka link (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Ten yra jiems tinkama vieta maudytis, mano, tą maudynvietę prie (duomenys neskelbtini) gatvės įrengė visa bendruomenė, nes ji jau buvo prieš jam atvykstant 2016 m. Mano, tai sodininkų bendrijos narių įrengta maudynvietė, nes daugelis žmonių ją stengiasi tvarkyti ir prižiūrėti. Tuo maršrutu iki tvenkinio visada vaikščiodavo, V. Ž. net atkėlinėjo kelio atitvarą, kad lengviau praeitų, o įvykio dieną jo nepakėlė, kadangi stovėjo truputį toliau. Iki įvykio nei iš vieno asmens nebuvo sulaukęs pretenzijų, kad ne taip vaikšto, kad ne tuo keliu eina ar turi eiti kitu maršrutu. Nuo jo namo iki maudynvietės eina žvyrkelis, juo važinėja kaimynų, kurie turi sklypus, transporto priemonės, taip pat važiuoja specialus transportas, pvz., transportas paimti šiukšles. Grįžtant iš maudynvietės link jo sodybos, nėra jokių kliūčių ar ženklų - viskas yra atvira. Įvykio dieną buvo blaivus, jo girtumas, pareigūnams atvykus pas jį į namus, buvo nustatinėjamas alkotesteriu, kuris parodė 0 promilių. Jo dukra turi sunkią negalią, jai yra paskirtas slaugos asistentas, paskirta priežiūra, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Dukra lanko specialių poreikių mokyklą, ten jai skiriamas asistentas, kad jai padėtų. Jo dukra negali viena nueiti iki ežero ir grįžti atgal. Dukrai yra skirta kinezaterapija, įvykio dieną jai buvo 8 m. Dukrai bet koks sukrėtimas gali būti mirtinas, jos galvoje yra šuntas, kuris reguliuoja slėgį, o be jo ji turbūt negalėtų nei vaikščioti, nei gyventi. Dukrai yra ribojami aktyvūs žaidimai, ji ežere maudėsi su priežiūra, jie jos nepaleidžia. Kai jie su šeima maudėsi, tai matė du vyriškius: A. M. ir T. G., prie jų buvo priėjęs M. P. su R. R. ir P. su tais dviem asmenimis bendravo agresyviai, buvo įsakmūs nurodymai – net nemalonu buvo šalia maudytis, jautėsi bręstantis konfliktas. P. labai garsiai aiškino žmonėms, kurie stovėjo prie pakrantės ir žiūrėjo į juos, išeiti. Tai buvo suaugę apie 40 m. amžiaus žmonės. M. viską „nuleido juokais“, G. mandagiai kalbėjo, o M. P. su R. R. bandė įrodyti agresyvią savo teisybę. Kiek girdėjo, P. sakė A. M., kad jei jis žvengs, tai gaus į nosį. Sunku pasakyti, ar nukentėjusysis tuo metu buvo blaivus. Po maudynių su šeima ėjo įstrižai link kelio, nukentėjusysis tuo momentu buvo prie R. tvoros, o jis nuo jų nuolat tolo. Einant link namų pirmasis į jį nedraugiškai kreipėsi M. P., jis garsiai rėkė, buvo naudojami jį ir jo šeimą įžeidžiantys žodžiai, kas žemino jų šeimą. Kai P. į jį kreipėsi, tai tuo metu tarp jų buvo 20-25 m atstumas, P. buvo iniciatorius turėti artimą kontaktą su juo, nes jis niekur nesitraukė nuo dukros, ji tuo metu dar buvo jo rankose. Iš pradžių į nukentėjusiojo žodžius jis nekreipė dėmesio. Eidamas link namų, jis neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką ar sužaloti nukentėjusįjį – šiuo atveju jis prie jo priėjo ir 20-25 m atstumą sutrumpino M. P. prieidamas prie jo. Jis buvo iškėlęs rankas, kai jį stūmė arba kai smūgiavo jam į galvą. Kai žmona jam į rankas padavė dukrą, tai tarp jo ir P. fizinio kontakto nebebuvo, buvo tik necenzūriniai žodžiai, o šalia jo jau buvo išsirikiavę trys vyrai. Jis tikėjosi, kad R. R. padės stabdyti nukentėjusįjį, nes R. pažįsta nuo 2016 m. Prie (duomenys neskelbtini) namo yra „šlachbaumas“ ir užrašas „Privati valda“, bet jis praeina pro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios priklauso V. Ž., paskui pro L. sodybą, tačiau su jais jis gerai sutaria, jie visada kelia „šlachbaumus“. Tas „šlachbaumas“ neskiria M. P. privačią erdvę, ir nei „šlachbaumas“, nei užrašas „Privati valda“ nėra P. teritorijoje – jie yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpe, o tos sodybos priklauso V. Ž. ir S. S.. Įvykio dieną nukentėjusysis bandė pasiūlyti dviem vyrams į nosį ir tas konfliktas buvo kaip energijos išliejimas ant jo, kai ne laiku ėjo su šeima, o jis buvo „užsivedęs duoti į galvą“. M. P. jį pasiuntė „n***“, nes turbūt galvojo, kad jis yra jo teritorijoje, kadangi klausė: „kur čia vaikštot per mano žemę“. Negali tiksliai įvardinti, bet galbūt buvo įžengęs į nukentėjusiojo teritoriją apie 1-2 m. Kai jie pradėjo eiti nuo pakrantės, tai jis jau šaukė: „k***, kur vaikštai per mano žemę“, o jis stengėsi išeiti iš jo teritorijos, visą laiką judėjo link namų ir net neatsakinėjo į P. žodžius. Viso pokalbio tarp M. P. ir tų dviejų į pakrantę atėjusių vyrų jis negirdėjo, tik girdėjo, kad jie iš dalies konfliktavo. Kiek žino, pakrantė yra valstybinė žemė, nuo jos jis artimiausiu keliu ėjo namo, o ne ėjo link agresyviai nusiteikusio žmogaus, o be to, buvo sunku nešti vaiką. Įvykio metu prie nukentėjusiojo teritorijos nebuvo lentelės „Privati valda“, todėl namo ėjo artimiausiu keliu. Prie maudyklos ėjo per privačius sklypus, nes gerai sutaria su kaimynais, o kito kelio prieiti prie maudyklos nėra, t. y. kito priėjimo prie maudyklos nei eiti per privačius sklypus nelabai yra. Sodybą turi nuo 2016 m., prie maudyklos ėjo per V. Ž. ir L. B. sklypus, o išeidamas galvojo, kad eina į B. sklypą, tačiau gal suklydo „tą metrą ar kitą“. Atėjęs jis nusuko į valstybinę žemę ir atėjo ne per M. P. sklypą. Per tų kaimynų sklypus ėjo, nes jie patys jam pakelia „šlachbaumus“, kviečia eiti. Fizinis kontaktas vyko gal 5 sekundes, kiti asmenys tai matė. Grįžtant nuo tvenkinio, galbūt buvo įėjęs į M. P. sklypą, bet tuo metu to nesuprato, nes taikė į L. B. sklypą, kadangi per ten buvo galima greičiau grįžti.
Kaltinamasis D. M. 2021-07-07 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu neprisipažįsta visiškai ir tvirtina savo pirminius parodymus. Akistatos metu teigė, kad du kartus jis tiesė savo ranką prieš P., taip apsisaugodamas ir gindamas save ir savo šeimą. Pirmo tiesimo metu juto, kad atsirėmė į kažką, o antro tiesimo metu nieko nejuto, todėl mano, kad jo nekliudė. Būtent todėl, kad to antro tiesimo metu kaip ir nebuvo jokio fizinio kontakto, jis pirmos apklausos metu ir nenurodė šios aplinkybės, kad du kartus tiesė ranką į jį. Įvykio metu tyčia M. P. sužaloti nesiekė, neturėjo tokio tikslo, jo tikslas buvo apginti save ir savo šeimą ir kuo greičiau pasišalinti iš konflikto, ką ir darė. Daugiau jokių papildymų neturi (2 t., b.l. 106-108)
Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltės klausimo šiandien nekomentuos, parodymų taip pat šiandien neduos, nes nori pasikonsultuoti su advokatu. Apklausiamas papildomai įtariamuoju D. M. parodė, jog jis gali pateikti savo įvykių versiją. 2021-06-06 nuo 17:45 val. jis maudėsi su šeima pakrantėje, tai yra jis, jo žmona A. ir mažamečiai vaikai - sūnus E. ((duomenys neskelbtini) m.) ir dukra R. ((duomenys neskelbtini) m.). Maudantis atėjo du nepažįstami vyriškiai, kurie atsistojo šalia kranto. Paskui tuos du vyrus atėjo M. P. ir R., kurio pavardės jis nežino, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). Tarp šių prasidėjo žodinis konfliktas. M. P. klausė šių, ko jie čia vaikšto, pradėjo šiuos vadinti įvairių gyvulių vardais. Į juos M. P. rodė, replikuodamas: "kas čia per š**", ar panašiai. Jis visiškai nekreipė dėmesio į M. P. su R.. Jis sužinojo žmonių, kurie atėjo, kontaktus, tai buvo A. M. su svainiu iš (duomenys neskelbtini), kurio duomenų jis nežino. Iki tol šių jis nepažinojo, o M. P. su R. pažinojo iš matymo, nes gyvena tame pačiame kvartale. Jis su R. yra bendravęs, kalbėjęs keletą kartų. Jis girdėjo, kaip M. P. grasino A. M., sakydamas: "n*** jus nuo vaizdo", būdamas agresyvesnis, o R. buvo ramesnis ir subtilesnis, bet irgi antrino M. P.. Tada atsiskyrė šios dvi pusės. A. M. su svainiu nuėjo link savo vasarnamio ar namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), o M. P. su R., sustoję ant kelio, prie R. įvažiavimo į namą vartų, kažką kalbėjosi. Prie jų dar atėjo jų žmonos ar draugės su vaikais, tai yra viena atėjo iš M. P. namų, o kita,- iš R. namų. Baigus maudytis, jis dukrą paėmė į rankas ir su žmona bei sūnumi ėjo link savo vasarnamio. Einant arčiausiu keliu, įstrižai link savo namų, nuo M. P. pasipylė "komplimentai". Tuo metu šis jau labai aiškiai buvo išreikštas lyderis iš tos kompanijos. M. P. šaukė: "kur čia, k***, vaikštot, išsigimėliai, p***, kur tu, k***, eini per mano sklypą, gaidy, ar girdi?" Jis į šį nereagavo, nes nešė dukrą rankose. Vienu metu nuo rankų jis padėjo dukrą ant žemės, nes tuo metu ji kažkaip jam suspurdėjo. Ji yra su sunkia negalia, todėl ne viskas taip paprasta. M. P. tada rėkė: "d***, ar viską supratai?" Jis atsisuko tada ir paklausė: "kas yra?" M. P. pasileido nuo tos vietos, kur stovėjo, bėgti link jo rėkdamas: "p*** n***, nes jums bus p*** visiems". Šis pasivijo juos ir stūmė jį. Tuo metu jo dukra buvo viduryje tarp jo ir jo žmonos. Jie abu ją laikė už rankų, nes bandė ją vestis, o sūnus buvo paėjęs truputį į priekį. Jis iškrito iš šlepečių, nikstelėjo čiurną, užmynė ant akmens, kas sukėlė jam momentinį fizinį skausmą. Tada jis stipriai, aiškiai ir garsiai M. P. pasakė: "raminkis tu" bei užrėkė. M. P. tada prasidėjo agresijos priepuolis. Šis pasakė: "n*** nuo vaizdo" bei bandė smūgiuoti jam į galvą. Jis juto, kad smūgiavo kumščiu, tai yra juto krumplius, bet tuo visiškai tikras nėra, nes to pats nematė. Pirmi du šio smūgiai praslydo pro jo galvą, bet tada staigiai jis prieš šį tiesė kairės rankos delną, ištiesdamas ranką per visą jos ilgį ir rėkdamas: "raminkis". Jis juto, kad delnas kažkur atsirėmė, bet kur,- jis nematė. Tada jis šiam pasakė: "gerai, imu tapkes ir einu namo". Vėl M. P. tada bandė "šokti", smūgiuodamas jam į galvos sritį. Ji mano, kad smūgiavo kumščiu, bet tuo jis tikras nėra. Šis jam pataikė vieną smūgį į kairės pusės smilkinį. Tuo momentu dešinėje jo pusėje buvo jo dukra, todėl jis tuo metu visą dėmesį buvo sutelkęs į dukrą, kuri klykė iš išgąsčio. Jo žmona taip pat buvo išsigandusi, kuri ramino dukrą, o sūnus buvo priekyje, kurio tuo metu jis net nematė. Galima sakyti, kad sūnus tuo metu buvo saugioje zonoje. Jo žmona atsistojo priešais M. P. ir ramino, sakydama: "baikit, baikit". Po to žmona padavė jam dukrą į rankas, bet M. P. vis tiek šaukė: "n*** tave nuo vizdo", bet per jo žmoną jam jau smūgių nedavė. Jis tuo metu visiškai valdė save ir ramiai sakė, kad nori pasiimti tapkes, bet žmona pasakė, kad jis eitų su dukra link namų, o ji paims jo tapkes. Jam nueinant, M. P. toliau agresyviai grasino, sakydamas: "p*** tau bus". Jis šio incidento metu jokio tyčinio smūgio niekur M. P. nesudavė, o tik vienu metu, gindamas savo šeimą, stipriau atstatė savo ranką atstumiančiu judesiu nuo savęs. Jis juto, kad jo ranka į kažką atsitrenkė, tačiau tiksliai į ką,- jis nurodyti negali, nes incidento metu visas jo dėmesys buvo sutelktas į dukrą, kadangi jam rūpėjo apsaugoti ją, ginant dukrą ir žmoną. Jo ištiesta ranka, jo manymu, galėjo būti kažkur M. P. pečių lygmenyje. Šis panašaus ūgio kaip ir jis, o gal kokiais 4 cm aukštesnis. Iki to incidento su M. P. jis neturėjo jokio kontaktinio ryšio. Iš matymo šis jam buvo matytas, nes šis pravažiuodavo pro jo vasarnamį. Jis mano, kad incidentas įvyko dėl M. P. vykdomos žemgrobystės. Su prieš tai buvusiais kaimynais, su kuriais šis sukonfliktavo, šis, matomai, nespėjo ant jų "išsilieti", nes jie pasišalino, o M. P. žmona replikavo, kad čia jų žemė. Vandens telkinys, kuriame jis maudėsi su šeima, priklauso valstybei, jis nėra privatus. Prie tvenkinio žemė irgi valstybinė, keliukas, kuriuo su šeima ėjo prie vandens ir nuo jo, yra servitutinis, tai yra priklauso septyniems sklypų savininkams, tarp kurių yra ir jis. Prie savo apklausos jis prideda duomenis iš Registrų centro ir detalųjį planą, kuriuose yra pažymėtas vandens telkinys, tai yra (duomenys neskelbtini) tvenkinys, valstybinės žemės ir sklypų ribos, keliukas kuriuo jis su šeima ėjo. Jis pats ten pažymėjo judėjimo kryptį į maudymosi vietą, konfliktą su A. M., kur šis su svainiu pažymėti geltonai, o M. P. su R. pažymėti raudonai. Jo šeima pažymėta mėlynai, o jo šeimos ėjimo kryptis pažymėta punktyrais arba ovalu, kai maudėsi. Įvykio metu jis buvo visiškai blaivus. Kokia buvo M. P. būsena, jis nežino, nes akivaizdžiai jis nesuprato, kad šis būtų vartojęs alkoholio, nes alkoholio kvapo nuo šio neužuodė. Tuo atstumiamuoju judesiu gal ir galėjo jis M. P. sulaužyti nosį, tačiau, jei taip ir įvyko, šis jo gestas nebuvo tyčinis, nes specialiai jis šio sužaloti nenorėjo, o tai buvo gynybinis gestas, ginant savo šeimą ir mažamečius vaikus, bei noras kuo greičiau pasišalinti nuo agresyvių asmenų. Kažkuriuo konflikto metu atsirado dar vienas M. P. draugas, tačiau šio duomenų jis nurodyti negali. Jis tikrai yra nekaltas. Jis neprisimena, ar incidento metu M. P. buvo su akiniais, o taip pat negali nurodyti, ar jie nukrito po jų kontakto, nes, nueinant su dukra ant rankų, ant šio veido akinių tikrai nebuvo. (2 t., b. l. 58-60, 63-67).
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis M. P. teisme parodė, kad apie 18 val. jis, jo žmona M., kaimynas R. R. ir jo žmona V. stovėjo prie R. tvoros, kalbėjo, matė, kaip maudosi ežere žmonės. Po kažkiek laiko tie žmonės išlipo iš ežero ir demonstratyviai pradėjo eiti link jo sklypo. Kai jie įėjo į jo sklypą, jis paklausė, kodėl jie vaikšto po jo valdas, pasakė, išeiti iš jo lauk. D. M. atsakė, jog kiek norės, tiek vaikščios, liepė jam neaiškinti, vadino „d***“, „d***“. T. M. pradėjo artėti link jo, o jis pradėjo artėtis link jo, keldamas rankas į viršų ir rodydamas į lentelę „Privati valda“. Matė, kad šis žmogus yra nusiteikęs labai agresyviai, todėl kėlė rankas į viršų, norėdamas parodyti, jog nenori konflikto. Kai jie priartėjo vienas prie kito, jam buvo suduotas vienas smūgis, tada jis M. atsistūmė ir buvo antras smūgis. Vienas smūgis buvo suduotas į nosį ir tuo momentu į tarpą įsiterpė jo žmona, tai turbūt D. M. užgavo jai žandikaulį. Po suduoto smūgio jam nukrito regos akiniai, pajautė, jog iš nosies pradėjo bėgti kraujas. M. tai pamatęs pasakė: „viskas, baigiam“. Tuomet žmona sakė kviesti policiją, o D. M. su savo šeima išėjo iš jo valdos. Jo žmona M. iškvietė policiją, buvo atvažiavę pareigūnai ir viską užfiksavo. Dirbdamas su broliu savo sklype, pamatė, kad ateina du asmenys, pralenda pro „šlachbaumą“, nors yra lentelė „Privati valda“, eina keliu, ateina į jo sklypą ir nusileidžia žemyn prie maudyklos. Tuomet jis nuėjo prie jų ir paprašė taip daugiau nebevaikščioti, nes tai privati valda. Jie klausė, kodėl negali vaikščioti, tai jis paaiškino, kad jie eina per svetimo žmogaus sklypą ir jiems nepatiktų, jei jis vaikščiotų po jų valdas. Taip viskas su tais žmonėmis ir baigėsi, jie išsiskirstė. Kai D. M. su šeima ėjo per jo žemės sklypą, tai tų dviejų asmenų jau nebebuvo – jie jau buvo išėję. Neprisimena, ar M. nešėsi vaiką, ar jį vedėsi. Kai jis gavo smūgį į nosį, tai tarp jo ir D. M. įsiterpė jo žmona, o kiek prisimena, D. M. žmona tuo metu stovėjo šone, ji tarp jų nebuvo įsiterpusi. Kad M. su šeima eina per jo sklypą, matė jo brolis G. P., kaimynas R. R. ir kaimynė V. R., jie matė visą konfliktą, bet po smūgio į konfliktą įsikišo tik jo žmona M.. Jo brolis tuo metu buvo toliau ir tik per langą pamatė, kad kažkas vyksta, ir tada jis atbėgo. R. R. konflikto metu buvo šalia, bet nesikišo, nes viskas įvyko per 10 sekundžių, o be to, niekas negalvojo, jog bus suduoti smūgiai. Policijos pareigūnai nustatinėjo jo blaivumą, buvo nustatytas 0,4 promilių neblaivumas, kuriam esant dar galima vairuoti, todėl nemano, jog buvo girtas – jis buvo blaivas. Jis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 4000 eurų neturtinės žalos ir dėl 2770 eurų turtinės žalos. Neturtinę žalą sudaro tai, kad dėl visų patirtų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas kitų akivaizdoje, buvo sutrikdyta jo sveikata, jautė emocinę įtampą, suprastėjo gyvenimo ritmas, nes negali normaliai kvėpuoti dėl iškreiptos nosies pertvaros, blogai miega, darbe turi bendrauti su klientais, tai po įvykio bendravimas yra „nebe toks“, buvo emocinis sukrėtimas, galimybių sumažėjimas bendravime, nedarbingumas. Dėl kaulo nosies lūžio ir sustumto nosies galiuko turi būti atlikta sudėtinga operacija, t. y. turi būti iš šonkaulio imama kremzlė, kad būtų atstatytas sustumtas nosies galiukas, o tokia operacija yra labai skausminga. Teismui taip pat buvo pristatyti dokumentai dėl akinių išlaidų. Kai jam buvo suduotas smūgis į nosį, iš akinių iškrito stiklas, jo neberado, todėl reikėjo keisti akinių lęšius. Dėl akinių patyrė 170 eurų turtinę žalą, kuri įeina į 2770 eurų sumą, o likusi civilinio ieškinio suma 2600 eurų dėl turtinės žalos yra būsimos išlaidos dėl nosies operacijos, kuri dar nėra atlikta, kadangi kaip nurodė gydytojas, operaciją galima atlikti tik po metų laiko. Po metų laiko turės apsilankyti klinikoje, kur jam bus apžiūrėta nosis ir, jei bus praėję sutinimai, tai tada bus paskirtas operacijos laikas. D. M. su šeima iš maudyklos grįžo tuo pačiu keliu, kuriuo ir atėjo. Mano, jam buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių, nes vienu smūgiu buvo sulaužyta nosis, o dėl antro smūgio jautė žandikaulio skausmą. Kad buvo suduoti du smūgiai sprendžia iš to, kad jautė ir nosies, ir žandikaulio skausmą, nors tuo metu, kai gauni smūgį, nesupranti, ar buvo antras smūgis. Kad buvo suduota daugiau nei vienas smūgis, kategoriškai tvirtinti negali, bet yra tikras dėl vieno suduoto smūgio. Po smūgio jam skaudėjo nosį ir žandikaulį ties skruostu. Atrodo, jog nebuvo smūgių, kuriais būtų nepataikyta suduoti. Smūgis buvo suduotas kumščiu tiesiai į nosį. Be jo sklypo prie maudyklos galima prieiti - yra visiškai atviri 5 m. ir daugiau. Su kitais dviem asmenimis fizinio konflikto nebuvo – jie tik pasikalbėjo. Viena bendra maudykla buvo padaryta nuo seno, o daugiau ten buvo netvarkyta, apleista, tai jis ties savo sklypo riba sutvarkė pakrantę ir tada visiems jos prireikė. Su kaltinamuoju daugiau konfliktų nėra turėjęs. Kiek matė, tas kartas, kai D. M. kirto jo sklypą, buvo pirmas, bet po įvykio jis ir toliau lenda per „šlachbaumus“, eina tuo pačiu keliu, per tas pačias teritorijas, tik nebeina per jo teritoriją. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena nuo 2021 m. pavasario, per tą laiką D. M. su šeima einančius link (duomenys neskelbtini) tvenkinio maudyklos jam teko matyti. Jie paprastai eidavo per „šlachbaumą“ privačiu keliu, paskui pasukdavo į bendrą maudyklą ir grįždavo tuo pačiu keliu. Iki šio incidento M. su šeima jo sklypo nekirsdavo, nes ta maudykla yra iš L. B. kelio pasukant į dešinę, todėl iki jo sklypo neprieina. Iki įvykio D. M. ar jo šeimos nariams nebuvo užsiminęs, kad link ežero ir atgal eitų kitu keliu, nes tiek prie „šlachbaumo“ yra lentelė „Privati valda“, tiek ties jo sklypu, todėl mano, matydamas tokius ženklus, žmogus ten neturėtų eiti. Kokie santykiai yra tarp M. ir prie „šlachbaumo“ esančių dviejų pirmų žemės sklypų savininkų jis nežino, taip pat nežino, ar tie žmonės leidžia D. M. su šeima praeiti pro jų žemės sklypus, einant link ežero. Nematė, ar įvykio dieną M., eidamas link ežero, kirto jo sklypą. Sakė pareigūnams, kad D. yra neblaivus, nes jam taip pasirodė, kadangi elgėsi neadekvačiai, buvo labai agresyviai nusiteikęs, jo akys buvo išsprogusios, o natūraliai žmogus taip neatrodo. D. M. pirmasis pradėjo eiti link jo, o jis už 20-25 m. atstumo nematė jo akių, todėl jis jam pradėjo rodyti lentelę „Privati valda“, tačiau kai pamatė žmogų, jis pakėlė rankas į viršų, norėdamas parodyti, jog nenori jokio konflikto, tik nori, kad jis išeitų iš jo sklypo valdos ir nebevaikščiotų, tačiau negalvojo, kad konfliktas išaugs iki muštynių. Nuo tos vietos, kur kalbėjo su kaimynu R. R., iki nuo ežero grįžtančio M. jis paėjo 10-15 m, jis ėjo link jo ir jie susitiko. D. M. ėjo link jo, o ne link savo namų, link jo paėjo apie 10-15 m. ir į jo sklypą įžengė 4-5 m., einant nuo ežero, o išėjimas iš sklypo buvo toliau. Pats incidentas vyko nuo ežero pusės įėjus maždaug 3 m., o nuo kelio - 10-15 m. Iš ežero pusės nėra pažymėta jo žemės sklypo riba, bet einant link ežero yra lentelė „Privati valda“. Lentelė „Privati valda“ yra ir ties „šlachbaumu“, ir prie jo sklypo dešinėje pusėje, atvažiuojant link jo sklypo tarp žvyrkelio ir tvenkinio. Įvykio metu ta lentelė taip pat turėjo būti, ją pareigūnai turėjo būti užfiksavę. Neprisimena, kiek ir ko buvo išgėręs įvykio dieną. Pravažiuodamas yra matęs kaimyno D. M. vaikus, M. iš arčiau pamatė įvykio metu. Nesuprato, kad jo dukra yra neįgali, nes jis jos neapžiūrinėjo, o su D. M. niekada nebendravo, tik matė jį einantį nuo ežero. Per jo žemės sklypą praeidamas M. su šeima, iš pradžių grėsmės jam nekėlė, jis jo tik paprašė nevaikščioti po jo sklypo teritoriją, o paskui grėsmę kėlė, pradėdamas kumščiuotis. D. M. pirmasis pradėjo prie jo eiti, nežino, ar jis būtų priėjęs prie pat R. R. tvoros, nežino, kaip jis būtų pasielgęs. Ant jo žando ar skruostikaulio nebuvo likusio vizualaus sužalojimo. Įvykio metu jo žmona šiek tiek skundėsi sukeltu skausmu žando srityje, nes kai ji puolė į tarpą tarp jų, tai galbūt D. M. kaip nors „užkabino“, nes nemano, kad jis galėjo sužaloti žmoną. Anksčiau prieš įvykį kažkada turėjo nosies mini traumą, kai buvo ją susitrenkęs, tačiau nebuvo tokio nosies pakrypimo, koks yra dabar. Iki šio įvykio jo nosis nebuvo tokia, kokia yra dabar, nes dabar ji yra labai pakitusi: ji yra nusisukusi į šoną, yra sustumtas nosies galiukas, ko anksčiau tikrai nebuvo. Prieš 20 m. buvo virtęs ir susitrenkęs nosį, tačiau ji nebuvo taip nukreipta, kaip yra dabar. Kiek prisimena, prieš tuos 20 m. gal buvo nosies skilimas, bet dabar yra nustatytas naujas šviežias lūžis. Dėl ankstesnės traumos, atrodo, kreipėsi į medikus, bet nebuvo taikytas gydymas, neprisimena, į kokią gydymo įstaigą kreipėsi. Nežino, kur įvyko ankstesnė trauma, bet ne (duomenys neskelbtini), nes prieš 20 m. čia negyveno, o gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio nosies patinimas laikėsi ilgai, bet nedarbingumo neėmė, nes nors ir su skausmais reikėjo eiti į darbą. Nosies ir žandikaulio skausmas truko pusantro mėnesio, tačiau iki šiol jaučia kvėpavimo sutrikimus, yra blogas miegas. Po įvykio iš pradžių jam teko gerti vaistus nuo skausmo, bet po konflikto, būnant gydymo įstaigoje, dėl patirto streso nejautė skausmo, nosį pradėjo skaudėti kitą dieną. Smūgio metu jautė skausmą, nes bėgo ir kraujas, tačiau paskui dėl emocinės būsenos ir patirtų įvykių jo nejautė ir iš streso atrodė, kad jam nereikia medikamentų. Kvitų dėl vaistų nuo skausmo pirkimo nepateikė, juos galima nusipirkti be recepto. Taip pat yra išrašas, kad lankėsi pas žandikaulio specialistą, jį galėtų pateikti teismui. Įvykio dieną jo sveikata buvo apdrausta (duomenys neskelbtini), tik nežino, kokia sutartimi, bet yra gyvybės draudimas. Dėl šio įvykio bankas išmokėjo draudimo išmoką, bet neprisimena, kokio dydžio – reikėtų pažiūrėti dokumentus, buvo sumokėta per vieną kartą. Norėdamas gauti išmoką, bankui pateikė išrašą iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, dokumentų dėl akinių draudimui neteikė. Draudimo bendrovės neprašė jokios žalos – jie patys jam paskyrė išmoką už nosies kaulo lūžį, pinigai buvo pervesti per banką į jo sąskaitą. Tos sumos neįskaitė į civilinį ieškinį, nes tai yra jo gyvybės draudimas, todėl už patirtus sužalojimus jų neįskaito, o šiuo atveju žala padaryta žmogaus, kuris turėtų atsakyti už savo veiksmus. Nosies operacija yra privaloma, kadangi jam yra sutrikęs kvėpavimas, yra iškreipta pertvara ir negali normaliai kvėpuoti, be to, yra sustumtas nosies galiukas, dėl ko yra pasikeitusi veido išvaizda. Operaciją atliktų klinika, kuri išrašė išrašą, šios operacijos išlaidos dėl nosies galiuko nėra valstybės kompensuojamos. Operacija dar nėra suplanuota, nes tik po metų laiko, kai bus visiškai praėjęs sutinimas, yra galima apžiūra, ir tada bus paskirtas nosies operacijos laikas. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo metu negali nurodyti tikslios sumos, bet visus dokumentus yra pateikęs gynėjas. Kaltinamajam išeiti iš jo valdos buvo apie 10 m. atstumas. Kai jo paprašė nevaikščioti po jo sklypą ir išeiti, tai M. pasakė: „kiek norėsiu, tiek vaikščiosiu“, ir tada jis pradėjo artintis link jo, o jis link jo, norėdamas parodyti, kad yra lentelė su užrašu „Privati valda“. Kai kaltinamasis ėjo link jo, tai jo vaikai buvo pasilikę su jo žmona, tačiau negali pasakyti, kokiu atstumu pasilikę, tačiau ta teritorija nėra didelė. Kaltinamasis galėtų nueiti keliu iki R. R. sodybos. Konfliktas įvyko ant kelio ir įvykio dieną D. M. nėjo pas kaimyną, jo prašė nevaikščioti po jo sklypą. Tas kelias yra servitutinis, jis priklauso visiems kaimynams, o jei R. R. pakeltų M. „šlachbaumą“ ir M. eitų pas jį į svečius, tai negalėtų uždrausti eiti tuo keliu. Jei kaimynas pasikvietė D. M. į svečius, tai jis gali pravažiuoti tuo keliu ir būti įleistas į teritoriją, pas ką jis ėjo. Jis neina vaikyti žmonių nuo kelio, kurie praeina pas kaimynus, važiuoja su mašinomis ir t. t. - jis tiesiog paprašė kaltinamojo nevaikščioti po jo sklypo teritoriją, einant nuo ežero, kai yra puikus praėjimas einant pakrante.
