- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-12
- Bylos Nr.
- e2A-302-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00982-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „R. B.&S.“
- Trečiasis asmuo
- R. E., Ž. R.
- Kategorijos
- 2.1.28pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje, priimto pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R. B.&S.“, trečiasis asmuo R. E., dėl skolos ir nuostolių priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R. B.&S.“ priešieškinį I. B., trečiajam asmeniui Ž. R. dėl nuostolių atsisakius sudaryti sutartį atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „R. B.&S.“ priteisti 27 000 Eur sumokėto ir negrąžinto avanso, 12 000 Eur nuostolių, 3 506 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Papildžiusi ieškinio reikalavimus papildomai prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 10 d. su UAB „R. B.&S.“, atstovaujama direktoriaus R. E., pasirašė preliminariąją būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-02-2021, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagal projektą pastatyti 104 kv. m. ploto gyvenamąjį namą ir parduoti jį su 0,045 ha žemės sklypu, pasirašant notariškai patvirtintą („pagrindinę“) pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė įsipareigojo pastatyti namą ir pasirašyti „pagrindinę“ pirkimo pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d. Ieškovė įsipareigojo gyvenamąjį namą su žemės sklypu nupirkti už 125 000 Eur bei per 30 dienų po sutarties pasirašymo įsipareigojo sumokėti 12 500 Eur avansą. 2021 m. vasario 24 d. sumokėjo avansą 12 500 Eur. 2021 m. kovo 27 d. įmokėjo dar 12 500 Eur, ir 2021 m. balandžio 27 d. dar 12 000 Eur. Iš viso buvo įmokėta 37 000 Eur. 2021 metų gegužės mėnesį paskambino direktoriui R. E. ir pasakė, kad likusius pinigus sumokės kai namas bus baigtas statyti, ir pasirašyta sutartis. Direktorius R. E. sutiko su jų sąlyga. Nuvažiavus į statybvietę, nenoriai leisdavo pasižiūrėti kaip vyksta statybos darbai. Statoma buvo iš lėto, niekas neskubėjo, nors kai pasirašinėjo preliminariąją sutartį, tai planavo, kad iki Naujųjų Metų galės gyventi. Praėjus dar pusei metų, 2022 m. vasario mėnesį atvažiavo įmonės direktorius R. E. ir pareikalavo, kad iki 2022 m. kovo 15 d. sumokėtų dar 20 000 Eur, paaiškinęs, kad vyksta užbaigimo darbai ir reikia įnešti papildomą sumą pinigų. Atsakius, kad kitus pinigus sumokės kaip sutarę, kai pasirašys pirkimo-pardavimo sutartį, direktorius išėjo nepatenkintas. Po savaitės vėl atvažiavęs R. E. pasiteiravo dėl namo pirkimo, pasakius, kad planai nesikeitė, jis pradėjo pasakoti, kad yra kitas klientas, kuris nesiginčija ir sumoka pinigus kiek reikia. Vėliau sužinojo, kad yra nauji pirkėjai, kurie jau sumokėjo atsakovui avansą. Paskambinus pardavėjui, R. E. pasakė, kad atiduos įmokėtą avansą, kai gaus visus pinigus iš pirkėjo. Neturėdami kitos išeities nusprendė laukti. Praėjus dar keturiems mėnesiams, apie 2022 m. apie rugpjūčio vidurį paskambino direktorius R. E., kad sutartį su naujais pirkėjais jau pasirašė. Rugsėjo mėnesio pradžioje R. E. atvažiavo ir atvežė 10 000 Eur. Nurodė, kad grąžins dar 10 000 Eur, nes pabrango medžiagos ir darbai. 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovei registruotu laišku nusiuntė reikalavimą pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį arba grąžinti įmokėtą avansą ir sumokėti nuostolius. 2022 m. spalio 8 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nevengia grąžinti pinigų, tačiau viso sumokėto avanso negrąžins. Taip pat nurodė, kad atsakovas sutinka parduoti kitą kotedžą, kuris nežinia kada bus pastatytas, už analogišką, tačiau didesnę kainą. Atsakovė naudojosi jų įmokėtais pinigais, todėl ieškovei privalo sumokėti palūkanas už naudojimąsi sumokėtu avansu, kuris sudaro iš viso 3 506 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 12 000 Eur nuostolių, nes pagal esamus skelbimus šiuo metu toks kotedžas yra parduodamas už 137 000 Eur, kas reiškia, jog jos prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės išraiška – nuostoliai yra 12 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „R. B.&S.“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko visiškai. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, jog 2021 m. vasario 10 d. šalių sudaryta preliminarioji būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartis, buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, ir priteisti atsakovei UAB „R. B. & S.“ iš ieškovės I. B. 25 000 Eur nuostolių atlyginimą.
