- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2A-1944-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01255-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- A. A. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui A. A. Š. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovo A. A. Š. priešieškinį ieškovui R. Š. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje dalyvauja L. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 89,77 m2, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininkės S. G. parengtą planą;
3. Taip pat ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarka ir kitu nekilnojamuoju turtu:
3.1. tvartu pagal matininko A. P. 2024 m. rugsėjo 15 d. schemą, pagal kurią dalimi pažymėta raide B naudojasi atsakovas A. A. Š., o dalimi plane pažymėta raide A naudojasi ieškovas R. Š., šalys naudosis po 22 m2;
3.2. klojimu pagal matininko A. P. 2024 m. rugsėjo 15 d. schemą, pagal kurią dalimi pažymėta raide B naudojasi atsakovas A. A. Š., o dalimi plane pažymėta raide A naudojasi ieškovas R. Š.;
3.3. 0,0500 ha žemės sklypu esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininkės A. Š. 2024 m. sausio 31 d. schemą, kurioje dalimi pažymėta raide A naudojasi ieškovas R. Š., o dalimi pažymėta raide B naudojasi atsakovas A. A. Š.;
3.4. 0,0524 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) dalimi, naudojimosi tvarką pagal matininkės A. Š. 2024 m. sausio 31 d. schemą, kurioje dalimi, pažymėta raide B naudojasi ieškovas R. Š.;
3.5. 0,3076 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pagal matininko A. P. 2024 m. rugsėjo 15 d. schemą, kurioje dalimi, pažymėta raide A, C naudojasi ieškovas R. Š., o dalimi plane pažymėta raide B, C naudojasi atsakovas A. A. Š.. Sklypo A plotas 1 305 m2. Sklypo B plotas 1 405 m2;
3.6. 4,21 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal MB Geosklypas matininko A. P. 2024 m. lapkričio 20 d. schemą, kurioje pažymėtomis raidėmis A ir C naudojasi ieškovas R. Š., o žemės sklypu, plane pažymėtu raide B ir C naudojasi atsakovas A. A. Š.. A – plotas 20 539 m2, B – 20 439 m2, C – 1 122 m2.
3.7. 6,96 ha 34800 m2 žemės sklypu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininkės A. Š. schemoje (2024 m. gruodžio 2 d. vykusio posėdžio metu patikslino, kad pagal planą, pateiktą su 2024 m. lapkričio 24 d. patikslintu ieškiniu, t. y. 2024 m. rugpjūčio 8 d. planu, tačiau baigiamųjų kalbų metu prašė pagal 2023 m. balandžio 17 d. schemą) pažymėta raide A naudojasi atsakovas A. A. Š., žemės sklypo piketai (linijos) nurodyti plane, kurių numeriai: 1; 2; 5; 6; 7: o ieškovas R. Š. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta raide B, žemės sklypo piketai (linijos) nurodyti plane, kurių numeriai: 2; 3; 4; 5. Sklypo A plotas 34 800 m2. Sklypo B plotas 34 800 m2;
3.8. 4,43 ha žemės sklypu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininkės A. Š. schemoje (2024 m. gruodžio 2 d. vykusio posėdžio metu patikslino, kad pagal planą, pateiktą su 2024 m. lapkričio 24 d. patikslintu ieškiniu, t. y. 2024 m. rugpjūčio 8 d. planu) pažymėta raide B naudojasi ieškovas R. Š., o atsakovas A. A. Š. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A. Sklypo A plotas 22 200 m2. Sklypo B plotas 22 100 m2;
3.9. 1,46 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal matininkės A. Š. schemą, kurioje dalimi, pažymėta raide A, naudojasi atsakovas A. A. Š., žemės sklypo piketai (linijos) nurodyti plane, kurių numeriai: 1-2-9-7-8; o ieškovas R. Š. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B, žemės sklypo piketai (linijos) nurodyti plane, kurių numeriai: 2-3-4-5-6-7-9. Sklypo A plotas 7 300 m2. Sklypo B plotas 7 300 m2 (2024 m. gruodžio 2 d. vykusio posėdžio metu patikslino, kad pagal planą, pateiktą su 2024 m. lapkričio 24 d. patikslintu ieškiniu, t. y. 2024 m. rugpjūčio 8 d. planu, tačiau baigiamųjų kalbų metu prašė nustatyti pagal 2023 m. balandžio 17 d. schemą);
4. Atsakovas A. A. Š. prašė iš dalies tenkinti patikslintą ieškovo ieškinį, tenkinti patikslintą priešieškinį, kuriuo prašoma nustatyti tokią naudojimosi tvarką:
4.1. gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 89,77 m2, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovas R. Š. naudosis dalimis, plane pažymėtomis indeksais 1-4/4,62 m2 (koridorius) ir 1-5/41,66 m2 (kambarys), iš viso ieškovui tenka naudotis – 46,28 m2, o atsakovas A. A. Š. naudosis dalimi, plane pažymėtomis indeksais 1-1/26,19 m2 (kambarys), 1-2/7,14 m2 (kambarys) ir 1-3/10,16 m2 (virtuvė), iš viso atsakovui tenka naudotis – 43,49 m2;
4.2. Tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas - 44 m2, esantis (duomenys neskelbtini), šalys naudosis po 22 m2 pagal IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 6 d. parengtą naudojimosi planą: Ieškovas R. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu R, o atsakovas A. A. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu A
4.3. Klojimu (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas – 101 m2, esantis (duomenys neskelbtini), šalys naudosis po 50 m2 pagal IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 6 d. parengtą naudojimosi planą: ieškovas R. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu R, o atsakovas A. A. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu A.
