Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ atstovui ir trečiajam asmeniui R. E.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ ir trečiojo asmens R. E. atstovui advokatui Gintarui Griciui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „duomenys neskelbtini“, trečiasis asmuo R. E., dėl skolos ir nuostolių priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ priešieškinį I. B., trečiajam asmeniui Ž. R. dėl nuostolių atsisakius sudaryti sutartį atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. ieškinį palaikė. Nurodė, jog kreipėsi į teismą norėdama atgauti savo įneštus avanso pinigus už norimą pirkti kotedžą, kurių dar neatgavo, patirtus nuostolius, bylinėjimosi išlaidas, procesines palūkanas. Nurodė, kad įmokėjo 37000 eurų, o atgavo 10000 eurų, dar nori atgauti 27000 eurų avanso. 2021 m. vasario 10 d. buvo sudaryta kotedžo pirkimo-pardavimo sutartis, kotedžo kaina 125000 eurų, už kurį vasario mėn. įnešė 10 procentų sumos, t.y. 12500 eurų. Kitą mėnesį jos paprašius pinigų, sumokėjo dar 12500 eurų, trečią mėnesį sumokėjo 12000 eurų, iš viso sumokėjo 37000 eurų. Visus 37000 eurų per tris kartus perdavė E. per Ž. R.. Duodant pinigus ji nė karto nedalyvavo. Pinigus turėjo grynais. Tokios minties, kad atliktų įmokas bankiniais pavedimais, nebuvo. Vėliau jos buvo paprašyta dar 20000 eurų. Bet ji nebemokėjo, norėjo sumokėti likusią sumą, kai bus pastatytas visas kotedžas. Pagal susitarimą turėjo sumokėti tik 10 procentų sumos. Kadangi vėliau būtų reikėję sumokėti vis vien, mokėjo didesnę sumą. Tuo metu su pardavėju santykiai buvo draugiški, jis prašė pinigų, dėl to ir mokėjo daugiau nei 10 procentų. Pinigai buvo mokėti grynais, pasirašant per trečią asmenį Ž. R.. Visus pinigus – 37000 eurų, mokėjo grynais. Pinigus perduodavo Ž. R. grynais R. E.. Parnešdavo patvirtinimą su parašais, kad pinigai sumokėti. Preliminarią sutartį pasirašyti jai parnešė į namus Ž., kuris sakė, kad ją parengė R. E.. Iki pasirašant sutartį dėl kotedžo pirkimo su R. E. daugiausia bendravo Ž., kuris buvo ją nuvežęs pasižiūrėti į vietą. Pradžioje statybvietėje lankėsi, tačiau, kai nedavė tų paprašytų 20000 eurų, pasakius, kad meistram nepatinka, kad jie čia lankosi, tiesiog ėmė laukti. Pagal preliminarią sutartį, turėjo būti įrengta virtuvė su visa komplektacija, santechnika, pilnas išdažymas. Sutarties sąlygos buvo aptartos žodiniu susitarimu. Butas kotedže turėjo būti pastatytas ir įrengtas 100 procentų baigtumu. Turėjo būti virtuvės baldai, technika, santechnika, vonia. Kai pasirašė sutartį, buvo tik pastato pamatai. Per tuos metus buvo pastatytas pastatas, sudėti langai, įdėtos laukinės durys, išcementuota viduje, išvedžiota kanalizacija. Laiptai turėjo būti kaip pas kaimynus. Visą dizainą būtų tvarkiusi V. Mokama visa suma nebuvo išskirstyta, kam kokia suma skirta. Pagal užrašus ant sutarties, paskutinis įnašas buvo sumokėtas 2021 m. balandžio 27 d. Paskutinį kartą statybvietėje lankėsi 2022 m. vasario mėn. Kiek pamena, tada ir paprašė 20000 eurų. Tada buvo pastatytos sienos, langai, dušo kabinos. Vonios nebuvo, virtuvė įrengta nebuvo. Buvo laukinės durys, vidinių kambario durų nebuvo. Sienos išdažytos nebuvo, plytelės dar neišklotos, buvo tik cementas. Su namo statytoju buvo aptarę, kur bus elektros mazgai - rozetės, jungikliai, buvo parodytos dušo kabinos plytelės. Plyteles rinko V. E.. Dėl durų ir apvadų buvo kalbėję anksčiau. Projektas jiems nebuvo pateiktas. Bute į antrą aukštą buvo užlipusi kopėčiomis. Bute jokio perplanavimo nedarė, kadangi jokio plano nebuvo. Iš draugų sužinojo, kad turėjo būti jiems duotas projektas, o kadangi jo nebuvo gavę, susilaikė nuo tų prašomų 20000 eurų davimo. 2022 m. vasario mėn., kai nebedavė pinigų, kalbos, kad nutraukia sutartį, nebuvo. Kai tardavosi dėl buto įrengimo darbų, būdavo ji, Ž. R., V. E. ir R. E.. Butas buvo įrenginėjamas taip pat, kaip ir kituose butuose. Bendravimas nutrūko 2022 m. vasario mėn., kai nebedavė pinigų. 2022 m. vasario 23 d. E. rašė žinutę ir klausė ką nusprendė dėl kotedžo, nes jiems riekia dėliotis darbus, finansus, jeigu nebeišeitų pirkti, kad pasakytų, nieko tokio, parduos kitiems. Ji atrašė, kad „Ž. paskambins, liepiau jam”. Kai nebedavė tų 20000 eurų, Ž. liepė pasakyti, kad pasakytų, kad pinigų nebeduos, kad tegul pastato, jeigu kils klausimų, tegul pakviečia, atvažiuos. 2022 m. vasario 9 d. žinutė buvo siųsta, kad reikia susitikti aptarti visus reikalus. 2022 m. vasario 23 d. į žinutę ką nusprendė dėl kotedžo, jeigu neturi pinigų, tegul nepergyvena, parduos kitam, ar atsakė kažką, nepamena. Per Ž. R. buvo jiems pasakyta, kad neduos daugiau pinigų, tačiau paties kotedžo norėjo. Iš statytojo informacijos, kas toliau atliekama tame name, negavo, o ir pati nesidomėjo. Pagal pirminę sutartį, pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta 2022 m. gegužės 1 d. Per tą laikotarpį nesidomėjo, dėl kokios priežasties nėra pasirašyta pagrindinė sutartis, žinojo, kad darbai vilkinosi. Tiesiog laukė, kol ją pasikvies. Vėliau sužinojo, kad namas parduotas. 2022 m. rugpjūčio mėn. jai grąžinti 10000 eurų. Kad namas parduotas sužinojo 2022 m. rugpjūčio mėn. Su V. per „Messenger” susirašinėjo, kad jeigu jie nepastatys kotedžo, kad bent pinigus grąžintų. V. nenorėjo atiduoti papildomų 27000 eurų. Buvo sutarę, kad primokės 3000 eurų, jei labai sukils medžiagų kainos. Medžiagų neaptarinėjo. Toks susitarimas buvo iki to laiko, kol paprašė 20000 eurų. 2022 m. rugpjūčio mėn. sužinoję, kad kotedžas yra parduotas, parašė raštą, kad nori atgauti avansą. Nurodė, jog jeigu vyrai kažką tvarkėsi su eteriais – kripto valiuta, tai ji ne prie ko, tai jų reikalai. Kotedžas buvo statomas jos vardu, ji norėjo, kad kotedžas būtų jos. Pirkti kotedžo ji neatsisakė, ir nesakė, kad Ž. E. pasakytų, kad atsisako pirkti kotedžą. Likusią sumą už kotedžą būtų padengusi iš savo pinigų, buvo susitaupiusi virš 40000 eurų (11000 eurų gavo už parduotą žemę, 10000 eurų gavo mirus tėvams už jų paliktą namą, buvo pasiėmusi draudimo pinigus, iš atlyginimo taupėsi). Buvo pasiskaičiavusi, kad jai užtektų. Jei būtų pritrūkusi, būtų pasiskolinusi iš Ž. Butą norėjo turėti savo. 2023 m. balandžio 24 d. nusipirko naują automobilį, už kurį iš sutaupytų pinigų įmokėjo apie 35000 eurų, o 18000 eurų pasiėmė lizingu, automobilio vertė 53 tūkstančiai. Automobilis užsakytas buvo vasarą, iki pirkimo prieš metus laiko. K. Ž. užsiima kriptovaliutomis, žinojo, bet ji tuo nesidomi. Kai paskutinį kartą susitiko su E. kotedže, tokios kalbos, kad yra sumokėjusi apie 50000 eurų nebuvo, nes ji buvo sumokėjusi tik 37000 eurų. Pasirašyta preliminarioji sutartis galėjo būti nutraukti tik raštiškai. Prašo sugrąžinti jai avansą 27000 eurų, priteisti patirtus nuostolius, 3506 Eur palūkanų, 5 procentus palūkanų.

