Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-10-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1004-777/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
e2S-1004-777/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07057-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
G. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1004-777/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07057-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovui G. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko gydymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nepilnamečiui R. R. priteistą išlaikymą ir nuo ieškinio pateikimo dienos iš atsakovo, sūnaus išlaikymui priteisti po 350 Eur periodinių išmokų kas mėnesį. Taip pat pakeisti 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur sūnaus R. R. gydymo išlaidų.

2. Patikslintu ieškiniu ieškovė be kita ko prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo G. R. bendravimo tvarką, kuri sutampa su prašoma nustatyti nuolatine tvarka, su dukra H. R. ir sūnumi R. R. iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

3. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

3.1. Atsakovas su sugyventine ir jos vaiku gyvena vieno kambario bute, šalių nepilnamečiai vaikai neturi savo lovų ir yra priversti miegoti ant žemės. Be to, vaikams taikomos nuobaudos – jie užrakinami tamsiame tualeto kambaryje ir neišleidžiami.

3.2. 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo pateikta psichologės D. G. nuomonė raštu, kurioje nurodyta, kad vaikų ryšys su tėčiu emociškai nestabilus, nepastovus, užfiksuota psichologinio smurto apraiškų vaikų atžvilgiu, nustatyta abiejų vaikų saugumo jausmo pažeidimai, nerimo laipsnis didesnis už vidutinį, vaikai jaučiasi patiriantys spaudimą ir laisvo pasirinkimo bei apsisprendimo suvaržymą iš tėčio pusės. Pažymėjo, kad psichologės nuomonėje raštu nurodyta, kad tiek dukra, tiek sūnus tėvo uždarinėjami į tualetą, vaikai bijo, jaučiasi nesaugūs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės R. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

Atsiliepimas

5.1. Nurodė, kad iš atsakovo atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų matyti, jog atsakovas gyvena erdviame vieno kambario bute, kuriame be kita ko yra pastatytos dvi lovos, kuriose, kaip teigia atsakovas, bendravimo su atsakovu metu, nakvoja šalių nepilnamečiai vaikai. Laikė, kad ieškovės teiginys, jog atsakovas neužtikrina tinkamų vaikų gyvenimo sąlygų, neturi pagrindo. Pažymėjo, kad atsakovas tiek tesimo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog taiko psichologų rekomenduojamas vaikų drausminimo priemones. Atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas gyvena su sužadėtine ir jos nepilnamečiu vaiku, todėl darė išvadą, kad yra visiškai suprantami ir pagrįsti jo ketinimai ir noras supažindinti šalių nepilnamečius vaikus su jo naujai kuriama šeima.

5.2. Akcentavo, jog išvadą teikianti institucija nurodė, kad nėra jokio pagrindo keisti galiojančią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateikta psichologo nuomonė pateikta neišklausius abiejų nepilnamečių vaikų tėvų paaiškinimų, ji prieštarauja išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonei, todėl konstatavo, kad minėta išvadą nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti ieškovės prašomą laikiną bendravimo tvarką, kuri sutampa su prašoma nustatyti nuolatine nauja bendravimo tvarka. Teigė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir kad negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, užtikrinti jų tinkamas gyvenimo sąlygas bendravimo ir nakvynių metu.

5.3. Teigia, kad kaip buvo minėta ankstesnėje 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje, atsakovo bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiais vaikais yra nustatyta 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu. Nurodė, kad tai, ar yra pagrindas tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį ir keisti šią bendravimo tvarką, teismas galės įvertinti ir pasisakyti dėl to tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Mano, jog vien aplinkybė, kad bylos šalys nesutaria tarpusavyje, nesuteikia teisinio pagrindo riboti bylos šalių vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais ir neišnagrinėjus bylos, nustatyti kitokią laikiną bendravimo su atsakovu tvarką, negu yra nustatyta teismo sprendimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad atsakovas neginčija ir pripažįsta faktą, kad jis gyvena vieno kambario bute – studijoje kartu su savo sužadėtine ir jos 11 metų sūnumi. Teigia, kad šiame bute kartu su atsakovu ir kitais su juo gyvenančiais asmenimis laiką leidžia, nakvoja ir šalių nepilnamečiai vaikai – sūnus ir dukra, todėl iš viso vieno kambario bute, bendroje erdvėje laiką leidžia du suaugę asmenys ir trys vaikai.