Nukentėjusysis M. P. papildomai teisme parodė, kad teismui pateikė (duomenys neskelbtini) 2021-09-22 išduotą medicininį dokumentą, tačiau jo draudimo bendrovei neteikė. Taip pat draudimo bendrovei neteikė dokumentų, susijusių su akinių įgijimu. Draudimo bendrovė dėl įvykio yra jam padariusi vieną pavedimą. Kaip kito nosies patinimas jam sunku pasakyti, nes nėra specialistas, bet gydytojas parašė, kad negalima atlikti nosies operacijos, nes dar yra tinimas, o praėjus tinimui, operacija galima tik po metų laiko. Jis nėra specialistas, todėl negali atsakyti, ar kai lankėsi pas gydytoją, tinimas jau buvo pamažėjęs, ar nebuvo. Mano, po įvykio jo nosis pakrypo, o taip pat jos galiukas pasidarė sustumtas, ko anksčiau nebuvo. Jam žiūrint, nosis pakrypo į dešinę pusę. Po 3 mėn. lankantis pas gydytoją P., nosis taip pat buvo pakrypusi į tą pačią dešinę pusę. Po įvykio pašalinio poveikio ar kontakto jo nosiai nebuvo, dėl ko ji būtų galėjusi papildomai tinti arba pakrypti į priešingą kairę pusę. Įvykis įvyko birželio 5 d., tą dieną buvo konstatuoti sužeidimai, bet paskirta kita data planinei gydytojo konsultacijai nebuvo, tik buvo rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją praėjus tinimui, kad apžiūrėtų, kas toliau reikalinga. Tačiau apsilankyti pas gydytoją neturėjo galimybių, nes buvo užsiėmęs, ir pas jį nenuėjo. Dėl nosies pas gydytojus buvo įvykio dieną, o paskui tik po 3 mėn. vyko į Kauną.
Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-06-05 apie 18:00 val., būnant savo namo kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kad prie, šalia jo namų esančio, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje maudosi asmenys. Po kiek laiko pastebėjo, kad tie patys asmenys, tai yra iš matymo pažįstamas kaimynas su šeima, kuris atvažiuoja į sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), eina jo namų sklypui priklausančiu taku. Jų namų teritorija yra užtverta šlagbaumu, o patenkant į teritoriją, yra lentelė su užrašu: "privati teritorija". Taip pat prie jo namų valdos yra lentelė su užrašu: "privati valda". Jam priėjus prie minėtos šeimos ir paprašius jų išeiti iš jam priklausančio sklypo, vyras atsakė, kad vaikščiojo čia ir vaikščios bei pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, bet kokius tiksliai,- jis nepamena. Konfliktas buvo asmeninio pobūdžio. Jis nebuvo nukreiptas pažeisti viešąją tvarką. Žodinio konflikto metu vyras jam trenkė du kartus kumščiu į veido sritį, o po smūgių jo žmona M. P. bandė juos išskirti. Po smūgio nuo jo veido nukrito juodos spalvos akiniai "(duomenys neskelbtini) ", kuriems išdužo kairės pusės stiklas. Kokia jam šiuo metu padaryta turtinė žala dėl sulaužytų akinių, jis pasakyti negali, o praneš vėliau tyrimo eigoje. Po konflikto jis sąmonės praradęs nebuvo, o tik iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tokiais savo veiksmais kaimynas jam sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio kaimynas pasišalino į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Jo žmona M. P. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Dėl sukelto fizinio skausmo jis greitosios medicinos pagalbos ekipažu išvyko į gydymo įstaigą apžiūrai, kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas. (1 t., b. l. 49-52).
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko birželio 5 d. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kai buvo kartu su svainiu T. G. per jo vaiko gimtadienį. Iš pradžių vaikai buvo nuėję prie tvenkinio, tačiau grįžę pasakė, kad kažkoks vyras juos išvarė ir neleido maudytis. Tada jis su svainiu nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Pro „šlachbaumą“ jie priėjo prie ežero, kur maudėsi vyras su vaiku, ir iš karto iš kitos pusės nuo nuosavo namo atbėgo aukštas su akinukais vyras, kaip dabar žino, vardu M.. Jis pradėjo sakyti, jog čia jiems nevaikščioti, kad čia yra jo kiemas, o jie atėjo maudytis į jo ežerą. Svainis bandė su juo gražiai kalbėti, bet tas vyras „nėjo į kalbas“, o tiesiog šaukė. Pamatęs, jog jis juokiasi, pasakė, kad jei dar pasijuoks, tai gaus į nosį, puolė mautis pirštines, kad galėtų duoti jam į nosį. Taip gavosi, kad jie su tuo vyru normaliai nesusišnekėjo, tai svainis jo paklausė, ar jie gali atgal grįžti per jo takelį, tai jiems buvo atsakyta, kad negali, todėl turi eiti per pievas. Namo jie parėjo per žoles. Kitą dieną ėjo prie ežero į tą patį pležą ir kažkoks vyras, kaip dabar suprato iš į posėdį prisijungusių liudytojų, vardu L., pjovė žolę, tai jis su juo pasisveikino ir jis pasakė, jog pjauna žolę, kad nesipyktų, nes kai vakar jie išėjo, kaimynas D. susimušė su M.. Iki pasikalbėjimo su žmogumi, kuris pjovė žolę, jis nepažinojo nei M., nei D.. L. dar sakė, jog M. „prisišokinėjo“ ir gavo į nosį. Kai jie atėjo prie tvenkinio, tai ten maudėsi kaltinamasis D. M. su dukra, kurio tuo metu jis nepažinojo. D. turėjo girdėti jų konfliktą su M. P., nes jis buvo netoliese, o jie ginčijosi prie kranto dėl to, kad vaikšto neva po M. valdą, nors ten yra vienintelis priėjimas prie to ežero. M. pasakė: „u*** visi tie sodininkai čia bevaikščiodami“, o jis jam sakė, jog nors ir nusipirko sklypą tokioje vietoje, tai nereiškia, kad ir ežeras yra tik jo. P. laiko, jog ežeras yra jo ir niekas nevaikščios. Nuo pakrantės grįžo per žoles, stengdamiesi išvengti privačios teritorijos. Dabar kai L. nupjovė žolę, tai yra galimybė praeiti prie ežero nekertant privačios valdos. Kai kalbėjo su kaimynais, tai jie nurodė, jog kai nebuvo „šlachbaumo“, tai jie patys nusipjaudavo žolę ir prižiūrėdavo pležą, tačiau paskui buvo pastatytas „šlachbaumas“, į pležą priversta žemių, tai dabar žolių nėra, todėl eini per suartą žemę, o jei yra drėgna, tai reikia bristi kaip per „tešlyną“, o nenorint bristi, eini per keliuką. Kai jis (duomenys neskelbtini) nusipirko namą kovo mėn., tai tas „šlachbaumas“ jau buvo. Į maudymosi vietą neina ežero pakrante, nes ten yra „sumalta“ žemė. Paties konflikto ar smūgių sudavimo jis nematė. Kai jie atėjo prie ežero, tai kaltinamasis su šeima maudėsi ir vieni kitiems nesakė jokių žodžių. Jis jam neatrodė išgėręs, neatrodė, kad elgiasi neadekvačiai. Kai prie jo priėjo M. P., tai jis buvo prie didesniojo pležo apie 2-3 m atstumu nuo vandens. Mano, toje vietoje yra valstybinė žemė ir ten pat vyko jų pokalbis su M.. M. P. matė, kad jie praėjo per jo gatvelę, kur visi įvažiuoja su mašinomis, tai pradėjo priekaištauti, kad vaikšto per jo kiemą, nes jis tą keliuką vadina savo kiemu. Atgal tuo keliuku eiti jiems nebuvo leista. Eidami prie ežero, jie ėjo žvyrkeliu ir, mano, M. P. „užkliūna“, kad ten ateina žmonės maudytis, nes jis nurodė: „u*** visi tie vaikštantys sodininkai“. Tačiau ten yra sodų bendrija, tai kaip tie sodininkai ėjo maudytis, tai taip ir toliau eis, bet šis žmogus to nesupranta, nes mano, jog prie jo sklypo yra jo ežeras. P. nepatinka, kad ten žmonės maudosi, nes kaip jis nurodė, pats smėlį ten susipylė, nors sodininkai teigė, kad ir jie taip pat ten smėlį pylė ir darė pležą. Bendravimo metu M. P. su juo kalbėjo pakeltu tonu. Pagrindinis pokalbis vyko tarp jo ir jo svainio, o jam įsikišus, jis su juo kalbėjo žeminančiai bei pakeltu tonu. Taip pat prie M. buvo priėjęs ir kitas kaimynas, tai taip pat šūkavo, kad geriau čia nevaikščiotų. Be to, M. P. bandė apkaltinti žoliapjovių vagystėmis, jis jam adresavo, kad duos į snukį, jei juoksis, puolė mautis dviratininko pirštines, paskui jas vėl nusimovė. Kitą dieną kažkoks asmuo pjovė žolę, tai iš posėdžio per ZOOM supranto, kad to žmogaus vardas yra L.. Jis sakė, jog tvarko žolę, kad nesipyktų, nes vakar M. „prisišokinėjo“ ir įvyko konfliktas, kai jam išėjus M. susipyko ir susimušė su kitu vyru.
Liudytojas A. M. 2021-06-14 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis turi sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kur su šeima pastoviai negyvena, bet nuvažiuoja pakankamai dažnai. 2021-06-05 jis su šeima buvo sodyboje, nes buvo svečių. Vaikai buvo penki ar šeši, kurie nuėjo prie ežero, bet netrukus grįžo ir pasakė, kad juos iš ten išvarė kažkoks vyras, kurio vaikai nepažįsta. Tada jie su svainiu T. G. nuėjo ten pasižiūrėti. Vaikai jau liko namie. Einant prie ežero keliuku, kuris yra bendras, jie priėjo šlagbaumą, kuris buvo uždarytas. Ant jo buvo lentelė: "Privati valda". Tą šlagbaumą yra pasistatęs M., kuris turi ten už to šlagbaumo sklypą. Ten yra keturių sklypų savininkai, kurie turbūt ir pasistatę tą šlagbaumą, jo manymu, ir ne visai teisėtai. Jie apėjo tą šlagbaumą iš vieno šono krašto ir toliau ėjo tuo takeliu. Tada nusileido prie pliažo. Tuo metu ežere maudėsi vyras su vaiku. Paskui juos prie pliažo atbėgo M., vėliau prie šio prisijungė kitas vyras, bet pagrinde jų pokalbis vyko su M.. M. atbėgęs pradėjo ant jų šaukti, ko jie čia vaikščioja, kad čia jo privati valda. T. bandė su šiuo draugiškai rasti kompromisą. Šis klausė, kas čia atsitiks, juk nieko blogo jie nepadarė, o jis vaikščiojo ir juokėsi. M., pamatęs, kad jis juokiasi, pasakė: "dar pasijuok, gausi į nosį". Pamatę, kad jokios draugiškos kalbos nebus, jie su T. atsiklausė, ar gali tuo jo takeliu grįžti atgal, bet M. pasakė, kad negali, tai jie su T. grįžo jau brisdami palei žoles, esančias prie vandens, nebėjo tuo takeliu. M. juos su T. išvadino velniais, kaimiečiais, mužikais, bet kitais necenzūriniais žodžiais jų neįžeidinėjo. Dabar jis jau žino, kad tame vandenyje tada maudėsi kitas kaimynas D.. Iš D. jis sužinojo, kad tada D. taip pat sukonfliktavo su M. už ėjimą per šio žemę. Kaip jam pasakojo D., šį, einantį iš pliažo, taip pat užpuolė M., kuris jį plūdo ir necenzūriniais žodžiais, vadino gaidžiu, o po to grasino, kad muš. Pasak D., šis tuo metu vaiką nešėsi ant rankų, o tada šis vaiką, ar tai žmonai padavė, ar jį nuleido ant žemės. Paskui M. atbėgęs šį pastūmė, kad šis iš tapkių iškrito, o po to M. vėl šį ar pastūmė, ar užsimojo duoti, o šis, panaudodamas savigynos veiksmus, trenkė M. į nosį. Kaip trenkė, D. labai detaliai nepasakojo, bet nesakė, ar kumščiu, ar delnu, o tik pasakė, kad ranka. Šis sakė, kad pataikė į nosį. Šis neminėjo, ar po to M. bėgo kraujas, ar - ne. D. jo paprašė, kad jis paliudytų, kad šis iš viso nė prie ko prie to konflikto, o kai M. užsipuolė juos su T., kad D. maudėsi tik ežere. Tai jis po to tik suprato, kad jo matytas vyras tada su vaiku tame ežere ir buvo D.. Jis nėra tikras, ar tas šlagbaumas yra teisėtai ten pastatytas, ar tuo keliuku tikrai niekas daugiau be tų kitų sklypų, esančių jau už to šlagbaumo, gali vaikščioti, bet tas ežeras tikrai yra valstybinis. Jei tas keliukas, esantis už to šlagbaumo, ir yra privatus, tai nėra tada kaip nueiti prie ežero. Tarp kaimynų ten pastovūs incidentai vyksta dėl tų vaikščiojimų tais takeliais prie vandens telkinių. Jis ten sodybą nusipirko prieš du mėnesius, tai kaimynų gerai dar nepažįsta, bet M. pagal šio bendravimą jam tikrai pasirodė neadekvatus. Kitų kaimynų paklausinėjo apie šį, tai visi duoda suprasti, kad jis yra probleminis. Incidento tarp M. ir D. jis nematė. Kai M. juos su T. užsipuolė prie ežero, M. buvo su regos akiniais. Ar šis buvo vartojęs alkoholio, jis nepasakys, nes to nesuprato. (1 t., b. l. 68-71).
Liudytojas L. B. teisme parodė, kad neprisimena, kada įvyko įvykis, jo nematė, tik pagal garsą išgirdo, jog atsitiko kivirčas. Ėjo žiūrėti, kas įvyko, ir pamatė stovintį kaimyną M. su šeima ir nueinantį D. su šeima. D. šeimą sudarė keturi asmenys: D., jo žmona ir du vaikai, o M. šeimą - M., jo brolis, ir M. žmona. Kai D. šeima nueidinėjo, tai jam atrodo, tuo metu M. susiėmęs už nosies, už galvos, visa šeimyna buvo kartu. Kadangi jis buvo už maždaug 30 m, tai nematė jokių sužalojimų. Vėliau kažkurie kaimynai pasakojo, kad M. su D. susikivirčijo ir buvo kažkoks incidentas. A. M. jis nepažįsta. Apie tą įvykį kalbėjo su žmona ir kažkada su kaimynu, tik neprisimena, kurią dieną kalbėjosi. M. nešioja akinius, bet neprisimena, ar po įvykio, kai buvo susiėmęs už nosies, jis buvo su jais, nes tarp jų buvo nemažas atstumas. Teritoriją, apie kurią kalbama byloje, jis pažįsta, nes ten turi sodybą ir dažniausiai savaitgaliais važiuoja ją tvarkyti. Pagal įstatymus yra numatyta, kad į maudymosi vietą galima nueiti pagal ežero kraštą, kur yra takelis, nes visur kitur yra arba valstybinė žemė, arba žmonių nuosavybė, tačiau prieiti prie maudyklos, neinant per privačias valdas, galima. Nematė, kaip D. šeima pateko prie ežero. D. šeimą pažinojo dėl kitų dalykų, susijusių su jų vaikų negalia, kai susipažino prieš 3-4 m. iki šios dienos, o nusipirkus sodybą, jų pažintis per vaikus atsinaujino. Bendrų reikalų su juo turėjo tik šioje srityje. Niekada nepasakytų, kad D. M. yra linkęs konfliktuoti – jis yra pakankamai atviras, linksmas, paslaugus. Jie daug nebendraudavo, kadangi nesusitikdavo, nes abu retai būdavo šioje vietoje – jų bendravimas normalus, kaimyniškas, tačiau neartimas. Iki įvykio nebuvo girdėjęs, kad D. konfliktuotų su M. – visada su visais pokalbiai vyko draugiškai. Kai matė D. su šeimyną nueinančius, tai tarp jų buvo nemažas atstumas, todėl atsimena tik tiek, jog ėjo jo žmona, nešė ant rankų dukrą, šalia ėjo berniukas, o D. ėjo per porą žingsnių atsilikęs. Negalėtų įvardinti jų emocinės būklės, jokių garsų nebuvo.
Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaimynus D. ir M. jis pažįsta kaip kaimynus, bet jokių asmeniškumų su jais neturi, o jų santykiai tik kaimyniški. M. sklypas yra šalia, todėl su šiuo jam tenka pabendrauti daugiau. 2021-06-05, laiko labiau sukonkretinti jis negali, nes neprisimena, buvo savo sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur darbavosi kieme, už namo. Jis matė, kaip D. su savo šeima praėjo pro keliuką, kuris priklauso jiems su M. ir dar keliems sklypams. Tuo metu, kai D. ėjo pro jam priklausančio keliuko atkarpą, jis šiam, kaip ir kitiems žmonėms, jei ten kas eina, nieko nesakė, o, ar po to D. kas nors ką nors sakė, jis negirdėjo, nes tuo metu to visiškai nesureikšmino, o darbavosi už namo. Tą dieną jokių incidentų jis nematė ir negirdėjo. Po to jis matė, kad buvo atvykusi policija, bet nesuprato, dėl ko. Vėliau iš kaimynų kalbų jis sužinojo, kad susimušė kaimynai, tai yra D. su M., o kas ten tarp jų įvyko, jis nepasakys, nes nieko negirdėjo ir nieko nematė. (1 t., b. l. 92-94).