Ieškovės atstovas advokatas Raimondas Lignugaris išdėstė ieškinio reikalavimus, taip pat nurodė, kad atsakovė pažeidė preliminarią sutartį, jos oficialiai nenutraukė, jos neįvykdė, pagal preliminarią sutartį įsipareigojo pastatyti ir parduoti kotedžą, o pardavė kitam asmeniui. Su ieškove pasirašė sutartį, kad parduos kotedže butą už 125000 eurų, o naujam pirkėjui numažino kainą 25000 eurų, kai nekilnojamo turto kainos kilo. Bylos medžiagoje patvirtinantys skelbimai įrodo, kad buvo pardavinėjamas kotedže butas už didesnę kainą, t. y. virš 140000 eurų. Nepateikta įrodymų dėl papildomų medžiagų, papildomų įrengimų, tik žodiniai paaiškinimai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė ieškovei grąžino tik pirminę avanso dalį – 10000 eurų, o likusios pinigų sumos negrąžino, nors ir ketina, pripažįsta 19000 – 20000 eurų. Dėl sutarties neįvykdymo ieškovė patyrė nuostolius, kadangi pakilo kainos, ieškovė neturėjo galimybės nusipirkti kito kotedžo ir liko gyventi bute, kurį ketino parduoti ir jau turėjo pirkėją. Todėl ieškinio reikalavimas yra grąžinti, priteisti 27000 eurų, kurie iki šiol negrąžinti, priteisti nuostolius 12000 eurų, kurie susidarė dėl nekilnojamo turto kainų pasikeitimo, šią sumą patvirtina ir atsakovės skelbimai apie parduodamo kotedžo kainą, už nepagrįstą naudojimąsi pinigais ieškovė prašo priteisti 3506 eurų palūkanų, kaip už nepagrįstą naudojimąsi pinigais, skaičiavimas pateiktas ieškinyje, taip pat prašo priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo R. E. parodė, kad 2021 m. sausio mėn. draugas A. paklausė, kaip sekasi su statybomis, ar viskas normaliai, klausė ar yra likusių kotedžų. Jis pasiūlė Ž., kuris norėjo pirkti kotedžą. 2021 m. sausio mėnesį susitikus su Ž. bei aptarus, jis su drauge apsižiūrėję kotedžą, nutarė pirkti. Pasirašius sutartį, turėjo įnešti 10 procentų sumos. 2021 m. vasario mėn. gavo 12500 eurų užstatą. Antrą įmoką 5000 eurų gavo eteriais ir 5000 eurų – grynais. Tuo metu vieno eterio kaina buvo 1500 eurų. Iš antros įmokos gavo 5 eterius. O kai mokėjo trečią įmoką, gavo 2000 eurų grynais ir penkis eterius. Eterio vertė tada buvo 2000 eurų. Rašė, kad pinigus už kotedžą gavo eurais, nes taip sakė Ž. Kadangi tuo metu buvo draugiški santykiai, tai ir parašė eurais. Tada dar bendro draugo A. klausė, ar Ž. turi pinigų kotedžo pirkimui, sakė, kad tikrai turi. Pasirašant sutartį susitikę su ieškove nebuvo, tarėsi su Ž.. Su I. bendravo mažai. Dirba kartu su žmona, ji direktoriaus pavaduotoja. Buvo pasiskirstę, jis prižiūrėdavo ir buvo atsakingas už techninę apžiūrą: statybines medžiagas, meistrus, darbo organizavimą, o už visas sutartis, piniginius klausimus, projektus, vidaus apdailą – žmona V. E.. Preliminarią sutartį rengė žmona. Sutarties priedų nebuvo. Buvo tik žodiniai susitarimai, kadangi buvo daug pakeitimų: reikėjo viršuje sieną patraukti (pagal standartą buvo du gyvenamieji kambariai, panaikinta gyvenama, mažinama patalpa, daroma drabužinė, rūbinė, didesnis miegamasis ir didesnė vonia, jiems patiko tas variantas), dėl spalvų, plytelių, grindų. Visas susitarimas buvo žodinis. Raštu aptarta nebuvo, bendram draugui rekomendavus, buvo toks tarpusavio pasitikėjimas. Buvo įvedę į vieną kotedžą, parodė, kaip atrodys antras aukštas. Statant, vidaus projektą galima keisti, paskui tik inventorizaciją reikia padaryti. Tik negalima keisti išorės. Jie pastatė 11 butų, penkis su puse kotedžo. Viename kodedže yra du butai. Prie sutarčių priedai, kaip buto planas ar kita, pridėti nebūdavo, tik darbo eigoje, jei žmonės norėdavo, žodiniu sutarimu būdavo pakeitimai. Vasario mėn. buvo paprašyta 20000 eurų. Žmona bendravo su jais dėl apdailos. Jų norai pradėjo kilti – dėl baldų, plytelių, rekuperacijos. Susitikę kalbėjosi, jis buvo kotedžo apačioje, o žmona su I. buvo užlipusios į antrą aukštą. Kalbant pasakė, kad reiktų 20000 eurų. Tada I. Ž. pasakė “Ž., mes jau 50000 eurų esam įmokėję”, po ko jie tarpusavyje susižodžiavo. Jis su žmona tarpusavyje susižvalgę suprato, kad kažkas tarp jų įvyko. Taip ir paliko toks nesusipratimas. Vėliau nuvykus pas Ž., pastarasis pasakė, kad prisikalbėjo draugams dėl to kotedžo pirkimo, bet sunku su pinigais, reikėjo vienam giminaičiui paskolinti. Ž. pasakė, kad nebepirktų to kotedžo, kad parduos jį kitiems. Sakė, kad kitoje kelio pusėje turi žemės ir už 1,5 – 2 metų statys kitą kotedžą, kurį ir galės pirkti. Taip ir sutarė, kad jie nebepirks to kotedžo. Bet tai buvo tik žodinis sutarimas. Kotedžus stato, kaip UAB. Kai stato dvibutį kotedžą, reikia priduoti bendrą pastatą, atskirų butų statybos užbaigti negali. Tuo metu pirmo buto pirkėjai jau prašė, kad butas būtų priduotas. Ž. sakė, kad reikia priduoti pastatą, laukia kiti pirkėjai. Rašytinės sąmatos, kiek kas kainuos, nebuvo. Žmona vedė rankraštį. Preliminarią sutartį jis skaitė. Sutartyje baigtumas turėjo būti 100 procentų. Turėjo būti santechnika, virtuvinis. Kiti pirkėjai norėjo brangesnių plokščių. Virtuviniui buvo numatyta 1500 eurų suma, kuris būtų iš paprastų plokščių. Turto kaina pagal sutartį buvo numatyta 125000 eurų, kuri galėjo kisti. Turėjo įmokėti 10 procentų sumos. Ž. pats siūlė ir įmokėjo 20000 eurų. Jų norai keitėsi, norėjo rekuperacijos, kuri su darbais ir medžiagomis kainuoja virš 5000 eurų. Reikėjo sieną patraukti, rozetes pakeisti, elektros kabelius pervesti. Įmonės buhalterijoje buvo įskaityta 12500 eurų, kiti pinigai nebuvo įskaityti. Kitų pinigų neapskaitė. Jiems projektas pateiktas nebuvo, jį turėjo, bet jie jo neprašė ir jiems nepateikė. Pageidaujami pakeitimai buvo tik žodiniai, raštiškų susitarimų, nepasirašė. Papildomų darbų sąrašas, jų kaina buvo aptarti žodžiu su žmona, kuri buvo pasižymėjusi. Vasario 9 d. buvo susitikę kotedže, tada ir prašė 20000 eurų medžiagoms, darbams, rekuperacijai, kurie įskaitomi į bendrą sumą. Žmonai vedant sąmatą matėsi, kad reikia daugiau pinigų. Prašė pinigų, nes pats Ž. buvo sakęs, kad mokės daugiau. Kad jie nebepirks kotedžo, kabėjo tik su Ž., dėl tos sutarties nutraukimo, perdarymo su ieškove nederino. Prieš tai ieškovė buvo sakiusi, kad viską derintų su Ž. 2022 m. vasario 23 d. žmona I. rašė žinutę “ką Jūs nusprendėt, jei nebepirksit?”. I. atrašė “Ž. paskambins Jums”. Nuvykus pas Ž. kalbėjosi, kad jie nebepirks kotedžo. Su ieškove nebendravo. Kadangi bendravo ir pinigus davė Ž., su juo ir kalbėjo. Vieniems pirkėjams buvo beveik viskas pabaigta ir jie norėjo prisidavinėti butą. Su tais pirkėjais sutartis buvo pasirašyta anksčiau. Tai buvo po vasario 23 d., kažkur po 2 savaičių, Ž. darbo vietoje. Sakė, kad yra pinigus paėmęs, paskolinęs kitiems. Ž. R. pasakė, kad tiek to, tegul neperka, jei neturi pinigų, parduos kitiems. Pastarasis sakė, kad labai nori pirkti, bet neturi pinigų, nori 2 metams atidėti statybas. Pasakius, kad už kažkurio laiko pastatys kitoje kelio pusėje kitą kotedžą, taip ir sutarė, tačiau raštu niekur nepasirašė. To sklypo Ž. buvo nuvykęs apžiūrėti kovo mėn. Tuo metu kainos pradėjo dėl karo kristi, kito pirkėjo neturėjo. Vasario 23 d. sutarus, kad jie nebeperka, kol atsirado nauji pirkėjai, kotedže nieko nekeitė ir nedarė. Apžiūrint naujiems pirkėjams, viską aptarinėjo jo žmona. Raštiškai apspręstas sutarties nutraukimo klausimas nebuvo, kadangi tuo metu sugyveno draugiškai, dėl to ir nepasirašė. Ž. pirmiau nunešė 10000 eurų avansą. Vėliau paklausus kokią sumą jis nori gauti, jis pasakė, kad su visais tais eteriais. Tada jam pasakė, kad sumokės tik pinigus, kuriuos mokėjo eurais. Sutarimo kada ir kiek grąžins, nebuvo. Buvo sutarę, kad kai statys kitą objektą, tada ir perneš tuos pinigus į tą projektą. 10000 eurų grąžino, nes Ž. pradėjo pavasarį skambinėti, pasakė, kad nebenori to naujo projekto. Tada jam pasakė, kad grąžins pinigus. Pinigus grąžino rugpjūčio 25 d. Sutarimo kada grąžins, kad ta suma bus 19500 eurų, kiek buvo paėmę, nekalbėjo. Kotedžą pardavė už 100000 eurų, kadangi patys pradėjo pergyventi, tuo metu nebebuvo pirkėjų, situacija negerėjo norėjo priduoti kvartalą. Pigiau pardavė, nes reikėjo perplanuoti, išardyti antro aukšto sienas. Pirkėjas tai darė iš savo pinigų. Bijojo prarasti pirkėją, nes tuo metu buvo sustojęs pirkimas. Su Ž. sutarė gražiai, jis pasakė, kad pakalbės su I. Į ieškovę nesikreipė, dėl to, kad su Ž. santykiai buvo geri, manė, kad jie viską sprendžia bendrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo

nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai – šalys buvo sudariusios 2021 m. vasario 10 d. Preliminariąją būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti namą, ir po to parduoti Turtą – namą ir sklypą kartu, o ieškovė įsipareigoja nupirkti už šioje sutartyje nurodytą kainą bei šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Turtą, sudarant pagrindinę sutartį (Preliminariosios sutarties 1.2.5. ir 2.1 punktai) (ieškinio priedas Nr. 1).

Pagal ant Preliminariosios sutarties esančius įrašus matyti, kad 2021 m. vasario 24 d. atsakovės atstovui buvo įmokėta pirma įmoka pagal Preliminarią sutartį –12500 Eur; 2021 m. kovo 27 d. R. E. pasirašė, kad gavo12 500 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. R. E. pasirašė, kad gavo 12 500 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ž. R. pasirašė gavęs iš R. E. 10 000 Eur.

2022 m. rugsėjo 28 d. ieškovė siuntė atsakovei reikalavimą dėl žemės sklypo ir jame pastatyto namo notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (ieškinio priedas Nr. 3), kuriame nurodė, jog atsisakius parduoti Preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą prašo grąžinti įmokėtą avansą 27 000 Eur ir sumokėti nuostolius 25 000 Eur.

2022m. spalio 7 d. atsakovės atstovas pateikė atsakymą į ieškovės reikalavimą (ieškinio priedas Nr. 4).

Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. Buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, matyti kad atsakovė UAB „duomenys neskelbtini“ pardavė Butą/Patalpą - Butą terasos Trl plotas 19.15 kv.m; Stoginės SI plotas 32.42 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), ir 401/804 dalį Žemės sklypo 0.0804 ha (perkamas žemės sklypo plotas: 0.0401 ha), unikalus (duomenys neskelbtini) ,kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (priešieškinio priedas Nr. 2).

Susirašinėjimo fotonuotraukose užfiksuotas susirašinėjimas su I. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. spalio 5 d. (9 fotonuotraukos su priešieškiniu).

Dviejose fotonuotraukose fiksuota mokėjimo kortelė, išduota R. E. vardu ir kompiuterinė laikmena (priešieškinio priedai).

Iš ieškovės pateiktų trijų mokėjimo nurodymų matyti, kad 2018 m. gegužės 10 d. jai į sąskaitą privataus asmens buvo pervesta 11 000 Eur (mokėjimo paskirtis už žemės ūkio paskirties žemę 4,653 ha); 2019 m. kovo 5 d. AVIVA LIETUVA UAGDPB pervedė 2504,89 Eur, (mokėjimo paskirtis – pasitraukimo vertė pagal draudimo liudijimą); 2020 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) progimnazija pervedė 1527,33 Eur (darbo užmokestis).

Tarp šalių kilo ginčas dėl Preliminariosios sutarties šalių atsakomybės nesudarius pagrindinės sutarties, sumokėto avanso grąžinimo, palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, jog šalių sudaryta Preliminarioji sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės. Priešieškinyje nurodė, jog Preliminarioji sutartis buvo nutraukta ieškovės ir trečiojo asmens Ž. R. iniciatyva dar 2022 m. vasario mėnesį (priešieškinio 4.1 punktas). Reikalavimą grindė ir įrodinėjo tuo, jog jau 2022 m. vasario mėnesį šalims susitikus statomame bute iškilo nesutarimų dėl tolimesnio apmokėjimo už papildomus darbus, po ko šalių bendravimas iš esmės sumažėjo, o vėliau ir visiškai nutrūko.

Iš atsakovės pateikto ieškovės ir liudytojos V. E. susirašinėjimo matyti, kad 2022 m. vasario 23 d. ieškovės buvo klausiama – gal jiems nebeišeina pirkti ginčo buto, į ką ieškovė atsakė, kad „Ž. paskambins“. Daugiau susirašinėjimo tarp ieškovės ir liudytojos V. E. nebuvo iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., tą patvirtino tiek ieškovė, tiek ir liudytoja, kad po to tarp jų bendravimo nebuvo. Atsakovės atstovas sutarties nutraukimo momentą grindė tuo, jog tuo metu trečiasis asmuo žodžiu jiems pasakęs, kad šiuo metu kotedžo pirkti nebegali dėl finansinių sunkumų ir su trečiuoju asmeniu buvo aptarta dėl avanso grąžinimo. Atsakovės atstovas pripažino, jog su ieškove apie sutarties nutraukimą šalių sutarimu nebendravo, viskas buvo derinama žodžiu per trečiąjį asmenį Ž. R..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Preliminariosios sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, kad Preliminarioji sutartis gali būti nutraukta raštišku Šalių susitarimu. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei Preliminariosios sutarties nuostata, teismo vertinimu, reikalauja rašytinio šalių susitarimo tiek dėl Preliminariosios sutarties sudarymo, tiek ir dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad tarp Preliminariosios sutarties šalių buvo susitarimas dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo, priešingai tiek atsakovės atstovas, tiek liudytoja patvirtino, kad su pačia ieškove dėl sutarties nutraukimo nebendravo ir nesitarė. Abi Preliminariosios sutarties šalys po bendravimo nutrūkimo 2022 m. vasario 23 d. elgėsi pasyviai, iki Preliminariojoje sutartyje nurodyto termino dėl sutarties nutraukimo nesitarė, rašytinio susitarimo nutraukti sutartį nesudarė, todėl teismo vertinimu pripažinti, kad Prelinimarioji sutartis buvo nutraukta 2022 m. vasario mėnesį nėra jokio teisinio pagrindo.

CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Iš bylos duomenų matyti, kad pagal šalių sudarytą Preliminariąją sutartį pagrindinė sutartis dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 1 d. (Preliminariosios sutarties 4.2 punktas), todėl šiuo atveju laikytina, kad Preliminarioji sutartis nenutrūko, o šalių prievolė pagal šią Preliminariąją sutartį yra pasibaigusi. Dėl to atmestinas atsakovės reikalavimas pripažinti, kad Preliminarioji sutartis buvo nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių prievolė pagal Preliminarią sutartį yra pasibaigusi, teismas toliau pasisakys dėl kurios Preliminariosios sutarties šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant tiek dėl ieškinio reikalavimų priteisti avansą, nuostolius ir palūkanas, tiek ir dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius.

Atsakovė iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimu dėl avanso grąžinimo nesudarius pagrindinės gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir dar iki ieškinio teisme pareiškimo yra grąžinusi dalį – 10 000 Eur, sumokėto avanso, ką patvirtina ir įrašas ant Preliminariosios sutarties, jog trečiasis asmuo Ž. R. gavo iš R. E. 10 000 Eur.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl grąžintino avanso sumos. Ieškovė reikalauja grąžinti jai 27 000 Eur avanso, motyvuodama tuo, jog iš viso sumokėjo atsakovės atstovui 37 000 Eur, ką patvirtina įrašai ant Preliminariosios sutarties. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, motyvuodama tuo, jog dalis – 17 500 Eur avanso, buvo sumokėta ne eurais, o kriptovaliuta – eteriais, pagal mokėjimo metu buvusią kriptovaliutos vertę (priešieškinio 3.6-3.7 punktai).

