Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. O. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

6. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkinamas.

8. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

9. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

11. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

12. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. į garažų paskirties patalpą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1974 m.

13. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad Negyvenamoji patalpa – Garažas (boksas), kurios bendras plotas – 17.60 kv. m, yra adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – garažų, statybos metai – 1974 m., baigtumas – 100 proc.; nuosavybės, juridinių faktų, valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisės, kitų daiktinių teisių – įrašų nėra.

14. Pareiškėjos pateiktas Garažo techninis pasas (boksas 18, adresas (duomenys neskelbtini), savininkas – K. A. K.) patvirtina, kad K. A., K., yra sumokėjęs 558,13 rublių įnašą už garažo statybą (100 proc.) iki 1974 m. birželio 30 d. Taip pat Garažo techniniame pase nurodyta, kad namų valda, esanti Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), susideda iš garažo ir priklauso asmeninės nuosavybės teise piliečiui K. A. K.

15. Iš pateikto 1965 m. kovo 20 d. Santuokos sudarymo įrašo Nr. 542 nustatyta, kad G. O. K. (buv. M.) ir A. A. K. santuoką sudarė 1965 m. kovo 20 d. Byloje esantis Ištuokos liudijimas Nr. 175 patvirtina, kad G. O. K. ir A. A. K. santuoka nutraukta 2009 m. sausio 23 d. Taip pat Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-12149-820/2008, patvirtina, kad G. O. K. ir A. A. K. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustatyta, kad pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasidalijo turtą: butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) atitenkantį G. O. K., ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei pastatą – sodo pastatą, atitenkantį A. A. K.. Medicininis mirties liudijimas Nr. 22-83742657 patvirtina, kad A. A. K., gim. 1942 m. vasario 24 d., mirė 2022 m. gruodžio 2 d.

16. Į bylą pateikti VĮ Registrų centro duomenys apie Butų (patalpų) sąrašą pastate (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 446,24 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis – garažų, negyvenamųjų patalpų skaičius – 22) patvirtina, kad minėtame sąraše (sąrašo Nr. 9) nurodyta patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažų, patalpos Nr. 3, patalpos plotas – 17,60 kv. m., savininko vardo, pavardės įrašų nėra.

17. Byloje esanti 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Pažyma Nr. 2025/ patvirtina, kad buto garažo (duomenys neskelbtini), savininkai 2025 m. kovo 4 d. bendrijai skolų neturi.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į garažą pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Iš pareiškimo, byloje esančių įrodymų bei pateiktų atsiliepimų į pareiškimą nustatyta, kad garažas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į garažą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja patalpas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip 10 metų (nuo 2009 m. santuokos nutraukimo), t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė, jį tvarkė bei naudojosi, remontavo, mokėjo mokesčius (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl garažo nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą nenustatyta aplinkybių, jog ginčo objektas buvo pastatytas neteisėtai. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1974 m., kadastro duomenų nustatymo data 1974 m. sausio 1 d. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, kad garažas yra galutinai suformuotas, 1974 m. sausio 1 d. nustatyti jo kadastriniai duomenys ir jis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesant byloje priešingų duomenų, formaliai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas buvo pastatytas ir suformuotas teisėtai. Be to, kaip minėta, niekas neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo (apie bylos nagrinėjimą bei posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje) (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pareiškime nurodytą nekilnojamą turtą – negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1974 m., adresas (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 straipsnis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 443 straipsniu 530–533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1974 m., adresas (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai įteisinti nuosavybės teises.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.