Liudytoja A. M. teisme parodė, kad kaltinamasis D. M. yra jos vyras ir ji sutinka duoti parodymus. Su šeima ėjo išsimaudyti įprastu keliu, kuriuo jie visada eidavo. Kai maudėsi, prie maudynių vietos atėjo du vyrai, o prie jų priėjo, kaip dabar žino, ir M. P. su dar vienu kaimynu. Tarp šių asmenų įvyko žodinis konfliktas, po ko tie du vyrai išėjo. Jie pasimaudę ėjo atgal link namų įprastu keliu. Kai pajudėjo nuo paplūdimio, išgirdo užgaules replikas, keiksmus, grasinimus, į kuriuos stengėsi nekreipti dėmesio, bet tai nesiliovė, todėl vyras atsisuko ir paklausė, kas yra. Tada M. P. sparčiu žingsniu, juos keikdamas ir agresyviai nusiteikęs, priartėjo prie vyro ir jį nustūmė nuo žvyrkelio. Vyras pametė savo šlepetes, paėjo keletą žingsnelių toliau nuo jų į šoną bei atgal ir vėl atsistojo ant to kelio. Tada M. vyrą puolė smūgiuodamas. Jos vyras gynėsi ir ištiesė ranką staigiu judesiu. Jis atsitraukė kelis žingsnius atgal, tada ji padavė vyrui į rankas vaiką ir atsistojo tarp jų į tarpą, tikėdamasi, kad jos nepuls, nes ji labai dėl jų visų bijojo, kadangi jie buvo su vyru ir vaikais, o kitoje pusėje žmonių buvo daugiau. Kai vyrui padavė vaiką, jis nuėjo link namų, o ji surinko maudynių žaislus, vyro šlepetes ir iš M. P. išgirdo, kad dabar jiems bus „p***“. Jis pakėlė akis į P., bet kraujo ar sužalojimų nematė, ir nieko nesakydama grįžo į sodybą. Ji nepažinojo įvykio metu buvusių žmonių, bet be M. P. buvo dar du vyrai ir moteris, kuri taip pat juos plūdo. Kai P. smūgiavo jos vyrui, tai vyras pasisuko šonu ir jam pataikė į galvą, tuomet vyras ištiesė ranką, paėjo keletą žingsnių atgal ir tada ji turėjo galimybę jam paduoti vaiką bei pati atsistojo į tarpą. M. P. žmona tuo metu stovėjo netoliese jo pusėje, savo kūnu fiziškai ji nesikišo, tik girdėjo iš jos žodžius bei keiksmus. Konfliktas baigėsi tuo, kad vyras iš karto su vaikais išėjo, o ji surinko daiktus ir tada iš paskos grįžo į sodybą. Kadangi konflikto metu vaikai išsigando, mažoji labai verkė, jai buvo šokas, tai grįžus pagrindinis jų tikslas buvo nuraminti vaikus. Po kažkiek laiko atvyko policija, jos nieko neklausė, tik uždavė klausimų vyrui, o paskui jį išsivežė. Vyras iš karto pasišalino iš įvykio vietos, o ji surinko maudynių žaislus, vyro šlepetes ir paskutinė grįžo į sodybą. Po smūgio vyras kelis žingsnius atsitraukė atgal, tai tada ji jam padavė vaiką ir atsistojo į tarpą tarp vyro ir M. P.. Atsistojusi priešais P., šaukė: „prašau, nepulkit prie vaikų“. Vaiką vyrui padavė, nes dukra yra neįgali, o dėl įvykio ji išsigando, todėl klykė ir rėkė, tai ją laikyti jai pasidarė fiziškai sunku. O be to, ji atsistojo priešais M. P. ir prašė nepulti prie vaikų – tokiu būdu ji norėjo, kad konfliktas greičiau pasibaigtų, o vyras su vaiku iš karto pasišalino. Matė, kad vyras šlubavo, taip pat matė, jog jam buvo pataikyta į galvą. Smūgių ji nesuskaičiavo, tačiau vyrui buvo smogta mažiausiai porą kartų. Kraujo ar žaizdos ji nematė, tačiau vyras grįžęs sakė, jog skauda galvą. Nespėjo apžiūrėti vyro skaudamų vietų, nes jos dėmesys buvo į vaikus. Ji matė, kad kai M. smūgiavo, vyras pasisuko šonu ir tada gavo smūgį, tuomet tiesė savo ranką lyg gintųsi ar norėtų išlaikyti atstumą. Policija jos nieko neklausė, pareigūnai kalbėjo tik su jos vyru, todėl ji jiems ir nesakė, kad nukentėjo jos vyras. Dėl įvykio buvo šokas, jie nesitikėjo, kad taip įvyks nuėjus išsimaudyti, o be to, neturi patirties ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje, tačiau kai buvo pakviesta liudyti, tai iš karto pasakė, jog įvykio metu nukentėjo jos vyras. Kai atvažiavo policija, jau buvo praėję kažkiek laiko, tai tuo momentu dukra nebeverkė ir tai matyti pareigūnų fiksuotame vaizdo įraše, bet nuolat buvo su ja. Įvykio dieną nuo savo sodybos link ežero tuo keliu ėjo ne pirmą kartą – jie visada eina tuo pačiu maršrutu, ką darė ir ankstesnę vasarą, ir niekada niekas priekaištų neišreiškė. Už „šlachbaumo“ gyvena kiti kaimynai, su kuriais sveikinasi, kartu atsigeria arbatos. Įvykio metu M. prie jos vyro priartėjo per 25-30 metrų. Jos vyras nėra konfliktiškas žmogus, per tiek metų, kol yra susituokę ir gyvena kartu, nėra buvę jokių įvykių ar tokių dalykų. Nematė, kad kaltinamasis prieitų prie jos vyro iškėlęs rankas į viršų, o buvo atvirkščiai, nes jis pastūmė jos vyrą ir jam smūgiavo.
Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. M. yra jos vyras. 2021-06-05 apie 17-18 val. ji kartu su šeima: vyru ir mažamečiais vaikais E. ir R. nuėjo išsimaudyti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kadangi jis yra netoli jų sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Jie ėjo tuo keliuku, kur yra užtvertas šlagbaumas. Jie pralindo pro to šlagbaumo apačią ir, dar vos tuo keliuku paėjus, yra pakrantė. Jie ja pasuko ir nuėjo prie vandens telkinio. Ar galima eiti tuo keliuku ir už to šlagbaumo, ji tiksliai nežino, bet jai atrodo, kad galima, nes yra servituto teisė, kuri leidžia vaikščioti, tai jie naudojasi ta teise, nes jų dukra turi neįgalumą ir sunkiai vaikšto. Palei tą pakrantę eiti jų šeimai dėl dukros negalios būtų labai sudėtinga, reiktų turbūt nešti ją. Nueinant jokio konflikto nebuvo. Kaimynai, kurie gyvena už to šlagbaumo, tai L. ir V., kurių pavardžių ji nežino, stovėjo kieme. Jie eidami su jais susimojavo, taip pasisveikindami, nes gerai sutaria. M. P. dabar jau žino, bet iki to įvykio ji jo visiškai nepažinojo nei iš matymo, nei vardo ir pavardės jo nežinojo. Maudantis matė, kad prie vandens atėjo dar du jai nepažįstami vyriškiai, o paskui juos atėjo M. P. ir dar keli žmonės. Tarp šių įvyko žodinis konfliktas. M. P. šiuos du vyrus grubiai išvarė, tai yra su keiksmažodžiais, su šaukimais. Juos išvarė M. P. su dar vienu vyru. Ji girdėjo, kad konflikto esmė, tai privati valda ir vaikščiojimas po ją. Į konfliktą, kadangi tas jų tuo metu nelietė, jie nereagavo ir nesikišo, o tiesiog maudėsi. Išsimaudę jie ėjo link namų. Einant nuo vandens link to keliuko, ji išgirdo rusiškus necenzūrinius keiksmus ir grasinimus jų atžvilgiu: "p*** n*** iš čia, arba jums bus p***", tačiau jie į tai stengėsi nekreipti dėmesio, o ėjo toliau. Kadangi šie toliau dar tęsė, tada vyras atsisuko ir paklausė: "kas yra?". Tuomet iš karto M. P., labai agresyviai nusiteikęs, labai sparčiu žingsniu, vos ne bėgom, atlėkė prie jų. Ji tuo tarpu paėmė iš vyro rankų dukrą, nes iki tol jis ją nešė. Kiti žmonės, kiek jų buvo tiksliai, ji nepamena, irgi priėjo arti, bet jie priėjo normaliu žingsniu, tai yra ne bėgom, kaip kad M. P.. Kai ji paėmė vaiką, M. P. jos vyrą pastūmė, o vyras susvyravo, pametė tapkes, nes nesitikėjo, kad šitaip jį užpuls. Ji pradėjo šaukti: "prie vaikų nepulkit", o tada M. P. puolė dar kartą ant jos vyro ištiestomis rankomis, agresyviai labai. Jos vyras tiesė ranką. Ji nežino, šito momento negali pasakyti, ar jos vyras kliudė M. P., ar nekliudė, o ji tik šaukė: "liaukitės prie vaikų". Kaip tiksliai jos vyras ištiesė savo ranką, ji nematė, todėl detaliai to atpasakoti negali. Tada ji, nežinodama kaip tą konfliktą nutraukti, padavė vyrui dukrą ir atsistojo tarp jų, kad M. P. nebepultų, tikėdamasi, kad M. P. nepuls ant jos. Jos vyras su vaikais nuėjo link namų. Ji surinko vyro šlepetes. Ant jos niekas nepuolė. Jai nueinant, ji girdėjo kaip grasino: "dabar tai jums bus p***". Ji atsisuko pasižiūrėti. Ji tuo metu gerai matė M. P. veidą, bet jokio kraujo, ar sužalojimų ant jo nebuvo. Šio įvykio metu jų šeima, o ypatingai jų vaikai, labai išsigando. Vyras dėl to su pareiškimu taip pat, kai buvo išleistas iš areštinės, kreipėsi į policiją. Ji pati nematė, kad jos vyras M. P. būtų sudavęs tiesioginį smūgį į veido sritį, o vyras, tik gindamasis nuo šio, kažkaip atsistūmė, tačiau to momento ji tiksliai nematė ir detaliai papasakoti negali, nes tuo metu ji buvo taip pat išsigandusi, bijojo ne tik dėl vyro, bet ir dėl savęs su vaikais. Konflikto iniciatorius buvo M. P.. Jos vyras M. P. neplūdo necenzūriniais žodžiais, o jis tik bandė paklausti, kur jie įžengė. M. P. ir kažkas iš jo kompanijos, bet, kas konkrečiai, ji įvardinti negali, jos vyrą plūdo necenzūriniais žodžiais ir grasino jiems. Konfliktas kilo dėl to, kad jie praėjo pro jų žemę, bet, kur ten ta jų koja įžengė, kur neįžengė, ji negalėtų to nei paneigti, nei patvirtinti. Pamačiusi agresyviai link jos vyro artėjantį M. P., policijos nei ji, nei jos vyras nekvietė, nes tuo metu jai tai buvo šokas. Jie nesitikėjo tokios M. P. agresijos. Vaikai klykė, cypė, todėl svarbiausia tuo metu buvo grįžti namo ir nuraminti vaikus. Grįžus namo, jie policijos nekvietė taip pat, nes apie tai nebuvo kada nei pagalvoti, kadangi tikslas buvo - nuraminti vaikus, o po to jau nebebuvo ką kviesti, nes policija netrukus atvyko pati ir sulaikė jos vyrą. Ji fiziškai šio incidento metu nenukentėjo. Tuo metu, kai ji savo vyrui į rankas padavė dukrą ir pati įlindo į tarpą, kad viskas liautųsi, M. P. žmona į vyrų tarpą nelindo. Ši stovėjo šalia, kelių žingsnių atstumu, ir taip pat juos plūdo. Jos vyras nekonfliktiškas žmogus. Per jų bendro gyvenimo metus, tai yra per 10 metų, niekada nėra buvę jokio konflikto. Jis su visais kaimynais sutaria, yra visuomeniškas. (1 t., b. l. 107-110).
Liudytojas R. R. teisme parodė, kad konfliktas tarp M. ir D. įvyko praeitų metų vasarą prie jų namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Konfliktą matė nuo pat pradžių, tačiau smulkmenų negali prisiminti dėl jau praėjusio laiko tarpo. D. ėjo per M. sklypą, M. paklausė, kodėl jis čia vaikšto, tada D. kažką pasakė ir įvyko susistumdymas, po ko D. smūgiavo M.. D. einant per M. sklypą, D. iš paskos ėjo jo šeima: du vaikai ir žmona. M. priėjo prie D. parodyti, kad yra lentelė su užrašu „privati valda“ ir kad tai yra jo žemės sklypas. Neprisimena, kokie buvo D. veiksmai, kai M. priėjo rodydamas sklypo ribas ir lentelę, bet ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė smulkiau. Nežino, kodėl M. su D. susistumdė, bet pirmasis pastūmė D., o paskui stūmė M. ir tada buvo smūgis, kurio metu D. sudavė M.. Kiek prisimena, buvo suduota vieną kartą, po ko M. susiėmė už galvos. D. smūgiavo M. iš rankos, bet neprisimena, kokia buvo D. rankos padėtis. Po to jis kažkam pasakė kviesti policiją. Neprisimena, kas pirmasis paliko tą teritoriją. Kai prasidėjo konfliktas, jis buvo netoliese, tačiau kai M. su D. pradėjo stumdytis, tai jis ir M. P. žmona M. P. prie jų priėjo, sakydami, kad baigtų. Viskas įvyko labai greitai - nebuvo labai daug diskusijų. Neprisimena, ką konflikto metu darė D. žmona, o jo žmona buvo prie jų kiemo vartelių už 20-30 m., kur iš pradžių jie visi kalbėjosi, ir kiek prisimena, prie konfliktuojančių nėjo. Negali pasakyti, koks buvo smūgio stiprumas, bet po smūgio M. nosis buvo patinusi, jis abiem rankomis buvo suėmęs už galvos, ieškojo akinių, nes po smūgio jie nukrito. Neprisimena, ar moterys buvo įsiterpusios į konfliktą. Žodinis konfliktas prasidėjo per atstumą, tačiau negali pasakyti, koks tas atstumas tarp asmenų buvo, kai M. papriekaištavo, kad vaikštoma po jo valdą, bet asmenys buvo netoli. Per tą laiką, kol M. priėjo prie D., mano, D. galėjo spėti pasišalinti iš M. sklypo, bet D. atsisuko, nes jei būtų ėjęs, tai gal būtų ir nuėjęs. Neprisimena, ar D. ėjo link M.. Viskas įvyko labai greitai ir, kiek supranta, smūgis nebuvo lauktas. Nesitikėjo tokio įvykio ir tokių veiksmų iš šių asmenų, nes galvojo, apsižodžiuos ir išsiskirstys. Galima išeiti iš maudymosi, neinant per M. valdą. Mano, taip neturėtų taip būti, kaip buvo iš D. M. pusės. Įvykio eiga buvo nelaukta. Nuo sklypo iki kranto maudymuisi yra apie 30 žingsnių ir jam tiek vietos užtenka išeiti ne per M. teritoriją, o už kitus žmones jis negali atsakyti. Neprisimena, ar D. yra anksčiau ėjęs per M. sklypą, neprisimena, ar jis su šeima anksčiau toje vietoje maudėsi. Po smūgio viskas baigėsi, D. išėjo, neprisimena, kad būtų atsiprašoma. Tai nesuvokiamas įvykis, taip negalima elgtis. Jo priėjimo prie konfliktuojančių tikslas buvo tam, kad viskas baigtųsi ir kiekvienas eitų į savo pusę. Neprisimena, kuri pusė buvo konfliktuojanti, bet matė patį smūgį, sužalotą M. ir nukritusius akinius, be to, jis pasakė kviesti policiją. Kiek prisimena, M. P. žmona M. P. kvietė policiją. M. P. žmonos veiksmų neprisimena. Nematė, kokiu maršrutu įvykio dieną D. M. su šeima atėjo prie ežero. M. P. ateidamas link D. rodė lentelę, kur pažymėta, kad privati valda ir kuri žymi M. sklypo ribas. Ta lentelė visada buvo toje pačioje vietoje prie M. sklypo, bet negali pasakyti, kas ant jos yra užrašyta. Ji yra prie M. sklypo, o ne prie „šlachbaumo“. Nežino, ar M. P. sklypo šiaurinė pusės riba sutampa su žvyrkelio pakraščiu, nes jis nėra matininkas. Neprisimena, kokia kryptimi D. ėjo nuo ežero. Neprisimena, kiek giliai jis buvo įėjęs į M. sklypą ir kiek giliai sklype įvyko konfliktas. Jis tiek M., tiek D. sakė baigti, nes kiekvienas žmogus abiem konfliktuojantiems sakytų baigti. Neteko raminti M. P. įvykio metu, o abiem konfliktuojantiems sakė baigti, nes įvyko žodinis konfliktas. Neprisimena, kaip M. P. pastūmė D. ar kaip D. M. pastūmė M.. Neprisimena, kokioje padėtyje atsidūrė D., kai M. jį pastūmė, taip pat neprisimena, kokioje padėtyje liko M., kai jį pastūmė D.. Nepasakys, kokia buvo D. kūno padėtis, kai smūgiavo M., taip pat nepasakys, iš kokios rankos buvo suduota. Viskas buvo taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o daugiau nieko negali pasakyti, nes jis turi savo gyvenimą ir turi, apie ką galvoti, o ne apie tai, kas įvyko prieš metus. Matė, kad M. P. nosis buvo kruvina ir mėlyna, tačiau nežino, kodėl to nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nors neprisimena, ar buvo kraujo. Tą dieną pietaudamas buvo išgėręs alaus skardinę. Nežino, ar M. prieš įvykį buvo pavartojęs alkoholio, tačiau neatrodė išgėręs. D. atrodė agresyviai, jo akys buvo įdomios.
Liudytojas R. R. 2021-06-15 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. M. jis pažįsta, kuris turi sodybą netoli jo, tačiau su šiuo jis nebendrauja. M. P. jis pažįsta taip pat, kuris yra jo kaimynas, nes jų namai yra šalia. Su M. santykiai draugiški, kaimyniški, jie bendrauja. 2021-06-05 apie 18 val. jis, jo žmona V., M., jo žmona M. šnekučiavosi prie jo kiemo vartelių, M. sklypo teritorijoje. Tuo metu D. su savo šeima maudėsi ežere, kuris yra priešais jų sklypus. Išsimaudę šie pradėjo eiti link savo namų, bet ne tiesiai pakrante, o pro M. sklypą, šio keliuku. Tas keliukas yra tik tam tikriems sklypams, todėl visi, kas nori ten vaikščioti, be sklypų savininkų sutikimo negali, nes tai privati valda. Kad tai privati valda, yra pažymėta. M. D. paklausė kažką panašaus: "ar tau patinka vaikščioti po mano žemę, po svetimą kiemą?" Tuo klausimu M. davė D. suprasti, kad šis vaikšto svetimu kiemu. Tuo metu tarp jų kompanijos ir D. su jo šeima buvo 20-25 metrų atstumas, tai tas pokalbis vyko garsiau, nes kitaip nebūtų girdėjęsi. D. į tai labai emocingai sureagavo, atsisukęs į M., pradėjo šį vadinti velniu, d*** ir pradėjo eiti link jų. M. tada pradėjo eiti link D., klausdamas šio ir tuo pat metu rodydamas į lentelę, ar nemato, kad čia yra privati jo valda. Jie susitiko ant keliuko, kuris priklauso M. sklypui. Po to tada viskas taip greitai įvyko. Pastūmė D. M. dviem rankomis nuo savęs, o paskui, jam atrodo, M. pastūmė D.. Jis pamatė, kad jie jau stumdosi, tai jis link jų nuėjo ir pasakė: "baikit, ką jūs čia dirbatės", ir tada buvo smūgis. Jis net nematė tiksliai, kaip ten viskas buvo, bet D. įsibėgėjęs, vos ne krisdamas, smūgiavo M. į veido sritį kumščiu ar delnu. Jis to nurodyti negali, nes to nematė, kadangi viskas labai greitai įvyko. Tuo metu šalia jų buvo M. žmona M., o po smūgio prie M. atbėgo šio brolis G.. M. po smūgio susiėmė už galvos, o šiam nuo veido nukrito regos akiniai. Po to smūgio jis M. pasakė, kad ši kviestų policiją, nes matėsi, kad M. ištinusi nosis. Tuo pat metu ir M. sakė, kad reikia kviesti policiją. Kai D. išgirdo, kad jis pasakė, jog kvies policiją, jis pastebėjo, kad D. akys tik padidėjo, tai yra šis išsigando ir jis su šeima iš karto nuėjo namo. Jam atrodo, kad M. kraujas iš nosies nebėgo, bet nosis iš karto ar tai padidėjo, ar tai pamėlynavo, tai yra matėsi, kad šiam su nosimi kažkas yra negerai. M., susiėmęs už galvos, smilkinių srityje, skundėsi, kad jam ir galvą skauda. Įvykis įvyko labai greitai, o ir D. labai greitai pasišalino iš įvykio vietos, kai išgirdo, kad iškviesta policija. D. įvykio metu jam pasirodė labai neadekvatus, nes buvo pilnas agresijos, o jo akys kažkokios keistos buvo, nors neatrodė, kad šis būtų išgėręs alkoholio, nes nesvirduliavo, kvapo jis neužuodė, nors nebuvo jis tiek arti šio. Jam atrodė, jog šis nuo kažko apsvaigęs, nes elgesys buvo neadekvatus. Ar M. buvo išgėręs, jis nežino, nes nesimatė, kad būtų vartojęs alkoholio. Jis pats tuo metu buvo išgėręs skardinę alaus, bet viską suvokė, kas vyksta blaiviu protu ir viską, ką pats matė, gerai atsimena. Šio įvykio metu jis pats jautėsi gerai, nes viskas įvyko akimirksniu, net nespėjus susivokti, kas čia vyksta. Nors po įvykio jis jautėsi blogai, nes kažkoks buvo negerumas viduje. Jam M. buvo gaila. Toks D. elgesys jį šokiravo, o M. - ne, nes šis nieko blogo nepadarė, nevadino D. negražiais žodžiais, o tik pasakė, kad čia yra jo žemė. Prieš šį incidentą su D. jis matė, kad M. prie ežero kalba su kažkokiais dviem jam nepažystamais vyrais. Jis tuo metu savo sklype pjovė žolę, tad nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta, nes suprato, kad ten taip pat vyksta kažkas dėl vaikščiojimo privačia valda. Matėsi, kad M. kažką iškelta ranka rodo į privačios valdos lenteles. Kai jis nuėjo prie šių, girdėjo, kad M. tiems vyrams sakė, kad jie nevaikščiotų privačios valdos teritorija, o jis šiam paantrino ir paklausė: "ar tau patiktų, kad tavo kiemu kas nors vaikščiotų?" Tie vyrai jam atsakė: "patiktų". Jis pasakęs, kad nėra su tokiais ką čia diskutuoti ir ginčytis, bei nuėjo jie su M. nuo šių. Tuo metu jis matė, kad D. su šeima maudosi, bet tada su D. jokio kontakto nebuvo. Jis pats asmeniškai negirdėjo, kad M. tiems vyrams, ar kuriam vienam iš jų būtų žodžiu pagrasinęs. (1 t., b. l. 80-83).