4.4. 0,0500 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagal IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 6 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovas R. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu R, kurio plotas – 300 m2; atsakovas A. A. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu A, kurio plotas – 200 m2;
4.5. 0,0524 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagal IĮ „Busolė“ 2024 m. spalio 28 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovas R. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu R, kurio plotas – 254 m2; atsakovas A. A. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu A, kurio plotas – 270 m2;
4.6. 0,3076 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagal IĮ „Busolė“ 2024 m. lapkričio 5 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovas R. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu R, kurio plotas – 1 305 m2; atsakovas A. A. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu A, kurio plotas – 1 405 m2; šalys bendrai naudosis plane pažymėtu indeksu C – 183 m 2 plotu;
4.7. 4,2100 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagal IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 17 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovas R. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu R ir indeksu R-1, kurių bendras plotas – 21 000 m2; atsakovas A. A. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu A ir indeksu A-1, kuri bendras plotas – 21 000 m2;
4.8. 6,9600 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagal A. Š. 2023 m. balandžio 17 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovas R. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu B, kurio plotas – 34 800 m2. Koordinačių taškai: 2-3-4-5; atsakovas A. A. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu A, kurio plotas – 34 800 m2. Koordinačių taškai: 1-2-5-6-7;
4.9. 4,4300 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagal A. Š. 2023 m. balandžio 17 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovas R. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu B, kurio plotas – 22 100 m2. Koordinačių taškai: 1-2-5-6; atsakovas A. A. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu A, kurio plotas – 22 200 m2. Koordinačių taškai: 2-3-4-5;
4.10. 1,4600 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagal A. Š. 2023 m. balandžio 17 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovas R. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu B, kurio plotas – 7 300 m2. Koordinačių taškai: 2-3-4-5-6-7-9; atsakovas A. A. Š. naudosis plane pažymėtu indeksu A, kurio plotas – 7 300 m2. Koordinačių taškai: 1-2-9-7-8 (2024 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu atsakovas, trečiasis asmuo nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų patvirtina naudojimosi tvarka pagal A. Š. 2023 m. rugpjūčio 8 d. planą, atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu sutiko, kad būtų patvirtina naudojimosi tvarka pagal A. Š. 2023 m. rugpjūčio 8 d. planą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimu patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, patikslintas priešieškinis tenkintas iš dalies; iš ieškovo atsakovui priteista 195 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo ir atsakovo valstybei priteista po 13,92 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
6. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statiniai bei žemės sklypai, dėl kurių nagrinėjama byla naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas po tėvo mirties priėmęs palikimą tapo ginčo objektų bendrasavininku. Atsakovo teigimu, jis su broliu pasidalino po tėvų mirties paveldėtą namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypais, jais ilgą laiką naudojosi (sėdavo ir nuimdavo derlių) ir nekilo jokių nesutarimų, tačiau priėmęs palikimą ieškovas nesirūpino turtu, todėl dalis pakrantės yra užžėlusi ir pan. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai naudojasi ir jam priklausančia dalimi, negalėdami gera valia susitarti dėl turto valdymo, jis priverstas kreiptis į teismą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo tikslinami registrų duomenys, formuojami nauji žemės sklypai, todėl šalys ne kartą tikslino naudojimosi tvarkos planus. Įvertinus šalių pateiktus naudojimosi planus, matyti, kad jie iš esmės parengti įvertinus tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką, atitinka idealiųjų dalių principą, sudaro sąlygas šalims naudotis jiems priklausančiais statiniais, juose yra numatytas susisiekimas su viešuoju keliu, miško paskirties žeme, sudaryta galimybė visiems bendraturčiams turėti priėjimą prie vandens telkinių, tačiau jose yra tam tikrų skirtumų, kurie iš esmės ir lėmė, kad šalims nepavyko taikiai išspręsti ginčo. Daugiausia nesutarimų kėlė naudojimosi tvarkos, susijusios su 0,0500 ha, 0,0524 ha, 0,3076 m², 4,21 ha žemės sklypais.