Atsiliepimas

7.2. Nurodė, kad vaikai mamai skundėsi, jog atsakovo draugė ant jų šaukia, dukra bijo atsakovo sužadėtinės. Teigia, jog atsakovas atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad sužadėtinė tokia pat reikli ir griežta kokia būna su savo nepilnamečiu vaiku, o šalių nepilnamečiai vaikai bendravimo metu nedrąsiai rodė iniciatyvą bendrauti su atsakovo sužadėtine. Tačiau atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas tokią situaciją įvardijo kaip visiškai pagrįstus ir suprantamus atsakovo ketinimus ir norą šalių nepilnamečius vaikus supažindinti su jo naujai kuriama šeima. Mano, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad vieno kambario butas nėra tinkamas gyventi penkiems asmenims, taip pat to, kad vaikai niekada negyveno kartu su atsakovo sužadėtine, to, kad vaikų požiūris į ją yra neigiamas, dukra jos bijo. Be to atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas pripažino, jog sužadėtinė yra griežta ir reikli jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Šalies argumentai

7.3. Pažymėjo, kad ieškovė dar 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kad būtų įvertinta ar jos nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos pas atsakovą yra tinkamos ir atitinka vaikų interesus, tačiau iki šiol tyrimo rezultatai nėra gauti. Taip pat akcentavo, kad duomenų apie tai ar atsakovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir užtikrina vaikams teisę į poilsį ir saugią tiek emocine tiek fizine prasme aplinką nepateikta, todėl darė išvadą, kad tarnyba, pateikdama nuomonę, neatsižvelgė nei į ieškovės, nei paties atsakovo nurodytas aplinkybes apie jo gyvenimo sąlygas, psichologės pateiktas išvadas, neatlikusi jokio tyrimo, nesilankiusi atsakovo gyvenamojoje vietoje pateikė nuomonę, kuri yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir tyrimo rezultatais. Mano, kad tokia nuomone teismas vadovautis neturėjo jokio pagrindo, institucijos nuomonė teismui nėra privaloma, nes ji neatitinka nepilnamečių vaikų interesų.

7.4. Nurodė, kad ieškovės pateiktoje psichologo nuomonėje įvardintos vaikų neigiamos patirtys ir jausmai dėl tėvo elgesio, vaikai jaučiasi nesaugūs, tėvo taikoma bausmė šalių vaikams sukelia įtampą ir stresą, baimės ir nesaugumo jausmą, tačiau pirmosios instancijos teismas šia išvada nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad ji pateikta neišklausius abiejų tėvų paaiškinimų. prieštarauja išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonei. Atkreipia dėmesį, kad psichologės nuomonė yra pateikta išklausius šalių vaikų pasakojimus ir patyrimus, pakalbėjus su jais. Mano, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ši psichologo nuomonė yra neteisinga ar neobjektyvi. Pažymi, jog pats atsakovas pripažįsta, kad taiko psichologo nuomonėje įvardintą bausmę, kuri neigiamai veikia vaikų psichologinę ir emocinę būseną, prieštarauja vaikų interesams.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. 2022 m. spalio 13 d. apeliantė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2022 m. spalio 11 d. psichologo rekomendaciją su psichologo paaiškinimais. Apeliantė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad prašomi pridėti dokumentai buvo gauti tik 2011 m. spalio 11 d., minėtų įrodymų anksčiau nebuvo galimybės pateikti. Mano, kad šie įrodymai padės teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš pateiktų įrodymų matyti, jog dėl šalių nepilnamečių vaikų konsultavimo į psichologę D. G. buvo kreiptasi 2022 m. balandžio 28 d., tačiau psichologės rekomendacija su paaiškinimais buvo pateikta tik 2022 m. spalio 11 d., t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo kreipimosi dienos. Byloje nėra duomenų, o kartu su prašomais pridėti įrodymais apeliantė ir nepaaiškina, kodėl pasikreipus į psichologę dar 2022 m. balandžio 28 d. prašoma pridėti rekomendacija su paaiškinimais negalėjo būti pateikta iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo pirmosios instancijos teisme dienos.