Liudytoja V. R. teisme parodė, kad įvykis įvyko pernai vasarą M. P. sklype, (duomenys neskelbtini). Ji stovėjo su M. P., M. P., savo vyru R. R. ir kūdikiu vežimėlyje. Ikiteisminio tyrimo metu ji tris kartus davė parodymus, todėl prašo jais vadovautis, o be to, dabar nieko nebeprisimena. Prisimena, jog įvyko konfliktas, bet jo detalių negali nurodyti, kad nesuklaidintų teismo. Konfliktas įvyko tarp M. ir D., kai D. su žmona ir dviem vaikais po maudynių ėjo namo per M. P. sklypą, kur nėra tvoros, nors nuo „šlachbaumo“ pusės prie sklypo yra lentelė, nurodanti, kad tai yra privati valda. Taip pat yra dar viena lentelė prie M. sklypo. Neprisimena, kokia buvo M. P. reakcija, kai D. M. su šeima pateko į jo sklypo ribas, tik prisimena, jog kažkas įvyko, bet detalių nurodyti negali. Konfliktas įvyko ne prie jų vartelių, o už maždaug už 20-30 m., tačiau ji visą laiką buvo toje pačioje vietoje prie vartelių. Negali atsakyti, ką darė M. P., jo žmona ir jos vyras, bet jie nebuvo su ja prie vartelių, nuo jų pirmasis nuėjo M. link D., o vėliau nuėjo jos vyras ir M. P.. Kai M. P. nuėjo link D., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, bet smūgių detalizuoti negali. Matė D. suduotą smūgį M. į veido sritį. Neprisimena, ar iki to smūgio tarp šių asmenų dar buvo koks nors fizinis kontaktas. Kiek prisimena, jos vyras su M. prie konfliktuojančių asmenų nuėjo po smūgio sudavimo. Gavęs smūgį M. P. buvo susiėmęs už nosies ar veido. Neprisimena, ar buvo padaryti kokie nors sužalojimai M. veide. Į įvykio vietą buvo kviestos spec. tarnybos, kiek prisimena, jas kvietė M.. Po smūgio sudavimo visi išsiskirstė, viskas įvyko labai greitai. Neprisimena, kur viso konflikto metu buvo D. žmona, bet jo šeima buvo kažkur šalia, tik neprisimena, kas ir kur buvo konkrečiai. Konflikto metu D. M. ir M. P. ėjo vienas link kito. Neprisimena, ar incidento metu buvo kraujo. Įvykio metu verkė jos vaikas, tai ji jį paėmė ant rankų, o daugiau verkiančių vaikų negirdėjo, neprisimena, ar verkė D. vaikai. Kiek prisimena, konfliktuojantys žmonės atrodė blaiviai. Buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba, po incidento matė ištinusią M. nosį. Po šio įvykio su D. ir jo šeima ji nebendravo, nebent per apklausą. Matė, kad konflikto metu buvo du vaikai, tačiau negali pasakyti, ar jie buvo su D., ar su jo žmona. M. P. sklypo ribos jai yra aiškios ir, jai atrodo, kad visi supranta, kieno ir kur yra sklypų ribos. Įvykio metu ji buvo su kūdikiu. Jos vyro ir M. žmonos nuėjimas tikriausiai buvo sąlygotas kažkokių įvykių, nes jie nuo jos atsiskyrė ir nuėjo tam, kad nesirutuliotų konfliktas tarp M. ir D.. Smūgį ji matė, jo nesitikėjo, taip pat nesitikėjo tokios situacijos, dėl jos buvo šokiruota. M. P. nuo vartelių link D. M. ėjo apie 20-30 m., kur maždaug ir įvyko konfliktas. Fizinis kontaktas tarp D. ir M. įvyko M. P. sklypo ribose. Negali pasakyti, kiek giliai D. buvo įėjęs į M. sklypą. Konkrečiai negali pasakyti, ties kuria vieta M. P. sklypo riba baigiasi į ežero pusę, nežino, ar ši riba sutampa su žvyrkelio pakraščiu. Kiek prisimena, lentelė, nurodanti privačią valdą, įvykio metu jau buvo, nes lyg policija ją fiksavo ir tai ne ta pati lentelė, kuri yra prie „šlachbaumo“. Neprisimena, kokioje padėtyje buvo M. P. rankos jam einant link D., negali pasakyti, ar jis jas buvo iškėlęs į viršų. Prisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, ir tai buvo tiesa. Jei ankstesnėje apklausoje nurodė, kad buvo daugiau nei vienas smūgis, tai reiškia, jog taip ir buvo. D. M. sudavė smūgį į nosį M. P.. Neprisimena, ar M. fiziškai lietė D.. Ji matė, kad smūgis buvo suduotas M. į veido sritį, o kur konkrečiai – pasakyti negali, tik žino, jog dėl to M. buvo sulaužyta nosis. Negali pasakyti, kokia buvo M. ir D. padėtis, žiūrint iš jos pozicijos.
Liudytoja V. R. 2021-06-17 parodė, kad ji kaimyną D. pažįsta iš matymo, bet su juo jokių tarpusavio santykių nepalaiko, niekada nėra bendravusi. Su kaimynu M. P. yra kaimyniški santykiai, nes jų sklypai šalia, jie bendrauja. 2021-06-05 panašiai apie 16-17 val. ji su vyru ir kūdikiu buvo prie savo namo tvoros, kur kalbėjosi su kaimynais M. ir jo žmona M.. Iš kiemo ji matė, kad D. su šeima maudėsi ežere. Po maudynių šis su šeima pradėjo eiti link namų pro M. sklypą, ką įvardinti galima privačia M. valda ar kiemu. M. šio paklausė: "ar tau patiktų, jeigu vaikščiotų pro tavo kiemą?" D. elgesys, jai pasirodė, kad buvo toks, jog jis tai darė vos ne specialiai, kad šis eina ir laukia, kol jam kas ką pasakys, nes ėjo taip ganėtinai demonstratyviai. D., vadindamas M. velniu, d***, d***, pradėjo eiti link M., o M. link šio. Jie susitiko ant M. kelio, ir prasidėjo smūgiai, bet tiksliai, kuris pirmas pradėjo tuos smūgius, ji nurodyti negali. Ji tiksliai matė tik D. smūgį M. kumščiu į veido-galvos sritį, bet, kur tiksliai pataikė,- ji įvardinti negali. Po to smūgio ji matė krentančius nuo veido M. regos akinius. Paskui prie šių atbėgo jos vyras R. ir M. jų skirti. Ar šie po to smūgio buvo susikibę, ji negali atsakyti, bet, ji mano, šių bėgo skirti dėl to, kad šie būtų nesustoję. Kai prie šių pribėgo R. su M., M. pasakė, kad kvies policiją, o tada D. su šeima greitai pasišalino. Konfliktas įvyko dėl to, kad D. ėjo M. kiemu, nes D. demonstratyviai, kiek ji matė, ėjo ta teritorija. Ji mano, kad tikrai visi žino, kur kieno valdos, nes lentutės yra su žymomis, kur yra privačios valdos. Iki vandens telkinio yra penki metrai pakrante, ten nėra užtverta, ten galima eiti. Visi, kas nori, ten ir eina. Čia kažkoks principo reikalas, ar iš pavydo. Tas įvykis ją sukrėtė, ji išsigando, buvo nemalonu tai stebėti. Toks D. elgesys ją šokiravo, nes jis buvo netikėtas. Jie ramiai šnekėjosi savo teritorijoje, ir čia pašalinis žmogus atsirado. Dar toks šio elgesys su keiksmažodžiais ir agresija buvo. Prieš tai ji matė, kad buvo atėję du kažkokie vyrai prie pakrantės. M. prie jų buvo nuėjęs. Ji matė, kad ir jos vyras buvo nuėjęs prie jų, nes kaip tik tuo metu pjovė žolę kieme. Ji tuo metu buvo savo kieme, migdė vaiką vežime, bet ji jų pokalbio negirdėjo, o tik matė, kad jie buvo susitikę ir kalbėjosi. Tuo metu, kai M. su jos vyru su tais dviem nepažįstamais vyrais kalbėjosi prie pakrantės, o D. su šeima maudėsi, bet šis, kiek ji matė, į tą pokalbį nesikišo. (1 t., b. l. 86-89).
Liudytoja M. P. teisme paaiškino, kad ji yra toje pačioje patalpoje kaip ir M. P.. Įvykis įvyko praeitų metų vasarą. Ji ne viso proceso metu dalyvavo, nes buvo išėjusi, o grįžo baigiant duoti parodymus V. R.. Prašo leisti jai nedalyvauti teismo posėdyje dėl savo nėštumo, nes nenori papildomai „stresuoti“. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi tris kartus nuosekliai viską papasakojo, o dabar po įvykio jau praėjo metai laiko ir įvykio detalių nebeprisimena. Be to, šį įvykį stengiasi pamiršti, nes yra jautrus žmogus ir jai tai kelia stresą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jais galima remtis.
Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. M. ji pažįsta iš matymo, kaip sodų, esančių už privačių sklypų, gyventoją, tačiau su juo jokių tarpusavio santykių nepalaiko nei ji, nei jos vyras. 2021 metų birželio mėnesio pradžioje, datos tiksliai neprisimena, maždaug tarp 17-19 val. jie darbavosi kieme. Jie matė, kaip M. šeima nuėjo maudytis jų žeme. Iš paskos netrukus du vyrai ėjo. Šie atsistojo ant jų kelio, kuris yra kiemo dalis. Jie matė, kad šie žiūri į jų namą ir kažką aptarinėja. Vyras nusprendė nueiti su jais pasišnekėti, paprašyti, kad žmonės nebevaikščiotų po jų teritoriją, nors ten akivaizdžiai yra pažymėta, kad tai yra privati valda. Vyras ėjo link tų vyrų, o iš paskos ėjo ji. Paskui prisijungė dar ir kaimynas R. R.. Vyrai pasišnekėjo, pasiaiškino dėl vaikščiojimų su tais praėjusiais dviem vyrais. Ji irgi šalia buvo. Jie prašė nebevaikščioti per jų žemę, o šie pašaipiai į tai žiūrėjo. Jie pasišnekėjo, apsisuko ir išėjo lygiai taip pat, kaip ir atėjo, per jų žemę. Jie visi trys grįžo prie jų su kaimynu R. bendros tvoros, kur buvo V. R.. Jie stovėjo, visi šnekučiavosi. Jiems besišnekant, M. šeima baigė maudytis ir lygiai taip pat per jų teritoriją ėjo keliu. Jos vyras šūktelėjo: "kiek galima vaikščioti", bet vyriškis atsigręžė eiti link jų, o jos vyras nuėjo link šio pasikalbėti. Ateidamas vyriškis šaukė necenzūriniais žodžiais: "debilas, d***". Jis įžeidinėjo jos vyrą. Vyriškis ėjo link jos vyro labai agresyviai, kas pasireiškė jo kalbėsena, matėsi jo įtūžusio emocijos, atrodė, kad jis gerokai yra išgėręs, nes elgsena buvo neadekvati. Jos vyras ištiesė abi rankas prieš save, susistabdydamas tą vyriškį, ir tada staiga buvo smūgis. Ji nematė,- vienas ar du, o tik matė, kad akiniai nuskrido. Ji pradėjo šaukti, kad kviečia policiją, ir nubėgo į namą pasiimti savo telefono. Ji kvietė policiją, o po to grįžo į tą pačią vietą, bet šeima jau buvo pasišalinusi. Jos vyras nebuvo niekur nuėjęs, nes jis ieškojo akinių. Po to ji pamatė, kad vyras yra sužalotas. Jis buvo visas kruvinas, tai yra jo veidas, rūbai. Jam buvo prakirsta nosis. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, vyras buvo spėjęs nusiprausti ir persirengti. Kruvinus vyro rūbus, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, ji jau išskalbė. Tas įvykis ją šokiravo. Ji buvo labai išsigandusi. Po įvykio iki šiol ji negali ramiai miegoti naktimis, yra nerimas dėl vyro sužalojimo. Kai jos vyras gavo smūgius, ji buvo įlindusi į jų tarpą ir užstojo vyrą, kad jis negautų daugiau. Jos vyras nieko nedarė. Po smūgio ji atsistojo į tarpą, o kas vyko toliau, ji nepamena, nes viskas buvo labai staiga ir netikėtai. Jos vyras tam vyriškiui nieko nedarė ir smūgių nesudavė. Įvykis įvyko maždaug 15-20 metrų atstumu nuo ežero kranto. Įtariamojo šeima buvo paplūdimio viduryje, po to jie kirto valstybinę nuomojamą žemę, kirto jų žemę ir sustojo ant jų kelio. Įvykis įvyko jų privačios valdos teritorijoje. Į paplūdimį galima patekti, nes yra laisvai prie jo prieinama pakrantė. Jos vyras neįžeidinėjo D. M., jokios agresijos jam nerodė, o jis tik taikiai paprašė pasišalinti iš jų teritorijos ir nevaikščioti joje. Ji gavo kažkiek smūgių, bet kiek, - ji nežino. Nuo ko ji gavo, ji taip pat nežino, nes nepamena, nes, jei būtų atsiminusi, būtų papasakojusi ir pakomentavusi. Kadangi jos vyras tik stovėjo ir nieko nedarė, tai reiškia ji smūgį gavo nuo įtariamojo, o gal pati kažkur atsitrenkė. Ji žino tik, kad skaudėjo žandikaulį dešinėje pusėje, bet nuo ko šį smūgį ji gavo, ji nežino ir negali atsakyti. (1 t., b. l. 98-101).
Liudytojas G. P. teisme parodė, kad įvykis įvyko birželio mėn. pradžioje. Iš prisijungusių į teismo posėdį asmenų yra matęs D. M., o M. P. yra jo brolis. Įvykis įvyko brolio teritorijoje (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai kilo šurmulys, jis buvo kambaryje, bet pažiūrėjo pro langą, pamatė susibūrimą ir išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Lauke buvo jo brolis su žmona, D. M. su žmona ir brolio kaimynas su žmona. Jis išėjo į kiemą ir, priėjęs prie tų visų žmonių, suprato, kad vykta šurmulys ir kad jie dėl kažko pykstasi. Jis atėjo į patį įkarštį, o pačios pradžios negirdėjo, todėl nežinojo, dėl ko čia viskas vyksta. Matė, kaip D. M. trenkė jo broliui vieną kartą kumščiu į veidą, kai jie stovėjo šalia vienas kito, o iki smūgio sudavimo D. priartėjo prie M.. Neprisimena, ar be D. ir jo žmonos dar buvo jo šeimos narių, neprisimena, ar buvo vaikų. Po suduoto smūgio jo brolio žmona šoko į vidurį skirti, brolis susiėmė už nosies, iš kur jam bėgo kraujas. Neprisimena, ką po smūgio darė D.. Toliau konfliktas nebevyko, t. y. nebebuvo atlikta jokių fizinių veiksmų, tik liko nebent apsižodžiavimas, ir jie visi išsiskirstė. Po smūgio sudavimo jo brolis ieškojo akinių, jam buvo šokas, jis neatliko jokių fizinių veiksmų. Broliui buvo suteikta medicininė pagalba, buvo atvykusi greitoji pagalba, kurią iškvietė jo žmona. Policija taip pat buvo kviesta, turbūt ir ją kvietė brolio žmona. Jis buvo tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, tačiau negirdėjo, ką brolis jiems pasakojo. Smūgio sudavimo metu buvo tiek D. M. žmona, tiek M. P. žmona, tačiau negali įvardinti, kur tiksliai jos stovėjo. Po suduoto smūgio brolio žmona šoko į vidurį tarp konfliktuojančių, kad toliau nebūtų konflikto, stabdė ištiesusi rankas, tačiau nežino, ar jai buvo atlikti kokie nors veiksmai. Jis matė tik vieną smūgį, kurį sudavė D. M. jo broliui M. P.. Kiek matė, daugiau kieme niekas niekam nesudavė. Dėl įvykio jam pačiam buvo šokas, todėl negirdėjo verkiančių vaikų ar kažkokių kitų pašalinių garsų. Negali pasakyti, ar įvykio metu kas nors buvo vartojęs alkoholio, negali pasakyti, ar tą dieną brolis buvo vartojęs alkoholio. Pas brolį atvažiavo arba penktadienį vakare, arba šeštadienį ryte. Išgertuvių pas brolį nebuvo. Po įvykio brolį vežė į ligoninę, jo nosis buvo ištinusi, skaudėjo žandikaulį. Be to, dėl smūgio buvo sugadinti brolio M. P. akiniai. Šio įvykio tema jie nediskutuoja, negali įvardinti, dėl ko jis įvyko. Brolis bendrauja su kitais asmenimis darbe, tai mano, tam įvykis turėjo įtakos, nes niekam nesinorėtų rodytis darbe su mėlyna akimi ir mėlyna nosimi. Tokie įvykiai nenormalūs, taip neturi būti. Negali pasakyti, ar įvykio dieną buvo išgėręs alkoholio, nes viskas buvo seniai, bet atrodo, kad nebuvo. Vežant brolį į gydymo įstaigą, automobilį vairavo jo draugė, kuri įvykio nematė. Įvykio dieną išgertuvių nebuvo ir, kiek žino, brolis nebuvo vartojęs alkoholio, nors tiksliai to neprisimena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Sunku prisiminti, ar kaltinamasis įvykio metu buvo išgėręs, todėl prašo vadovautis jo pirminiais parodymais, nes dabar po įvykio jau yra praėję nemažai laiko. Iš namų per langą pamatė tik susibūrusius žmones, nežinojo, kas vyksta, nematė įvykio pradžios, todėl išėjo į lauką. Nežino, kur buvo brolis jam išėjus į lauką, negali pasakyti, kokiu atstumu buvo jis ir kaltininkas. Negali pasakyti, ar brolis ėjo link D. M. ar atvirkščiai. Jis nematė, kad jie eitų vienas prie kito – jis tik matė, kaip visi stovėjo bendrai. Jei D. išsakė kokius nors žodžius, tai turėjo juos nurodyti pirminiuose parodymuose, o dabar jų įvardinti negali. Smūgio į veidą metu brolio rankos buvo priekyje, nes jis nenorėjo konflikto. Negali pasakyti, kokia buvo jo kūno padėtis ar kokioje padėtyje buvo jo rankos, tačiau jokių fizinių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Iki įvykio D. M. nebuvo matęs. Neprisimena, ar M. nueidamas ką nors sakė jo broliui ar jam. Negali tiksliai įvardinti, kur įvyko įvykis, todėl galima vadovautis jo pirminiais parodymais – dabar jis neprisimena tikslių įvykio aplinkybių.
Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nedalyvavo nuo pat pradžios. Kai įvyko tas sambrūzdis, jis buvo viduje, tai yra name. Tuo metu jis žiūrėjo televizorių ir, pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad kažkoks susibūrimas vyksta. Jis išėjo į lauką ir išgirdo, kad tas vyriškis rėkauja, kuris agresyviai nusiteikęs atrodė jau iš tolo. Nuėjęs ten, jis suprato, kas vyksta, o jo brolis pasakė tam vyrui išeiti, nes nenori jokio konflikto. Tas vyras, kiek jis pamena, labai agresyviai ant brolio ėjo ir pastūmė kažkaip brolį. Brolis stovėjo rankas iškėlęs, tas vyras broliui trenkė kažkur į nosies sritį, bet kumščiu, ar delnu trenkė,- jis tikrai nepasakys. Kai broliui trenkė, broliui akiniai nukrito nuo veido. Jis pamatė, kad broliui nosis praskelta. Broliui kraujas iš karto pasipylė iš nosies. Tada brolio žmona puolė juos skirti, tai yra į tarpą tarp jų atsistojo, kad nebekiltų dar didesnių muštynių. Šie išėjo po to. Jis pats šoko būsenoje buvo, todėl nelabai suprato, kas vyko. Iškvietė policijos pareigūnus. Šis įvykis įvyko šių metų birželio pradžioje, bet tikslios datos jis neatsimena. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu buvo atvykęs pasisvečiuoti pas brolį M. P., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini). Jo papasakotas incidentas įvyko maždaug tarp 17-18 val. Žiūrėdamas televizorių, jis pasuko galvą, nes netoli televizoriaus yra įstiklinta terasa, ir tuomet pamatė brolio kiemo teritorijoje tą sambūrį. Pradžioje jis nemanė, kad ten kažkas blogo vyksta. Jis pagalvojo, kad gal kas atvažiavo, todėl nutarė eiti pasisveikinti. Tik, išėjęs į lauką, išgirdo, kad tas vyriškis šūkauja, agresyviai nusiteikęs, o jo brolis sako: "išeik". Tikslios vietos, kur ten buvo tas jų sambūris, dabar jis nepasakys, nes tada jis neužfiksavo konkrečios vietos. Ką tas vyriškis šūkavo, tai esmės kažkokios nebuvo, tik labai daug necenzūrinių žodžių iš jo pusės buvo, tokių kaip: "n*** eik, p***". Sakinių kažkokių jis tikrai neprisimena, nes įvykis neįvyko vakar, o ir jis nesitikėjo, kad įvyks tai, ką po to reikės būtinai prisiminti. Ar jo brolis vartojo kokius necenzūrinius žodžius, jis nurodyti negali. Šie apsižodžiavo. Jis tik tiksliai prisimena, kaip jo brolis sakė: "išeik, nenoriu jokio konflikto". Tas vyras buvo su moterimi, turbūt žmona, ar buvo vaikų kartu su šiuo, jis nepamena. Jis įvykio metu galėjo būti išgėręs vieną alaus, bet tai buvo dienos pradžioje, todėl jis drįsta teigti, kad tuo metu, kai įvyko šis incidentas, jis buvo blaivus. Jo brolis vizualiai buvo blaivus, o, ar buvo kiek išgėręs,- jis nežino. Jis prieš tai nematė, kad šis vartotų alkoholį. Tas vyras vizualiai atrodė išgėręs, akys kažkokios jo buvo įdomios, šis buvo agresyviai nusiteikęs. Jis galvojo, kad gal girtumas sukelia tokį agresyvumą. Jis matė, kaip tas vyras broliui trenkė vieną kartą, po ko broliui iš karto nukrito akiniai. Tada brolis susiėmė už nosies ir, palenkęs galvą į priekį, nusisuko. Jis spėjo pamatyti, kad išoriškai ties nosies nugarėle šiam pradėjo kraujuoti, nes buvo prakirsta, o jau vėliau, kai brolis atidengė ranką, jis matė, kad šio visas delnas kraujuotas. Ar vien išoriškai šiam bėgo kraujas, ar bėgo ir iš nosies vidaus, jis nurodyti negali. Jo brolis tam vyrui nesudavė nė vieno smūgio. (1 t., b. l. 134-137).
Liudytojas S. S. teisme parodė, kad įvykis įvyko praeitų metų vasarą (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet jis jo nematė, tik girdėjo konfliktą tarp kaimynų, t. y. jis tik girdėjo šūkavimus, nes tuo metu jis buvo savo namelyje, o iš ten juos jam užstojo kaimyno pavėsinė. Girdėjo ryksmus, jų turinio negirdėjo, neatpažino, kas ir su kuo konfliktuoja. Po to įlindo atgal į savo namelį, pabaigė pietauti, o paskui išėjęs sutiko kaimynus, buvo nurodyta, jog sukonfliktavo M. ir D.. Atrodo, jog buvo sutikęs kaimyną V., taip pat kalbėjo ir su kaimynu L.. Klausė kaimynų, kas įvyko, tai atsakė, kad asmenys sukonfliktavo, tačiau tuo metu jie nežinojo dėl ko, neįvardino, kas ir su kuo sukonfliktavo. Tą dieną apie įvykį daugiau su niekuo nekalbėjo. Jam buvo pasakyta, kad sukonfliktavo M. su D.. Konfliktą jam užstojo kaimyno V. žemėje esanti pavėsinė, o kieno žemėje vyko konfliktas, jam nebuvo žinoma. Po įvykio kažką kalbėjo su M. bei su D., klausė jų, kas atsitiko, tačiau konkrečių atsakymų negavo. Iki įvykio D. M. pažinojo nuo praeitų metų, t. y. nuo to, kai įsigijo sklypą šalia jo, bet sklypą įsigijo 2020 m. būdamas užsienyje, todėl tik grįžęs į Lietuvą susipažino su D.. Kiekvieną kartą jam atvažiavus į sklypą su D. sveikinasi, jie kartu statė tvorą. Niekada jam ir jo šeimai nedraudė eiti žvyrkeliu link ežero. Arčiausiai „šlachbaumo“ yra jo sklypas, t. y. jis yra jo sklypo gale, bet jis pro jį nevažinėja, jis jam nepriklauso. Įvykio dieną matė, kad kažkokia šeima ėjo link ežero, bet negalėjo pasakyti, kad eina būtent D. M. šeima, tačiau juos matė pareinančius nuo ežero. Jam atrodo, įvykio dieną su M. šeima dar prieš konfliktą jie sveikinosi. Negirdėjo, kad iki įvykio M. P. būtų reiškęs kokias nors pretenzijas D. M.. Su M. jie bendravo ir bendrauja draugiškai, jis nepiktybinis, žmogiškas, neišgėrinėja, nesikabinėja prie kitų žmonių. Iš jų bendravimo su D. jis susidarė įvaizdį, kad jis yra ne toks žmogus, kuris kelia konfliktus. Žino, kad D. M. turi neįgalią dukrą, ji negali eiti savarankiškai – jai reikia kitų pagalbos. Įvykio metu girdėjo triukšmą, taip pat girdėjo ir vaiko klyksmą.
