Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. vasario 6 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. J. bausmę atlieka pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 3 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam J. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų materialių lygtinio paleidimo sąlygų.Nuteistasis J. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. vasario 6 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad jis atitinka visus įstatyme numatytus lygtiniam paleidimui būtinus formalius reikalavimus, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (sumažėjo nuo 66 iki 40 balų), jis nėra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, kaip ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių. Teismas taip pat nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis dėl dažnesnio lygtinio paleidimo taikymo, tokiu būdu sumažinant žalingą ilgo kalinimo poveikį. Labai svarbu tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. nutartyje yra konstatavęs, kad minėtų rekomendacijų laikytis privaloma.Skunde taip pat pažymima, kad J. J. pataisos namuose mokosi, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta ir dėl savo elgesio išgyvena. Nors nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau bausmės atlikimo metu už psichoaktyvių medžiagų vartojimą baustas nebuvo. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi, taip pat bus įdarbintas, sieks sukurti šeimą ir gyventi pozityvų gyvenimą, kadangi jo požiūris į gyvenimą yra visiškai pasikeitęs. Nuteistojo J. J. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei (40 balų). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ši rizika nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo yra sumažėjusi 16 balų (buvo 66 balai), tačiau tokį mažėjimą lėmę veiksniai ir priežastys socialinio tyrimo išvadoje nenurodyti. Todėl įvertinus tai, kad iš minėtų 40 balų net 37 balai yra kintantys (priklausomai nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis), taip pat atsižvelgus į J. J. elgesį bausmės atlikimo metu, minėtas pokytis tikrai neatspindi nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Apygardos teismas pažymi, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama ne vien tik pagal minėtos rizikos vertinimo rezultatus, bet ir vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Šiuo atveju abejonių pakankama J. J. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – problemų dėl išsilavinimo, galimybės įsidarbinti ir alkoholio vartojimo, taip pat gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir emocinės gerovės, įtaka jo elgesiui. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju jis turės darbą laisvėje (bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, be to, atkreiptinas dėmesys, kad iki bausmės atlikimo nuteistasis yra įgijęs tik 6 klasių išsilavinimą, pataisos įstaigoje šiuo metu mokosi 7 klasėje, specialybės neturi, laisvėje nedirbo ir pataisos įstaigoje iniciatyvos įsidarbinti nerodė, todėl darbinių įgūdžių neturi, be to, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad jis neturi įgūdžių galimoms finansinėms problemoms spręsti. Esant šiems duomenims, apygardos teismas sprendžia, kad minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys, susijęs su įsidarbinimo ir lėšų tvarkymo problemomis, jam nustatytas pagrįstai.Dėl J. J. nustatyto kito riziką nusikalsti didinančio veiksnio, susijusio su ankstesniu jo gyvenimo būdu (jį veikė asocialios grupės įtaka), pripažintina, kad šis veiksnys yra statiškas, tačiau korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas jo elgesys bausmės atlikimo metu. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad J. J. bausmės atlikimo elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tai yra laikėsi jam nustatytų elgesio taisyklių (BVK 12 straipsnio 1 dalis), tačiau išskirtinai pozityviu elgesiu nepasižymėjo ir skatintas nebuvo. Be to, jis, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, palaiko neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir nepagrindžia išvados dėl esminių jo mąstymo (nusikalstamo elgesio analizės aspektu) pokyčių.Nagrinėjamu atveju taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kad sunkus nusikaltimas, už kurį J. J. šiuo metu atlieka bausmę, padarytas jam apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis suvokia, kad jo nusikalstamą elgesį lėmė apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau duomenų, kad jis būtų lankęs elgesio pataisos programas, kurios paskatintų jį išlaikyti motyvaciją nevartoti psichoaktyvių medžiagų ir jam išėjus į laisvę, nėra. J. J. skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, neįvertino jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinančių veiksnių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti riziką mažinantys veiksniai – specialybės, darbinių įgūdžių turėjimas, taip pat kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas bei nusiteikimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, prieštarauja jau aptartiems kitiems bylos duomenims, todėl jais nesivadovautina.Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis J. J. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos materialios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo J. J. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.