12. Be to, svarbu akcentuoti ir tai, kad prašomoje pridėti rekomendacijoje bei psichologo paaiškinimuose aptariamas atsakovo elgesys vaikus uždarant tualete bei vaikų auklėjimo būdas kalbant su vaikais griežtu bei pakeltu tonu. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su patikslintu ieškiniu, kuriuo be kita ko buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo pateikta tos pačios psichologės 2022 m. rugpjūčio 8 d. „Psichologės nuomonė raštu“, kurioje buvo aptariami iš esmės tie patys klausimai, t. y. atsakovo elgesys vaikus uždarant tualete bei vaikų auklėjimo būdas kalbant su vaikais griežtu bei pakeltu tonu. Tai reiškia, kad šios aplinkybės iš esmės buvo žinomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, todėl laikytina, jog apeliantė galėjo pasirūpinti prašomų pridėti rekomendacijų su paaiškinimais gavimu anksčiau, kas suponuoja išvadą, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, o minėtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.

15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.

17. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2‑2087-769/2019 pagal ieškovo G. R. patikslintą ieškinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovės R. R. priešieškinį ieškovui G. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys AB „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos filialas bei 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Minėtu sprendimu be kita ko buvo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su savo nepilnamečiais vaikais, t. y. nustatyta, kad G. R. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais R. R. ir H. R.:

18.1. kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį 18.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, sekmadienį 18.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą;

18.2. Poriniais metais G. R. pasiima pas save vaikus R. R. ir H. R. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas juos gruodžio 23 d. 17.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, gruodžio 26 d. 19.00 val. pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą;

18.3. Poriniais metais ieškovas G. R. bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos atostogų metu, nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieš pirmąją moksleivių atostogų dieną pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną;

18.4. Neporiniais metais G. R. būna su vaikais R. R. ir H. R. per Naujųjų metų šventę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val.;

18.5. Poriniais metais R. R. būna su vaikais R. R. ir H. R. per Naujųjų metų šventę, vaikams leidžiant žiemos atostogas su tėvu, pasiimdama vaikus iš G. R. gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydama vaikus atgal į jų tėvo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val.;

18.6. Ieškovas neporiniais metais būna su vaikais per Šv. Velykas bei vaikų pavasario atostogas, atitinkamai pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val., einančio prieš pirmąją moksleivių pavasario atostogų dieną pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną;

18.7. G. R. praleidžia su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų, planuojamą laiką ir trukmę ieškovas suderina su atsakove telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios;

18.8. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus R. ir H. Tėvo dieną kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį ( jei ši diena nepatenka į ieškovo bendravimo su vaikais savaitgalį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 val.;

18.9. G. R. turi teisę bendrauti su vaikais ir ieškovo gimimo dieną (kovo 2 d.), informuodamas vaikų motiną ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinęs bendravimo tvarką;

18.10. R. R. turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dieną kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį ir savo gimimo dieną (balandžio 19 d.). Siekdama pasinaudoti šia teise tada, kai ši diena patenka į numatytą įprastinį vaikų bendravimo grafiką su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinti su juo bendravimo su vaikais tvarką;

18.11. G. R. bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą Lietuvos miestą ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo;

18.12. G. R. turi teisę kasdien nuo 20:00 val. iki 20:15 val. bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis moderniomis bendravimo priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant vaizdo skambučiais);

18.13. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam SMS žinute, elektroniniu paštu, elektroninėmis susirašinėjimo realiuoju laiku priemonėmis (pvz. Viber, Facebook Messenger, whatsaap ir kt.) ar raštu, ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

18.14. Vaikų motinos sutikimu G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo tvarkoje, tokiu atveju jis privalo grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą R. R. iš anksto nurodytu laiku.

19. Atskiruoju skundu ieškovė iš esmės teigia, jog būtina nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kadangi šiuo metu nustatyta tvarka prieštarauja vaikų interesams, t. y. motyvuoja tuo, jog atsakovas neužtikrina tinkamų vaikų gyvenimo sąlygų vaikų nakvynės pas atsakovą metu, be to, atsakovas taiko vaikams bausmes, uždarydamas vaikus į tualetą.