Liudytojas S. S. 2021-06-14 parodė, kad jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Kaimynus D. M. ir M. P. jis pažįsta, su kuriais abiem bendrauja kaimyniškai, bet su D. gal daugiau, nes šis jam padėjo ūkio darbuose. Apie D. jis nė vieno blogo žodžio pasakyti negali. Apie M. jis iš viso nieko pasakyti negali, kadangi jis šio nepažįsta, su šiuo nebendrauja, o tik pasisveikina. Šis ne su vienu kaimynu yra susiginčijęs ir ant vaikų girdėjo kaip šaukia dėl vaikščiojimo šio keliuku. 2021-06-05 apie pietus jis buvo pas kaimyną L. B. kieme. Kartu buvo ir kaimynas V. Ž., kuris šią naktį išvežtas į reanimaciją, nes žudėsi, ir yra duomenys šiam momentui tokie, kad greičiausiai neišgyvens. Šalia L. sklypo rubežiaus, savo sklype, stovėjo M., ir šie visi keturi kažką kalbėjo. Tuo metu keliuku link ežero ėjo D. su šeima maudytis. Šis pakėlė ranką pasisveikindamas. M. tada matė, kad eina D., bet nieko nesakė. D. nuėjo maudytis, o jie nuėjo savais keliais. Jis išėjo į namus. Pusvalandžio bėgyje, būdamas savo namuose ir valgydamas, jis lauke girdėjo keiksmažodžius ir vaiko verksmą. Pagal garsus jis suprato, kad tai sklinda nuo ežero, bet jis į lauką nėjo, o per langą nežiūrėjo, nes per langą, jei ir būtų žiūrėjęs, vis tiek nieko nebūtų matęs, kadangi vaizdą užstoja V. pavėsinė. Po to jis jau matė, kad atvažiavo policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai. Tuo metu jis buvo vėl pas L. kieme. L. jam pasakė, kad D. su M. susiginčijo, susistumdė. Po to M. žmona išlindo, o jie su L. jos paklausė, kas čia įvyko. M. žmona jiems pasakė, kad D. M. nosį turbūt sulaužė. Detaliau, kaip ir kas ten vyko, M. žmona nepasakojo, bet neva D. užsipuolė. Jam atrodo, jog atvirkštinį variantą M. žmona įvardijo, nes, jei pats M. nebūtų užsipuolęs D., nieko ir nebūtų buvę. Be to, D. turi neįgalią mergaitę, tai greičiausiai ją saugojo. Bet čia jo tokie pamąstymai, kaip viskas ten iš tikrųjų buvo, bet jis nežino, nes pats to nematė. Jis šiandien pats paskambino D., prieš vykdamas į apklausą, nes suprato, kad dėl to yra turbūt kviečiamas, ir prašė šio, kad jam papasakotų plačiau, kas įvyko. D. jam papasakojo, kad ėjo su žmona ir vaikais iš maudynių, o M. jį užsipuolė, tai yra M. ėjo muštis. Pasak D., M. ant šio puolė ar ėjo sparčiu žingsniu su tikslu muštis. Jį M. išplūdo necenzūriniais žodžiais, du kartus šis M. atstūmė nuo savęs, o trečią kartą delnu šiam trinktelėjo, gindamas vaiką, nes vaikas buvo ant žemės, o tada pasiėmė vaiką ir nuėjo. Kur pataikė M. D., šis nesakė. D. pasakė, kad savisaugos instinktas įsijungė ir viskas. Savaime tas trinktelėjimas gavosi. Viskas įvyko dėl to, kad D. ėjo neva per M. nuosavą kelią. Tas kelias priklauso jų visiems sklypams, o ten kaip ir privati zona yra, bet nuo pakrantės kelių metrų atstumu gali visi vaikščioti. Čia žmogiškumo klausimas, o M. jo trūksta, kad neleidžia žmonėms eiti tuo keliuku, esančiu palei jo sklypą. D. tas keliukas jau kaip ir nepriklauso, ir jam jau kaip ir nebepriklausytų, nes su jo sklypu šlagbaumas stovi, bet jam jo ir nereikia. Kito kelio nueiti prie to ežero nėra, tik pakrantė, kurią jis išpjovė kitą dieną, kad žmonės galėtų eiti, bet vis tiek ta pakrante mamos nepravažiuos su vežimais. (1 t., b. l. 74-77).
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojos V. R. ir liudytojos A. M., kurios metu V. R. parodė, kad ji matė D. M. smūgį M. P. konflikto metu į veido sritį. Smūgis buvo ranka, bet konkrečiau nurodyti kuo,- ji negali. Ji matė vieną smūgį. Prieš tą smūgį jie vienas su kitu konfliktavo, o konflikto esmė buvo ta, kad D. su šeima ėjo per M. kiemą. Kas konflikto iniciatorius, ji nurodyti negali, nes jie abu pradėjo. M. paklausė, ar patinka tau eiti per kito kiemą, o D. atsakė, ir prasidėjo konfliktas. Vyrai konfliktavo žodžiu, o jos vyras buvo prie vartų, apie 2 m atstumu nuo jos. Ji mano, kad jos vyras tą konfliktą girdėjo. M. P. buvo nuo jų nuėjęs apie 20-25 m atstumu, bet ji matė D. M. smūgį M. P., o kad M. P. būtų smūgiavęs D. M., ji to nematė. Ji matė vieną vaiką, bet, kokia buvo jo reakcija,- ji nematė. Kas juos išskyrė, ji nematė, o tik matė, kaip prie jų nuėjo M. žmona M.. Kada M. nuėjo prie vyrų, prieš smūgį, ar po smūgio, ji neprisimena. D. nebuvo šalia savo žmonos, jie buvo vienas nuo kito gal 5-7 metrų atstumu. D. prie jų vartelių priėjęs nebuvo. Taip pat nuėjo ir jos vyras, tačiau, kada jis nuėjo, prieš smūgį, ar po smūgio, ji taip pat neprisimena. Tuo tarpu A. M. nesutinka, kad taip buvo. Ji su šeima nuo ežero ėjo namo į sodybą, kai išgirdo užgaulias replikas: "k***, kur čia vaikštot, yra 5 metrai". Tų replikų buvo ir daugiau, ji visų nebeišvardins. Vyras atsisuko ir paklausė: "kas yra?" Tuomet M. P. sparčiu žingsniu keikdamasis agresyviai atėjo iki jos vyro ir šį nustūmė nuo kelio. Vyras susvyravo, pametė šlepetes. Vyras paėjo kelis žingsnius į kairę pusę, link namų pusės, bet ir vėl užlipo ant keliuko. Tuomet M. P. puolė jį smūgiuodamas. Vyras ištiesė ranką, siekdamas apsiginti ir paėjo kelis žingsnius atgal. Tuomet ji padavė vyrui dukrą, atsistojo į tarpą priešais M. P. ir šaukė: "prašau, nepulkit prie vaikų". Vyras tuo metu ėjo link namų, o ji surinko jų daiktus ir išgirdo grasinimą: "dabar jums bus p***", ir nuėjo namo iš paskos. Jos vyras tiesioginio smūgio M. P. nesudavė. (1 t., b. l. 112-116).
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojo R. R. ir liudytojos A. M., kurios metu R. R. parodė, kad išsimaudę M. ėjo pro M. sklypą. M. pasakė: "ar patinka vaikščioti pro svetimą žemę?" D. atsisukęs pasakė: "d***, tu gaidys" ir dar kažką, bet jis neatsimena visų žodžių. D. atsisuko pradėjo eiti link M., ir M. pradėjo eiti link D.. Po to buvo pastūmimas iš D. pusės. Pirma pastūmė D. M., o paskui M. pastūmė D., o po to buvo smūgis į veidą. D. smūgiavo M. ranka. Jis nematė delnu, ar kumščiu smūgiavo. Jis matė vieną smūgį. M. akiniai nukrito, šis susiėmė už galvos. Ką darė tuo metu A. M., jis neatsimena. Kai jis išgirdo nukentėjusiojo frazę: "ar patinka vaikščioti po svetimą žemę", jie kalbėjosi su M. prie jo vartelių, o įtariamasis tuo metu buvo ant keliuko, ėjo per M. žemės sklypą apie 30 metrų atstumu. Jis pamatė D. šeimą, kai šie dar maudėsi ežere. Prie vartelių jie buvo keturiese. Daugiau jokių kalbų dėl svetimos žemės nebuvo. D. ėjo su vaikais, bet, kokia buvo vaikų reakcija, jis nematė, neprisimena. Tuo tarpu A. M. nurodė, jog ji nesutinka su R. R. parodymais. Jie iš ežero ėjo link savo sodybos, kuomet išgirdo užgaulias replikas: "k***, kur čia vaikštot, p*** n*** iš čia arba visus n***". Buvo tų replikų ir daugiau, bet vyras atsisuko ir paklausė: "kas yra?". Tuomet M. P., kuris stovėjo gerokai toliau prie tvoros, sparčiu žingsniu, agresyviai nusiteikęs, keikdamasis, atėjo prie jos vyro ir nustūmė jį nuo kelio. Vyras susvyravo, pametė šlepetes. Tuomet vyras paėjo kelis žingsnius nuo jų į kairę pusę ir šiek tiek atgal bei vėl užlipo ant keliuko. Tuomet M. P. jį puolė smūgiuodamas. Vyras ištiesė ranką gindamasis. Vyras atsitraukė šiek tiek atgal, per kelis žingsnius, o tuomet ji jam padavė į rankas dukrą ir atsistojo į tarpą priešais M. P. bei šaukė: "prašau nepulkit prie vaikų". Vyras ėjo link sodybos su vaikais, o ji surinko šlepetes, maudynių žaislus bei išgirdo grasinimą: "dabar tai jums bus p***". Ji nieko nesakė, o nuėjo į namus. Jos vyras nesudavė tiesioginio smūgio M. P. ir tokių necenzūrinių žodžių nesakė. (1 t., b. l. 117-121).
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojos M. P. ir A. M., kurios metu M. P. parodė, kad D. M. konflikto metu, sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), smogė jos vyrui, bet ji paties smūgio tiesioginio nematė, nes stovėjo už vyro nugaros. Ji neatsimena pusės įvykio, todėl prašo remtis jos pirminiais parodymais. Patį smūgiavimą ji matė, tik kontakto nematė. Akiniai vyrui skrido nuo veido, o po to ji pamatė vyrą sužalotą. Nosis kraujavo. Ji nepamena, kur tuo metu buvo A. M.. Ši iš pradžių stovėjo šone su vaikais. Muštynių nebuvo, niekas neskyrė. Smūgiai buvo tik iš vienos pusės. Ji lindo į tarpą tarp jų, kad vyras daugiau smūgių negautų, nes muštynių ten nebuvo. Prieš tą smūgį buvo žodinis konfliktas. Šie tarpusavyje šnekėjo. Esmė to konflikto buvo tai, jog vaikščiojama per privačią jų žemę. Žodinio konflikto metu D. M. vartojo necenzūrinius žodžius. Ar jos vyras juos vartojo, ji nepamena. Jos vyras link D. pradėjo artėti nuo tvoros, nes jie iš pradžių stovėjo prie kaimynų tvoros. Kai jos vyras ėmė artėti prie D., D. tuomet sustojo ant kelio. Ji po kelių sekundžių ėmė eiti paskui vyrą. Jos vyras prašė D. nevaikščioti jų keliu. Jos vyras link D. nuėjo apie 20-25 metrus, kol jie galėjo kalbėtis nešaukiant. Kur tuo metu stovėjo R. R. ir V. R., kai jos vyras priėjo prie D., ji nepamena. Kai jos vyras priėjo prie D., jis iškėlė abi rankas aukštyn, norėdamas nusistumti artėjantį D.. Kalbėdama apie privačią žemę, ji turi omenyje privatų kelią, paplūdimį iki vandens, nes žemė nuomojama. Kai buvo kiti žmonės prie vandens, konflikto nebuvo, o tik buvo pašnekesys. Jos vyras vartojo alkoholį, prieš nueinant į paplūdimį dieną. Kai ji stojo į tarpą, kad jos vyras negautų daugiau smūgių, ji neprisimena, kur tuo metu buvo D. žmona, bet ši stovėjo kairiame šone. Paplūdimiu ir 5 m iki vandens gali naudotis kiti žmonės, bet pašnekesys prie paplūdimio vyko dėl to, kad nebūtų vaikščiojama per jų kiemą. Tuo tarpu A. M. nesutiko su M. P. parodymais. Kai jau jie ėjo link namų, jie išgirdo užgaulias replikas, necenzūrinius žodžius, keiksmus. Tuomet vyras atsisuko ir paklausė: "kas yra?" M. P., agresyviai nusiteikęs, sparčiu žingsniu atėjo prie jos vyro ir nustūmė jį nuo kelio. Vyras susvyravo, pametė šlepetes. Tuomet jis pasitraukė į kairę pusę ir tuo pačiu atgal link namų pusės, nes tuo pačiu norėjo pasitraukti nuo jos ir vaikų. Bet ir vėl jis užlipo ant to kelio. Tuomet M. P. puolė jos vyrą. Vyras ištiesė ranką, norėdamas apsiginti ir išlaikyti atstumą. Tuomet vyras atsitraukė kelis žingsnius atgal. Ji jam padavė vaiką, atsistojo į tarpą priešais M. P. ir šaukė: "prašau nepulti prie vaikų". Vyras nuėjo namo, o ji surinko išsimėčiusius daiktus ir nuėjo iš paskos. Jos vyras žodinio konflikto metu nevartojo necenzūrinių žodžių. M. P. nelindo į jų tarpą. Ji buvo netoliese, už savo vyro. Vyras pametė šlepetes visiškai. Kai priėjo M. vyras, jos vyras buvo su šlepetėmis, o kai jį nustūmė nuo kelio, jis šlepetes pametė. Vyras namo parėjo basas, o šlepetes ji surinko. Jos vyras gavo smūgių, bet ji jų neskaičiavo, jam kliuvo į galvos šoną, kai vyrą nustūmė nuo kelio. Jis, norėdamas pasitraukti nuo jos ir vaikų, paėjo kelis žingsnius į kairę pusę ir link namų tuo pačiu, o tuo momentu jis gavo smūgius. Jį nustūmė nuo kelio ant pievos. Ji tuo metu buvo nuo savo vyro apie 2 m atstumu. Vienas vaikas buvo šalia jos, o antras buvo truputį paėjęs į priekį. Dukra yra neįgali, ją reikia laikyti, o ji negalėjo pati pasitraukti. M. tuo metu buvo savo vyrui už nugaros. Kokiu būdu atsirado M. vyrui sužalojimai, ji nežino. M. vyro veidas tikrai nebuvo sukruvintas. Kai vyras nuėjo namo, o ji liko surinkti daiktų, ji išgirdo grasinimą: "dabar tai jums bus p***". Ji tuomet atsisuko į M. P. ir tikrai matė, kad jo veidas nesužalotas, kraujo nebuvo. Ji surinko šlepetes ir pripučiamus maudynių žaislus. M. į tarpą nestojo. (1 t., b. l. 122-127).
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos A. M., kurios metu M. P. parodė, kad D. M. 2021-06-05 apie 18 val. įvykusio konflikto metu sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jam smūgiavo į veido sritį ne mažiau dviejų kartų. Prieš tai buvo necenzūriniai žodžiai iš šio pusės, o po to buvo ir iš jo pusės necenzūriniai žodžiai. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis paprašė išeiti iš jam priklausančios žemės valdos. Konfliktas nutrūko, nes, kiek jis matė, juos skyrė jo žmona, kuri lindo į tarpą. Jis smūgių įtariamajam nesudavė. Kiek metrų į jo sklypą buvo įėjęs D. M., jis nežino, nes nematavo. Jis jokių veiksmų D. M. atžvilgiu neatliko, jis šiam nesmūgiavo, o tik eidamas jis kėlė rankas į viršų, nes priešais atėjo agresyviai nusiteikęs žmogus, taip rodydamas, jog jis nenori jokio konflikto. Kur stovėjo kaimynas R. R., jis nematė. Jo brolis konflikto metu iš pradžių buvo namuose, o paskui jis nematė, kur šis buvo. Tuo tarpu A. M. parodė, kad M. P., kuris stovėjo toliau, prie tvoros, sparčiu žingsniu, agresyviai nusiteikęs, šaukdamas atėjo ir nustūmė jos vyrą nuo kelio. Vyras susvyravo, o paskui atsitraukė kelis žingsnius į šoną nuo jos ir dukros. Tuomet M. P. puolė vyrą smūgiuodamas. Vyras tiesė ranką gindamasis. Tuomet jos vyras pasitraukė kelis žingsnius atgal, o ji jam padavė vaiką ir atsistojo į tarpą priešais M. P. ir šaukė: "prašau nepulkit prie vaikų". Vyras su vaikais nuėjo namo. Ji surinko daiktus ir taip pat nuėjo iš paskos. Jos vyras, kaip teigia nukentėjęs, jam smūgių nesudavė. Iš jos vyro pusės necenzūrinių žodžių nebuvo. Jos sūnus buvo paėjęs kelis metrus į priekį, bet konfliktą matė. Dukra buvo jos rankose, kurią ji laikė, o ši, prasidėjus konfliktui, visą laiką klykė. (1 t., b. l. 128-131).
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojo G. P. ir liudytojos A. M., kurios metu G. P. parodė, kad D. M. įvykusio konflikto metu sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) trenkė į veido sritį M. P.. D. ėjo arčiau link jo brolio, o jo brolis buvo pakėlęs rankas, atstatęs jas prieš save, o D. tiesiog trenkė. D. trenkė ranka į veido sritį, bet, kaip ranka buvo suspausta, į kumštį, ar plaštaka, jis nepasakys, nors rankoje D. lyg ir nieko neturėjo. Brolio žmona šoko į jų vidurį. Kai trenkė, po smūgio akiniai nušoko broliui nuo nosies. Brolis po smūgio užsiėmė už nosies, o, kai patraukė ranką, buvo kraujo daug. Prieš tą smūgį D. sakė broliui kažkokius necenzūrinius žodžius, bet jų jis tikrai neįvardins. Jis buvo šalia, kai prasidėjo konfliktas. Jis prieš tai buvo brolio namuose ir žiūrėjo krepšinį per televizorių. Jis pasuko galvą į dešinę ir pamatė būrelį žmonių, kurie stovėjo prie šlagbaumo. Jis prašo vadovautis jo pirminiais parodymais. Ten buvo jo brolis, D., D. žmona ir kaimynai. Tarp D. ir M. vyko konfliktas, bet, koks,- jis nežino. Jis stovėjo šalia to būrelio žmonių. D. nuo M. stovėjo apie 1-1,5 m atstumu. Jis nematė M., einančio link D., o jis tik matė D., einantį link M. prieš smūgį. Kaimynai stovėjo šalia, M. pusėje. Tuo tarpu A. M. nesutiko su G. P. parodymais. Kai jie ėjo nuo ežero namo, jie išgirdo keiksmus, necenzūrinius žodžius. Jos vyras sustojo, atsisuko ir paklausė: "kas yra?" Tuomet M. P. sparčiu žingsniu atėjo prie jos vyro ir nustūmė jį nuo kelio. Vyras pametė šlepetes ir susvyravo. Jis pasitraukė nuo jos ir dukros į kairę ir tuo pačiu atgal link namų pusės, bet ir vėl ant to kelio užlipo. Tuomet M. P. puolė smūgiuodamas. Vyras tiesė ranką, siekdamas apsiginti ir išlaikyti atstumą. Vyras paėjo kelis žingsnius atgal, o ji jam padavė dukrą, atsistojo į tarpą priešais M. P. ir daug kartų šaukė: "prašau prie vaikų nepulkit". Vyras su vaikais nuėjo namo, o ji surinko daiktus ir nuėjo iš paskos. (1 t., b. l. 138-142).