7. Teismas nurodė, kad esamos nusistovėjusios naudojimosi tvarkos keitimas nebūtų suderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nustatant naudojimosi tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei naudojimo tvarkai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuos reikalavimus geriausiai atitinka atsakovo patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimo tvarka. Atsakovui sutinkant, kad jam tektų mažesnė gyvenamojo namo dalis ir neprašant kompensacijos, nustatytina gyvenamojo namo naudojimosi tvarka pagal S. G. planą (abiejų šalių pateiktos gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos iš esmės identiškos), pagal kurią A dalimi naudojasi ieškovas, o atsakovas – B dalimi (2 t., b. l. 151). Kitų statinių naudojimosi tvarka nustatytina pagal IĮ „Bosulė“ 2023 m. balandžio 6 d. planus (2 t., b. l. 167). Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad IĮ „Bosulė“ rengtuose naudojimo tvarkos planuose yra koordinačių neatitikimų, nes po liudytojų, t. y. matininkų, apklausos šie planai ne kartą buvo tikslinimi, o naujausi planai, pagal kuriuos atsakovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką, yra parengti pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-1994, t. y. pagal tą pačią koordinačių sistemą kaip ir matininkės A. Š. planai. Įvertinus ieškovo kartu su 2024 m. vasario 19 d. patikslintu ieškiniu (3 t., 15, 16, 17, 18, 19, 21), pateiktus planus ir planus, pateiktus kartu su 2024 m. lapkričio 24 d. patikslintu ieškiniu (4 t., b. l. 4, 5–6, 7–8, 9–10, 11, 14, 15), matyti, kad juos rengė ta pati matininkė A. Š., juose nėra esminių skirtumų. 0,0500 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 6 d. planą (3 t., 186–187), 0,0524 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal IĮ „Busolė“ 2024 m. spalio 28 d. planą (3 t., 181–182), 0,3076 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal IĮ „Busolė“ 2024 m. lapkričio 5 d. planą (3 t., 177–178), 6,9600 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal A. Š. 2024 m. rugpjūčio 8 d. planą (4 t., b. l. 11), 4,4300 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal A. Š. 2024 m. rugpjūčio 8 d. planą (4 t., b. l. 14), 1,46 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal A. Š. 2024 m. rugpjūčio 8 d. planą (4 t., b. l. 15). Atsižvelgiant į įtemptus ir konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, turėtų būti nustatyta tokia naudojimosi tvarka, pagal kurią nelieka bendrai naudojamo turto, todėl nustatytina 4,2100 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 17 d. parengtą planą (3 t., 191), ne pagal ieškovo siūlomą planą (4 t., b. l. 12–13).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) R. Š. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos 0,0500 ha žemės sklypu, 0,0524 ha žemės sklypu, 0,3076 ha žemės sklypu, 4,2100 ha žemės sklypu ir 4,4300 ha žemės sklypu nustatymo ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį visiškai; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
9.1. Apeliantas nesutinka dėl teismo nustatyta naudojimosi 0,0500 ha, 0,0524 ha, 0,3076 ha, 4,2100 ha ir 4,4300 ha žemės sklypais tvarka.
9.2. Dėl 0,0500 ha žemės sklypo apeliantas nurodė, kad jo pateiktas planas yra tikslesnis negu atsakovo. Nustačius ieškovo prašomą tvarką, naudojimasis minimu žemės sklypu būtų daug racionalesnis ir atitiktų abiejų šalių interesus. Būtina atsižvelgti ir į sklypo naudojimosi su kitais sklypais visumą bei racionalumą. Pagal atsakovo pateiktą planą ieškovas negali tiesiogiai patekti į kelią, o priėjimas prie vandens telkinio eina per pelkę, t. y. praktiškai patekti neįmanoma. Atsakovo pateiktas planas neatitinka racionalumo ir lygiateisiškumo kriterijų.
9.3. Dėl 0,0524 ha žemės sklypo apeliantas nurodė, kad matininkės A. Š. 2024-01-31 (2021-10-25) planas yra tikslesnis, kadangi plane nurodyti visi statiniai, kurie nurodyti ir 2023-11-27 teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše, t. y. pirtis pagal nekilnojamo turto registro duomenis yra pažymėta unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovo pateiktame IĮ „Busolė“ 2024-10-28 plane nenurodyti visi minėti pastatai, t. y. pirtis pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra pažymėta unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant ginčus turi būti atsižvelgiama ne tik į konkrečiam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio dalį, bet taikomi ir kiti kriterijai: naudojimosi racionalumas, patogumas, statinių išsidėstymas sklype, istoriškai susiklostę santykiai ir kiti faktinio žemės sklypo naudojimo aspektai. Teismui nustačius 0,0524 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ 2024 m. spalio 28 d. planą, galimybė naudotis plane nurodytu pastatu tenka tik atsakovui. Taip pat, kitas pastatas lieka iš viso neįtrauktu į planą, nors nekilnojamojo turto registro duomenyse ir yra nurodytas. Nustačius šio žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal tai, kaip prašo apeliantas, bendraturčiai būtų lygiaverčiai, t. y. naudotųsi abiem pastatais per pusę.
9.4. Dėl 0,3076 ha žemės sklypo. Minima žemės sklypo teritorija yra priskiriama prie vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos. Nors dėl žemės sklypo ploto paskirstymo šalys sutaria, tačiau dėl konfigūracijos ne, kadangi ši vieta gretimybe susijusi su sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nuo to priklauso kaip šalys galės racionaliai naudotis 500 m² ir 524 m² žemės sklypais. Pažymėtina, kad sklypo A plotas yra 1305 m². Sklypo B plotas yra 1405 m². Atsakovo prašomo nustatyti naudojimosi tvarkos plane yra techninių klaidų, t. y. jo pateiktame plane indeksu A pažymėtas plotas, kuriuo turėtų naudotis atsakovas, yra pažymėtas ieškovo teritorijoje. Toks klaidingas planas neturėjo būti tvirtinamas. Apelianto pasiūlyta minimo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, nenuskriaudžianti nei vienos iš šalių.
9.5. Dėl 4,2100 ha žemės sklypo. IĮ „Busolės“ parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kur Ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta raide R, yra netinkamas. Pagal šį planą Ieškovui nuo namų valdos nėra priėjimo prie upės. Formaliai pagal planą tokia galimybė lyg ir yra, tačiau visoje priėjimo prie upės teritorijoje, tenkančioje Ieškovui, yra vien pelkė, todėl faktiško priėjimo prie upės iš esmės nėra. Visa pelkės teritorija pagal tokią nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką (Atsakovo pateiktą planą) tenka tik Ieškovui. Visa miško teritorija, pagal Atsakovo parengtą planą, tenka tik Atsakovui. Plane yra pažymėta, kad pelkės plotas sudaro 1,7000 ha, ariamos žemės plotas - 2,5000 ha, miško žemės plotas - 0,0100 ha.
9.6. Pagal Ieškovo pateiktą MB Geosklypas matininko A. P. 2024-11-20 planą, Ieškovas iš savo namų valdos galėtų prieiti prie vandens telkinio. Pagal Atsakovo pateiktą planą tokios galimybės nebūtų, reiktų naudotis Atsakovui prašoma priskirti žemės sklypo dalimi. Pagal Atsakovo teikiamą planą jam priskiriama visa sklypo teritorija, esanti šalia namų valdos, t. y. Ieškovo patekimas iš namų valdos prie vandens telkinio ir pastatų taptų problematiškas ir neracionalus. Ieškovas praktiškai atkertamas nuo namų valdos teritorijos, o Atsakovas galėtų naudotis savo teritorija iš namų valdos laisvai, pasiekdamas vandens telkinį, ko akivaizdžiai negalėtų padaryti Ieškovas.
9.7. Pagal Ieškovo pateiktą MB Geosklypas matininko A. P. 2024-11-20 planą, B sklypo dalyje esanti kūdra atitektų Atsakovui, sklypo A dalyje esanti kūdra atitektų Ieškovui, t. y. Šalys naudojimuisi gautų po 1 kūdrą, ko nėra Atsakovo pateiktame IĮ „Busolės” plane. Atsakovo pateiktame ĮI „Busolės” 2023-04-17 plane nurodyta kiekvienai Šaliai po 21 000 m², Ieškovo 2024-11-20 pateiktame MB Geosklypas matininko A. P. plane nurodoma, kad Ieškovas naudojasi 20 539 m², o Atsakovas 20 439 m2. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka nekilnojamo turto kadastro duomenis. Atsakovo pateiktas 2023-04-17 IĮ „Busolės” planas neatitinka nekilnojamo turto kadastro duomenų, kadangi pagal 2024-11-20 Nekilnojamojo turto registro duomenis, Šalių plotai yra skirtingi, t. y. R. Š. 211/421, todėl nustačius po 21 000 m², toks planas neatitiktų nekilnojamojo turto registro duomenų. Taigi sprendimo dalis dėl minimo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo turėtų būti naikinama ir nustatoma jo prašoma naudojimosi tvarka.
9.8. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, nustatydamas 0,0500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 4,2100 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nepaisė naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Teismas nustatė minimų žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolės“ parengtus žemės sklypų naudojimosi tvarkos planus. Tokiu atveju Ieškovui nuo namų valdos nėra realaus priėjimo prie upės, kadangi visoje teritorijoje yra pelkė, o atsakovui tenkančioje teritorijoje yra miškas. Iš esmės Ieškovas yra atskiriamas nuo namų valdos teritorijos, o Atsakovas laisvai galės naudotis savo teritorija iš namų valdos, pasiekdamas vandens telkinį, ko akivaizdžiai negalės padaryti Ieškovas. Pagal Ieškovo pateiktą MB Geosklypas matininko A. P. 2024-11-20 planą, Šalys naudojimuisi gautų po 1 kūdrą, ko nėra Atsakovo pateiktame IĮ „Busolės” plane. B sklypo dalyje esanti kūdra atitektų Atsakovui, sklypo A dalyje esanti kūdra atitektų Ieškovui. Teismui tenkinus Ieškovo prašymą dėl 0,0500 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos - abi Šalys lygiavertiškai galėtų naudotis kiekvienai tenkančia sklypo dalimi.
Atsiliepimas
10. Atsakovas A. A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:
11.1. sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su P. upe. Pagal ieškovo (apelianto) siūlomą/reikalaujamą nustatyti naudojimosi tvarkos variantą - priėjimą prie upės pakrantės turėtų tik pats vienas apeliantas (ieškovas). Tuo tarpu pagal atsakovo A. A. Š. pateiktą teismui IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 6 d. parengtą planą – apeliantui (ieškovui) numatoma greta esančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis R ribojasi su žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi B, kuriuo irgi naudosis ieškovas (apeliantas). Taigi, tokia naudojimosi tvarka žymiai racionalesnė, teisingesnė ir iš esmės atitinkanti abiejų ginčo šalių interesus, patogesnė naudotis žeme ir nepažeidžianti nei vienos šalių interesų. Tą patvirtino ir teisme apklausti matininkai.
11.2. Dėl žemės sklypo, atsakovas nurodė, kad sprendimo 5 punktu klausimas išspręstas yra pagrįstai ir nėra pagrindo apeliaciniu skundu reikalauti jį keisti. Apeliantas ignoruoja faktus, kad - pastatas (pirtis) pastatytas 1999 metais yra visai ne apelianto (ieškovo), o atsakovo A. A. Š. asmeninėmis lėšomis, naudojant naujas statybines medžiagas. Darbus atliko statybinė organizacija „Žiezdra“. Tuo tarpu klojimas remontuotas 1981 m.