4. Atsakovė nurodė, kad 2020 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį UAB „R. B. & S.“ vadovui R. E. paskambino pažįstamas asmuo – A. B. ir pasiteiravo ar jau visi statomi kotedžai rezervuoti, nes jo draugas galvoja apie būsto pirkimą. Atsakius, kad dar yra nerezervuotų, buvo susitarta susitikti statomame kvartale ir parodyti, kurie nerezervuoti ir bus statomi. Į susitikimą atvyko Ž. R. ir jam buvo suteikta išsami informacija apie statomus kotedžus, parodyti jau pastatyti ir baigiami įrengti kotedžai. 2021 m. sausio mėnesį paskambino Ž. R. ir pasakė, kad norėtų dar kartą susitikti apžiūrėti kotedžą su savo drauge I. B.. Sutartu laiku susitiko kotedžų apžiūrai Ž. R., I. B., direktorius R. E. ir jo žmona V. E.. Susitikimo metu buvo kalbama, kad kotedžą perka Ž. todėl kainą derino tik su juo. I. B. teiravosi tik apie buto interjerą, kurį labai išsamiai aprodė V. E.. Po kelių dienų paskambino ir pasakė, kad perka, ir, kad galima pasirašyti preliminarią pirkimo sutartį, bet sutartyje nurodant ne Ž. R., o jo draugę I. B., ir pirkėjas bus ji, nes dėl tam tikrų priežasčių negali atlikti pirkimo-pardavimo sandorio pas notarą savo vardu (skolos antstoliams ar kažkas panašaus). Ž. R. nurodė sutartį pasirašyti su I. B., bet finansinius klausimus spręsti su juo. 2021 m. vasario 10 d. paruošus sutartį pasirašymui I. liepė ją perduoti Ž., pasiteiravus dėl avanso atsakė bus po 20 dienos, nes dabar negali. 2021 m. vasario 24 d. Ž. R. savo įmonės patalpose perdavė jiems ieškovės pasirašytą preliminarią sutartį ir 12 500 Eur grynais. Jo prašymu, buvo sutarta, kad jie padės jiems perplanuoti butą, užsakyti baldus, užsakyti visus šviestuvus, sumontuoti rekooperacinę sistemą ir daug papildomų darbų, kurie nėra numatomi sutartyje, ir neįeina į pirkimo (12 5000 Eur) kainą. Sutarė, kad jis kas mėnesį mokės po dalį sumos. 2021 m. kovo 27 d. su žmona V. atvykus pas Ž. R., jis pasiūlė dalį avanso duoti eteriais, kadangi pasitikėjo Ž. R., jie sutiko dalį avanso paimti eteriais. Ž. R. pervedė 5 eterius (kurių tai dienai, tariama, vertė buvo 1 500 Eur už 1 vnt.) ir 5 000 Eur davė grynais. 2021 m. balandžio 27 d. atvykus pas Ž. dėl sutarto avanso, jis jau siūlė dar didesnę dalį paimti eteriais ar net visą sumą, bet V. E. nesutiko. Taip buvo pervesti 5 eteriai (tai dienai eterio, tariama, vertė 2 000 Eur už 1 vnt.) ir paimti 2 000 Eur grynais. Ž. prašė pasirašyti, kad paimti 12 000 Eur. Iš Ž. buvo paimta 19 500 Eur grynais ir 10 vnt. eterių. Visuose šituose pinigų perdavimuose I. B. nebuvo. Jokie pinigai iš I. B. nebuvo imami viskas buvo tik iš Ž. R.. V. perplanavo visą butą pagal I. norus, rangos darbus derino „M.“ programėle. Buvo susitinkama ir rodoma kaip įrenginėjami kiti kotedžai. Maždaug 2022 m. vasario 18 d. su ieškove ir Ž. buvo susitarta susitikti kotedže išsirinkti grindų dangą ir galutinai suderinti baldų išdėstymą. V. pasakė, kad jau daug medžiagų užsakyta ir pagal I. norimus baldus užsakymui reikės avanso. Į tai I. atsakė, kad jai Ž. sakė jau sumokėjęs 50 000 Eur. Tada Ž. prisipažino, kad I. pasakė ne tą sumą. Sutarė, kad jie namuose tarpusavyje viską išsiaiškins, susidėlios savo finansus, nes po kokių 3 mėnesių reikės visos sumos, bus pirkimo- pardavimo sandoris. Jokio atsakymo nesulaukus, 2022 m. vasario 23 d. V. „M.“ programoje I. užklausė - ką nusprendėte, ir jei nebeišeina pirkti sakykite viskas išsprendžiama, I. atsakė, kad Ž. liepė paskambinti. Tą pačią dieną Ž. R. jiems nurodė, kad šiuo metu nebegali pirkti kotedžo. Tada su Ž. R. buvo sutarta, kad kotedžas bus parduodamas kitiems asmenims, o jam gražintas avansas. Kotedžas buvo parduotas kitiems pirkėjams už 100 000 Eur. Pardavus kotedžą, nuvyko pas Ž. perduoti dalį gauto avanso – 10 000 Eur, o kitą sumą atiduoti kitą mėnesį, nes kortelės limitas neleidžia. Pasiėmęs pinigus Ž. pareiškė, kad be 52 000 Eur į kalbas nebeis. Buvo kreipiamasi į ieškovę, tačiau