Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-12-09 · Civilinė byla Nr. 2-8654-443/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
2-8654-443/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
D. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-8654-443/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01461-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 2.10.7 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos išieškojimo, pareikštą atsakovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1700 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Skolą prašė priteisti 2019 m. birželio 21 d. pasirašyto paprastojo vekselio pagrindu.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2019 m. lapkričio 20 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. atsakovė D. V. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo ieškovei L. G. sumokėti 1700 Eur sumą iki 2019 m. liepos 7 d. Ieškovė laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovė informavo atsakovę, kad kreipsis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų padengusi susidariusį įsiskolinimą ar ginčijusi vekselio išrašymą ar paskirtį, nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnyje nustatyta, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, notarui padarius vykdomąjį įrašą neprotestuotinuose vekseliuose. ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kai pasibaigia ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tokiu atveju vekselis prilygsta paskolos rašteliui, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Ieškovė šiuos terminus yra praleidusi, tai reiškia, jog vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.

Teismas įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį vekselį, sprendžia, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje esantis paprastasis vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei Eur sumą iki 2019 m. liepos 8 d. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Aplinkybė, kad vekselio gavėjas (ieškovas) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vekselis yra kaip prievolės įvykdymą užtikrinanti priemonė. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą (Lietuvos A. T. 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Nagrinėjamu atveju, vekseliu buvo užtikrintas 1700 Eur skolos sumokėjimas, t. y. vekselyje įtvirtinta atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, vekseliu buvo užtikrintas E. E. skolos sumokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti E. E. nesumokėto įsiskolinimo yra pagristas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovės pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl savo pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 51 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 350 eur už advokato teisinę pagalbą, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra E. E.. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija E. E., todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį septynis šimtus eurų (1700 Eur) skolos, penkių procentų (5 proc.) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, penkiasdešimt vieną eurą (51 Eur) žyminio mokesčio ir tris šimtus penkiasdešimt eurų (350 Eur) patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovė priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas A. R.