11.3. Pirmos instancijos teisme buvo pagarsintas liudininkės (apelianto motinos) V. Š. teiginys kad „pirčiai statyti buvo naudojamos statybinės medžiagos likusios nuo Ieškovo tėvo išrinkto klojimo“ - įžūliai melagingas, šališkai mėginant palaikyti, „pastiprinti“ apeliantą (savo sūnų) teisme - kadangi minėta liudininkė su ieškovo (apelianto) tėvu L. Š. išsiskyrė dar apie 1983 metus ir toliau bendro ūkio nevedė ir nebendravo. Šioje sodyboje apskritai nuo skyrybų ji nei gyveno, nei lankėsi, negana to, iki apeliantui (jos sūnui) pateikiant ieškinį teisme – nei apeliantas, nei jo motina nesirūpino sodyba po apelianto tėvo mirties, perėjus daliai nuosavybės sūnui (apeliantui) ir nesirūpina iki šiol.
11.4. Dėl 4,2100 ha žemės sklypo atsakovas nurodė, kad teismo sprendimas (sprendimo 7 punktas) yra pagrįstas, abiejų šalių atžvilgiu maksimaliai įmanomai teisingas ir priimtas išsamiai bei detaliai išnagrinėjus visą bylos medžiagą ir tai, ką šalys aktyviai pasisakė bei įrodinėjo žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu. Tvenkinys, esantis sklypo pietinėje pusėje - iškastas ne apelianto (ieškovo), o būtent atsakovo A. A. Š. lėšomis ir jo poreikiams – 1998 m. gavus LR aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamento leidimą. Sklypo šiaurinėje pusėje esanti kūdra - iškasta atsakovo lėšomis 1984 metais.
11.5. Dėl 4,4300 ha žemės sklypo, atsakovas nurodė, kad teismo sprendimas (sprendimo 8 punktas) tinkamas, teisingas ir paliktinas galioti, nes klausimas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu iš esmės smulkiai aptartas ir ištirtas, neribojant nei šalių pasisakymų, nei prašymų, nei ieškinio tikslinimo. Atsakovas buvo sutikęs su ieškovo (apelianto) ieškinyje pasiūlyta sklypo naudojimosi tvarka, tačiau atsakovui sutikus, ieškovas vėl pakeitė savo nuomonę, ką darė ne kartą bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
15. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
16. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
17. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
18. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 36 punktas).
19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas).
21. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) po tėvo mirties priėmęs palikimą tapo ginčo objektų bendrasavininku. Atsakovo teigimu, jis su broliu pasidalino po tėvų mirties paveldėtą namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypais, jais ilgą laiką naudojosi (sėdavo ir nuimdavo derlių) ir nekilo jokių nesutarimų, tačiau priėmęs palikimą ieškovas nesirūpino turtu, todėl dalis pakrantės yra užžėlusi ir pan. Apelianto teigimu, atsakovas nepagrįstai naudojasi ir jam priklausančia dalimi, kadangi nepavyko gera valia susitarti dėl turto valdymo, jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo tikslinami registrų duomenys, formuojami nauji žemės sklypai, todėl šalys ne kartą tikslino naudojimosi tvarkos planus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių pateiktus naudojimosi planus, sprendė, kad jie iš esmės parengti įvertinus tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką, atitinka idealiųjų dalių principą, sudaro sąlygas šalims naudotis jiems priklausančiais statiniais, juose yra numatytas susisiekimas su viešuoju keliu, miško paskirties žeme, sudaryta galimybė visiems bendraturčiams turėti priėjimą prie vandens telkinių, tačiau jose yra tam tikrų skirtumų, kurie iš esmės ir lėmė, kad šalims nepavyko taikiai išspręsti ginčo. Daugiausia nesutarimų kėlė naudojimosi tvarkos, susijusios su 0,0500 ha, 0,0524 ha, 0,3076 m², 4,21 ha žemės sklypais.
23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuos reikalavimus geriausiai atitinka atsakovo patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimo tvarka. Atsakovui sutinkant, kad jam tektų mažesnė gyvenamojo namo dalis ir neprašant kompensacijos, nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka pagal S. G. planą (abiejų šalių pateiktos gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos iš esmės identiškos), pagal kurią A dalimi naudojasi ieškovas, o atsakovas – B dalimi (2 t., b. l. 151). Kitų statinių naudojimosi tvarka nustatyta pagal IĮ „Bosulė“ 2023 m. balandžio 6 d. planus (2 t., b. l. 167).
24. Kolegija ištyrusi bylos medžiagą – abiejų šalių planus, mano, jog nepagrįsti apelianto (ieškovo) teiginiai, kad teismo nustatyta minimų žemės sklypų naudojimosi tvarka yra negalima ir kad apelianto pateiktas planas yra tikslesnis negu atsakovo.
25. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas įvertinęs naudojimosi žemės sklypais planus, kurie buvo pateikti kartu su 2024 m. vasario 19 d. patikslintu ieškiniu (3 t., 15, 16, 17, 18, 19, 21), ir planus, pateiktus kartu su 2024 m. lapkričio 24 d. patikslintu ieškiniu (4 t., b. l. 4, 5–6, 7–8, 9–10, 11, 14, 15), pagrįstai sprendė, kad juos rengė ta pati matininkė A. Š., juose nėra esminių skirtumų. 0,0500 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 6 d. planą (3 t., 186–187), 0,0524 ha žemės sklypo pagal IĮ „Busolė“ 2024 m. spalio 28 d. planą (3 t., 181–182), 0,3076 ha žemės sklypo pagal IĮ „Busolė“ 2024 m. lapkričio 5 d. planą (3 t., 177–178), 6,9600 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal A. Š. 2024 m. rugpjūčio 8 d. planą (4 t., b. l. 11), 4,4300 ha žemės sklypo pagal A. Š. 2024 m. rugpjūčio 8 d. planą (4 t., b. l. 14), 1,46 ha žemės sklypo pagal A. Š. 2024 m. rugpjūčio 8 d. planą (4 t., b. l. 15).
26. Antra, kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad nustatyta minimų žemės sklypų naudojimosi tvarka yra negalima. Kolegija susipažinusi su minimų žemės sklypų planais, sprendžia, jog, pavyzdžiui 0,0500 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jei būtų tenkinamas apelianto reikalavimas, pagal ieškovo (apelianto) siūlomą nustatyti naudojimosi tvarkos variantą - priėjimą prie upės pakrantės turėtų tik vienas apeliantas (ieškovas). Tuo tarpu pagal atsakovo A. A. Š. pateiktą teismui IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 6 d. parengtą planą – apeliantui (ieškovui) numatoma greta esančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis R ribojasi su žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi B, kuriuo irgi naudosis ieškovas (apeliantas). Taigi, tokia naudojimosi tvarka žymiai racionalesnė, teisingesnė ir iš esmės atitinkanti abiejų ginčo šalių interesus, patogesnė naudotis žeme ir nepažeidžia nei vienos šalių interesų. Be to, tai patvirtino ir teisme apklausti matininkai.
27. Trečia, visus dokumentus, t. y. Žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planus su juose pažymėtais statinių išdėstymo brėžiniais 2023 m. balandžio 6 d. parengė kvalifikuotas IĮ „Busolė“ matininkas. Šalims tenkančios naudotis dalys yra aiškios, atribotos ribų posūkio taškus koordinuojant, tvarka neprieštarauja žemės bei statinių valdymą, naudojimą, disponavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atitinka žemės sklypų paskirtį, nepažeidžia kitų asmenų (besiribojančių žemės sklypų savininkų) interesų, taigi nagrinėjamu atveju, pagal atsakovo A. A. Š. siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką, bendraturčiams naudotis tenka realiosios dalys, atitinkančios turimą dalį bendrojoje nuosavybėje. Pažymėtina, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planuose žemės naudingumas, vertingumas savininkams priskirtose dalyse, plotuose yra maksimaliai panašūs. Žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planuose nurodytos žemės sklypų dalys, teritorijos yra patogūs naudoti, plotai aiškių konfigūracijų, kiekvienam iš bendraturčių numatytas privažiavimas (susisiekimas) su jam priskirtu naudotis plotu bei statiniais.
28. Kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, t. y., kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įtemptus ir konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, ir pagrįstai konstatavo, jog turi būti nustatyta tokia naudojimosi tvarka, pagal kurią neliktų bendrai naudojamo turto, todėl 4,2100 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pirmosios instancijos teismas nustatė pagal IĮ „Busolė“ 2023 m. balandžio 17 d. parengtą planą (3 t., 191), ne pagal ieškovo siūlomą planą (4 t., b. l. 12–13).
29. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas nuolat negyvena ginčo name bei sklype, priešingai nei atsakovas. Nagrinėjamu atveju taip pat įvertinta ir tai, kad esamos nusistovėjusios naudojimosi tvarkos keitimas nebūtų suderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nustatant naudojimosi tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei naudojimo tvarkai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui.
Dėl bylos baigties
30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, išsprendžiamas atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovo priteisia atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.