Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-4743-1227/2024

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-11-13
Bylos Nr.: e2-4743-1227/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Veronika Andruškaitė
Ieškovas: I. B.
Atsakovas: R. E., V. E., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Raimondas Lignugaris, Gintaras Gricius

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2-4743-1227/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02206-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.6.1.; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 13 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Veronika Andruškaitė,sekretoriaujant Daivai Juškuvienei, Simonai Poškienei,dalyvaujant ieškovei I. B. ir jos atstovui advokatui Raimondui Lignugariui,

atsakovams R. E., V. E., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus R. E., atsakovų atstovui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams R. E., V. E., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), R. E. ir V. E. pasirašytą 2024 m. gegužės 13 d. skolos padengimo sutartį Nr. 3568 dalyje dėl žemės sklypo 0,3327 ha ploto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo R. E. ir V. E.; taikyti restituciją – žemės sklypą 0,3327 ha ploto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ieškovė su atsakove UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. E., 2021 m. vasario 10 d. pasirašė preliminariąją būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-02-2021, kuria atsakovas įsipareigojo pagal projektą pastatyti 104 kv. m. ploto gyvenamąjį namą ir už 125 000 Eur parduoti jį ieškovei su 0,045 ha žemės sklypu, pasirašant notariškai patvirtintą („pagrindinę“) pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d. 2021 m. vasario 24 d. ieškovė sumokėjo avansą 12 500 Eur; 2021 m. kovo 27 d. įmokėjo dar 12 500 eurų; 2021 m. balandžio 27 d. įmokėjo dar 12 000 eurų. Viso – 37 000 Eur.

1.2. Ieškovei atsisakius mokėti sekančias įmokas, atsakovas preliminariosios sutarties sąlygų (pastatyti namą ir pasirašyti notarinę namo pirkimo-pardavimo sutartį) nustatytu terminu iki 2022 m. gegužės 1 d. neįvykdė. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. R. E. ieškovei grąžino 10 000 Eur avansą. Telšių apylinkės teismas 2024-04-19 sprendimu (civilinė byla Nr. e2-71-1079/2024) iš dalies tenkinęs ieškovės ieškinį, jai priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 27 000 Eur negrąžintą avansą, 1 480,40 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas ir 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidas. Viso – 29 803,34 Eur + 1 424,02 Eur procesinės palūkanos. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovės avansinės įmokos į atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) kasą įneštos nebuvo, o buvo įskaitytos į direktoriaus R. E. avansines įmokas. Be to, 2024-05-17 atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą išdėstyti priteistą sumą penkerių metų laikotarpiui ir nurodė, kad jokio turto neturi. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ankstesnio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

1.3. 2024 m. liepos 4 d. ieškovei patikrinus atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, paaiškėjo, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) iki 2024-05-13 turėjo tris žemės sklypus: 1) 0,1265 ha ploto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 080 Eur; 2) 0,0600 ha ploto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 340 Eur; 3) 0,3327 ha ploto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 47 700 Eur. Atsakovė visus tris žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)) 2024 m. gegužės 13 d. skolos padengimo sutartimi Nr. 3568 perrašė direktoriui R. E. bei komercijos direktorei ir sutuoktinei V. E.. Abu šie asmenys taip pat yra ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai. Taip pat, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (Priedas Nr.3) akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė tapo nemokia po skolos padengimo sutarties Nr.3568 pasirašymo.

1.4. Šiuo atveju nustatyta skolininko nesąžiningumo prezumpcija, kadangi atsakovas R. E. yra atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, o atsakovė V. E. yra sutuoktinė ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja, taip pat, atsakovai R. E. ir V. E., su kuriais UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė skolos padengimo sutartį Nr.3568, yra sutuoktiniai ir bendrovės akcininkai.

1.5. Atsakovų nesąžiningumą taip pat patvirtina ir faktinės aplinkybės, kadangi ieškovės įmokėtas avansines įmokas direktorius R. E. neįnešė į bendrovės kasą, o pažeidžiant įstatymo reikalavimus pasisavino skolos užskaitymo aktais (Priedas Nr.5), pasirašydamas juos su sutuoktine direktoriaus pavaduotoja V. E.. Faktiškai atsakovai siekdami išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove, sudarė keletą nesąžiningų sandorių – 2021 m. vasario 24 d., kovo 27 d., ir balandžio 27 d. užskaitos aktai (priedas Nr.5) bei 2024 m. gegužės 13 d. skolos padengimo sutartis Nr.3568, kuria persirašė tris žemės sklypus. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pagal Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-71 -1079/2024) šiai dienai yra skolinga ieškovei 31 227,36 Eur (29 803,34 Eur +1 424,02 Eur), todėl vadovaujantis CK 6.66 str. 4 d. ginčijama tik 2024 m. gegužės 13 d. skolos padengimo sutartis Nr.3568 dalyje dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3327 ha, vidutinė rinkos vertė 47 700 Eur, perleidimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovai UAB (duomenys neskelbtini), R. E. ir V. E. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai su ieškiniu visiškai nesutinka, kadangi jis nepagrįstas. Pažymėjo, kad pripažinti sandorį negaliojančiu ieškovės prašomu pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, tačiau šiuo atveju nenustatytos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

2.2. Nors formaliai ginčijamas perleidimo sandoris (jo dalis) buvo sudarytas jau po to, kai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu Ieškovei iš atsakovės buvo priteista 27 000 Eur suma bei palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai šio sprendimo neskundė, tačiau 2024 m. gegužės 13 d. jis dar nebuvo įsiteisėjęs. Dar svarbesnė aplinkybė, šioje vietoje, yra ta, kad ginčijamas sandoris buvo tik išdava 2024 m. sausio 29 d. priimto įmonės (UAB (duomenys neskelbtini)) vienintelio akcininko sprendimo, kuriuo jau tada buvo nuspręsta 50 800 Eur skolą V. E., susidariusią nuo 2019 metų, grąžinti perleidžiant įmonės valdomą nekilnojamąjį turtą, tačiau procesas užtruko, dėl objektyvių priežasčių. Todėl galima teigti, jog tiek priimant sprendimą dėl ginčijamo sandorio sudarymo, tiek jo sudarymo pas notarą metu, Kreditorė (ieškovė) dar neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į skolininkę.

2.3. Taip pat, kaip jau minėjo, vienintelio akcininko sprendimas dėl turto perleidimo už skolas, buvo priimtas kur kas anksčiau ir įmonė jį privalėjo įvykdyti. Be to, nors ginčijamu sandoriu nekilnojamąjį turtą už skolas įmonei įgijusi V. E. yra turtą perleidusios įmonės vadovo sutuoktinė, tačiau ji nėra šios įmonės akcininkė, o jos įmonei paskolintos lėšos laikytinos asmeniniu V. E. turtu, nes buvo paveldėtos 2019 m. balandžio 30 d. R. E. nuo pat įmonės įsteigimo (2013 m. sausio 2 d.) yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Jo ir V. E. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl V. E. jokia dalis įmonės akcijų bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepriklauso. Įmonės skolos V. E. niekaip nesusijusios su šios įmonės skolomis R. E.. Ieškinyje minimi 2021 m. vasario 24 d., 2021 m. kovo 27 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. užskaitos aktai neturi nieko bendro su ginčijamu sandoriu, nes Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutartis apima tik įmonės skolas V. E..

2.4. Pažymėjo, jog notarė forminusi ginčijamą sandorį, ne iki galo įsigilino į situaciją, dėl ko perleidžiamo turto gavėjais bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įvardinti abu sutuoktiniai. Iš esamų dokumentų aiškiai matyti, jog V. E. įmonei skolino ne bendras su sutuoktiniu lėšas, o savo asmenines (paveldėtas), todėl ginčijamu sandoriu jai perleistas turtas turėjo tapti jos asmenine nuosavybe. Taigi, nei skolininko, nei trečiojo asmens, ginčijamu sandoriu gavusio turtą, nesąžiningumas negali būti konstatuotas. V. E. turėjo teisę atgauti sutuoktinio įmonei paskolintas asmenines lėšas, o įmonė tokį sprendimą priėmė kur kas anksčiau nei Ieškovė įgijo reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini).

3. Teismo posėdžio metu ieškovė I. B., atstovaujama advokato Raimondo Lignugario, ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. E. bei V. E. 2024 m. gegužės 13 d. sudaryta skolos padengimo sutartis yra nesąžininga ieškovės, kaip kreditorės atžvilgiu, sudaryta siekiant išvengti skolos grąžinimo ieškovei. Be to, sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų, įstatyme numatyta kreditoriaus teisė ginčyti nesąžiningus sandorius. Atsakovė V. E. nėra pirmesnės eilės kreditorė ieškovės atžvilgiu, abi yra tos pačios eilės kreditoriai. Sudarytą santorį ginčiją tik iš dalies, prašydami panaikinti jo dalį, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios pakaktų ieškovės reikalavimams padengti. Prašo taikyti restituciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 265,32 Eur.

4. Atsakovė V. E. teisminio bylos nagrinėjimo metu su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ji nėra susijusi su įmone UAB „(duomenys neskelbtini). Įmonė įsteigta 2012 ar 2013 m. dar iki jos ir R. E. sudarytos santuokos 2017 m. Pradžioje įmonė veiklą vykdė Švedijoje. Lietuvoje veiklą pradėjo vykdyti prasidėjus karantinui, o dabar vėl planuoja veiklą atnaujinti Švedijoje. Ji (atsakovė V. E.) įmonei buvo paskolinusi savo asmenines, paveldėtas lėšas. Ji dar iki I. B. pirmo įnašo įmonei buvo paskolinusi 73 000 Eur. Ji pinigus skolino nuo 2019 m. iki pat 2023 m. 2023 m. vasarą, kai paskutinį kartą skolino įmonei lėšas, įmonės direktoriaus paprašė įsiskolinimą grąžinti ir, kadangi įmonėje nebuvo lėšų, jai skola buvo grąžinta įmonės turėtais žemės sklypais. Tik sandoris vis nusikėlinėjo. Sandoris pasirašytas tik gegužės mėn., nes įmonės direktorius buvo išvykęs į Švediją siekdamas vėl įmonės veiklą vykdyti Švedijoje, taip pat užtruko kol suderino laiką vykimui pas notarą, kol pavyko pasirašyti procesinius dokumentus per programėlę. Turtą norėjo įgyti, kaip asmeninę nuosavybę, nes skolino įmonei savo asmenines lėšas. UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino direktoriaus pavaduotoja nuo 2018 m. iki 2024 m. rugsėjo mėn. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) turto, lėšų neturi, siekia vėl veiklą vykdyti Švedijoje. Kitų kreditorių įmonė taip pat neturi. Įmonė nevengia grąžinti įsiskolinimo ieškovei, tačiau dabar neturi lėšų. Įmonė toliau vykdys veiklą ir grąžins ieškovei įsiskolinimą.

Atsiliepimas

5. Atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), R. E. ir V. E. atstovas Gintaras Gricius teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę. Nurodė, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nevengia vykdyti kreditorinio įsipareigojimo ieškovei. Įmonės įsipareigojimas perleisti nekilnojamąjį turtą atsakovams atsirado anksčiau nei ieškovės reikalavimas, t. y. ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės į įmonę. Atsakovė įmonei skolino savo asmenines lėšas nuo 2019 m. iki 2023 m., kurios buvo grąžintos nekilnojamuoju turtu. Turtas turėjo būti perleistas asmenine V. E. nuosavybe, tačiau dėl klaidos notarė klaidingai nurodė, kad turtas įgyjamas jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Iš viso V. E. įmonei buvo paskolinusi 73 800,00 Eur. Įmonė įsteigta 2013 m., o jų santuoka sudaryta 2017 m. Ji nėra įmonės akcininkė ir norėjo atgauti savo asmenines įmonei paskolintas lėšas. 2024 m. sausio 29 d. įmonės akcininkas R. E. priėmė sprendimą dėl turto perleidimo V. E. už įsiskolinimą. Ieškovė tuo metu neturėjo reikalavimo teisės į UAB (duomenys neskelbtini). Sandoris iš kurio kildinamas ieškovės reikalavimas, nutrūko dėl ieškovės kaltės, atsakovai dėl to patyrė nuostolių, todėl atsakomybę dėl neįvykusio sandorio turėtų prisiimti ir ieškovė. Išsisprendus įmonės finansiniams klausimams, skola ieškovei bus grąžinta. Atsakovai nevengia grąžinti skolos ieškovei, kitų įsiskolinimų įmonė neturi. Įmonė siekia vėl vykdyti veiklą Švedijoje. Nėra visų būtinų sąlygų, kad būtų galima taikyti actio Pauliana instituto, todėl prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįsta ir priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. vasario 21 d. ieškovė I. B. su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), atstovaujama direktoriaus R. E., pasirašė preliminariąją būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-02-2021 (toliau ir – Preliminarioji sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pagal projektą pastatyti 104 kv. m. ploto gyvenamąjį namą ir už 125 000 Eur parduoti jį ieškovei su 0,045 ha žemės sklypu, pasirašant notariškai patvirtintą („pagrindinę“) pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d. Ieškovė vykdydama sutartį, 2021 m. vasario 24 d. sumokėjo 12 500 Eur avansą; 2021 m. kovo 27 d. įmokėjo dar 12 500 Eur avansą; 2021 m. balandžio 27 d. įmokėjo dar 12 000 Eur. Viso – 37 000 Eur. Šalių prievolei pagal Preliminariąją sutartį pasibaigus, 2022 m. rugpjūčio 25 d. R. E. ieškovei grąžino dalį, t. y. 10 000 Eur, avansą. Telšių apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-71-1079/2024) ieškovės ieškinį dėl likusio avanso priteisimo tenkino iš dalies ir jai priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 27 000 Eur negrąžintą avansą, 1 480,40 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas ir 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Byloje pateiktų duomenų pagrindu taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutartimi (toliau ir – Ginčo sutartis) atsakovams R. E. ir V. E. perdavė nekilnojamąjį turtą – tris žemės sklypus: 1) žemės sklypą 0,3327 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 47700 Eur; 2) žemės sklypą 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 340 Eur; 3) 0,1265 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 080 Eur (toliau visi kartu – Turtas).

8. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), R. E. ir V. E. pasirašytą 2024 m. gegužės 13 d. skolos padengimo sutartį Nr.3568 dalyje dėl žemės sklypo 0,3327 ha ploto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo R. E. ir V. E. taikyti restituciją – žemės sklypą 0,3327 ha ploto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), esant visoms actio Pauliana instituto taikymo sąlygoms.

9. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nenustačius visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, teikė, kad Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė – kreditorė neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę UAB (duomenys neskelbtini); skolininkai privalėjo sudaryti Ginčijamą sandorį UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui anksčiau, t. y. 2024 m. sausio 29 d. priėmus sprendimą perleisti atsakovei V. E. Bendrovės turtą už skolas; teigė jog skolininkas ir trečiasis asmuo buvo sąžiningi, be to atsakovė V. E. Bendrovei skolino savo asmenines lėšas.

10. Byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

11. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju ginčijamas 2024 m. gegužės 13 d. sudarytas sandoris, t. y. pagrindas konstatuoti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimą byloje nenustatytas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis)

Dėl kreditorės (ieškovės) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

15. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

16. Kasacinio teismo pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

17. Ieškovės neabejotinas ir neginčytinas reikalavimas yra kildinamas iš šalis siejusių sutartinių santykių, sudarius Preliminariąją būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-02-2021. Šios Preliminariosios sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, pagrindinę sutartį sudaryti ne anksčiau kaip 2021 m. spalio 10 d. ir ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 1 d. Preliminariosios sutarties 11.3 punkte numatyta, kad nutraukiant sutartį 11.2 punkte nurodytais pagrindais, Šalys privalo nedelsiant grąžinti viena kitai viską, ką gavo pagal šią (Preliminariąją) sutartį iki jos nutraukimo. Šiuo atveju pažymėtina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovės I. B. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi ir įvertinęs Preliminariosios sutarties 9.4 ir 11.3 punktuose esančius susitarimus, teismas sprendė, jog sutarties terminui pasibaigus (dėl ieškovės I. B. kaltės) ieškovė įgijo teisę susigrąžinti sumokėtą avansą.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo teisės kylą iš prievolės pagal sandorį, o ne iš teismo sprendimo. Ta aplinkybė, ar Ginčo sandorio sudarymo metu prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs ar ne, teisinės reikšmės neturi. Tai reiškia, kad ieškovės teisė susigrąžinti sumokėtą avansą atsirado ir ieškovė Bendrovės kreditore tapo, pasibaigus Preliminarioje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui – 2022 m. gegužės 1 d., t. y. dar prieš ginčijamos, Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutarties, sudarymą ( sudaryta 2024 m. gegužės 13 d.). Šalių sutartinių santykių pasibaigimą Preliminariosios sutarties pagrindu, o tuo pačiu ir šalių pareigos grąžinti viena kitai sutarties galiojimo metu gautą naudą, patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, kad R. E. 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei grąžino dalį, t. y. 10 000 Eur, avansą. Be to, šią, iš Preliminariosios sutarties sąlygų kildinamą, ieškovės neabejotiną reikalavimo teisę pripažino Telšių apylinkės teismas, 2024 m. balandžio 19 d. priimdamas ieškovės naudai sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-71-1079/2024. Vėlgi, prieš ginčijamos sutarties sudarymą. Minimoje civilinėje byloje, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei I. B. 27 000 Eur negrąžintą avansą, 1 480,40 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiuo teismo sprendimu netenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Teismo informacinės sistemos Liteko duomenimis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 12 d., Šiaulių apygardos teismui netenkinus ieškovės I. B. apeliacinio skundo ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą palikus nepakeistą.

19. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad Ginčo sandoris buvo sudarytas kaip pasekmė, dėl jau anksčiau 2024 m. sausio 29 d. priimto UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo, esmės nekeičia, kadangi, kaip jau minėta, ieškovė Bendrovės kreditore tapo, pasibaigus Preliminarioje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui 2022 m. gegužės 1 d., t. y. dar iki 2024 m. sausio 29 d. priimto UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo, pagal kurį Bendrovė nusprendė 50 800 Eur skolą V. E., susidariusią nuo 2019 metų, grąžinti V. E. perleidžiant jai įmonės valdomą nekilnojamąjį turtą.

20. Be kita ko paminėtinai ir tai, kad ieškovės reikalavimo teisės įgijimo momentą, patvirtina ir tai, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. E. 2022 m. spalio 7 d. raštu sutiko ieškovei grąžinti dar 10 000 Eur avanso dalį iš ieškovės reikalaujamos 27 000 Eur avanso sumos (civ. byla e2-71-1079/2024).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje įrodyta pirmoji actio Pauliana sąlyga, t. y. ieškovė (išieškotoja) įrodė savo neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę bei savo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Dėl kreditorės (ieškovės) teisių (ne)pažeidimo

22. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

23. Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 pastraipos).