ji nesutiko kalbėti, nurodydama, kad tai yra Ž. pinigai. Preliminariojoje būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartyje (4.2. p.) buvo nustatyta, jog pagrindinę sutartį šalys sudarys ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d. Su Ž. R. 2022 m. vasario 23 d. buvo sutarta, kad avansą atsakovė grąžins po to, kai kotedžas bus parduotas kitam pirkėjui. Pirkimo pardavimo sutartis su kitu pirkėju buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 4 d. Ž. R. parašė pakvitavimą, jog gavo 10 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 25 d.
5. Trečiasis asmuo Ž. R. nurodė, kad ieškinį palaiko. Teigė, kad iš pažįstamų sužinojęs, kad yra statomi kotedžai, pasitaręs su drauge, nuvažiavo jų apžiūrėti. Susiradę savininką nusprendė, kad norėtų pirkti. Vasario mėnesį pasirašė sutartį, įmokėjo pirmą, antrą ir trečią įnašus. Pinigus veždavo R. E., kuris pasirašydavo, kad gavo. Kad mokėjo ne grynais pinigais, o eteriais, tai jų reikalas, jų susitarimas, su byla tai nesusiję. Jam patinka naujos technologijos. Jis sugalvojo nusipirkti eterių, ir E. pardavė. Preliminariojoje būsto pirkimo sutartyje įrašai nurodyti, kad pinigai buvo perduoti grynais pinigais. Pasiimti pinigus E. atvažiuodavo pas jį į darbą, kur jam ir atiduodavo. Preliminarioji būsimojo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta, pateikus sutartį E., kurią jis parvežė į namus, kur I. perskaičiusi pasirašė. Po ko jis perdavė E., kuris pasirašė, uždėjo antspaudą, ir vieną egzempliorių atidavė I. Prie sutarties pridėto priedo dėl sutartų darbų nebuvo. Visi darbai buvo įtraukti į bendrą kainą, išskyrus trys tūkstančiai, kuriuos būtų reikėję primokėti už rekooperaciją. Jie sutiko. Į tą kainą įėjo šimtaprocentinis pastatymas, išskyrus baldus. Prieš pasirašant preliminarią sutartį pateikti projekto neprašė. Pirmą kartą pirko nekilnojamą turtą, galvojo, kad užtenka tik sutarties. Vėliau sužinojo, kad yra toks projektas. Nežinojo, kad reikia jo prašyti atskirai. Savo iniciatyva sumokėjo 37 000 Eur. Vasario mėnesį paprašius sumokėti dar 20 000 Eur, jie nebemokėjo, nes iš giminaičio, kuris yra statybininkas, sužinojo, kad reikia turėti projektą, kurio jie neturėjo. Kilo įtarimas, kad neturi projekto, o tik sutartį. Tuo metu buvo įnešę tik 10 procentų sumos. Paprašius sumokėti 20 000 Eur, pasakė, kad nebeturi, ir likusius pinigus sumokės, kai bus viskas pastatyta, atlikti visi darbai ir bus pasirašinėjama sutartis. Su atsakovės atstovu susitarimo, kad jie tą kotedžą parduoda kitiems asmenims ir atiduoda jiems avansą, nebuvo. R. E. iš jo pirko, tuos vadinamus „eterius”. Pirkimas nevyko tuo pat metu, kai mokėjo pinigus už kotedžą pagal sutartį. Pirko ne iš tų pačių pinigų, kuriuos įmokėdavo už kotedžą, pirko atskirai. Ta valiuta egzistuoja senai, jau 14 metų. Jei tik tuos eterius, kurie iš jo buvo nupirkti, turi R. E., gali jam pervesti, pavers jam į eurus ir galės atiduoti avansą. Jiems grąžino 10 000 Eur. Kai sužinojo, kad kotedžas parduotas, sakė, kad likusią pinigų sumą grąžins, kai gaus likusius pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovei 27 000 Eur negrąžinto avanso, 1 480,40 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai – šalys sudariusios 2021 m. vasario 10 d. Preliminariąją būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-02-2021 (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti namą, ir po to parduoti Turtą – namą ir sklypą kartu, o ieškovė įsipareigoja nupirkti už šioje sutartyje nurodytą kainą bei šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Turtą, sudarant pagrindinę sutartį.
8. Teismas įvertinęs tai, kad pagal šalių sudarytą Preliminariąją sutartį pagrindinė sutartis dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 1 d. (Preliminariosios sutarties 4.2 punktas), sprendė, kad Preliminarioji sutartis nenutrūko, o šalių prievolė pagal šią Preliminariąją sutartį yra pasibaigusi. Dėl to atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti, kad Preliminarioji sutartis buvo nutraukta.