Iš šalių ir liudytojos V. E. paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad ieškovė I. B. nei karto nedalyvavo perduodant avansinius mokėjimus pagal Preliminariąją sutartį. Ieškovė teigė, jog ji grynuosius pinigus perduodavo Ž. R., kuris juos turėdavo perduoti atsakovės direktoriui R. E.. Šios aplinkybės neneigė ir trečiasis asmuo Ž. R., nurodydamas, kad pinigus veždavo R. E., kuris pasirašydavo, kad gavo.

Atsakovės atstovas R. E. neginčija pasirašęs ant Preliminariosios sutarties dėl avansinių mokėjimų, kad įmokas gavo eurais, nurodydamas, kad tai darė Ž. R. prašymu.

Iš šalių ir liudytojos V. E. paaiškinimų teisme matyti, kad tarp visų byloje dalyvaujančių fizinių asmenų buvo susiklostę gana draugiški ir pasitikėjimu grįsti tarpusavio santykiai. Trečiasis asmuo Ž. R. iš esmės neginčijo, kad pardavė R. E. nurodomą kriptovaliutą – eterius. R. E. ir liudytoja V. E. nurodė sutikę su tokiu avanso mokėjimo būdu. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog tarp šalių galėjo būti susitarimas dėl dalies avanso sumokėjimo kriptovaliuta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Preliminariosios sutarties šalis – pardavėja yra įmonė, atsakovės direktorius priimdamas avansinius mokėjimus ir pasirašydamas, jog šiuos mokėjimus gauna eurais savo iniciatyva prisiėmė riziką dėl tokiu būdu priimtų avansinių mokėjimų pagal Preliminariąją sutartį.

Paminėtina, kad kartu su priešieškiniu atsakovės pateikta mokėjimo kortelės nuotrauka (nuotrauka prie priešieškinio mokėjimo kortelė) yra išduota R. E. vardu, kas suponuoja teismui išvadą, jog mokėjimo instrumento įgijėjas yra fizinis asmuo, o ne įmonė.

Teismas, įvertinęs byloje esančių faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais grynųjų pinigų priėmimo faktą. Atsakovė nepateikė teismui nei pinigų priėmimo kvito, nei bet kokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio kokias grynųjų pinigų sumas priėmė kaip avansinius mokėjimus pagal Preliminariąją sutartį.

Atsižvelgiant į tai, jog prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi, šalys Preliminariojoje sutartyje nebuvo specialiai susitarusios dėl įsipareigojimų, susijusių su atliktais mokėjimais, netesybų ir/ar nuostolių atlyginimu pasibaigus sutarčiai, tačiau visumoje vertinant Preliminariosios sutarties 9.4 ir 11.3 punktuose esančius susitarimus, teismas sprendžia, jog sutarties terminui pasibaigus ieškovė įgyja teisę susigrąžinti sumokėtą avansą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 27 000 Eur sumokėto avanso.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai 3056 Eur palūkanų apskaičiuotų taikant penkių procentų dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. Savo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovė naudojosi iš ieškovės gautu avansu be teisinio pagrindo, todėl už be pagrindo įgytą pinigų sumą yra skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovės sumokėtas avansas buvo naudojamas gyvenamojo namo statybai. Pagrindinė sutartis dėl gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo turėjo būti sudaryta iki 2022 m. gegužės 1 d., todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl dalies palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. yra nepagrįstas, nes esant galiojančiai Preliminariajai sutarčiai atsakovė pagrįstai naudojosi ieškovės sumokėtu avansu.

Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1480,40 Eur palūkanų, už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. Palūkanos apskaičiuotinos už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. (dalies avanso grąžinimo dienos) 37 000 Eur x 5% x 117 dienų = 585 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. 27 000 x 5% x 242 dienų = 895,40 Eur.

Byloje tiek ieškovė, tiek ir atsakovė prašė priteisti nuostolius, kuriuos patyrė dėl to, jog nebuvo sutaryta pagrindinė sutartis pagal Preliminariąją sutartį.

Ieškovė nurodė patyrusi 12 000 Eur nuostolių, kuriuos grindė tuo, jog šiuo metu pagal skelbimus analogiški kotedžai parduodami už 137 000 Eur ir brangiau, kas reiškia, kad ieškovės prarastos konkrečios galimybės piniginė vertės išraiška – nuostoliai yra 12 000 Eur (137 000 Eur parduodamas kotedžas minus preliminariojoje sutartyje šalių suderinta kotedžo kainą 125 000 Eur).

Atsakovė priešieškinyje nurodė dėl ieškovės kaltės patyrusi 25 000 Eur nuostolių, kuriuos grindė tuo, jog ieškovei atsisakius pirkti kotedžą, kurio vidaus išplanavimas ir įrenginėjimas buvo keičiamas pagal ieškovės reikalavimus, kotedžas kitam pirkėjui turėjo būti įrenginėjamas iš naujo ir buvo parduotas už mažesnę kainą – 100 000 Eur, nei buvo sutarta Preliminariąja sutartimi.

CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

Kaip minėta, abi šalys dėl nesudarytos pagrindinės sutarties reikalauja viena iš kitos padarytų nuostolių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nuostolių atlyginimo klausimui yra svarbu nustatyti, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo pastatyti tik kotedžo (buto) pamatai. Per laikotarpį nuo Preliminariosios sutarties sudarymo iki 2022 m. vasario 23 d. kotedžas (butas) buvo visiškai pastatytas, sudėti langai, durys, buvo įrenginėjamas buto vidus. Iš ieškovės ir liudytojos V. E. paaiškinimų, taip pat į bylą pateiktų jų susirašinėjimų matyti, kad kotedžas (butas) buvo įrenginėjamas šalims aktyviai bendradarbiaujant. Ieškovė duodama teismui paaiškinimus nurodė, kad per tuos metus buvo pastatytas pastatas, sudėti langai, įdėtos laukinės durys, išcementuota viduje, išvedžiota kanalizacija. Pagal preliminarią sutartį, turėjo būti įrengta virtuvė su visa komplektacija, santechnika, pilnas išdažymas. Sutarties sąlygos buvo aptartos žodiniu susitarimu. Butas kotedže turėjo būti pastatytas ir įrengtas 100 procentų baigtumu. Su namo statytoju buvo aptarę, kur bus elektros mazgai – rozetės, jungikliai, buvo parodytos dušo kabinos plytelės. Visą dizainą tvarkė, plyteles rinko V. E.. Dėl durų ir apvadų buvo kalbėję anksčiau. Laiptai turėjo būti kaip pas kaimynus. Liudytoja V. E. ieškovės nurodytas aplinkybes visiškai patvirtino, taip pat nurodė, jog kartu su R. E., ieškove I. B. ir Ž. R. ne kartą lankėsi statomame objekte, ten aptarinėjo įvairius įrengimo darbus, ne kartą rodė ieškovei ir trečiajam asmeniui jau jų pastatytus ir įrengtus kotedžus. Siūlė ieškovei įvairius buto įrengimo variantus. Liudytoja V. E. parodė, kad I. B. pažiūrėjusi į vieną iš kotedžų, kur antrame aukšte yra įrengtas padidintas vienas kambarys, drabužinė ir vonia, norėjo, kad būtų toks variantas, todėl antrame kotedžo aukšte taip ir buvo įrenginėjama. Bute pagal ieškovės ir trečiojo asmens pageidavimą taip pat buvo įrenginėjama rekuperacinė sistema lubose, ką patvirtino ir Ž. R., nurodęs, jog dėl įrenginėjamos rekuperacijos būtų reikėję papildomai sumokėti 3000 Eur.

Nors ieškovė ir trečiasis asmuo Ž. R. atsakovės kaltę dėl nesudarytos pagrindinės sutarties grindžia papildomu pinigų reikalavimu bei nepateiktu buto projektu, po ko jie nustojo lankytis kotedže ir bendrauti, teismas šiuos argumentus laiko visiškai nepagrįstais, nes kaip matyti iš šalių ir liudytojos V. E. paaiškinimų, tiek ieškovei, tiek ir trečiajam asmeniui buvo parodytas ne vienas jau įrengtas ir/ar įrenginėjamas butas, ieškovei buvo žinomas statomo buto išplanavimas, kokie darbai bus atliekami, kas bus įrengta bute, kokie bus laiptai ir net šviestuvai, bei jų kiekis. Byloje pateiktas susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad ieškovė aktyviai dalyvavo buto įrengimo darbuose, rinkosi plyteles į vonios kambarį, kalbėta apie rozečių įrengimą miegamajame kambaryje. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių bendravimas ir bendradarbiavimas nutrūko po 2022 m. vasario 9 d., kuomet visi keturi byloje dalyvaujantys asmenys buvo susitikę įrenginėjamame bute aptarti tolimesnės eigos, ką patvirtina šalių paaiškinimai ir susirašinėjimas.

Pateiktas susirašinėjimas ir šalių paaiškinimai taip pat patvirtina, kad nors Preliminariosios sutarties šalis buvo ieškovė I. B., tačiau tiek sutarties sudarymo ir jos vykdymo procese, tiek pinigų perdavinėjimo, finansinių susitarimų, be kita ko ir buto įrengimo procesuose labai aktyviai dalyvavo trečiasis asmuo Ž. R., ko iš esmės jis ir neginčijo. Pateiktas 2022 m. vasario 23 d. susirašinėjimas tarp ieškovės ir liudytojos V. E. patvirtina, kad dėl tolimesnių derybų dėl buto pirkimo ir atliekamų darbų ieškovė delegavo spręsti Ž. R., nurodydama V. E., kad „Ž. paskambins“. Teismas neturi pagrindo abejoti tiek atsakovės atstovo R. E., tiek ir liudytojos V. E. parodymais, jog dėl tolimesnių galimybių pirkti butą toliau buvo bendraujama su Ž. R., kuris nurodė, jog jie nebeturi galimybių tuo laikotarpiu pirkti buto. Matyti, jog ieškovės elgesys po 2022 m. vasario 23 d. susirašinėjimo iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo visiškai pasyvus, ji nei karto nesusisiekė nei su atsakovės direktoriumi, nei su butą įrenginėjusia V. E., visiškai nebesidomėjo nei buto įrenginėjimo eiga, nei pagrindinės sutarties sudarymo klausimais.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės ir trečiojo asmens kaltės dėl vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip matyti iš bylos duomenų, pardavėja vykdė preliminariąją sutartį, aktyviai įrenginėjo butą, t. y. atlikinėjo pasirengimo veiksmus, reikalingus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Įvertinus šalių tarpusavio santykius bei bendradarbiavimo eigą Preliminariosios sutarties sudarymo laikotarpiu, atsakovės pateiktus įrodymus apie susirašinėjimą su pirkėja, nenustatyta, kad atsakovė būtų nebendradarbiavusi ar vengusi sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingai, matyti, kad pardavėja siekė, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis, šalių santykiai nutrūko iki pagrindinės sutarties pasirašymo likus šiek tiek daugiau nei dviem mėnesiams. Ieškovės ir liudytojos tarpusavio susirašinėjimo turinys iš tikrųjų patvirtina tiek R. E., tiek ir liudytojos V. E. parodymus, jog pirkėja dėl subjektyvių priežasčių apsisprendė nesudaryti pagrindinės sutarties. Nors ieškovė teigė, jog ji neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau, jos visiškai pasyvus elgesys laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d., likus dviem mėnesiam iki pagrindinės sutarties sudarymo, taip pat ir visiškas nebendravimas iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., bei pirkimo klausimo perdavimas spręsti Ž. R., sudaro pagrindą teismui spręsti, kad ieškovė vengė sudaryti pagrindinę sutartį.

Teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti, jog būtent dėl ieškovės ir trečiojo asmens kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, turėjo išsamūs liudytojos V. E. parodymai teismo posėdžio metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Šios liudytojos parodymus patvirtina, byloje esantis tarpusavio susirašinėjimas, taip pat patvirtina pakankamai selektyvūs ieškovės ir trečiojo asmens Ž. R. parodymai, dėl kokių aplinkybių nutrūko pardavėjos ir pirkėjos bendradarbiavimas ir siekis sudaryti pagrindinę sutartį. Nors ieškovė ir teikė teismui du mokėjimo nurodymus bendrai 13 504,89 Eur sumai apie gautas pajamas už parduotą turtą ir draudimo išmoką, bei vieno mėnesio darbo užmokesčio pervedimo sumą, šie duomenys leidžia spręsti, jog ieškovė turėjo lėšų pradiniam įnašui pagal Preliminarią sutartį, tačiau nepatvirtina, jog ieškovė pagrindinės sutarties sudarymo momentu turėjo sukaupusi pakankamą pinigų sumą įgyti namą su žemės sklypu. Ieškovė neteikė teismui įrodymų apie tai, jog ketino parduoti savo butą ir jau buvo radusi jam pirkėją, neteikė jokių įrodymų, jog turėjo sutaupiusi beveik 90 000 Eur reikalingų sudaryti pagrindinę sutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjos – ieškovės I. B., kaltės, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti jai 12 000 Eur nuostolių atlyginimo.

Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, kaip minėta, kaltoji šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, kad būtų nustatytas sutartinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą, kitos šalies veiksmus.

CK 6.249 straipsnyje pateikta žalos ir nuostolių samprata, nukentėjusios šalies patirtus nuostolius sudaro turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, taip pat į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos: i) skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; ii) susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; iii) susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Tiesioginiai (realūs) nuostoliai yra tiesioginis neteisėto veiksmo ar neveikimo rezultatas, kuris atsiranda iš karto. Šios rūšies nuostoliai yra žalingų pasekmių tiesiogiai nulemtos ir dėl to būtinos išlaidos nuostoliui pašalinti. Tuo tarpu negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) yra tokios, kurių kreditorius būtų gavęs skolininkui tinkamai įvykdžius prievolę, todėl negautos pajamos reiškia nukentėjusios šalies negautą pelną.

Atsakovė patirtus nuostolius grindė tuo, jog pardavė butą naujam pirkėjui už mažesnę nei Preliminariojoje sutartyje sutartą kainą, tačiau toks netiesioginių nuostolių apskaičiavimas, teismo vertinimu yra nepagrįstas. Atsakovė taip pat įrodinėjo, jog ieškovei atsisakius pirkti butą, turėjo atlikti tam tikrų buto erdvių perplanavimo, griovimo ir naujus įrengimo darbus, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais – atliktų darbų sąmatomis, sąskaitomis už įgytas medžiagas ar atliekamus darbus. Atsakovė iš esmės patirtus nuostolius grindė tik liudytojų parodymais ir hipotetiniais nuostolių apskaičiavimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais. Tai, kad atsakovė priėmė sprendimą parduoti butą už mažesnę nei buvo sutarta kainą dėl susidariusios geopolitinės situacijos ar rinkos svyravimų nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė buto negalėjo parduoti už tą pačią ar net didesnę kainą.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių sumos, dėl ko priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pažymėtina, jog atsakovė nepagrįstai priešieškinyje remiasi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes cituojamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės buvo priešingos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Tenkinus ieškovės reikalavimus dėl avanso ir dalies palūkanų priteisimo, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 975 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur už advokato suteiktas paslaugas. Ieškinį tenkinus 67 procentų, iš atsakovės ieškovei priteistina 653 Eur žyminio mokesčio ir 670 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 1323 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 27 000 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius eurų) negrąžinto avanso;

- 1480,40 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 40 ct) palūkanų;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 28 480,40 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. gegužės 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 1323 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.