24. Tais atvejais, kai, sudarius sandorį, nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

25. Atsakovės pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nurodyta, kad Bendrovė PVM deklaracijose deklaravo 525 735 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertę ir 110 405 Eur pardavimo PVM. Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu fiziniams asmenims pardavė 6 butus/kotedžus su žemės sklypais, esančius (duomenys neskelbtini). Butų pardavimo kaina (be PVM) nuo 45 455 Eur iki 102 595 Eur, t. y. 1 kv. m pardavimo kaina (be PVM) buvo nuo 425 Eur iki 965 Eur. Žemės sklypų pardavimo kaina 2022 m. – 4 132 Eur, 2023 m.- 6 198 Eur. Nustatyta, kad Bendrovė žaliavoms ir medžiagoms bei statybos darbams vidutiniškai taikė 15 proc. antkainį. Apskaitos registrų duomenimis pirkėjų įsiskolinimo 2022-12-31 ir 2023-09-30 nėra. Pirkėjai su Bendrove atsiskaitė banko mokėjimo pavedimais ir grynais pinigais.

26. Teismo posėdžio metu atsakovė V. E., atsakovų atstovas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) siekia ir toliau vykdyti veiklą. Bylos duomenimis, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi, taip pat, nenustatyta, kad įmonė būtų nemoki. Vis dėl to, byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės vardu nuosavybės teise registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra, lėšų Bendrovė sąskaitoje neturi, jokio kito turto atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), taip pat, neturi. Šias aplinkybes patvirtina tiek byloje esantys duomenys, tiek ir atsakovų teismo posėdyje nurodytos aplinkybės.

27. Ieškovės pateiktais duomenimis, iš civilinėje byloje e2-71-1079/2024 atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pateikto prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo matyti, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 17 d. nurodė, kad šiai dienai neturi jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto, per 2022 metus įmonė patyrė 34 338 eurų nuostolį, per 2023 metus – 27 386 eurų nuostolį. Nuo 2023 metų lapkričio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) negavo jokių pajamų. Įmonėje dirba tik du darbuotojai, veikla nevykdoma.

28. Pažymėtina, kad ginčijamu sandoriu (jo dalimi) atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) perleido vienintelį turėtą Turtą, anksčiau minėtus tris žemės sklypus ir ginčo byloje dėl šių aplinkybių nėra. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutartimi atsakovams už įsiskolinimus perleisdama nekilnojamąjį turtą – tris žemės sklypus, perleido vienintelį turėtą turtą, iš kurio ieškovė galėjo patenkinti savo reikalavimus.

29. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus įrodymus, jais grindžiamas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijama Sutartimi buvo pažeistos ieškovės teisės. Bendrovė (t. y. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini)), perleisdama vienintelį turimą Turtą atsakovams R. E. ir V. E., apsunkino savo finansinę (turtinę) padėtį ir tuo apribojo ieškovės galimybes išsiieškoti skolą ar bent dalį jos, t. y. Bendrovė, perleisdama Turtą, pažeidė ieškovės teises gauti reikalavimo patenkinimą iš Bendrovės turto.

30. Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad šioje byloje actio Pauliana sąlyga – kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimas, Bendrovei sudarius Turto pirkimo–pardavimo sandorį su atsakovais, yra įrodyta (CPK 185 straipsnis).

Dėl privalomumo sudaryti sandorį (ne)buvimo

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas. Pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

32. Atsakovai įrodinėdami actio Pauliana sąlygų nebuvimą – ginčijamo sandorio privalomumą teigė, jog ginčijamas 2024 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sandoris turėjo (privalėjo) būti sudarytas dėl 2024 m. sausio 29 d. priimto įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo, kuriuo jau 2024 m. sausio 29 d. buvo nuspręsta 50 800 Eur skolą V. E., susidariusią nuo 2019 metų, grąžinti perleidžiant įmonės valdomą nekilnojamąjį turtą.

33. Jau minėta anksčiau, kad ieškovės reikalavimo teisė kildinama iš prievolės pagal sandorį – ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos Preliminariosios sutarties, tiksliau, šios sutarties pasibaigimo momento 2022 m. gegužės 1 d., atsiradus atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pareigai grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą. Taigi šiuo atveju, tiek ginčijamas 2024 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sandoris sudarytas, tiek ir 2024 m. sausio 29 d. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas priimtas, ieškovei jau turint reikalavimo teisei į atsakovę UAB (duomenys neskelbtini), t. y. jau esant Bendrovės kreditorei.

34. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų bylą nagrinėjant teisme nurodytus argumentus, taip pat procesiniuose dokumentuose pareikštą poziciją, teismas sprendžia, kad nėra jokių duomenų, jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs Bendrovę ir atsakovus sudaryti ginčijamą Turto perleidimo sandorį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo sudaryti ginčo sandorį su atsakovais R. E. ir V. E..

Dėl atsakovų (ne)sąžiningumo

35. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

36. Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje apibrėžtas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

37. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

38. CK 6.6 straipsnio 3 punktas numato, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ginčo sandorį sudarė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. E., ir atsakovai R. E. bei V. E., kuri Ginčijamos sutarties pasirašymo dieną yra sudarę santuoką. Duomenų, kad šalys būtų sudariusios vedybų sutartį, nėra.

40. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, valdantis 100 proc. įmonės akcijų, ir Bendrovės direktorius nuo 2013 m. sausio 2 d. yra atsakovas R. E.. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad R. E. sutuoktinė V. E. buvo šios Bedrovės direktoriaus pavaduotoja. Teismo posėdžio metu V. E. nurodė, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos pareigas užėmė nuo 2018 m. iki 2024 m. rugsėjo mėnesio.

41. Atsižvelgiant į CK 6.67 straipsnio 3 punkto nuostatas, šios nustatytos aplinkybės, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 pastraipa), leidžia preziumuoti, jog ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovams.

42. Nustatyta, kad po Ginčijamo 2024 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sandorio sudarymo, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Dar kartą paminėtina, kad civilinėje byloje e2-71-1079/2024 atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 17 d. neturi jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto, per 2022 metus įmonė patyrė 34 338 eurų nuostolį, per 2023 metus – 27 386 eurų nuostolį. Nuo 2023 metų lapkričio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini) negavo jokių pajamų. Įmonėje dirba tik du darbuotojai, veikla nevykdoma. Šių faktinių aplinkybių atsakovai neginčijo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau teigė, jog įmonė ketiną vėl vykdyti veiklą bei grąžinti įsiskolinimą ieškovei. Vis dėl to, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ekonominę veiklą, sudarytas verslo sutartis ir/ar pan., nėra jokių duomenų, kad įmonė gautų pajamas, įgytų bet kokio kilnojamo, nekilnojamojo turto ar pan., taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkė – atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), nuo Ginčijamo sandorio sudarymo momento (2024 m. gegužės 13 d.) būtų grąžinusi ieškovei bent dalį Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu priteistos skolos (avanso) sumos. Dėl šių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai (Ginčo šalys) paneigė prezumpciją, kad Ginčo šalys buvo nesąžiningos.

43. Neprivalėdama sudaryti ginčijamo sandorio, bet jį sudariusi, Bendrovė be teisėto pagrindo suteikė pranašumą ir sudarė galimybę atsakovams – Bendrovės kreditoriams R. E. ir V. E. padengi įsiskolinimą, perleidžiant vienintelį Bendrovės turtą Bendrovės akcininkui ir jo sutuoktinei (tuo pačiu ir Bendrovės direktoriaus pavaduotojai), tuo pažeisdama kitų kreditorių teises ir toks jos elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai.

44. Be to, CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

45. Atsakovė V. E. teigė, kad ji Bendrovei skolino asmenines lėšas ir su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) nėra susijusi, kadangi įmonė įsteigta atsakovo R. E. 2013 m., o jos – V. E. ir R. E. santuoka sudaryta 2017 m. Vis dėl to, pažymėtina, jog nors V. E. ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini) akcininkė, tačiau ji yra Bendrovės akcininko ir vadovo R. E. sutuoktinė. Taip pat paminėtina ir tai, kad atsakovė V. E., jos nurodytomis aplinkybėmis, ėjo Bendrovės direktoriaus pavaduotojos pareigas laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2024 m. rugsėjo mėn. Dėl ko konstatuotina, kad atsakovė V. E., negalėjo nežinoti ir žinojo apie Bendrovės turtinę padėtį, žinojo, kad Bendrovė turi finansinių sunkumų ir tai patvirtino teismo posėdžio metu, taip pat žinojo, kad Ginčo sandoriu Bendrovė atsakovams perleidžia vienintelį turimą Turtą ir kito turto, į kurį Bendrovės kreditorė galėtų nukreipti ir patenkinti turimą kreditorinį reikalavimą, Bendrovė neturi.

46. Remiantis šiomis byloje nustatytomis aplinkybės galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad tikrasis ginčo sandorio sudarymo tikslas – Bendrovės siekis išvengti prievolės vykdymo kreditorei. O tai sudaro pagrindą konstatuoti esant abiejų šalių nesąžiningumą (CPK 185 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje įrodyta ir dar viena actio Pauliana sąlyga – abiejų ginčo sandorio šalių – atsakovų, nesąžiningumas.

Dėl restitucijos

47. Restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). Kasacinis teismas, pateikdamas restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, yra taip pat nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji negali būti taikoma mechaniškai, privalu atsižvelgti į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas bei jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016).

48. CK 6.66 straipsnio 4 dalies normoje yra įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 21 pastraipa).

49. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip nustatyta byloje, Bendrovės skola ieškovei sudaro 27 000 Eur negrąžintas avansas, 1 480,40 Eur palūkanos ir 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, ginčijamas turtas – žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 47 700,00 Eur yra išlikęs, nėra pagerintas.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus egzistuojant visas actio Pauliana taikymo sąlygas, pripažįstama negaliojančia ab initio (lietuviškai – nuo sudarymo momento) Bendrovės ir atsakovų sudaryta 2024 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutartis, dalyje dėl 0,3327 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 47 700,00 Eur.

51. Pripažinus Ginčo sutartį negaliojančia, dalyje dėl 0,3327 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikoma dvišalė restitucija natūra, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai) – Bendrovei grąžinamas perleistas turtas – 0,3327 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė Ginčo sutartimi nustatyta 47 700,00 Eur, o atsakovams – jų turėtos kreditorinės reikalavimo teisės į skolininkę UAB (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 47 700 Eur įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

53. Ieškovė pateikė duomenis, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 274,00 Eur žyminis mokestis bei 2 265,32 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 2 539,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 846,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

54. Teismas byloje, ieškovės prašymu, 2024 m. liepos 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės – areštavo atsakovams R. E. ir V. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,3327 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), leidžiant atsakovams R. E. V. E. šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises.

55. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovams R. E. ir V. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 0,3327 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2024 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutarties dalį (notarinio registro Nr. 3568), dalyje dėl UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto – 0,3327 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 47 700,00 Eur, perleidimo atsakovams R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Taikyti dvišalę restituciją natūra: grąžinti R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutartimi (notarinio registro Nr. 3568) perleistas reikalavimo teises į UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyje dėl reikalavimo į 47 700,00 Eur skolą; grąžinti UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn 2024 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutartimi (notarinio registro Nr. 3568) perleistą nekilnojamąjį turtą – 0,3327 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 47 700,00 Eur.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 539,32 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt devynių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 846,44 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Veronika Andruškaitė