9. Teismas analizuodamas šalių tarpusavio santykius, vertino, kad atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais grynųjų pinigų priėmimo faktą. Atsakovė nepateikė teismui nei pinigų priėmimo kvito, nei bet kokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio kokias grynųjų pinigų sumas priėmė kaip avansinius mokėjimus pagal Preliminariąją sutartį. Todėl sprendė, jog sutarties terminui pasibaigus ieškovė įgijo teisę susigrąžinti sumokėtą avansą.
10. Byloje nustatęs, kad ieškovės sumokėtas avansas buvo naudojamas gyvenamojo namo statybai, o pagrindinė sutartis dėl gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo turėjo būti sudaryta iki 2022 m. gegužės 1 d., nustatė, jog ieškovės reikalavimas dėl dalies palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. yra nepagrįstas, nes esant galiojančiai Preliminariajai sutarčiai atsakovė pagrįstai naudojosi ieškovės sumokėtu avansu.
11. Įvertinęs šalių tarpusavio santykius bei bendradarbiavimo eigą Preliminariosios sutarties sudarymo laikotarpiu, atsakovės pateiktus įrodymus apie susirašinėjimą su pirkėja, teismas nenustatė, kad atsakovė būtų nebendradarbiavusi ar vengusi sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės ir trečiojo asmens kaltės dėl vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės patirtus nuostolius grindė tik liudytojų parodymais ir hipotetiniais nuostolių apskaičiavimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais. Tai, kad atsakovė priėmė sprendimą parduoti butą už mažesnę nei buvo sutarta kainą dėl susidariusios geopolitinės situacijos ar rinkos svyravimų nesudarė teismui pagrindo konstatuoti, kad atsakovė buto negalėjo parduoti už tą pačią ar net didesnę kainą, todėl sprendė, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė I. B. (toliau – ir apeliantė) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovės I. B. kaltės bei atmestas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės nuostolius, palūkanas 1 443,00 Eur už laikotarpį nuo 2023-04-26 iki 2024-05-20, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos, bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
13.1. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas sprendimas, pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas ir prieštarauja bylos medžiagoje surinktiems įrodymams, ir faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas ieškinys, pagrįstas tik prielaidomis, atsakovės paaiškinimais ir suinteresuoto asmens liudytojos V. E. parodymais;
13.2. Apeliantės įsitikinimu, nei ieškovė, nei atsakovė preliminarios sutarties nenutraukė, tačiau atsakovė įkėlė skelbimą apie parduodamą ieškovei statomą namą, namo neįrengė, kaip šalių buvo sutarta, o pardavė jį kitam pirkėjui neįrengtą už mažesnę kainą. Šias aplinkybes patvirtina įrodymai, esantys byloje, neginčijamai patvirtina, kad teismo motyvai, jog pagrindinė sutartis buvo nepasirašyta dėl ieškovės kaltės, yra visiškai nepagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįsta ir skundžiamo sprendimo dalis, kurioje buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai nuostolius;
13.3. Įvertinant tą aplinkybę, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų ir pinigų negrąžino, naudojimasis ieškovės pinigais vertintinas kaip nepagrįstas praturtėjimas. Apeliantė šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija, tačiau prašo priteisti iš atsakovės palūkanas už naudojimąsi jos pinigais nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. imtinai, t. y. už 390 d. Šis reikalavimas nėra naujas, o pagal kasacinio teismo išaiškinimus vertintinas kaip tęstinis ieškinio reikalavimas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „R. B. & S.“ prašė ieškovės I. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
14.1. Atsakovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei suvaržė apeliantės teisę būti tinkamai išklausytai, ir teisę į nešališką teismą. Atsakovės manymu, šie apeliantės deklaratyvūs teiginiai tėra tik bandymas sumenkinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, visiškai neargumentuojant, kuo pasireiškė apeliantės teisių suvaržymas, ir kodėl įrodymų vertinimas laikytinas neteisingu. Apeliantei nebuvo užkirstas kelias teikti į bylą bet kokius leistinus įrodymus, pasitelkti liudytojų parodymus, be to ji teismo posėdžių metu buvo ne kartą išklausyta;
14.2. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad tarp preliminariosios sutarties šalių buvo susitarimas dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Abi preliminariosios sutarties šalys po bendravimo nutrūkimo 2022 m. vasario 23 d. elgėsi pasyviai, iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino dėl sutarties nutraukimo nesitarė, rašytinio susitarimo nutraukti sutartį nesudarė;
14.3. Būsimai pirkėjai (apeliantei), iki pasirašant preliminariąją sutartį, buvo parodytas jau pastatytas ir parduotas kotedžas (butas) bei susitarta, kad ji gaus tokį patį, išskyrus išplanavimo pakeitimus, kurių pageidavo pati apeliantė. Todėl klausimai, susiję su būsimo nekilnojamojo daikto projektu, darbų sąmata, technine priežiūra ir kt., šiai bylai neturi jokios reikšmės;
14.4. Atsakovė nurodo, kad byloje buvo išsiaiškinta, jog apeliantės pateiktas 2022-01-31 skelbimas apie parduodamą butą, susijęs visiškai ne su tuo butu, dėl kurio šalys buvo sudariusios preliminariąją sutartį. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, šie santykiai pasibaigė 2022 m. vasario 23 d. iki tol nebuvo jokių požymių, kad šalių susitarimas nebus įvykdytas, todėl atsakovei dėti skelbimą dėl to paties buto pardavimo nebuvo jokio pagrindo;
14.5. Preliminariojoje sutartyje šalių buvo susitarta tik dėl 12 500 Eur avanso, vėlesni ieškovės mokėjimai per trečiąjį asmenį Ž. R., buvo atliekami laisva valia, įgyvendinant papildomus apeliantės pageidavimus dėl buto įrengimo. Todėl apeliantės teiginiai apie tai, kad šalių santykiai nutrūko dėl to, jog ji atsisakė mokėti daugiau avanso, yra visiškai nepagrįsti;
14.6. Atsakovė nesutinka su apeliantės reikalavimu priteisti iš atsakovės palūkanas už nepagrįstą naudojimąsi jos pinigais (kompensuojamosios palūkanos). Skundžiamame sprendime konstatuota, jog šalių planuotas sandoris neįvyko dėl apeliantės kaltės. Dalį avanso atsakovė apeliantei grąžino, dėl likusios dalies tarp šalių kilo ginčas, kurį išsprendė pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu. Todėl iš esmės, galima konstatuoti, jog piniginė prievolė atsakovei sumokėti atitinkamą pinigų sumą apeliantei atsiras tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui civilėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys reikalavimų dalyje dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos faktinės aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ( apeliantė) ir atsakovė buvo sudariusios 2021 m. vasario 10 d. preliminariąją būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-02-2021 (toliau – ir preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti namą, ir po to parduoti Turtą – namą ir sklypą kartu, o ieškovė (apeliantė) įsipareigojo nupirkti už šioje sutartyje nurodytą kainą bei šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Turtą, sudarant pagrindinę sutartį (Preliminariosios sutarties 1.2.5. ir 2.1 punktai) (ieškinio priedas Nr. 1). Iš preliminariosios sutarties esančių įrašų matyti, kad 2021 m. vasario 24 d. atsakovės atstovui buvo įmokėta pirma įmoka 12 500 Eur; 2021 m. kovo 27 d. R. E. pasirašė, kad gavo12 500 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. R. E. pasirašė, kad gavo 12 500 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ž. R. pasirašė gavęs iš R. E. 10 000 Eur.
18. 2022 m. rugsėjo 28 d. ieškovė siuntė atsakovei reikalavimą dėl žemės sklypo ir jame pastatyto namo notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (ieškinio priedas Nr. 3), kuriame nurodė, jog atsisakius parduoti preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą, prašo grąžinti įmokėtą avansą 27 000 Eur ir sumokėti nuostolius 25 000 Eur. 2022m. spalio 7 d. atsakovės atstovas pateikė atsakymą į ieškovės reikalavimą (ieškinio priedas Nr. 4).
19. Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. Buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, matyti kad atsakovė UAB „R. B.&S.“ pardavė kitam asmeniui Butą/Patalpą – Butą, terasos Trl plotas 19.15 kv.m; Stoginės SI plotas 32.42 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 401/804 dalį Žemės sklypo 0.0804 ha (perkamas žemės sklypo plotas: 0.0401 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (priešieškinio priedas Nr. 2).
Dėl apeliacinio skundo motyvų
20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo konstatuota, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl jos kaltės. Apeliantės vertinimu, dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, yra kalta atsakovė, nes apeliantei nesutikus toliau mokėti atsakovei prašomos įmokos, atsakovė nusprendė parduoti turtą kitam pirkėjui. Apeliantės įsitikinimu, dėl to ji patyrė nuostolių, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neįrodytais.
21. Atsakovė, nesutikdama su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teigia, kad abi preliminariosios sutarties šalys po bendravimo nutrūkimo 2022 m. vasario 23 d. elgėsi pasyviai, iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino dėl sutarties nutraukimo nesitarė, rašytinio susitarimo nutraukti sutartį nesudarė.
22. Taigi, apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygas bei vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo apeliantės kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 25 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
25. Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta ir netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Kitaip tariant, preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ne tik nuostolių, bet ir netesybų kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą bylose, kuriose sprendžiami civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį klausimai, yra nurodęs, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigėsi 2022 m. gegužės 1 d., šalių susitarimu preliminarioji sutartis turėjo galioti iki tol, kol šalys pasirašys pagrindinę sutartį arba iki preliminariosios sutarties nutraukimo, todėl preliminariosios sutarties galiojimas pasibaigė šalims nesudarius pagrindinės sutarties iki sutartyje nurodyto termino, t. y. iki 2022 m. gegužės 1 d.
29. Apeliantė, ginčydama teismo išvadą dėl jos atžvilgiu patirtų nuostolių, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pagrindinė sutartis šiuo atveju nebuvo sudaryta ne dėl jos atsisakymo, o dėl to, kad atsakovė įkėlė skelbimą apie parduodamą apeliantei statomą namą, namo neįrengė, kaip šalių buvo sutarta, o pardavė jį kitam pirkėjui neįrengtą, ir už mažesnę kainą. Byloje esantis, apeliantės pateiktas skelbimas apie namo pardavimą (ieškinio priedas Nr. 5), adresu (duomenys neskelbtini), nepatvirtina apeliantės motyvų; priešingai, skelbime nurodyta turto pardavimo kaina yra 137 000 Eur, paneigia apeliantės motyvus, kad atsakovė siekė turtą parduoti už mažesnę sumą, nei kad šalys buvo susitarusios (125 000 Eur). Todėl šie apeliantės motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamame sprendime.
30. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantė nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki turto pardavimo naujam pirkėjui, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įvykdytų preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas, reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad priešingai nei teigia apeliantė, pardavėja (atsakovė) siekė, jog būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Nors apeliantė nurodo, jog ji neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog apeliantės visiškai pasyvus elgesys laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d., likus dviem mėnesiam iki pagrindinės sutarties sudarymo, taip pat ir visiškas nebendravimas su atsakove iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., bei pirkimo klausimo perdavimas spręsti trečiajam asmeniui ( Ž. R.), sudarė pagrindą teismui spręsti, jog ji vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėtina, kad apeliantės delegavimas trečiajam asmeniui vykdyti derybas su atsakove dėl nekilnojamojo turto pirkimo vertintinas kaip neatsakingu šalies elgesiu ginčo preliminarios sutarties vykdyme.
31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad iš preliminariosios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. organizaciniai veiksmai, kurie sukurtų prielaidas pagrindinės sutarties sudarymui. Tuo atveju, jei preliminariosios sutarties šalis tokių veiksmų neatlieka, nededa protingų pastangų pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir dėl šios priežasties nustatytu terminu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta, yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą šalies elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir netinkamą preliminariosios sutarties vykdymą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023, 35 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nurodžius trečiajam asmeniui Ž. R., jog jie su ieškove nebeturi galimybių tuo laikotarpiu pirkti buto. Nors apeliantė akcentuoja buvus kitas priežastis, t.y., kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovė nusprendė parduoti turtą naujam pirkėjui, ir dėl to apeliantė patyrė nuostolius. Tačiau esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, ne atsakovė, o būtent apeliantė, reikalaudama priteisti nuostolius, privalėjo įrodyti, jog siekė realiai įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau apeliantė to nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad vykdant preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Teismui taip pat nustačius, kad priežasčių, kliudžiusių sudaryti pagrindinę sutartį, pašalinimo galimybės nuo atsakovės nepriklausė, o priežastys, nulėmusios apeliantės pozicijos pasikeitimą, nurodant, kad tuo metu neturi galimybių pirkti turtą, būtent sudarė atsakovei prielaidas turtą parduoti kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagrindinė sutartis nagrinėjamu atveju buvo nesudaryta būtent dėl apeliantės nepagrįsto vengimo ją sudaryti.
33. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. priteisimo iš atsakovės neginčija, tačiau prašo priteisti palūkanas už naudojimąsi jos pinigais nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. imtinai, t. y. už 390 d. Motyvuoja, kad šis reikalavimas nėra naujas, o pagal kasacinio teismo išaiškinimus vertintinas kaip tęstinis ieškinio reikalavimas.
34. Palūkanas reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos sutartyje nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat sutartyje nustatytos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (nebent pagal sutartį ar įstatymus kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos neskaičiuojamos) arba (sutartyje nenustačius ir jei sutartis ar įstatymai nedraudžia) įstatyme (CK 6.210 straipsnis) nustatyto 5 ar 6 proc. dydžio kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-3-110-219/2019, 69 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
35. Teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, kai kreditorius kreipiasi į teismą, kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos nebeskaičiuojamos, nes, teismui priėmus sprendimą priteisti kreditoriui iš skolininko atitinkamą sumą (pvz., skolą, atsiskaitymą pagal sutartį ir pan.), skaičiuojamos kompensuojamosios-procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, kad civilinėje teisėje nėra reglamentuojama, jog už vieną ir tą pačią skolą būtų skaičiuojamos „dvigubos“ palūkanos – procesinės ir sutartinės. Kita vertus, tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Galiojantys įstatymai bei suformuota teismų praktika reglamentuoja tik vieną galimą pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, formą – procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 49 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu sprendimu apeliantei iš atsakovės priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos iki 2023 m. balandžio 25 d. už naudojimąsi iš ieškovės gautu avansu, ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. 28 480,40 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl apeliantės prašymas apeliaciniame skunde priteisti už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. nėra tęstinis ieškinio reikalavimas. Toks prašymas, priešingai nei teigia apeliantė, prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, kadangi laikotarpis, už kurį apeliantė prašo priteisti palūkanas sutampa su laikotarpiu, už kurį apeliantei iš atsakovės skundžiamu sprendimu priteistos procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, konstatuotina, kad apeliantės prašymas dėl palūkanų laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. priteisimo yra nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę už nepagrįstą vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, taip pat nėra pagrindo priteisti jai ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 400 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „R. B. &S.”, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 0 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.