- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-911-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11160-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-911-524/2013
2013 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-1342-328/2013 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, 1 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos, išlaikymo vaikui neteikia nuo 2012 m. liepos mėnesio, ieškovė vaiką išlaiko viena. Ieškovė turto neturi, nedirba, mokosi VĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje, gyvena pas savo mamą ir moka per mėnesį 100 Lt dydžio buto išlaikymo mokesčius. Ieškovės pajamas sudaro tik socialinė pašalpa su išmokomis vaikams apie 400 Lt per mėnesį bei jos nuo 2012 m. rugsėjo mėn. gaunama stipendija. Vaikas turi sveikatos problemų, per dieną specialiam maitinimui reikia apie 40 Lt, vaiko higienos priemonėms išleidžia apie 300 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko sūnui teikti 200 Lt dydžio periodinį išlaikymą, nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad sūnui teikė išlaikymą įvairiomis formomis – grynaisiais pinigais, pirkdamas būtinus daiktus, o esant galimybei – ir didelės vertės dovanas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali. Teigė, jog ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos vaikui yra nepagrįstos. Šiuo metu atsakovas nedirba, neturi jokio turto ir turi pareigą išlaikyti kitą nepilnametį savo vaiką – K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nes teismo sprendimu jam yra priteistas išlaikymas dukters naudai iki jos pilnametystės po 400 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-29 sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2012-09-26 iki sūnaus pilnametystės, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, į išlaikymo lėšas ieškovei nustatė uzufrukto teisę. Iš atsakovo priteisė 180 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei bei 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteistą periodinio išlaikymo sumą sumažinti iki 200 Lt per mėnesį. Nurodo, kad sprendimas yra neteisingas, byloje nesurinkti ieškinį pagrindžiantys įrodymai, teismo sprendimas neatitinka tokio pobūdžio bylose keliamų reikalavimų, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nenustatė nepilnamečio vaiko poreikių, t. y. kokia suma per mėnesį reikalinga jo išlaikymui. Ieškovė pateikė vienintelį įrodymą, susijusį su vaiko poreikiais – pažymą iš lopšelio-darželio „A“. Likusi 800 Lt ieškovės deklaruojama būtina išlaikymo suma yra absoliučiai niekuo nepagrįsta. Nors galima pripažinti, jog objektyviai išlaidos maistui, rūbams ir komunaliniams patarnavimams susidaro, tačiau teismas privalėjo sprendime aiškiai nurodyti, kurias aplinkybes laiko įrodytomis. Visiškai neargumentuodamas teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, o atsakovo paaiškinimus atmetė. Teismo išvada, kad vaikui privalo būti perkamas vanduo už 150 Lt per mėnesį, yra nepagrįsta, nes alergologo pažymoje nurodyta, kad vaikui rekomenduojama gerti tik virintą vandenį. Dvejų metų vaikui neįmanoma suvartoti 150 Lt vertės vandens per mėnesį. Teismas netyrė ir nesiaiškino, ar išlaikymo dydžiui turi įtakos vaiko sveikata, kokius specialius maisto produktus ieškovė perka, kuo apskritai reikšmingas dermatitas išlaikymo dydžiui. Teismas neteisingai apskaičiavo išlaidas darželiui, kurios sudaro 198,24 Lt per mėnesį, o ne 250 Lt, kaip nurodė teismas. Byloje nesurinkta įrodymų apie ieškovės stipendijos dydį. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus ir nepaisė prašymų įpareigoti ieškovę pateikti visus duomenis apie savo turtą. Ieškovė nepateikė duomenų net apie savo vardu turimą nekilnojamąjį ir kitą registruotiną turtą, nepateikė „Sodros“ duomenų apie jos gaunamas pajamas. Teismas sunkią materialinę ieškovės padėtį motyvavo tuo, kad ji mokosi, negali susirasti pragyvenimo šaltinio. Tačiau ieškovės studijos yra neakivaizdinės, sūnus lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, todėl ieškovė turi galimybę įsidarbinti. Teismas neteisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo sumą – teismo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo 25 d., vaikas nelankė darželio, todėl bendra išlaikymo suma per mėnesį turėjo būti sumažinta 250 Lt. Be to, rugsėjo mėnesio skola yra tik už 25 dienas, todėl skola sudarytų ne 416 Lt, o 500 Lt. Teismas nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo, kuriuo grindžiamas sprendimas – akivaizdu, kad ieškovė pagal savo turtinę padėtį negali skirti nei 600 Lt, nei 300 Lt vaiko išlaikymui, todėl didžioji vaiko išlaikymo našta perkeliama atsakovui. Teismo išvados prieštarauja byloje esantiems duomenims, jais neparemtos – neaišku, kokiu būdu teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra pajėgus teikti 500 Lt išlaikymą per mėnesį. Teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė ne vaikui, o ieškovei. Teismas nepagrįstai nepaskirstė šalių bylinėjimosi išlaidų motyvuodamas tuo, kad atsakovo patirtos išlaidos yra nedidelės. Ieškovė nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, todėl jos laikytinos neįrodytomis ir nepriteistinomis iš atsakovo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad tiek ieškinyje, tiek sprendime vaiko poreikiai išsamiai grindžiami įrodymų sistema ir visuma, remiamasi teismų praktika. Byloje surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad vaiko, kuris turi tam tikrų sveikatos problemų, poreikiai yra didesni. Iš atsakovo priteista išlaikymo suma nėra pernelyg didelė, t. y. normaliai priimtina suma, būtina elementarių vaiko poreikių tenkinimui. Teismas išsamiai įvertino šalių turtinę padėtį. Ieškovės studijos (laikinas reiškinys) laikytinos socialine investicija į vaiko ateitį. Bylinėjimosi išlaidos priteistos teisingai, remiantis pateiktais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, tinkamai įvertino jas pagrindžiančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Atmestini apelianto argumentai, kad byloje nebuvo nustatyti ir įrodyti nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo, ir kt.). Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 1 000 Lt. Taigi atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vaikui pakanka mažesnės, nei teismų praktikoje nustatyta, išlaikymo sumos. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vaiko poreikiai yra didesni, detalizavo atskiras išlaidas, teikė įrodymus (b. l. 50–59, 70–71). Atsakovas teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakanka mažesnės sumos ir sutikdamas mokėti tik 200 Lt išlaikymo per mėnesį, neteikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo siūlomo dydžio išlaikymo pakankamumą, nedetalizavo šios sumos pagal vaiko būtinus poreikius maistui, rūbams, būstui, higienos ir sveikatos poreikiams, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CPK 178 str.). Minimalia mėnesio alga, kaip minimalaus išlaikymo vaikui dydžiu, vadovaujasi ir apygardų teismai sutuoktiniui tenkančios išlaikymo dalies nemažindami net bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-21 civilinėje byloje Nr. 2A-323-479/2013). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į tos pačios grandies teisminius precedentus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina atsižvelgti ir į vaiko sveikatos būklę. Byloje buvo nustatyta, kad nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, jam nustatytas atopinis hermatitas (b. l. 10–11, 61– 62, 68–69), dėl to ieškovė patiria papildomų vaiko išlaikymo išlaidų (b. l. 64, 59, 70–71). Apelianto samprotavimai vaiko gydymo (mitybos dietos ir pan.) klausimais atmestini, kadangi nepagrįsti apelianto mediko kvalifikaciją patvirtinančiais įrodymais. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas iki 2012 m. liepos mėn. mokėjo išlaikymą po 600 Lt (b. l. 64), taigi iš esmės pripažino tokios išlaikymo sumos būtinumą, atsakovas šios ieškovės nurodytos aplinkybės neneigia.
Apelianto argumentai dėl išlaidų vaiko darželiui dydžio yra pagrįsti – iš Klaipėdos lopšelio-darželio „A“ 2012-09-11 pažymos (b. l. 9) nustatyta, kad vienos dienos kaina už produktus yra 6,82 Lt, už patiekalų gamybą – 1,60 Lt, ugdymo sąlygų užtikrinimo kaina yra 13 Lt per mėnesį, taigi iš viso per mėnesį išlaidos darželiui sudaro apie 200 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas priteistinos išlaikymo sumos nenustatė tiksliai aritmetiškai susumavęs vaiko kiekvieno konkretaus poreikio išlaidas, nes to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omeny aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (CK 1.5 str. 3, 4 d.). Bet kokiu atveju vaikų poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos, sutaupytos išlaikymui skirtos pinigų sumos turi būti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje arba saugiai investuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad vien aplinkybė, jog teismas nustatė išlaidas darželiui 250 Lt, sudaro pagrindą teigti, kad teismo priteista periodinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo suma yra nepagrįsta.
Apelianto argumentai dėl ieškovės turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų trūkumo neatitinka tikrovės. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje yra duomenys iš savivaldybės (b. l. 7) ir iš „Sodros“ (b. l. 39, 40) apie ieškovės gaunamas pajamas (b. l. 7), iš VĮ „Regitra“ apie transporto priemones (b. l. 34), iš VĮ Registrų centro – apie nekilnojamąjį turtą (b. l. 60). Apeliantė nurodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio gauna 390 Lt stipendiją (b. l. 64). Apeliantas nurodo, jog ieškovė nepateikė bankų sąskaitų išrašų, tačiau pats tokių duomenų nėra pateikęs. Juo labiau, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė nuo 2010-09-01 iki 2013-08-29 yra vaiko priežiūros atostogose, darbinių pajamų negavo (b. l. 38–40), o atsakovas 2012 metais dirbo ir gavo pajamų (b. l. 26, 41–43). Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas po 2012 m. rugsėjo mėn., nors dar atsiliepime į ieškinį nurodė, jog reziduoja Danijoje (b. l. 22), iš apeliaciniame skunde jo nurodytos gyvenamosios vietos matyti, kad Danijoje gyvena iki šiol (b. l. 84). Todėl atsakovo nurodymas, kad jis šiuo metu nedirba, vertintinas kritiškai, nes akivaizdu, kad pragyvenimui užsienyje taip pat advokato paslaugoms reikia lėšų, taigi atsakovas neatskleidžia duomenų arba apie savo dabartines pajamas, arba apie turimas santaupas. Tuo atveju, jei teismui nepavyksta gauti įrodymų, patikimai patvirtinančių šalies turtinę padėtį, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje 28 punktas, teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos 14.4 punktas, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 23, 2005 m.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo taip pat turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.).
Atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas šalių turtinę padėtį įvertino netinkamai. Kaip minėta, atsakovas gavo darbinių pajamų, be to, turi du automobilius (b. l. 37), duomenų apie po 2009 m. rugsėjo mėnesio gaunamas pajamas nepateikė. Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, į kurios išlaikymo dalį įskaitytinas tinkamo būsto vaikams suteikimas. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaikų daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Apeliantas nurodo, kad turi dar vieną išlaikytinę, kuriai yra teismo įpareigotas teikti 400 Lt išlaikymą kas mėnesį. Tačiau šioje byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, kad jo su ieškove vaikas turi sveikatos problemų, ir dėl to išlaidos jo išlaikymui yra didesnės. Vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems to paties asmens vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas: išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog ieškovė leisdama vaiką į darželį, mokydamasi neakivaizdžiai, taip pat turi ieškoti galimybių gauti papildomų pajamų. Kita vertus, tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas konkrečias teises ir pareigas savo vaikams, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikams priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios. Šio principo turi būti laikomasi paskirstant išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis ar galimybės darbo rinkoje yra geresnės, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovui didesnės dalies vaiko išlaikymo prievolėje nei ieškovei, todėl atmestini ir apelianto argumentai dėl tėvų lygiateisiškumo principo pažeidimo.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos dydžio tuo pagrindu, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė iki 2012 m. rugsėjo 25 d., t. y. paskutinis mėnuo nepilnas. Pirmosios instancijos teismas priteisė po 500 Lt įsiskolinimo už tris mėnesius, nors ieškovė prašė priteisti nuo 2012 m. liepos mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2012-09-25 imtinai, ir teismas išlaikymą priteisė nuo 2012-09-26. Taigi už rugsėjo mėnesio 5 dienas priteistas ir išlaikymas, ir išlaikymo įsiskolinimas. Ši klaida taisytina proporcingai sumažinant už 2012 m. rugsėjo mėnesio 25 dienas priteistiną išlaikymo įsiskolinimą iki 400 Lt, iš viso priteisiant 1 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Taip pat pagrįstas apelianto argumentas, kad išlaikymo įsiskolinimas privalėjo būti priteistas nepilnamečiam vaikui, o ne ieškovei, nes išlaikymas priteisiamas vaikui, o tėvas (motina) priteistą vaikui išlaikymą tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Nutraukus santuoką ar patvirtinus gyvenimą skyrium, išlaikymui priteistą turtą tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). Be to, ieškovė ir ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą būtent vaikui. Išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti priteistas vienam iš tėvų tik pagal šio reikalavimą kompensuoti už atsakovą įvykdytos išlaikymo prievolės dalį.
Taip pat teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Prašymas dėl ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (b. l. 72, 71) buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išlaidos akivaizdžiai neviršija patvirtintų rekomendacijų, kadangi ieškovės advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (b. l. 63, 75), todėl aplinkybė, kad išlaidos nepakankamai detalizuotos, laikytina formalia ir nesudarančia protingo pagrindo abejoti jų pagrįstumu (CPK 98 str., 329 str. 1 d.). Kita vertus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos privalo būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 str. 2 dalies taisyklėmis.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas, tai atitinkamai keistinas ir byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 1 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, – 600 Lt. Byloje tenkinta ~ 80 proc. ieškovės reikalavimų (priteista 1 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo ir po 500 Lt išlaikymo). Ieškovė pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patyrė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 72, 71), atsakovas – 735 Lt (31, 92–94). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 320 Lt, o atsakovui iš ieškovės 147 Lt. Šios sumos įskaitytinos ir ieškovei iš atsakovo priteistina 173 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinio suma sudarė 8 900 Lt, t. y. 1 700 Lt išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas ir 7 200 Lt už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis (CPK 85 str. 1 d. 1, 3, 10 p.), todėl žyminis mokestis už ieškinį sudaro 267 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), kurio 80 proc., t. y. 214 Lt, valstybei privalo sumokėti atsakovas (CPK 96 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“.
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. S. 173 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. S. ir 214 Lt žyminio mokesčio valstybei.