Liudytojas E. M. parodė, kad ginčas kilo vasarą prie ežero, netoli jų sodo. Jie ėjo su tėčiu, mama ir sese išsimaudyti prie ežero. Jie išlipo iš vandens, ir tarp jo tėčio ir vyro įvyko ginčas. Jis to žmogaus nepažįsta. Tas žmogus pradėjo juos keikti, užpuolė tėtį. Buvo ir daugiau žmonių, bet jie stovėjo šalia. Jis nežino, dėl ko tas žmogus keikėsi. Jis puolė jo tėtį kumščiais, bandė trenkti. Jo tėtis gynėsi. Jis nepamena, kaip jo tėtis gynėsi. Jo tėtis stovėjo ir nėjo link to vyro, o tas vyras ėjo link jo tėčio. Tuo metu, kai kilo ginčas, jie stovėjo prie ežero kranto, truputį nuėję toliau, ant kelio. Jeigu jis važiuotų tuo keliu iki galo, tai nuvažiuotų iki to žmogaus namo, o priešinga kryptimi jis nuvažiuotų iki asfaltuoto kelio, o tada jis galėtų pasirinkti, kur važiuoti. Jie nuėjo iki ežero ir parėjo tuo pačiu keliu. Jei jis eitų tuo keliu, jis galėtų nueiti iki tėvų sodybos. Tas kelias eina pro jo tėvų sodybą. Jis nepamena, kaip baigėsi ginčas. Nebuvo sužalotų žmonių. Jis kraujo nematė. Po konflikto jie grįžo į sodą, kur persirengė, o paskui su mama ir sese jis važiavo namo. Jo tėtis išvažiavo su policija. Jis nežino, kur tėtis važiavo su policija. Po konflikto tėtis su jais grįžo į sodybą. Tėtis susitiko su policija prie sodybos. Po konflikto tėtis nesakė, kad jam kas nors skauda, jis nebuvo sužalotas. Jis nežino, ar tėtis grįžo šlubčiodamas. Per konfliktą jis stovėjo prie pakeliamų vartų, o tėtis stovėjo ant kelio, prie kranto. Mama ir sesuo buvo šalia tėčio. Jis nežino, kokiu atstumu jis buvo nuo tėčio, gal 30 metrų. Jis nežino, kieno tie pakeliami vartai, prie kurių jis stovėjo. Gal žmonių, kurie buvo ant kranto. Jis stovėjo pakeliamų vartų vidinėje pusėje, tarsi būtų svečiuose. Jo tėtis taip pat buvo toje vietoje, tarsi būtų svečiuose. Jo sesuo buvo šalia tėčio, o mama prilaikė sesę. Mama sesę visą laiką prilaikė, visada buvo šalia jos. Per konfliktą jis pasitraukė į šoną. Jis nežino, dėl ko norėjo pasitraukti. Taip, jam buvo baisu. Jis nepamena, kaip į konfliktą reagavo mama ir sesuo. Nuo konflikto vietos arčiausiai buvo mama ir sesė. Jos labai arti stovėjo, šaliai, lietėsi su tėčiu. Toliausiai nuo konflikto vietos turbūt stovėjo jis. Jis norėjo grįžti namo, į sodą. Jis ėjo greičiausiai iš visų šeimos narių, nes nebenorėjo žiūrėti konflikto. Kiti žmonės stovėjo šalia prie to žmogaus namo tvoros. Jis nežino, kas tokie stovėjo. Jų buvo gal 4, 5 ar 6. Jis nepamena, kiek buvo vyrų, o kiek moterų. Jis nepamena, ar jie reagavo į konfliktą. Jis nematė policijos pareigūnų įvykio vietoje, o tik matė policijos pareigūnus jų sodyboje. Tėtis jam sakė, kad jam reikės atvykti čia ir pasikalbėti, bet nesakė, ką kalbėti. Tėtis sakė, jog važiuosim į tokią vietą, kur reikės papasakoti apie tą įvykį. Tėtis sakė, kad jam užduos klausimus. Daugiau nieko nesakė. Nebuvo kitų žmonių, kai jie maudėsi. Jis jų nematė. Jis nepamena, kokiais žodžiais tas kitas žmogus juos keikė. Tas žmogus sakė jiems keiksmažodžius, kurių jis neprisimena. Jis negali atsakyti į klausimą, iš ko jis sprendžia, kad keiksmažodžiais buvo skirti jo šeimos nariams. Jo tėtis to kito žmogaus nekvietė. Per konfliktą sesė verkė. Mama nunešė seserį namo. Jis nežino, dėl ko sesuo verkė. (1 t., b. l. 166-168)
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojos M. P. ir įtariamojo D. M., kurios metu M. P. parodė, kad įvykusio konflikto metu sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pradžioje buvo pašnekesys iš tolo, po to ėjimas vienas ant kito, o kai susitiko, vyras kilstelėjo rankas ir gavo smūgį į veidą. Iniciatorius pašnekesio buvo jos vyras, kuris paklausė, kodėl yra vaikštoma per jų žemę, bei paprašė pasišalinti. Po šio jos vyro prašymo buvo necenzūriniai žodžiai iš D. pusės, o po to jau smūgis. Įvykio metu vyras buvo išgėręs butelį alaus. Vyras link D. ne bėgo, o ėjo, todėl kad D. grįžinėjo link jo, o atstumas buvo ne mažas tarp jų. Vyras kilstelėjo ranką, kad atsistumti D. nuo savęs, nes šis agresyviai ėjo link vyro. Jis abiem rankomis tiesiog atsistūmė, o kaip tiksliai,- ji nematė, nes ji atėjo iš paskos, judėjo link jų. Vyras sulaikė D., taip šį paliesdamas ir sustabdydamas, bei gavo smūgį į veidą. D. smūgiavo ranka jos vyrui į veidą, tačiau ji nematė, kuria ranka, nes neatsimena, ar kumščiu, ar delnu, ar alkūne. Ji negali pasakyti, kur pataikė, o tik matė, kad nuskrido akiniai. Kiek smūgių buvo iš D. pusės, ji nepasakys, nes neatsimena. Po gauto smūgio vyras ramiai atsitraukė. Tą dieną prieš incidentą vyras nekonfliktavo su kitais žmonėmis prie pajūrio, o tik šnekėjosi. Ji stabdė konfliktą, ėjo tarp vyrų. Po smūgio vyrui į veidą ji stojo į tarpą, o D. atsitraukė. Jos vyras už nugaros liko jai. D. žmona stovėjo nuo visų ten stovinčių žmonių gal 5-7 metrų atstumu su vaiku. Įvykio vieta yra filmuojama, bet nėra įrašoma, o kas administruota tą įrašymą, ji nežino. Tuo tarpu D. M. nesutiko su M. P. parodymais ir nurodė, kad pradžioje buvo žodinis konfliktas, kurį pradėjo jos vyras. Necenzūriniais žodžiais M. P. sakė: "kur jūs, k***, einat per mūsų žemę", o toliau sakė: "p*** n***". Jie judėjo su šeima toliau link savo vasarnamio. Paklausus M. P.: "kas yra?", šis leidosi bėgti ar sparčiai judėti link jo, o tada jį pastūmė. Jis susižeidė koją, nes iškrito iš tapkių. Tada pakartojo M. P., jau būdamas arčiau: "p*** n***, nes visus n***" ir, kaip M. paminėjo, iškėlė rankas. Jis staigiai tiesė ranką, o tada smūgiavo. Jis dar kartą tiesė ranką, o toliau tęsėsi necenzūriniai žodžiai. Tada žmona jam padavė dukrelę į rankas ir jis nuėjo tolau. Daugiau nebepuolė, bet grasino jam, konflikto baigti nenorėjo, bet jis vaiką turėjo ant rankų, tai traukėsi atgal. Daugiau fizinio kontakto nebuvo. Jis nuėjo raminti vaikų. M. P. judėdamas nestūmė į krūtinės sritį abiem rankomis, o tuo metu nustūmė nuo kelio, ir jis iškrito iš tapkių, o jo koja nikstelėjo dėl fizinio kontakto, ir tuo pačiu jis užmynė ant akmenuko, nes ten buvo žvyras. Iki to pastūmimo jis nejudėjo link M. P., o sustojo, atsisuko ir paklausė: "kas yra?". Jis visada tik nueidinėjo ir tada tik sustojo, bet nėjo link M. P.. M. P. nuėjo link jo 20-25 metrų atstumą, o jis stovėjo ant keliuko serviturtinio. Jam M. P. smūgiavo keturis kartus į galvos sritį, pagrinde į kairį smilkinį, kuriuos pataikė, kas jam sukėlė fizinį skausmą. Ar visus keturis kartus jam pataikė, jis tiksliai nepasakys, bet du kartus jis jautė, ir abu buvo į kairį smilkinį. Dukra stovėjo dešiniau jo, todėl jis į ją buvo pasilenkęs, tai ir kliuvo jam į kairę galvos pusę. Jis tiesė kairę ranką atviru delnu sustabdyti M. P., kad apsaugoti save ir šeimos narius. Buvo pirmi du smūgiai iš M. P., o tada jis ištiesė ranką, po ko jam vėl smūgiavo, ir tada vėl jis ištiesė ranką. Tuo metu, kai prasidėjo konfliktas, dukrai buvo šokas. Ji pradėjo rėkti, klykti. Žmona šalia buvo, tai ir padavė jam dukrą. Dukra turi neįgalumą ir sunkiai juda. Po tų smūgių žmona atsistojo tarp jų, pradėjo rėkti, kad baigtų, nes niekas iš kitos pusės nestabdė, ir padavė jam dukrą. M. P. šio konflikto nestabdė, o jo žmona stabdė. Jo žmona buvo nuo jo per ranką, tai yra jie šalia buvo, o viduryje tarp jų buvo dukra, kurią jie abu laikė už rankų. Kai M. P. priėjo, jis dukros ranką paleido. Jis, greičiausiai, kad nesudavė M. P. smūgio, bet turėjo fizinį kontaktą, tiesdamas ranką prieš šį, kuria kažkur atsirėmė, bet kur,- jis negali patikslinti, nes žiūrėjo į vaiką. Kokiu būdu M. P. atsirado sužalojimai, jis nežino, negali paaiškinti. Pribėgęs M. P. jį pastūmė, smūgiavo į galvą, o jis tada tiesė ranką į šio pusę. (2 t., b. l. 76-81).
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojo R. R. ir įtariamojo D. M., kurios metu R. R. parodė, kad įvykusio konflikto metu sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), D. M. atėjo per M. sklypą, kirsdamas kelią tiesiai, o M. pasakė: "patinka vaikščioti po svetimą kiemą". D., atsisukęs ant M., necenzūriniais žodžiais pasakė: "d***, velnias", o daugiau jis neatsimena, bet ten tų žodžių visokių buvo. D. sustojo ant kelio, o M. ėjo link šio, rodydamas D. lentelę, kuri yra įkalta, kad yra parašyta "privati valda". Įvyko susistumdymas. D. pastūmė M., po to M. stūmė D.. Tada jis su M. ėjo link jų ir sakė, kad jie baigtų. Šalia buvo D. žmona, kuri irgi norėjo, kad nevyktų jokio konflikto. Po to buvo smūgis. Ten viskas greitai labai įvyko. D. sudavė M., o M. nukrito akiniai, šis užsiėmė už galvos. Delnu ar kumščiu sudavė, jis nematė, bet smūgis buvo vienas. Po to smūgio M. ir jis sakė kviesti policiją. Tada labai greitai visi išsiskirstė. D. išėjo namų kryptimi. Ar tą dieną M. P. vartojo alkoholinius gėrimus, jis nematė. Įvykio vieta yra filmuojama, bet įrašas nedaromas. Kiek jis matė, D. abiem rankomis pastūmė M. gal į krūtinės-pilvo sritį. Tas stūmimas buvo atvirais delnais nuo savęs. Kas įvyko M. po pastūmimo, jis neatsimena, bet M. nenukrito. M. pastūmė D. taip pat abiem rankomis atvirais delnais nuo savęs, panašiai į krūtinės sritį, bet D. nenukrito taip pat. D. šeima - žmona ir du vaikai stovėjo greta, netoli, nors dabar to fakto jis taip tiksliai pasakyti negali, gal kokių 5 metrų atstumu, nes žaibiškai greitai viskas įvyko. D. sustojo, kelis žingsnius žengė, o paskui M. ėjo. M. prie D. ėjo nuo jo tvoros iki savo lentelės, kur yra žyma "privati valda". Tas atstumas gal apie 25 metrai. Tuo tarpu D. M. nesutiko su R. R. parodymais ir nurodė, kad jis judėjo su šeima link namų. M. P. rėkė: "k***, kur čia vaikštot, p*** n***". Užlipęs ant keliuko, jis atsisuko ir paklausė: "kas yra?" Tada M. pasileido staigiai link jo ir pribėgęs stūmė jį. Jis išslydo iš tapkių, nikstelėjo koją, užmynė ant akmens bei pajuto skausmą. M. P. rėkė: "p*** n***, nes visus n***" ir smogė jam į galvą. Jis staigiai tiesė ranką, gindamasis nuo šio. Tada šis jam dar smūgiavo. Jis ir antrą kartą ištiesė ranką. Konfliktą sustabdė jo žmona, įsiterpdama tarp jų, kuri jam padavė vaiką į rankas. Ji traukėsi atgal link savo vasarnamio. Taip, kaip teigia liudytojas, kad jis smūgiavo vieną tiesioginį smūgį M., taip nebuvo, o buvo staigus rankos ištiesimas. (2 t., b. l. 84-88).
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojos V. R. ir įtariamojo D. M., kurios metu V. R. parodė, kad įvykusio konflikto metu sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ji matė, kaip D. M. sudavė smūgį į nosį M. P.. Prieš tai D. M. ėjo nuo ežero, ir pradėjo žodinis konfliktas vykti. Kas pradėjo žodinį konfliktą, ji dabar nebeatsimena. Žodinio konflikto metu jie ėjo vienas link kito, o kai susitiko, tada ir buvo tas smūgis. Po smūgio D. išėjo namo, o M. išėjo kviesti policijos. Ar M. P. tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, ji nežino, nes nematė. M., kad prieitų prie D., nuo jų vartų iki šių sklypo nuėjo maždaug 20-25 atstumą, o kiek D. ėjo link M., ji nematė ir nežino. Įvykio metu D. šeima stovėjo netoli D., maždaug 5-10 metrų atstumu. Ar D. žmona ramino M. P., ji nematė. Įvykio metu jis stovėjo prie savo vartų, tai yra 20-25 metrų atstumu. R. ir M. irgi stovėjo ten pat, o kai prasidėjo visas konfliktas, šie priėjo prie jų arčiau. Įvykio metu R. į konfliktą nesikišo, o M.,- ji nematė. Ji matė, kad M. abi rankas laikė prieš D. atvirais delnais, o ar ką nors darė,- ji nematė. Ji nematė, kuria ranka, ir ar kumščiu, ar delnu, sudavė M. D.. Ji matė tik, kad pataikė į veidą, bet tai nebuvo panašu į atstūmimą nuo savęs. Jai atrodė, jog D. davė M. tiesiog į nosį. Tuo tarpu D. M. nesutiko su V. R. parodymais ir parodė, kad jis ėjo su šeima nuo ežero link savo vasarnamio. Jam M. P. rėkė: "k***, kur čia vaikštot, p*** n***". Užlipus ant keliuko ir paklausus jo: "kas yra?", šis greitai artėjo link jo, o tada šis jį pastūmė. Jis iškrito iš tapkių, nikstelėjo koją, skaudžiai užmynė ant akmens. M. rėkė: "p*** n***, nes n*** visus", o tada smogė jam į galvą. Jis tuomet staigiai tiesė ranką. Tada dar jam smogė, o jis dar kartą tiesė ranką. Tarp jų įėjo jo žmona ir padavė jam vaiką. Jis traukėsi atgal su vaiku. (2 t., b. l. 91-94).
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo M. P. ir įtariamojo D. M., kurios metu M. P. parodė, kad 2021-06-05 apie 18 val. įvykusio konflikto metu sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), D. M. smūgiavo jam į veidą, tai yra sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą kumščiu, į nosį ir į žandikaulio sritį. Jam lūžo nosis, buvo sukeltas fizinis skausmas veido srityje. Smūgio metu nukrito jo regos akiniai, iškrito jų stiklas. Prieš smūgių sudavimą D. vadino jį d***, d***. Jis visko neatsimena, kadangi viskas greitai įvyko. Kaip kaimyno, įtariamojo jis nepažinojo, nes šis gyvena toliau, nors iš matymo gal ir matė, bet, kas konkrečiai ėjo nuo ežero, jis nepažino. Jis tą dieną buvo išgėręs alaus. Prieš pat incidentą jie visi stovėjo prie kaimyno tvoros. Įtariamasis judėjo pro juos šonu, kai jie ten stovėjo, nors puikią turėjo galimybę išeiti ramiai palei ežero pakrantę. Šis ėjo demonstratyviai, norėdamas parodyti, kad vaikščiojau čia ir vaikščiosiu. Šis ėjo apie 20 metrų atstumu. Kai prasidėjo pašymas išeiti iš jo valdos, šis buvo agresyviai nusiteikęs, judėjo link jo, o jis, norėdamas parodyti, kad yra apibrėžtos ribos, ėjo link šio. Taip jie ir susitiko. Jis rankomis nemosikavo. Ėjo priešais jį agresyviai nusiteikęs žmogus, akis išvertęs, o jis prieš save pakėlė rankas, norėdamas šiam parodyti, kad stok, konflikto nenoriu. Jis neprisimena, kuria ranka jam buvo suduota. Jis mano, kad jam buvo suduota kumščiu, bet tikrai ne delnais. Prieš įvykį buvo pasikalbėjimas su kitais asmenimis, kurį, jis mano, jog D. girdėjo, bet konfliktuoti su kitais asmenimis neteko. Jis prašė kitų žmonių, kad šie nevaikščiotų. D. maudėsi su šeima ir puikiai viską girdėjo, bet vis tiek po to demonstratyviai ėjo. Rankas jis pakėlė ištiestais delnais, aiškiai parodydamas, kad nenori konflikto. Tuo tarpu D. M. nesutiko su M. P. parodymais ir nurodė, kad, tik su šeima pajudėjus eiti nuo ežero, jam laikant dukrą ant rankų, pasipylė M. P. žodžiai: "k***, kur čia eini, k***, čia mano žemė, gaidy, ar girdi?". M. P. šiam pritarė, sakydama: "čia nevaikščiokit, išsigimėliai, 5 metrai yra". Padėjus dukrą ant žemės, arčiau keliuko, prasidėjo iš M. P. žodžiai: "p*** n***". Tada jis žengė ant keliuko ir paklausė M. P.: "kas yra?" M. P. pasakė: "p*** n***, nes visus n*** nuo vaizdo" ir staigiai judėjo link jo iš kito galo savo sklypo. Kai liko 3-5 metrai, jis paleido dukters ranką, o M. P. priėjo staigiai ir stūmė jį nuo keliuko. Pastūmus jis nikstelėjo koją, pajudėdamas atgal kelis žingsnius, pametė tapkes, užmynė ant akmens. Tada jis pajudėjo 3-4 žingsnius į kairę ir atgal nuo M. P., stengdamasis atitolti nuo šeimos, ir vėl užlipo ant keliuko. M. P. sukilo agresija dar didesnė. Tuomet šis staigiai smūgiavo du smūgius jam į galvą. Gindamasis jis tiesė ranką, taip pat bandydamas sulaikyti šį. Iš karto buvo klyksmas: "užmušiu" ir vėl buvo du smūgiai. Jis judėjo atgal į kairę, į dešinę. Atsiradus momentui, kai tarp jų buvo atstumas, atsirado žmona, kuri padavė klykiantį vaiką jam į rankas ir pati atsistojo į jų tarpą, rėkdama: "baikit, baikit, išeinu". Ir toliau jis visą laiką traukėsi link savo vasarnamio. Taip, kaip nurodė nukentėjęs, jis šiam nesudavė, bet, kai tiesė ranką prieš šį, jo delnas į kažką atsirėmė, bet jis nematė į ką. Jis nei kraujo, nei sudužusių ar nukritusių akinių nematė. Jis pats nesikreipė į policiją dėl kilusio konflikto, kadangi su savimi jokių ryšio priemonių neturėjo. (2 t., b. l. 97-101).
Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojo G. P. ir įtariamojo D. M., kurios metu G. P. parodė, kad sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jis atėjo į įvykio vidurį, kai D. M. pradėjo arčiau eiti link jo brolio. Buvo kažkoks kaip stumtelėjimas ir smūgis į veido sritį. Smūgis buvo vienas, kiek jis pamena. Smūgis buvo ranka, bet kuria,- jis nežino. Ar tai buvo kumštis, ar delnu, jis atsakyti negali. D. jo broliui sakė: "p***, eik n***". Buvo ir daugiau kažkokių kalbų, bet jų jis neužfiksavo. M. po smūgio užsiėmė už nosies, jo nosis buvo prakirsta, bėgo kraujas. M. to incidento metu nieko nedarė, nebuvo jokio šio fizinio kontakto su D.. Juos išskyrė brolio žmona M. P., kuri įšoko į vidurį. Dienos eigoje, jis mano, kad M. buvo išgėręs alaus, o kiek,- tikrai jis nepasakys, nes šio nesekė. Ar prieš įvykį brolis konfliktavo su kitais asmenimis prie pakrantės, jis nematė to ir negirdėjo bei nieko nežino. Iki įvykstant susistumdymui, brolis stovėjo, o D. priėjo, bet, kur jie konkrečiai buvo, jis vietos nurodyti negali. Jis tuomet buvo šalia brolio, o kiti asmenys stovėjo galbūt rateliu gal kokio metro atstumu. Brolis rankomis jokių fizinių veiksmų neatliko, o šio rankos buvo pakeltos, atstačius priešais save atvirus delnus. D. žmona stovėjo D. už nugaros turbūt, o kokiu atstumu,- jis nepasakys. D. vaikų buvimo vietos jis neužfiksavo. Ar jis buvo pakėlęs pirštą, jis nepamena. Jis neįšoko tarp jų, nors šalia buvo, nes brolio žmona įšoko. Tuo tarpu D. M. su G. P. parodymais nesutiko ir parodė, kad, tik pajudėjus nuo ežero artimiausiu keliu eiti link vasarnamio, pasipylė M. P. žodžiai: "k***, kur čia vaikštot, k***, kur eini per mano žemę, gaidy, ar girdi". Šiam antrino ir M. P., sakydama: "nevaikščiokit čia, išsigimėliai, 5 metrai yra". Priartėjus arčiau keliuko, jis padėjo dukrą, o M. P. rėkė: "p*** n***". Tada jis žengė žingsnį ant keliuko, o M. P. agresyviai rėkė: "p*** n***, nes visus n*** nuo vaizdo" ir artėjo link jo. Atėjęs šis stipriai nustūmė jį nuo keliuko, dėl ko jis nikstelėjo koją, iškrito iš tapkių ir užmynė ant akmens. Tada jis pasislinko kelis metrus į kairę bei atgal link savo vasarnamio nuo M. P.. Tai sukėlė šiam dar didesnę agresiją. Šis smūgiavo du smūgius jam į galvą. Jis staigiai tiesė ranką, o tada išgirdo žodį: "užmušiu" ir vėl buvo du smūgiai. Jis žengė žingsnį atgal, į kairę, į dešinę. Taip atsirado keli metrai. Tuomet žmona padavė jam dukrą, o pati įėjo į tarpą priešais M. P., sakydama: "baikit, baikit, nes išeinam". Jis su dukra traukėsi atgal link vasarnamio. Jis pasižiūrėjo, o tuo metu G. rodė iškeltą pirštą, sakydamas, kad viskas gerai. (2 t., b. l. 111-115).
Liudytojas T. G. teisme parodė, kad nei D. M., nei M. P. nepažįsta, anksčiau nėra jų matęs, tačiau pažįsta A. M., kuris yra jo žmonos brolis. 2021 m. birželio mėn. lankėsi (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, bet kadangi nėra vietinis gyventojas, tai nežino tų apylinkių, tik žino, jog M. sodas yra (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Įvykio dieną pas A. M. lankėsi pirmą kartą, nes jis neseniai buvo nusipirkęs tą sodybą ir jis atvyko į svečius jos apžiūrėti. Buvo šilta vasaros diena, todėl vaikai išėjo maudytis. Jis taip su A. M. išėjo į pliažą, tačiau einant sutiko grįžtančius vaikus, kurie papasakojo, jog jiems neleido maudytis ir apsuko grįžti atgal. Vaikai jiems parodė pirštais, kur yra tas pliažas, jie nuėjo namo, o jis su M. – maudytis. Į pliažą jie ėjo maudytis, o ne aiškintis, tik buvo klausimas, kaip sodo bendrijos teritorijoje esančiame tvenkinyje kažkam užkliuvo vaikai ir kodėl nėra galimybės jiems maudytis. Jie nesigilino, ar vaikams nebuvo leista eiti kažkokiu keliu, ar jiems nebuvo leista maudytis, ir toliau ėjo maudytis, manydami, jog pakeliui viską sužinos, nes buvo nesuvokiama, kodėl negalima nueiti prie valstybinio „daikto“ išsimaudyti. Sutikti vaikai nebuvo išsimaudę, jie buvo nusivylę, kad juos kažkoks dėdė aprėkė ir apgręžė. Einant link tvenkinio pamatė aikštelę, iš smėlio supiltą pliažą, aikštelė buvo palei krantą, bet prie jo prieiti buvo neįmanoma, nes buvo užtverta su „šlachbaumu“, buvo prirašinėta, prikabinėta kamerų, todėl atrodė neadekvatus vaizdas. Jie vis tiek ėjo link pliažo, nes matėsi ten besimaudantys žmonės, o jiems buvo apmaudu, kad jie negali maudytis. Einant link pliažo, matė ateinantį žmogų, kuris atrodė agresyviai nusiteikęs. Iš jo buvo klausimų, kodėl jie čia atėjo ir kodėl čia vaikšto, vartojo daug keiksmažodžių, įžeidinėjimų, vadino juos mužikais, „bybčiulpiais“, buvo neįmanoma įsiterpti, nebuvo normalaus ir adekvataus bendravimo. Neprisimena, kaip atrodė tas vyriškis, tik pamatė, kad jis atėjo iš kaimynystės, kur kažkas buvo kepama. Jis atrodė agresyviai, nebuvo stambaus kūno sudėjimo, buvo „poaukštis“ ir neprisimena, ar jis buvo su akiniais. Gali būti, kad tai buvo tas pats asmuo, kuris šiandien yra teismo posėdžių salėje kaip nukentėjusysis. Taip pat atėjo moteris, visi aiškinosi, todėl viskas vyko kaip turguje. Tas vyras priartėjo prie jo ir jo žmonos brolio, nuo namo link jų jis ėjo apie 200 m. Vyriškis aiškino, jog visa teritorija yra jo, stengėsi juos nustumti iš tos teritorijos, todėl viskas vyko už to vyro teritorijos ribų, nes jis nebeleido eiti per tą vietą. Jis suprato, kad šis žmogus nebegali elgtis agresyviai ir stumdytis, kadangi jie jau nebebuvo jo teritorijoje. Toks jausmas, jog tas vyriškis norėjo juos išprovokuoti ir iš to pasipinigauti. Pokalbis vyko juos nustūmus link pakrantės ant žolės, kai jiems nebuvo leista eiti per to asmens gatvę. Jie kalbėjosi ne ant kelio, o apie 5 m atstumu nuo vandens, vyriškis liepė namo eiti pakrante. Su juo tuo metu buvo A. M.. Atėjęs vyras reiškė pretenzijas dėl to, kad jie eina per jo žemę ir nori apvogti namą, nes jis ne kartą jau buvo apvogtas. Sakė, jog jie nesinaudos paplūdimiu, kadangi čia yra jo žemė, ir kad niekas čia nevaikščios, teigė, jog jie nemoka skaityti ir nežino, kur eiti. Tas vyras nenorėjo, kad jie vaikščiotų prie jo pliažo, asmuo išsakė grasinimus, „siūlė į galvą“, tai jo „švogeris“ dar bandė aiškintis, bet jis jį kvietė eiti atgal, nes matė, kad žmogus nori juos išprovokuoti. Tas vyras kalbėjo pakeltu tonu, agresyviai. Jei jis nebūtų norėjęs konfliktuoti, tai būtų leidęs jiems ką nors pasakyti ar paklausti, bet šiuo atveju jie nespėjo nieko pasakyti, nes jis visą laiką rėkė, juos visaip pravardžiavo, liepė eiti ir nėjo į jokias diskusijas. Tas vyras buvo išgėręs, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Neatkreipė dėmesio į to vyriškio rankas, bet pirštinių ant jų nebuvo. To žmogaus gestikuliavimas, jų stūmimas link kranto buvo provokacinis, buvo panašu, kad gali būti suduotas smūgis, nors fiziškai į krūtinę jis jų nestūmė ir jų netampė. Jis ne kartą siūlė duoti „į snukį“ A. M., buvo išsakyta daug žodžių, tai gal ir jam sakė, jog duos „į snukį“. M. norėjo įeiti į konfliktą dėl išsakytų žodžių, kadangi jį pavadino ir gaidžiu, ir „p***“, ir „b***“, ir „mužiku“. Taip pat buvo atėjusi kaimynė moteris su vaiku, ji rėkė aštrindama situaciją, bet to vyro niekas neramino. Tai buvo tendencingas visų žmonių puolimas. Toje vietoje su vaiku buvo ne mažiau penkių žmonių: jis su A. M. ir dar trys žmonės juos įžeidinėjo, rodė nepasitenkinimą, sakė, kad tai jų pliažas, kodėl jie ten vaikšto, teigė, jog jie buvo apvogti, todėl ir nenori, kad kažkas vaikščiotų. Toje teritorijoje buvo užrašai „privati valda“, bet mano, ten yra servitutinis kelias, tai žmonės patys užsitvėrė visą tą teritoriją bei naudojosi paplūdimiu. Tie užrašai jam pasirodė kaip bendros „chebros“ ženklų užsidėjimas, kad niekas nevaikščiotų prie jų pliažo, bet tuos ženklus jis matė. Kiti asmenys jam nieko neaiškino, tik vadino juos įvairiais žodžiais, juos koneveikė, sakė, kad nemoka skaityti, ir nėjo su jais į diskusijas. Tai buvo agresyviai nusiteikusių žmonių nepasitenkinimas ir keiksmažodžiai į jo ir į jo artimojo A. M. pusę. Dėl to incidento nenorėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes ten buvo atvažiavęs pirmą ir paskutinį kartą ir nenorėjo gadinti giminaičio santykių su kaimynais. Be to, tas žmogus buvo girtas, tai gal jam išsiblaivius bus viskas gerai ir jis atsiprašys. Įvykio momentu pretenzija buvo dėl to, kad visi liko nuskriausti: vaikai, kurie nenusimaudė, ir jie, kurie nepasiekė tikslo bei liko užgauti. Keliukas, kuriuo ėjo, buvo tvarkomas, o šalia esanti teritorija dar nebuvo sutvarkyta po to keliuko tvarkymo, ten buvo daug grumstų, o šalia esantis paplūdimys nesutvarkytas. Mano, jis ėjo per servitutinį keliuką. Jis taip pat turi namą prie ežero, kur yra lieptelis, tačiau visiems leidžia eiti pro jo namą maudytis ir žvejoti, ir mano, kad tai yra normalu. Jis neprisimena, kokiu keliu po konflikto grįžo atgal nuo pliažo, kadangi tuo momentu buvo susinervinęs, nes jį užpuolė žmones. Tuo metu matė besimaudantį žmogų, todėl buvo skaudu, kad jis negali maudytis. Neprisimena, kiek žmonių maudėsi, tačiau ne vienas žmogus, bet mano, tai maudėsi tie žmonės, kurie ten gyvena ir neleidžia maudytis kitiems.
2021-06-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur, važiuojant į gatvės galą, ties namų Nr. (duomenys neskelbtini), pasukama dešiniau ir privažiuojama kelio užtvara - šlagbaumas, prie kurio yra lentelė su užrašu: "Privati teritorija". Pravažiavus kelio užtvarą, važiuojama tiesiai smėlio grindinio keliu, kur kairėje pusėje matomas (duomenys neskelbtini) ežeras, o dešinėje pusėje matomi gyvenamieji namai. Priešais gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ant tako matoma ištrypta pėdomis vieta, kur ir yra įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta, fotografuota. (1 t., b. l. 31-36).
2021-06-05 tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės I-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis V. K. nurodė, kad 2021-06-05 18:23 val. buvo gautas Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo pranešimas, jog adresu: (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes nepažįstami žmonės atėjo į pranešėjo teritoriją, puolė muštis ir trenkė pranešėjos vyrui į veidą. Vyras sužalotas, kruvina nosis. Nukentėjęs M. P.. Asmenys pasišalino, kuriuos ji nurodys policijos pareigūnams. Informuota greitoji medicinos pagalba. 18:33 val. nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai blaivus M. P., kuris paaiškino, kad jis pastebėjo einančius kaimynus nuo tvenkinio ant jam priklausančio kelio. Jis šiuos įspėjo, kad šie neitų jam priklausančiu keliu, bet šie vis tiek ėjo, dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu kaimynas, kurio vardo ir pavardės jis nežino, bet iš sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), trenkė jam į veidą du kartus ir sužalojo nosį ir žandikaulį. M. P. teigė, kad kaimynas yra stipriai neblaivus, kuris buvo kartu su žmona ir vaikais. Nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pabendrauta su blaiviu D. M., kuris paaiškino, kad ėjo kartu su žmona A. M. ir vaikais R. M., gimusia 2012-11-15, ir E. M., gimusiu 2011-03-01, nuo vandens telkinio namo. Kadangi jo dukra yra neįgali, todėl ją sunku suvaldyti, kuri nuėjo ant to kaimyno kelio, dėl ko kaimynas iš sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), labai supyko ir pradėjo žodžiu konfliktuoti. Jie su šeima ėjo namo ir bandė išvengti konflikto, bet kaimynas ėmė įžeidinėti jo žmoną ir vaikus, priėjo prie jo ir mosikavo rankomis, o vėliau trenkė jam į veidą, o tuomet ir jis trenkė šiam atgal. Įvykį matė R. R., V. R., G. P., M. P.. Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis, bet kameros vaizdo neįrašinėja. Kaip nustatyta, D. M. yra dirbantis (duomenys neskelbtini). Apie įvykį informuota Karo policija. M. P. dėl patirtų sužalojimų greitosios medicinos pagalbos išvežtas į Šiaulių ligoninę, kuris po ligoninės kreipsis su pareiškimu į policiją. D. M. 19:05 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje filmuota kūno kameromis. (1 t., b. l. 37-38).
Iš 2021-06-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-06-05 iš Respublikinės Šiaulių ligoninės apie 23.27 val. gautas slaugytojos Š.pranešimas, kad dėl nosies kaulo lūžimo iš namų 19.05 val. GMP ekipažo atvežtas neblaivus (0,68 prom) M. P., kuris nurodė, kad dieną sumušė nepažįstamas (1 t., b.l. 39)
Iš 2021-06-05 protokolo – pareiškimo matyti, kad M. P. 2021-06-05 apie 19.00 val. būnant savo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad jo sklypui priklausančiu taku eina iš matymo pažįstamas kaimynas su šeima, kuris atvažiuoja į sodybą adresu (duomenys neskelbtini). Jam priėjus prie vyro ir paprašius, kad jie nevaikščiotų jam priklausančiame sklype, šis pradėjo žodžiu su juo konfliktuoti, vartojo necenzūrinius žodžius ir žodinio konflikto metu, du kartus, rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po įvykio, dėl sukelto fizinio skausmo, su GMP išvyko į gydymo įstaigą apžiūrai kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas. Jo sveikata yra drausta banke "(duomenys neskelbtini)". Prašo policijos išsiaiškinti įvykį ir asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta, pareikš jį vėliau. Prie savo pareiškimo prideda e025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją 2 lapai. (1 t., b.l. 16-17)
2021-06-05 ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, jog 2021-06-05 19:05 val. greitoji medicinos pagalba atvežė M. P., kuriam nustatyta diagnozė: nosies kaulų lūžis. Anamnezėje nurodyta, kad dienos metu jis buvo užpultas kito asmens, pacientui smūgiuota du kartus į nosį ir kairį skruostą. Jis sąmonės praradęs nebuvo, informuota policija. Atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Padaryta išvada, jog ūmiai traumai būdingų židinių, kaukolės skliauto ir pamato kauluose aiškių lūžių nematyti. Konstatuoti nosies kaulų lūžiai. Pacientas sumuštas. Buvo smūgiuota į nosį ir kairį skruostą. Skausminga nosies projekcija ir skausmingas sukandimas. Sąmonės praradęs nebuvo. Objektyviai nustatyta, kad nosis edemiška, čiuopiama skausminga nosikaulių impresija, nosies nugarėlėje jaučiama krepitacija, rinoskopija nosies pertvara iškrypusi į dešinę. Viršutinis žandikaulis fiksuotas, dantys nekliba, skausmingas sukandimas. Atliktame veido daubų kompiuteriniame tomografijos tyrime stebima nosikaulių deformacija. Kitų veido kaulo lūžių nesimato. Radiologo išvada, jog stebimi nosikaulių lūžiai. Atslūgus sutinimui po 7 dienų, esant pakitusiai nosies formai, reikalinga gydytojo konsultacija dėl operacinio gydymo. Bendra būklė stabili, pagerėjo. Šiuo metu stacionarinis gydymas neindikuotinas, išleidžiamas ambulatoriniam gydymui ir stebėjimui. (1 t., b. l. 25-26).
2021-06-16 specialisto išvadoje konstatuota, kad M. P. nustatytas nosies kaulų lūžis. M. P. nustatytas sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2021-06-05. Sužalojimas padarytas, kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. M. P. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tiksliai pasisakyti apie M. P. nustatyto sužalojimo padarymo galimybę griuvimo metu galima, pateikus konkrečias griuviminės traumos aplinkybes. (1 t., b. l. 175-176).
Ekspertė K. Š. teisme paaiškino, kad tyrimas buvo atliekamas iš medicininių dokumentų. Ji rėmėsi Respublikinės Šiaulių ligoninės kortele, kur fiksuota, kad nukentėjusysis gydymo įstaigoje lankėsi 2021-06-05, o paties nukentėjusiojo neapžiūrėjo. Kaip rašė savo išvadoje, nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas dėl kontakto su kietu, buku daiktu, galėjo būti tiesioginis trauminis poveikis – tarkim smūginis. Užduoties įvykiui nebuvo pateikta jokio griuviminės traumos aplinkybių, o buvo paminėta, kad buvo du kartus suduota rankos kumščiu į veido sritį. Pati ranka yra kaip kietas, bukas daiktas pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę, bet lūžiui labiausiai tiktų kumštis, nes iš praktikos suduodant plaštaka, dažniausiai būna padaromi nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, t. y. būna padaromi paviršiniai sužalojimai. Rankos tiesimu į nukentėjusįjį ir atsirėmimu į jį delnu prisiliečiant, vargu, ar būtų padarytas sužalojimas, nes norėtųsi, kad būtų inercija, o jei toks veiksmas būtų padarytas iš inercijos, tai tada reikėtų žiūrėti, kuri rankos dalis trenkėsi: ar riešas, ar pirštai. Lūžio padarymui reikėtų kieto daikto, nes pirštai dažniausiai arba apibrozdina, arba palieka kraujosruvas. Kiek tenka susidurti, lūžis yra padaromas kumščiu arba riešo delnikauline dalimi. Nukentėjusiajam buvo atlikta ausų, nosies, gerklės gydytojo apžiūra, buvo darytas kompiuterinės tomografijos tyrimas ir jame taip pat buvo aprašyti nosies kaulo lūžiai. Ausų, nosies, gerklės gydytojas prie savo apžiūros rašo, kad radiologo išvada – stebimi nosikaulio lūžiai, ir davė savo rekomendacijas dėl gydymo praėjus septynioms dienoms po traumos. Medicinos gydytojas aplinkybėse aprašo, kad buvo smūgiuota į nosį ir į kairį skruostą du kartus, o daugiau yra aprašoma tik nosis – apie skruostą kitų duomenų neturi. LOR gydytojas prie anamnezės buvo įrašęs, jog nosies trauma patirta prieš 20 m., nuo kurios buvo pakitusi nosies forma. Jai buvo pateikta tik skubiosios pagalbos priėmimo skyriuje apskaitos kortelė. 2002-05-08 buvo padaryta rentgenologo konsultacija ir atlikta dviejų krypčių kraniograma. Yra rašoma, jog nosies pertvara iškrypusi į dešinę pusę, minimas nosikaulio lūžis be dislokacijos. Vėliau nukentėjusysis gydėsi įvairius sinusitus ir taip pat minimos pertvaros. Be to, 2018 m. buvo daryta rentgenograma, apimanti nosį, dėl nosies pertvaros pakrypimo į kairę pusę, tačiau apie lūžį neminima. Ankstesnė trauma įtakos naujai traumai teoriškai gal ir turėjo, nes gal ta vieta yra trapesnė, bet pagal 2002 m. ir 2021 m. įrašus skiriasi lūžių aprašymai. 2002 m. aprašomas nosikaulio lūžimas be dislokacijos, kaip dažniausiai yra aprašomas linijinis lūžimas, o 2021 m. aprašoma impresija, kas reiškia, jog yra įdubimas. Taip pat nurodoma, jog yra jaučiama krepitacija, kas reiškia lūžgalio traškėjimą čiuopiant, o tai rodo, kad lūžis yra ūmus, šviežias. 2002 m. patirta trauma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ligos istorijos 53 psl. nurodyta, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydytojus dėl ūminio sinusito, kuris pasireiškė pūlinga sloga, kairio žando sutinimu ir skausmu, po antibiotikų jam negerėjo, sirgo ne pirmą kartą. Nukentėjusiajam buvo atlikta konchoplastika, kas reiškia nosies kriauklės atlaužimą ir išsiurbimą sinusitinio turinio, kad žmogui būtų nuimtas spaudimas išvalant. Negali komentuoti, kaip yra atlaužiama nosies kriauklė, nes tai gydytojo loristo kompetencija. Nosies kriauklė yra tarp kremzlės ir kaulo, kur yra žandiniai sinusai. Kad būtų patenkama į sinusus, reikia praeiti pro kriaukles, kuri yra kaulinė-kremzlinė, t. y. ji yra kietas darinys, o ne raumuo. Praktikoje yra buvę, kad dėl masyvių veido kaulo lūžių buvo pažeista nosies kriauklė. Šiuo atveju konchoplastika buvo daryta dėl pūlingo sinusito, kuris nukentėjusiajam buvo ne pirmą kartą, nes ligos istorijoje tie sinusitai kartojasi. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (55 psl.) 2020-09-07 yra nurodytas nukentėjusiojo apsilankymas dėl ūminio sinusito, kai nurodyti požymiai: nosies obstrukcija, pūlinga sekrecija į nosiaryklę. Nosies obstrukcija yra neprakvėpavimas, tiršti pūliai, kai yra blokuojamas įkvėpimas, tirštas sekretas. Šiuo atveju nėra nurodyta, kokios formos yra nosies pertvaros iškrypimas ir į kurią pusę. 56 psl. esančiame 2020-03-13 medicininiame dokumente nurodyta, jog nukentėjusysis skundžiasi galvos svaigimo epizodais, diagnozė – gerybinis peroksizminis svaigimas. Peroksizminis svaigimas – tai protarpiais atsirandantis galvos svaigimas. Gydytojas neurologas rašė, jog židininės neuropatologinės simptomatikos nemato. Tokio svaigimo kilmės būna labai įvairios ir gydytojas neurologinės židininės, t. y. nuo smegenų priklausančios, simptomatikos nematė, koordinacija gera. Dažnai svaigimai būna dėl vidinės ausies patalogijos, taip pat būna potrauminiai, bet šiuo atveju pagal ligos kodą gali būti įvairios priežastys. Gydytojas neurologas atmetė židininę neurologinę simptomatiką. Sinusitai - tai yra uždegiminis procesas dėl jautresnės gleivinės ar dėl tokio žmogaus organizmo, todėl nenorėtų jo su kažkuo susieti: gal tai trauma, o gal tai tiesiog tokia žmogaus gleivinė ar lėtiniai neišgydomi procesai. Nėra duomenų, kad po 2002 m. patirtos nosies traumos iki šioje byloje nagrinėjamos situacijos nukentėjusysis būtų ėmęsis veiksmų plastinei operacijai atlikti, o pagrindinės kreipimosi priežastys buvo uždegiminiai procesai. Patinimai lūžus nosiai atslūgsta įvairiai, nes nuo traumos vieniems būna pažeista tik nosis, o kitiems - aplinkiniai minkštieji audiniai. Papildomą kreipimąsi paprastai gydytojai rašo po 7-10 d., t. y. po maždaug dviejų savaičių, bet prie kitų traumų tinimai laikosi ilgiau. Po lūžio nosiai pakrypus į vieną pusę, ji laisvai nejuda, bet egzistuoja rašymo klaidos ir pusių maišymas, todėl kaip aprašyta nosies pakrypimas, ji nenorėtų komentuoti. Kad po lūžio nosiai pakrypus į vieną pusę, ji pasisuktų kitą pusę, turi būti padarytas tam kažkoks poveikis. Lūžusi nosis gyjant įgauna poziciją, todėl vėliau yra daromos septoplastikos, nes kartais lūžis blokuoja žmogui nosį, įkvėpimą. Gydytojas aprašo, kad apsilankymo metu 2021-06-05 nukentėjusysis yra sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, buvo nedidelis 0,68 promilių neblaivumas. Paprastai gydytojai įrašo, jei žmogus būna agresyvūs. Analgetikai yra nuskausminamieji, tačiau jei asmuo atsisako analgetikų, tai nereiškia, kad jam neskauda, nes kiti turi tokį skausmo slenkstį, kad jį pakenčia, o kiti jų atsisako dėl įsitikinimų. Po įvykio praėjus daugiau nei 3 mėn. nukentėjusysis lankėsi bendrovėje „Artmedika“ ir gydytojas aprašo, kad nosis yra pakrypusi į kitą pusę ir yra daug tinimo, bet nosis tai yra kieta struktūra ir sunku komentuoti, kodėl nukentėjusiajam laikėsi tinimas praėjus 3 mėn. po įvykio, ir nesinori komentuoti gydytojo, nes ką jis matė, tą ir aprašė, tačiau gal tinimas laikėsi dėl uždegiminio proceso. Po to medicininiuose dokumentuose traumų nebenurodoma, o po 2021 m. rugpjūčio mėn. nurodyta, kad duomenys yra esveikata.lt ir kortelėje jų nebėra įsegta. 2021 m. liepos mėn. nukentėjusysis prašo nuotoliniu būdu nukreipimo pas gydytoją loristą, nes vargina nosies skausmas, apsunkintas kvėpavimas ir teka sekretas; diagnozė - iškrypusi nosies pertvara. Tada užpildomas siuntimas ir duodamas kodas su uždegiminiu procesu. Po šio laikotarpio duomenys yra elektroniniai. Teoriškai po 2002 m. patirtos traumos ir po 2020 m. nosies operacijos nosis gali būti trapesnė, bet reikia aiškintis, ar sutapo 2002 m. ir 2021 m. lūžio linijos, tačiau bet kokiu atveju tam, kad lūžtų nosis, reikėjo smūgio delnu ar kumščiu, o ne pirštų. Delnikaulis yra kieta vieta, tačiau juo sulaužyti nosį reikalinga inercija, tačiau negali komentuoti stiprumo. Visa ranka laikoma kietu, buku daiktu.
2021-06-18 informaciniame pranešime užfiksuota, jog Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje 2021-06-05 18:17 val. buvo gautas pranešimas iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikiamas skambučio skaitmeninis garso įrašas. (2 t., b. l. 12-14).
2021-06-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto 2021-06-18 pagalbos kvietimo garso įrašo apžiūra, kur girdima, kaip M. P. nurodo, jog atėjo žmonės į svetimą kiemą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurie puolė muštis. Asmenys jau pasišalino. Ten buvo agresyvus vyriškis, kuris gyvena šalimais. Šis sulaužė vyrui akinius, smogė į veidą, vyrui nosis kruvina. Pranešėja nurodo, jog ji dabar savo vyro nemato. Pranešėja nurodo, jog reikalinga medikų pagalba, nes gali būti sulaužytas žandikaulis arba nosis. Pranešėja nurodo, jog jos vyras yra M. P., o jam trenkė kaimynas. Pranešėja prisistato M. P.. Ji nurodo, jog trenkė rankomis, o ginklų nenaudojo. ( 2 t., b. l. 15-18).
2021-06-15 - 2021-06-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų iš įvykio vietos apžiūra, kur pirmo įrašo peržiūros metu matyti į įvykio vietą vykstantis policijos patrulių ekipažas 18:34:17 val. Jiems išlipus iš automobilio, prie jų prieina M. P.. Kairėje rankoje jis nešasi regos akinius. Pasisveikina su policijos pareigūnais ir jiems nurodo šias aplinkybes: "tiesiog priėjau, čia maudėsi žmonės pakrantėj, čia yra mūsų sklypas, už ežero dar kažkur metras mūsų kelias yra nuosavas, jie išėjo per kelią...(nesuprantama) ir paprašiau, kad nueitų nuo kelio, nes čia yra mūsų privati valda, tas pats, kas į kiemą pas mane atėjo, ir jisai nėjo; kiek supratau, gerai išgėręs; gavosi taip, kad turim ką turim, akiniai, stiklo nėra". Matyti, kad akinių rėmuose visiškai nėra kairės pusės stiklo. Policijos pareigūnams tikslinant įvykio aplinkybes, M. P. nurodo, kad gavo du smūgius kumščiu, jis jaučia, kad nosis yra sulaužyta ir žandikaulį žiauriai skauda. Po to jis policijos pareigūnams nurodo, kur šis asmuo gyvena. Šalia stovi moteris, kaip galima suprasti, M. P. žmona ir dar vienas vyras. Visi jie vienu metu kalba ant nukentėjusiojo M. P. viršaus, todėl gerai negalima suprasti. Po to girdėti, kaip vyras aiškina, jog buvo keiksmažodžiai, apsistumdymai, bet jie nesitikėjo, kad jis trenks. Taip pat nurodo, kad baisiausia tai, jog jis buvo su mažamečiu vaiku. Policijos pareigūnui paklausus M. P., ar jis trenkė atgal, šis nurodo: "nu jis man trenkė, aš aišku ant jo puoliau, tai yra natūralu, kai tave žmogus muša, nu tai ką tu darysi". Vėliau dar nurodo, kad, kiek žino, jis yra karininkas, ir pageidauja, kad būtinai būtų patikrintas jo blaivumas, bei nurodo, kad pareiškimą rašys. Policijos pareigūnams paklausus moters, ar ji buvo šalia, ši atsako, kad taip, ji skyrė bei irgi gavo smūgį, ranka nurodydama į dešinę veido pusę. Policijos pareigūnui paklausus: "tai ir jums trenkė?", moteris atsako: "aš nežinau, nuo kurio gavau". M. P. pakomentuoja: "nu, tiesiog puolė į tarpą, žinot, kai yra vienu metu, kai viskas vyksta". Toliau policijos pareigūnai aiškinasi, kas iš kaimynų matė įvykį. Matosi, jog M. P. nosis, ties nugarėle, akivaizdžiai patinusi ir prakirsta, matyti kraujo žymės. Vėliau atvyksta greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Kito įrašo peržiūros metu matyti tęstinis pirmo įrašo vaizdo įrašas, kurio metu policijos pareigūnai nustato ir užsirašo liudytojų R. R. ir V. R. duomenis, o tas pats vyras, aprašytas pirmame įraše, nurodo, kad matė, kaip jo broliui sudavė du smūgius. Kito įrašo peržiūros metu matyti liudytojai R. R., V. R., kuri trumpai pakomentuoja, kad jis buvo neadekvatus, matyt, norėjo, kad visi ant jo pultų. Matoma, kad M. P. apžiūri greitosios medicinos pagalbos medikė. M. P. siūloma kartu su vyru vykti į Priėmimo skyrių, bet ji atsisako, paaiškindama, kad atvyks pati, jei vėliau blogiau pasijaus. Kito įrašo peržiūros metu matyti, kaip policijos patruliai atvyksta pas įtariamąjį D. M. į namus, kuris randamas pavėsinėje, iš kurios jis išeina ir kieme pasisveikina su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnams paklausus, kas čia nutiko, D. M. nurodo: "tai gal nieko, aš sakyčiau, nuėjom su šeima maudytis, auginam neįgalų vaiką, įėjom į kelią, nu į žvyrkelį tą, matėt, ir, ta prasme, kaimynai agresyviai puolė vyti, išvadino keiksmažodžiais ten: "p*** n***, k***", ta, ta, ta, stengėmės kuo greičiau išeiti, šoko tas, ir nežinau, ten gal susistumdėm, bet kažko blogo nėra". Policijos pareigūnai pakomentuoja, kad į ligoninę išsivežė jį, į ką D. M. atsako, kad suprato. Policijos pareigūnams paklausus: "tai trenkėt?", D. M. skėsčioja rankomis ir pasako: "ištiesiau ranką nuo vaiko, nes ten gal greičiausiai ir matysit, kad vaikas šalia neįgalus, ir jis ten šoko, mes stengėmės pasišalint". Toliau D. M. aiškina policijos pareigūnams, kad turi teisę naudotis tuo keliu. Policijos pareigūnams pakomentavus, kad jis piktybiškai labai bendravo, nekultūringai, o jie jo gražiai paprašė, kad neitų keliu, o eitų paplūdimiu, D. M. atsako: "aš džiaugiuosi už tą variantą, bet esmė, mes maudėmės ir jau išeidinėjom, viskas, ir girdim tiradą: "tai p*** n***, k***, nuo mūsų žemės", žinai, tiesiog atsisukau, žinai, ten: "ką ten, k***, eini"; aš galvojau žmonai sako, ką aš žinau, aš sakau: "nemandagu, atsisukau, nu jis pradėjo aišku eiti, eiti, vis dėl to konfliktas, jis stovėjo prie to paskutinio kaimyno, bet atsidūrėm kad ant jo išėjimo ribos, nes po to jau kito kaimyno, nes jis gaunasi vijosi, ta prasme, mane nukirst, tokia ir situacija". Kito įrašo peržiūros metu matyti, kaip policijos pareigūnai patikrina D. M. dokumentus, vedasi jį prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą ir praneša, kad šis yra laikinai sulaikomas. Kito įrašo peržiūros metu matyti, kaip policijos pareigūnai laukia, kol vykimui į komisariatą pasiruoš D. M.. (2 t., b. l. 22-26).
2021-07-23 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog M. P. pateikia juodus akinių rėmus "(duomenys neskelbtini) " be stiklų. (2 t., b. l. 27-29).
2021-07-23 daiktų apžiūros protokole užfiksuota akinių rėmų apžiūra, kurios metu matomi akinių rėmai be stiklų, plastikiniai, juodi. Ant išorinių kojelių yra sidabriniai užrašai: "(duomenys neskelbtini) ". Ant dešinės kojelės, vidinėje pusėje yra užrašai: "(duomenys neskelbtini) MADE IN ITALY", kuris vietomis yra šiek tiek apsitrynęs, o ant kairės kojelės vidinėje pusėje yra užrašai: "(duomenys neskelbtini) 0831 dl5 140 Optyl", kurie taip pat vietomis labai nežymiai apsitrynę. Akinių rėmų ilgis 14 cm, plotis 4 cm, kojelių ilgis 13 cm. Apžiūros metu fotografuota. (2 t., b. l. 30-38).
2021-11-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. P. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. D. M. atžvilgiu. 2021-12-15 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu nukentėjusiojo D. M. skundas netenkintas ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepanaikintas. 2022-01-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nukentėjusiojo D. M. 2022-01-03 skundas atmestas. 2022-02-17 Šiaulių apygardos teismo nutartimi atmestas nukentėjusiojo D. M. skundas ir 2022-01-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis palikta nepakeista. (3 t., b.l. 146-154, 179-207)
Kaltinamojo D. M. teisme pateikti dokumentai apie įvykio vietą (4 t., b.l. 28-36)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., visiškai įrodyta.
Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su šeima maudėsi (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, kai tuo metu nukentėjusysis M. P. ir liudytojas R. R. konfliktavo su liudytoju A. M. ir jo svainiu T.. Vėliau jis su šeimą pradėjo eiti tiesiausiu keliu link namų, kai į jį kreipėsi keiksmažodžiais nukentėjusysis M. P., kuris tuo metu buvo 20-25 metru atstumu nuo jo ir jo šeimos. Tada jis atsisuko į jį ir paklausė jo kas yra, o nukentėjusysis M. P. pradėjo eiti link jo iškėlęs rankas. Kai nukentėjusysis M. P. priartėjo prie jo ir jį pastūmė, ko pasėkoje nukrito jo tapkės, jis nikstelėjo koją, užmynė ant akmens. Tuomet M. P. pradėjo jam smūgiuoti į galvą du smūgius ir jis tuo metu ištiesė kairės rankos delną M. P. pečių lygmenyje norėdamas jį sulaikyti, ko pasėkoje ranka kažkur atsirėmė. Tada M. P. dar kartą bandė smūgiuoti ir tuo metu užlindo jo žmona. Tada jis pasiėmė dukrą ir su visa šeimyna grįžo į namus. Įvykyje M. P. žmona stovėjo už jo ir buvo labiau stebėtoja. Jis nesutinka, kad M. P. yra padaryta žala, nes jis tik gynėsi. Tuo atstumiamuoju judesiu gal ir galėjo M. P. sulaužyti nosį, tačiau jei taip ir įvyko, šis jo gestas nebuvo tyčinis, nes specialiai jis šio sužaloti nenorėjo, o tai buvo gynybinis gestas.
Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jai ir jos šeimai maudantis tvenkinyje, nukentėjusysis M. P. užsipuolė du asmenis, kurie buvo atėję prie tvenkinio. Jų konflikto esmė buvo – privati valda ir vaikščiojimas po ja. Vėliau jie pasimaudę, ėjo namų link ir išgirdo keiksmus. Jie nekreipė dėmesio, tačiau keiksmažodžiai nesiliovė, todėl jos vyras D. paklausė, kas yra. Tada nukentėjusysis M. P. sparčiu žingsniu priartėjo prie jos vyro ir jį nustūmė nuo žvirkelio. Tada M. puolė jos vyrą smūgiuodamas, o jos vyras D. gynėsi ir ištiesė ranką staigiu judesiu. Tada ji atsistojo tarp M. P. ir savo vyro į tarpą tarp jų, padavė neįgalią dukrą vyrui ir vyras iš karto su vaiku išėjo, o ji surinko išmėtytus jų daiktus. Įvykio metu M. P. prie jos vyro priartėjo per 25-30 metrų. Konflikto iniciatorius buvo M. P.. M. P. žmona į jų tarpą nelindo.
Liudytojai A. M. ir T. G. parodė, kad jiems atėjus prie tvenkinio, kuriame maudėsi D. su šeimyna, įvyko žodinis konfliktas su M. P. dėl praėjimo prie tvenkinio, kadangi M. P. reiškė pretenzijas, kad jie vaikšto per jo žemę. Vėliau kilusio konflikto tarp M. P. ir D. M. nematė.
Kaltinamojo D. M. ir liudytojos A. M. parodymai yra paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl jų parodymai vertintini tik ta apimtimi, kuri neprieštarauja ištirtiems įrodymams.
Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis buvo su žmona M., kaimynais R. R. ir jo žmona V. prie R. R. tvoros, kai tuo tarpu kaltinamasis D. M. kartu su savo šeima ėjo per žemės sklypą nuo tvenkinio link savo namų. Jis klausė D. M., kodėl jie vaikšto po jo žemės sklypą, o D. M. atsakė jam keiksmažodžiais. Tada D. M. pirmasis pradėjo artintis link jo, o jis iškėlęs rankas ėjo link jo rodydamas į lentelę ,,Privati valda“ nenorėdamas jokio konflikto. Kai jie priartėjo vienas prie kito, D. M. jam sudavė vieną smūgį į nosį ir tuo momentu į tarpą įsiterpė jo žmona M.. Po suduoto smūgio jam nukrito regos akiniai, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. D. M. praeidamas pro jo sklypą grėsmės jam nekėlė, jis jo tik prašė pro jo sklypą nevaikščioti.
Šiuos nukentėjusiojo M. P. parodymus patvirtino liudytoja M. P., kuri parodė, kad ji su vyru M. ir kaimynais R. R. ir V. R. kalbėjosi, kai tuo tarpu kaltinamasis D. su šeima ėjo per jų žemės sklypą. Jos vyras teiravosi jų, kodėl jie vaikšto po svetimą žemę. D. ėjo link jos vyro šaukdamas, o jos vyras M. ėjo ištiesęs rankas ir staiga gavo smūgį nuo D.. Kai jos vyras gavo smūgį, ji buvo įlindusi į jų tarpą ir užstojo vyrą, vėliau kvietė policijos pareigūnus, o D. su šeima pasišalino.
Šiuos liudytojos M. P. parodymus patvirtino ir liudytojai R. ir V. R..
Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino nukentėjusiojo M. P. parodymus nurodydamas, kad jis buvo kartu su savo žmona bei nukentėjusiuoju M. P. ir jo žmona prie tvoros vartelių, kai tuo metu kaltinamasis D. M. su savo šeima ėjo per M. P. sklypą nuo tvenkinio. M. teiravosi D., kodėl jie eina per jo sklypo teritoriją, tačiau D. keiksmažodžiais kažką atsakė, ko pasėkoje M. ėjo link D. rodydamas į lentelę, kurioje nurodyta ,,Privati valda“. Tada D. pirmas pastūmė M., o M. pastūmė D.. Tada D. sudavė vieną kartą M. į veidą, ko pasėkoje M. susiėmė už galvos bei ieškojo akinių, nes šie buvo nukritę. D. su šeima iš karto pasišalino, o M. žmona M. P. iškvietė policijos pareigūnus. Be to, po smūgio atbėgo ir M. brolis G..
Liudytoja V. R. patvirtino liudytojo R. R. parodymus nurodydama, kad ji kartu su vyru R. R. ir kaimynais M. ir M. P. kalbėjosi M. P. sklype, kai tuo tarpu kaltinamasis D. M. kartu su šeima ėjo pro M. P. sklypą. M. ir D. apsižodžiavo ir pradėjo eiti vienas kito link. D. sudavė smūgį M. ir M. susiėmė už nosies bei jam nukrito akiniai. Jos vyras ir M. bėgo skirti jų, M. nurodė, kad kvies policiją, o D. su šeima greitai pasišalino.
Liudytojas G. P. parodė, kad būdamas namo viduje kieme išgirdo sambruzdį ir išėjęs į kiemą pamatė, kaip kaltinamasis D. M. priartėjo prie jo brolio M. P. ir trenkė jam vieną smūgį į veidą, ko pasėkoje broliui nukrito akiniai bei buvo sukruvinta nosis. Tuo metu M. žmona puolė į vidurį skirti jų, stabdė ištiesusi rankas.
Liudytojas L. B. parodė, kad įvykio dieną išgirdo, jog kažkas kivirčijasi ir ėjo žiūrėti, kas įvyko. Jis pamatė stovintį kaimyną M. su šeima ir nueinantį D. su šeima. Kai D. šeima nueidinėjo, M. tuo metu buvo susiėmęs už nosies, už galvos.
Be to, nukentėjusiojo M. P. nosies sužalojimą patvirtina 2021-06-16 specialisto išvada iš kurios matyti, kad M. P. nustatytas nosies kaulų lūžis. M. P. nustatytas sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2021-06-05. Sužalojimas padarytas, kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. M. P. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisminio nagrinėjimo metu ekspertė K. Š. patvirtino specialisto išvada ir paaiškino, kad nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas dėl kontakto su kietu, buku daiktu, be to, buvo tiesioginis trauminis poveikis – smūgis. Ranka laikoma kietas bukas daiktas, o lūžiui labiausiai tiktų kumštis, be to, yra galimybė lūžį padaryti ir riešo delnikauline dalimi, tačiau toks veiksmas turi būti padarytas iš inercijos.
Vertinant kaltinamojo D. M. parodymus matyti, kad kaltinamasis nurodė, kad jis tiesė ranką ir jo delnas atsirėmė į kažką, šiuo atveju į nukentėjusiojo M. P. nosį. Kadangi nukentėjusiojo M. P. nosis lūžo, tai šis kaltinamojo D. M. veiksmas buvo padarytas rankos delnikaukline dalimi tiesiant ranką iš inercijos, kas atitiktų smūgio sudavimą, todėl kaltinimas tikslinamas.
Kaltinamasis D. M. nurodė, kad jis gynėsi nuo M. P., todėl tuo atstumiamuoju judesiu gal ir galėjo M. P. sulaužyti nosį, tačiau jei taip ir įvyko, šis jo gestas nebuvo tyčinis, nes specialiai jis šio sužaloti nenorėjo.
Pagal LR BK 28 str. 1 d. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal LR BK 28 str. 2 d. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.
Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Be to, būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų šių sąlygų buvimas nesudaro būtinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.
Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų – nukentėjusiojo M. P. parodymų matyti, kad jis klausė D. M., kodėl jie vaikšto po jo žemės sklypą, o D. M. atsakė jam keiksmažodžiais. Tada D. M. pirmasis pradėjo artintis link jo, o jis iškėlęs rankas ėjo link jo rodydamas į lentelę ,,Privati valda“ nenorėdamas jokio konflikto. Kai jie priartėjo vienas prie kito, D. M. jam sudavė vieną smūgį į nosį ir tuo momentu į tarpą įsiterpė jo žmona M.. Šiuos nukentėjusiojo M. P. parodymus patvirtino liudytojai M. P., R. R., V. R., G. P.. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai nenurodė tokių aplinkybių, kurias nurodo D. M. ir liudytoja A. M., kad nukentėjusysis M. P. pirmasis sudavė smūgius kaltinamajam D. M., nuo kurių kaltinamasis D. M. turėjo gintis. Be to, kaltinamojo D. M. teiginiai, kad jis tik ištiesė ranką nenorėdamas nieko sužaloti prieštarauja specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes bei ekspertės K. Š. paaiškinimams dėl nosies sužalojimo aplinkybių.
Be to, nukentėjusiojo M. P. bei liudytojų M. P., R. R., V. R., G. P. parodymus patvirtino, kaltinamojo D. M. ir liudytojos A. M. parodymus paneigia dėl neva M. P. suduotų smūgių D. M., 2021-11-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. P. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. D. M. atžvilgiu. Būtent šis procesinis dokumentas, kuris buvo skųstas, tačiau Šiaulių apygardos teismo sprendimu paliktas galioti patvirtina, kad nukentėjusysis M. P. nesudavė jokių smūgių kaltinamajam D. M., o priešingai D. M. sudavė smūgį ko pasėkoje nukentėjusiajam M. P. lūžo nosis.
Taigi esant šioms išdėstytoms aplinkybėms matyti, kad kaltinamojo D. M. nurodytos aplinkybės dėl būtinosios ginties yra paneigtos, nes nukentėjusysis M. P. nesudavė jokių smūgių kaltinamajam D. M., o tik vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, t.y. nukentėjusiojo M. P. veiksmuose pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į kaltinamojo D. M. sveikatą ar gyvybę nebuvo, nuo ko kaltinamasis D. M. turėjo ginti pats save ar šeimos narius. Be to, teismas taip pat atsižvelgia ir į konflikto aplinkybes – įvykio metu buvo žodinis konfliktas, nukentėjusysis buvo lengvo girtumo laipsnio (0,68 promilės girtumas), kaltinamasis D. M. buvo blaivus, kaip karininkas labai disciplinuotas, todėl turėjo įvertinti jog jis yra fiziškai aiškiai pranašesnis, neblaivaus asmens neadekvatų elgesį vartojant necenzūrinius žodžius turėjo ignoruoti, kadangi jokio pavojingo, realaus ar akivaizdaus pavojaus tuo metu nebuvo nei pačiam kaltinamajam, nei jo šeimos nariams, kaltinamasis D. M. turėjo visas galimybes nesivelti į ginčą, neatsakinėti į nukentėjusiojo M. P. šukavimus ir eiti į namus, o ne spręsti konfliktą suduodant smūgį nukentėjusiajam M. P., ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, todėl esant šioms aplinkybėms teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis D. M. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. D. M. suduodamas nukentėjusiajam smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti
Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog D. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia sužalojo nukentėjusįjį M. P., o būtent: kumščiu suduodamas M. P. vieną kartą į veido sritį, padarė M. P. nosies kaulų lūžį, tai yra sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis D. M. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Kaltinamojo D. M. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį, pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Be to, iš aukščiau nustatytų aplinkybių kaltinamojo D. M. veiksmuose nėra nustatytos būtinosios ginties sąlygos kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam D. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis D. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta netiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis D. M. neteistas (2 t., b.l. 43), nebaustas administracine tvarka (2 t., b.l. 45), (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 130), turi (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 131,134, 139-141, 4 t., b.l. 125), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą (2 t., b.l. 142-148), dirbantis, darbovietėje teigiamai charakterizuojamas (2 t., b.l. 161), (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 55), 2022-04-24 (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 56), ugdymo įstaigų skirtos padėkos (4 t., b.l. 126-128).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. M. už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant bausmės dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis, kadangi asmuo neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas.
Kaltinamasis D. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-06-05 19.05 val. iki 2021-06-06 10.50 val. (1 parą) (2 t., 116-119).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 120-122) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 84,35 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b.l. 182-185). Nurodė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam M. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 84,35 Eur. Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi žala nukentėjusiojo M. P. sveikatai buvo padaryta D. M. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 84,35 Eur, priteistina iš kaltinamojo D. M..
Nukentėjusysis M. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 2770 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 124-127, 175-176). Nukentėjusysis M. P. tiek ieškinyje, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad dėl visų patirtų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas kitų akivaizdoje, buvo sutrikdyta jo sveikata, jautė emocinę įtampą, suprastėjo gyvenimo ritmas, nes negali normaliai kvėpuoti dėl iškreiptos nosies pertvaros, blogai miega, darbe turi bendrauti su klientais, tai po įvykio bendravimas yra „nebe toks“, buvo emocinis sukrėtimas, galimybių sumažėjimas bendravime, nedarbingumas. Be to, dėl šio įvykio, jis turėjo lankytis pas ekspertus, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teismo posėdžius, visa tai jį sekina emociškai, be to, buvo apkaltintas dėl nepadarytos nusikalstamos veikos.
Turtinę žalą sudaro sulaužyti akiniai, t.y. dėl akinių patyrė 170 eurų turtinę žalą, kuri įeina į 2770 eurų sumą, o likusi civilinio ieškinio suma 2600 eurų dėl turtinės žalos yra būsimos išlaidos dėl nosies operacijos, kuri dar nėra atlikta, kadangi kaip nurodė gydytojas, operaciją galima atlikti tik po metų laiko. Po metų laiko turės apsilankyti klinikoje, kur jam bus apžiūrėta nosis ir, jei bus praėję sutinimai, tai tada bus paskirtas operacijos laikas. Draudimo bendrovė dėl įvykio yra jam padariusi vieną pavedimą 400 Eur sumoje (4 t., b.l. 2-7, 75-90)
Nukentėjusiojo M. P. civilinis ieškinys dėl 170 Eur turtinės žalos atlyginimo (sulaužyti akiniai) yra pagrįstas, kadangi akiniai lūžo sudavus kaltinamajam D. M. smūgį į nukentėjusiojo M. P. nosį, kai tuo metu jis dėvėjo regos akinius, be to, asmens patirta turtinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl minėta 170 Eur suma priteistina iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiojo M. P. naudai.
Nukentėjusysis M. P. pareiškė 2600 Eur civilinį ieškinį dėl būsimų išlaidų dėl nosies operacijos.
Pažymėtina, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
Būsimos žalos atlyginimo priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą. Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas būsimų gydymo išlaidų atlyginimas, turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Taigi, aptartos įstatymų nuostatos leidžia teismui priteisti nukentėjusiam asmeniui ir būsimų išlaidų, susijusių su neteisėtu jo sveikatos sutrikdymu, atlyginimą, tačiau, priimant tokį sprendimą, turi būti įvertinama, ar yra tam įstatyme ir teismų praktikoje nustatyti kriterijai, visų pirma turi būti nustatomas šių išlaidų būtinumas ir realumas.
Iš nukentėjusiojo M. P. pateiktų medicininių dokumentų bei teismo išreikalautos nukentėjusiojo ligos istorijos matyti, kad nosies operacija bus galima atlikti po metų laiko, t.y. po 2022-06-05, tačiau nukentėjusysis nepateikė daugiau jokių įrodymų dėl operacijos būtinumo, nepateikė duomenų dėl pablogėjusios sveikatos, be to, asmuo prieš 20 metų buvo patyręs nosies traumą, nosies pertvara iki šio įvykio buvo pakrypusi, be to, asmuo iki šioje byloje patirtos traumos, turėjo problemų dėl sinusito, buvo atliekamos operacijos, be to, pateiktos būsimos išlaidos esant šių metų infliacijai gali būti nebeaktualios, todėl tik realiai patirtos gydymo išlaidos gali būti priteistinos iš kaltinamojo D. M., kadangi priešingu atveju priteisus būsimas išlaidas, kurių gali neužtekti apmokėti gydymo sąskaitas būtų pažeisti nukentėjusiojo M. P. interesai. Be to, byloje nėra duomenų apie nukentėjusio M. P. blogą turtinę padėtį, dėl kurios būtų galima konstatuoti, jog jis neturi finansinės galimybės atlikti rekomenduotina operaciją.
Įvertinusi išdėstytus duomenis teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl 2600 Eur turtinės žalos (būsimos išlaidos dėl nosies operacijos) yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nukentėjusysis M. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020, 6 punktas).
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis M. P. dėl padaryto nusikaltimo ir jo sukeltų padarinių patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, jautė emocinę įtampą, suprastėjo gyvenimo ritmas, nes negali normaliai kvėpuoti dėl iškreiptos nosies pertvaros, blogai miega, buvo emocinis sukrėtimas, galimybių sumažėjimas bendravime, nedarbingumas. Be to, dėl šio įvykio, jis turėjo lankytis pas ekspertus, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teismo posėdžius, visa tai jį sekina emociškai, be to, buvo apkaltintas dėl nepadarytos nusikalstamos veikos.
Pagal besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 ir kitos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.
Iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad M. P. dėl D. M. pavartoto smurtinio veiksmo patyrė sužalojimą - nosies kaulų lūžį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. P. parodė, kad dėl sužalojimo, negalėjo normaliai bendrauti, po sužalojimo buvo nedarbingas, jautė nerimą, blogai miegojo. Ir šiuo atveju nėra jokios abejonės dėl to, kad M. P. patyręs nustatytą sužalojimą jautė ne tik fizinį skausmą, bet išgyveno ir psichologiškai, negalėjo visavertiškai gyventi, dirbti, sumažėjo bendravimo galimybės. Tai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad po įvykio metu patirto sužalojimo, M. P. visiškas pasveikimas užsitęsė. Ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl nosies kaulų lūžimo, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Kartu nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad nukentėjusysis dėl patirto smurto jaučiasi pažemintas.
Tačiau, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad dėl nukentėjusiojo M. P. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y. byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo, kad po įvykio M. P. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis ir jo sveikata būtų sutrikdyta negrįžtamai, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kad kaltinamasis yra darbingas asmuo, dirba bei gauna pajamas.
Atsižvelgiant į nukentėjusiajam M. P. padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, į žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, jo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, teismo vertinimu, nukentėjusiajam M. P. nustatytas neturtinės žalos dydis – 2 000 Eur – nėra per didelis. Toks neturtinės žalos dydis visiškai neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. CD su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, laikomas prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, paliktinas byloje;
2. CD su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, laikomas prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, paliktinas byloje;
3. CD su nepilnamečio liudytojo E. M. apklausos protokolo vaizdo ir garso įrašu, laikomas prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, paliktinas byloje.
Nukentėjusysis M. P. pateikė 2022-02-15 kvitą 1200 Eur sumai už advokato Mindaugo Šato konsultacijas, procesinių dokumentų ruošimą, atstovavimą teisme, 2021-07-09 kvitą 900 eur sumai už advokato Mindaugo Šato konsultacijas, procesinių dokumentų ruošimą, atstovavimą teisme, 2022-02-10 pinigų priėmimo kvitą 400 Eur sumai už advokato Žilvino Astrausko gynybą (3 t., b.l. 129-131) ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo D. M..
Šias išlaidas nukentėjusysis M. P. patyrė dėl kaltinamojo D. M. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo M. P. interesams atstovavo gynėjas advokatas, kuris ruošė procesinius dokumentus – ieškinį, teikė teisines konsultacijas, atstovavo teisminiame bylos nagrinėjime, dalyvavo teismo posėdžiuose atstovaudamas nukentėjusiojo interesams, todėl šios nukentėjusiojo M. P. 2100 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiojo M. P. naudai.
Iš 2022-02-10 pinigų priėmimo kvito 400 Eur sumai už advokato Žilvino Astrausko gynybą (3 t., b.l. 129-131), nėra aišku kuriame tyrime (šioje byloje ar priešpriešinėje byloje) patirtos šios bylinėjimosi išlaidos, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti D. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2021-06-05 19.05 val. iki 2021-06-06 10.50 val. (1 parą) ir laikyti, kad D. M. yra atlikęs 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
D. M. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 ¹ straipsnio 1 dalį, nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo, laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
D. M. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
D. M. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.“
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 84,35 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti 84,35 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 35 centus) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“, AB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) .
Nukentėjusiojo M. P. pareikštą 2700 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš D. M. priteisti 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nukentėjusiojo M. P. naudai, o likusią ieškinio dalį dėl 2600 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo M. P. pareikštą 4000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalis ir iš D. M. priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) nukentėjusiojo M. P. naudai.
Pripažinti M. P. 2100 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš D. M. 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) sumą M. P. naudai.
Nepripažinti M. P. 400 Eur atstovavimo išlaidų proceso išlaidomis ir jų nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. CD su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašus iš įvykio vietos, laikomus prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, palikti byloje;
2. CD su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, laikomą prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, palikti byloje;
3. CD su nepilnamečio liudytojo E. M. apklausos protokolo vaizdo ir garso įrašu, laikomą prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.