20. Ieškovės nuomone, vienas iš argumentų, kodėl būtina nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką yra tai, kad atsakovas kartu su savo sužadėtine ir jos 11 metų sūnumi gyvena vieno kambario – studijos tipo bute. Teigia, kad šiame bute kartu su atsakovu ir kitais su juo gyvenančiais asmenimis laiką leidžia, nakvoja ir šalių nepilnamečiai vaikai – sūnus ir dukra, todėl iš viso vieno kambario bute, bendroje erdvėje laiką leidžia du suaugę asmenys ir trys vaikai. Mano, kad tokios gyvenimo sąlygos vaikams yra netinkamos, nes jie neturi savo asmeninės erdvės, todėl ieškovės nuomone yra pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

21. Akcentuotina, jog byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad šiuo metu galiojanti teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra tiek nenaudinga nepilnamečiams vaikams, kad sudarytų pagrindą neatidėliotinai spręsti atsakovo bendravimo su savo vaikais pakeitimo klausimą. Tai reiškia, kad Klaipėdos apylinkės teismas, įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑2087-769/2019 įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog patvirtinta bendravimo tvarka atitiko geriausius vaikų interesus, tačiau nagrinėjamoje byloje, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad situacija pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas neatidėliotinai keisti teismo nustatytą bendravimo su savo vaikais tvarką. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas gyvena vieno kambario bute, nesudaro pagrindo spręsti, jog tuo yra pažeidžiamos šalių nepilnamečių vaikų teisės. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vaikams yra skirta dalis kambario, jie turi atskiras lovas ir nors visa šeima didžiąją laiko dalį leidžia bendroje patalpoje, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

22. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad vaikai mamai skundėsi, jog atsakovo draugė ant jų šaukia, o dukra bijo atsakovo sužadėtinės. Akcentuotina, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, byloje esantys įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, jog atsakovo šeimoje esanti padėtis, ar atsakovo sužadėtinės auklėjimo metodai yra netinkami ir neigiamai veikia šalių nepilnamečių vaikų teises, ar interesus. Pažymėtina, jog griežtas vaikų auklėjimas iš esmės nelaikytinas vaikų teisių pažeidimu, jei toks auklėjimas nekenkia normaliai vaikų raidai. Nors byloje yra pateikta psichologės D. G. nuomonė raštu, kuria vertinama šalių nepilnamečių vaikų emocinė būsena, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ji prieštarauja išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonei. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžia atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi, esant byloje nurodytiems prieštaravimams bei nenustačius akivaizdžių aplinkybių, jog prieš šalių nepilnamečius vaikus naudojamas fizinis, ar psichologinis smurtas, nėra pagrindo išvadai, jog vien minėtoje psichologės išvadoje pateiktas aplinkybių vertinamas būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutartį bei taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

23. Atskiruoju skundu ieškovė taip pat kritikuoja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmus nagrinėjamoje byloje, teigia, kad dar 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymu kreipėsi į teritorinį skyrių, kad būtų įvertinta ar jos nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos pas atsakovą yra tinkamos ir atitinka vaikų interesus, tačiau iki šiol tyrimo rezultatai nėra gauti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nors byloje nėra duomenų, kokius veiksmus ir kada yra atlikusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tačiau akcentuotina, kad tarnyba į bylą yra pateikusi savo nuomonę dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, o tai, kad ieškovė nesutinka su pareikšta nuomone, dar nereiškia, kad pateikta nuomonė yra nepagrįsta, ar kad ja negalima vadovautis.

24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiais vaikais yra nustatyta 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu. Tai, ar yra pagrindas tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį ir keisti šią bendravimo tvarką, teismas galės įvertinti ir pasisakyti dėl to tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Vien aplinkybė, jog bylos šalys nesutaria tarpusavyje, nesuteikia teisinio pagrindo riboti bylos šalių vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais ir, neišnagrinėjus bylos, nustatyti kitokią laikiną bendravimo su atsakovu tvarką, negu yra nustatyta teismo sprendimu.

25. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įvertinus bylos medžiagą, šioje proceso stadijoje nėra jokio pagrindo išvadai, kad, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – laikinai nepakeitus atsakovo bendravimo su savo vaikais tvarkos, vaikų teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Aktualių duomenų apie vaikų interesų pažeidimą byloje nėra, taigi darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje, t. y. išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑2087-769/2019 nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė