Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2; 2.6.1.3.1; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.11; 2.6.10.5.2.14; 2.10.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13

2020 m. lapkričio 4 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams J. B., O. B. ir R. B. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. G. ieškinyje teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. B., O. B. ir R. B. 75 068,81 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Karvidėje ieškovas laikė galvijus, šieno bei šiaudų rulonus ir kitus daiktus. 2018 m. liepos 19 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė ieškovui priklausanti karvidė, joje buvę 200 vnt. rulonų šieno, 100 vnt. rulonų šiaudų bei nugaišo vienas galvijas. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35735-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje (tyčinio turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu), padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad gaisrą sukėlė nepilnamečiai vaikai D. M. ir L. B.. Kadangi D. M. ir L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo po trylika metų, jie negalėjo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o ieškovui išaiškinta teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Už L. B. padarytą žalą turi atsakyti jo mama J. B., duomenų apie L. B. tėvą nėra. Už D. M. padarytą žalą turi atsakyti jo globėjai O. B. ir R. B.. Nepilnamečių vaikų D. M. ir L. B. neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymo draudžiamų veiksmų atlikimu (sąmoningas gaisro sukėlimas), o atsakovų, kaip nepilnamečių vaikų tėvų ir globėjų, įstatymuose nustatytų pareigų neįvykdymu (neteisėtas neveikimas). Dėl nepilnamečių vaikų D. M. ir L. B. atliktų įstatymo draudžiamų veiksmų (sąmoningas gaisro sukėlimas) bei atsakovų įstatymuose nustatytų pareigų neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) ieškovui buvo padaryta 75 068,81 Eur turtinė žala – 70 732,81 Eur faktiškos sąnaudos, reikalingos fermos (karvidės) atstatymui, šieno rulonai (200 vnt.), kurių bendra vertė yra 3 000 Eur, šiaudų rulonai (100 vnt.), kurių bendra vertė yra 1 000 Eur, galvijų prieaugis (1 bulius), kurio vidutinė rinkos kaina 336 Eur. Tarp nepilnamečių vaikų D. M. ir L. B. atliktų įstatymo draudžiamų veiksmų (sąmoningo gaisro sukėlimo) ir ieškovui kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tarp atsakovų, kaip nepilnamečių vaikų tėvų ir globėjų, įstatymuose nustatytų pareigų neįvykdymo (neteisėto neveikimo), t. y. netinkamo nepilnamečių vaikų auklėjimo ir priežiūros, ir ieškovui kilusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovų kaltė yra preziumuojama.

Atsakovė J. B. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad nesutinka su teiginiu, jog karvidėje gaisrą sukėlė nepilnamečiai vaikai D. M. ir L. B.. Dėl 2018 m. liepos 19 d. gaisro ieškovui nuosavybės teise priklausančioje karvidėje Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35735-18, kuris 2018 m. spalio 29 d. nutarimu nutrauktas. Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kadangi asmenys, nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, o kaip matyti iš nutarimo aprašomosios dalies, jame yra pateikta tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų suvestinė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi galimi procesiniai veiksmai ir net nebuvo stengiamasi gauti atsakymų į visus iškilusius klausimus ar pašalinti akivaizdžius prieštaravimus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apsiribota tik su gaisru susijusių asmenų nustatymu ir konstatavus, kad visi su gaisro kilimu galimai susiję asmenys yra nesulaukę amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti 2018 m. liepos 19 d. kartu su D. M. ir L. B. buvęs E. G. ir mažametis asmuo vardu T.. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. ir L. B. parodymai dėl gaisro kilimo priežasčių yra kardinaliai priešingi, siekiant nustatyti, kas konkrečiai sukėlė gaisrą, šių asmenų apklausa buvo būtina. Iš L. B., D. M. ir E. G. susirašinėjimo, kuris yra užfiksuotas antstolio A. B. 2019 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, matyti, kad L. B. nepadegė ieškovui priklausančių karvidžių, bet yra tiesiog apkalbamas. L. B. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti laikomi ieškovo patirtos žalos priežastimi, o ieškovas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Atsakovė O. B. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad 2018 m. spalio 29 d. nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, esanti tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų suvestinė aiškiai parodo, jog nutraukiant ikiteisminį tyrimą taip ir nebuvo išsiaiškinta, kas yra tikrasis gaisro sukėlėjas. Ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir nuodugniai, atliktų veiksmų negalėjo užtekti kategoriškoms išvadoms dėl nusikalstamos veikos galimo padarymo. Ieškovas, įrodinėdamas D. M. neteisėtus veiksmus, remiasi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, daugiau jokių rašytinių įrodymų nepateikia. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei ikiteisminio tyrimo medžiaga neturi prejudicinės galios, todėl šis nutarimas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų mažamečių vaikų apklausų matyti, kad L. B. ir D. M. parodymai kardinaliai skiriasi, mažamečiai vaikai kaltę verčia vienas kitam. Tai, kad karvides, tikėtina, galėjo padegti L. B. rodo ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų (D. M., L. B., M. G.) metu nurodytos aplinkybės. Kaip matyti iš nurodytų liudytojų apklausos protokolų, L. B. jau ir anksčiau galimai norėjo karvidę padegti ir buvo išdaužęs karvidės langus. Pateikiamos aplinkybės rodo, kad gaisrą karvidėse sukelti galėjo L. B., o D. M. gaisro dieną tik leido laiką kartu su L. B., tačiau jokių neteisėtų veiksmų neatliko. 2018 m. liepos 19 d. pirminėje apklausoje D. M. prisipažinimas Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam inspektoriui R. P., kad būtent jis padegė karvidę, o L. B. tik buvo kartu su juo, yra paneigiamas liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. D. M. buvo įbaugintas L. B. ir išsigandęs, kad L. B. gali jį sužaloti, prisipažino sukėlęs gaisrą. Taip pat šis D. M. prisipažinimas yra padarytas tą pačią gaisro dieną, vėlų vakarą tarp 22:00 – 02:00 val., kai abu mažamečiai vaikai buvo surasti jiems nepažįstamų asmenų (priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus) ir atvesdinti prie policijos pareigūnų transporto priemonių bei apklausti. Tokiu vėlyvu paros metu apklausiamas D. M. buvo išsigandęs ir pasimetęs, būtent šis jo pateiktas prisipažinimas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, kuriuo yra grindžiama mažamečio D. M. kaltė. Be to, atsakovės nuomone, dėl karvidėje įvykusio gaisro yra kaltas ir pats ieškovas. Tiek 2018 m. spalio 29 d. nutarime, tiek 2018 m. liepos 26 d. liudytojo apklausos protokole yra nurodyta, kad ieškovo ūkinis pastatas nėra aptvertas tvora, nėra įrengta signalizacija, turtas nėra apdraustas. Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad prie karvidės buvo pastatytos kopėčios. Tikėtina, kad kopėčios buvo pastatytos ir paliktos paties ieškovo. Akivaizdu, kad pats ieškovas nesirūpino savo turto apsauga ir sudarė galimybes bet kokiems asmenims laisvai pateikti į karvides, kuriose, pagal ieškovo teiginius, buvo laikomas ne tik šienas ir šiaudai, bet ir gyvuliai. Karvidė prieš gaisrą nebuvo ieškovo prižiūrima, ji buvo apgriuvusi, stogas kiauras, vieni įėjimai į karvidę užmūryti, o kiti palikti atviri, karvidė nėra aptverta, aplink karvidę esanti pieva yra apaugusi žolėmis ir medžiais. Ieškovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad naudojamame pastate (karvidėje) nebūtų sukeltas gaisras. Negalima atmesti ir tikimybės, kad gaisras karvidėje galėjo kilti ne vien dėl mažamečių vaikų veiksmų, bet ir dėl netinkamos savininko priežiūros, t. y. dėl ieškovo aplaidumo rūpinantis karvide, jos konstrukcijomis bei medžiagų kokybe (pvz., 1967 metais dengto stogo danga buvo itin nusidėvėjusi, kai kuriose vietose atplyšusi, stogas kiauras). Ieškovo pateiktoje UAB „Skena“ ekspertizės išvadoje ir lokalinėse sąmatose pateikiami skaičiavimai ir ieškovui nuosavybės teise priklausančios karvidės remonto darbų ir medžiagų sąrašas tam, kad ieškovui būtų sukurta ir įrengta nauja karvidė, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad šis turtas gaisro kilimo metu buvo akivaizdžiai nusidėvėjęs. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad karvidėje gaisro metu tikrai buvo šieno ir šiaudų rulonai, galvijas, o jeigu ir buvo, nėra aišku, kokia tiksli jų vertė.

Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir O. B. santuoka. Jis nėra matęs D. M. daugiau nei šešerius metus. Atsakovė O. B. viena globoja D. M., taip pat viena disponuoja jam mokamu priteistu išlaikymu bei kitomis išmokomis. Taigi tik O. B. yra atsakinga, kad netinkamai auklėjo bei prižiūrėjo savo globotinį, bei dėl ieškovui atsiradusios žalos. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, neobjektyviai ir paviršutiniškai. Sprendimas priimtas nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes bei nepašalinus visų prieštaravimų. Ikiteisminio tyrimo byloje net nebuvo pateiktas aktas dėl kilusio gaisro, kuriame būtų nurodoma labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis. Ieškovui priklausančios karvidės nebuvo aptvertos tvora, apleistos, į jas lengvai ir netrukdomai galėjo patekti pašaliniai asmenys. Pirminius parodymus iš D. M. ir L. B. išgavo Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius R. P., kuris nėra specialiai apmokytas apklausinėti mažamečius vaikus. Be to, ši pirminė mažamečių apklausa vyko nedalyvaujant nei jų įstatyminiams atstovams, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Šakiuose) specialistams. Jie buvo išsigandę ir pasimetę, kai juos (duomenys neskelbtini) miestelyje surado jiems visiškai pašaliniai asmenys. Jokių kitų neginčytinų įrodymų, kad tai buvo tyčinis padegimas, byloje surinkta nebuvo. Nutraukus ikiteisminį tyrimą byloje, medžiaga nebuvo perduota spręsti nepilnamečių tėvų administracinės atsakomybės klausimo, taigi nėra pagrindo išvadai, kad mažamečių įstatyminiai atstovai netinkamai augino bei prižiūrėjo savo mažamečius vaikus. Ieškovas neteisėtus D. M. veiksmus grindžia būtent ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje. Šiuo atveju taip pat privalo būti nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė tėvų (globėjų) valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs priešingos teisei veikos padarymą.

Ieškovas M. G. dublike nesutinka su atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas R. B. nepateikė jokių duomenų, kad D. M. globa yra pasibaigusi ar kad jis yra atleistas nuo D. M. globėjo pareigų. Karvidė nebuvo apleista, ieškovas ją naudojo laikyti galvijus bei sandėliuoti galvijų pašarą, kuris per gaisrą buvo sunaikintas. Pagal pačių nepilnamečių vaikų D. M. ir L. B. paaiškinimus, jie į karvidės vidų pateko kopėčiomis užlipę į antrą aukštą, todėl, darytina išvada, kad tvora nepilnamečių vaikų nebūtų sulaikiusi. Sutiktina, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga neturi prejudicinės galios, tačiau ieškovas pagrįstai ja remiasi kaip rašytiniais įrodymais. Atsakovai turėjo teisę ikiteisminio tyrimo metu skųsti, jų manymu, nepagrįstus sprendimus, taip pat reikalauti atlikti papildomus veiksmus ir pateikti informaciją, įrodymus. Ieškovo pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad buvo atsižvelgta į karvidės nusidėvėjimą. Šieno ir šiaudų rulonai yra pagaminti ieškovo ūkyje, todėl šių daiktų įsigijimo dokumentų nėra, jų pagaminimą patvirtina pateikta PVM sąskaita-faktūra bei įrodinės liudytojų parodymais. Šieno ir šiaudų rulonų kaina nustatyta pagal atsitiktinių skelbimų apie jų pardavimą duomenis, o kritusio galvijo – pagal skelbiamą galvijų supirkimo kainą.

Atsakovė J. B. triplike nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo atlikimo, nei nutarimo priėmimo faktas niekaip neįrodo neteisėtų L. B. veiksmų ir jo kaltės dėl žalingų pasekmių atsiradimo. Būtent ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau jis to nepadarė.

Atsakovė O. B. triplike nurodo, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų negali būti konstatuojama tai, kad dėl karvidėse kilusio gaisro yra kaltas D. M.. Tai, kad atsakovė neskundė ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų, nereiškia, kad ji sutiko su šiais sprendimais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais veiksmais. Nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, esanti tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų suvestinė aiškiai parodo, jog nutraukiant ikiteisminį tyrimą taip ir nebuvo išsiaiškinta, kas yra tikrasis gaisro sukėlėjas. Nutarime yra surašytos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurių realumas nėra patikrintas. Ieškovas nevykdė pareigos tinkamai rūpintis karvide, nebuvo įrengęs priešgaisrinės sistemos, karvidėse nebuvo jokių gaisro gesinimo priemonių. Nustatinėjant, kokia buvo tikroji karvidės vertė iki gaisro, būtina atsižvelgti ne vien į tai, kad karvidės nusidėvėjimas yra 65 %, bet ir į nekilnojamojo turto registre užfiksuotą karvidės rinkos vertę. UAB „Skena“ atliktuose skaičiavimuose visiškai nėra atsižvelgta į tai, kad karvidės fizinė būklė sugadinimo metu buvo itin prasta, o karvidės rinkos vertė buvo tik apie 4 600 Eur. Apskaičiuojant ieškovo patirtus nuostolius dėl karvidėje įvykusio gaisro išlaidų (kaštų) metodu visas karvidės stogo atkūrimo sąnaudas būtina proporcingai mažinti karvidės nuvertėjimui.

Atsakovas R. B. triplike nurodo analogiškas kaip ir atsiliepime į ieškinį aplinkybes.

Ieškovas M. G. paaiškino, kad gaisro naktį buvo įvykio vietoje ir toje vietoje buvo nepilnamečiai vaikai L. B. ir D. M.. Jie sakė, kad padegė tvartą tyčia, bandė padegti du kartus – pirmą kartą nepavyko, o antrą kartą pavyko. Paklausus, kodėl norėjo padegti, nepilnamečiai sakė, kad tai padarė tyčia. L. B. nurodė, kad degtuką metė D. M.. Pokalbyje dalyvavo ir pats D. M., jis tik linktelėjo galva, verkė. Taip pat kartu buvo R. P., O. B., policijos pareigūnai. Ant tvarto buvo sukrautas šienas, šiaudai, buvo sausi ir užsidegė visas tvartas nuo to. Sudegė 1 000 kv. m tvarto, kitą dalį tvarto pavyko išgelbėti, sudegė visas stogas, liko tik karkasas vienoje pusėje, įtrūko kelios stogo gelžbetoninės plokštės, mūrinės sienos nenukentėjo. Plokščių nekeitė, stogas buvo uždėtas laikinai, žemesnis negu turėtų būti, todėl pastato neina panaudoti pagal paskirtį, nėra antro aukšto (daržinės), stogas uždėtas tam, kad nebėgtų vanduo, kad būtų kur laikyti gyvulius. Pastatas nėra atstatytas, tik uždėtas laikinas skardinis stogas. Pastatas, galvijas draustas nebuvo, teritorija aptverta nebuvo, neužrakinta. Buvo vykdomi statybos darbai, mūryta siena, todėl nespėjo išnešti pastolių, kopėčių. Iš karto po gaisro nebuvo atstatytas visas pastatas, kad jis galėtų funkcionuoti, dėl finansinių priežasčių. Šiaudai šiuo metu sukrauti ant žemės, šienas uždengtas plėvele lauke, kadangi nebėra galimybės laikyti tvarto antrame aukšte. Pastatas puikiai tarnavo, buvo galima laikyti šiaudus, šieną, vaizdas jo galbūt ir nekoks, vietose per stogą bėgo vanduo, bet stogas buvo suremontuojamas tose vietose, kur bėgdavo, pastato stovis atitiko reikalavimus, pašarai negesdavo. Prie stogo remonto po gaisro darbų daugiausiai dirbo tėtis, jis pats tik atveždavo medžiagas, užkeldavo su krautuvu. Jis kaip ūkininkas veda buhalterinę apskaitą, tačiau ar laikino stogo išlaidos atsispindi buhalterijoje nežino, buhalteriją veda buhalterė. Gaisro dieną nuo stogo buvo nukritę pora šiferio lapų, per kur bėgo vanduo, buvo tvarkoma ta siena, dėl ko ir liko kopėčios, liudytojai matė, kad nepilnamečiai įlipo per tą vietą į karvidę. Skliaute iš abiejų pusių buvo skylės tam, kad būtų galima pakrauti šieną. Laikinas, o ne naujas stogas buvo uždengtas dėl finansų, naujas stogas labai brangus, o vanduo į vidų bėga, reikia laikyti gyvulius, todėl reikėjo laikinai uždengti. Šienas buvo nupjautas jo paties laukuose, sugrėbtas ir suvežtas, pirktos tik presavimo paslaugos. Gaisro dieną pastate buvo 17-19 bulių, vieno nepavyko išvaryti. Pastato (karvidės) pirkimo kainos negali nurodyti, kadangi vienu metu buvo pirkta ir daugiau pastatų.

Ieškovo atstovas adv. D. R. prašo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaiko ieškinyje ir bylos nagrinėjimo eigoje nurodytus reikalavimus bei argumentus, jo manymu, ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas. Nėra ginčo, kad kilo gaisras ir sudegė karvidė, joje buvo 200 šieno ir 100 šiaudų rulonų, nugaišo vienas galvijas. Gaisrą sukėlė nepilnamečiai vaikai L. B. ir D. M., tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl ieškovas dėl žalos atlyginimo turėjo kreiptis civilinio proceso tvarka ir jos pagrindimui kreipėsi į UAB „Skena“ dėl nuostolių nustatymo. Pateikta sąmata patvirtina, kokis sąnaudos reikalingos tam, kad būtų atstatytas sudegęs pastatas iki buvusios padėties. Kadangi pastatas buvo nenaujas, paskaičiuojant nuostolius buvo pritaikytas 65 proc. atstatymui reikalingų medžiagų nusidėvėjimas. Mano, kad nėra jokių abejonių dėl atsakovų atsakomybės pagrindo, o atsakovai nenuginčijo UAB „Skena“ atlikto paskaičiavimo, todėl teismas turėtų remtis šia sąmata. Tai, kad ekspertai nustatė, jog pastato rinkos vertė iki gaisro 4 800 Eur, o po – 4 000 Eur, tokia išvada neturi nieko bendro su žalos atlyginimo klausimu, nes už 800 Eur nebūtų galima atlikti būtinų darbų. Ieškovas po gaisro turėjo imtis skubių priemonių, tačiau, kadangi reikėjo didelės pinigų sumos, jis ėmėsi tik tų priemonių, kad pastatas galėtų funkcionuoti. Ieškovas panaudojo savo medieną ir pastatė karkasą, kad galėtų uždengti stogą, tačiau šios išlaidos nėra nuostolių dydį pagrindžiantys įrodymai, todėl jų ir neteikė. Mano, kad žalos dydžiui neturi reikšmės tai, kad teritorija nebuvo aptverta, pastatas neapdraustas, nes žala atsirado dėl tyčinių veiksmų, o ne dėl ieškovo neatsargumo. Pažymi, kad ieškovas patyrė ir kitų nuostolių tokių, kaip negautos pajamos, valymo darbų, laikinų konstrukcijų įrengimo išlaidos, neturtinė žala, kurių neprašo priteisti. Ieškovas ruošiasi atlikti UAB „Skena“ išvadoje nurodytus darbus.

Atsakovė J. B. prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti, paaiškino, kad nors jos sūnus L. dalyvavo sukeliant gaisrą, tačiau jis nekaltas. Ji gyvena Vokietijoje, o L. tuo metu buvo pas senelį Lietuvoje. Jai buvo pranešta apie gaisrą, todėl ji negaišdama grįžo į Lietuvą. L. pasakojo, kad susitiko su E. (G.), vėliau sutiko M. ir nuvažiavo parūkyti prie fermų, E. liko ant gatvės, o L. su M. prie pastato rūkė, M. užsilipo ant kopėčių, L. juokais pasakė, kad padegam, tačiau, ar M. degantį degtuką numetė, nematė, bet netrukus pamatė dūmus ir šokę ant dviračių išvažiavo į (duomenys neskelbtini). E. išsigandęs anksčiau atsiskyrė, o L. su M. grįžo pas L. senelį, kur M. pasiprašė pernakvoti. Vėliau seneliui užmigus jie grįžo į miestelį ir buvo sugauti, o M. apklausiamas prisipažino, kad jis padegė, o degtukus išmetė prie ambulatorijos. L. nelaikė savęs kaltu, vėliau rodė žinutę telefone, kurią atsiuntė E. ir kurioje M. prašė sakyti, jog padegė L.. Matė, kad karvidės kaip ir atstatytos, stogas uždengtas skarda, šalia statomas priestatas sujungtas su nauju stogu, atrodo, kad pastatu naudojamasi.

Atsakovės J. B. atstovas advokatas M. S. prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškovas neįrodė atsakovės sūnaus L. neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų kilęs gaisras, taip pat neįrodė žalos dydžio. Atsakovės sūnus L. nenumetė degančio degtuko į šieną, o J. B. gavusi informaciją apie gaisrą, elgėsi atsakingai, nes tuoj pat grįžo į Lietuvą, pabandė viską išsiaiškinti. Kadangi ji ir L. turėjo grįžti į Vokietiją, pati kreipėsi į policiją ir todėl buvo surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad M. parašė žinutę E. (G.), kurioje prašė pameluoti, kad padegė L., todėl galima teigti, kad neteisėtus veiksmus atliko M.. Mano, kad J. B. ir L. B. parodymai nuoseklūs ir nesikeitė nuo pat pradžios, todėl jais galima remtis, o liudytojos R. parodymai vertintini atsižvelgiant į tai, kad ji dirba pas ieškovo tėvą ir artimai susijusi su ieškovo šeima. Mano, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis faktiškai rodo tik jo siekį praturtėti, nes sąmatoje nurodyti darbai neaišku, ar bus atliekami, o ekspertizės aktas patvirtina, kad prašoma priteisti žala bent 15 kartų viršija turto rinkos vertę. Liudytojai patvirtino itin prastą pastato būklę. Ieškovas neteikia įrodymų dėl jau atliktų darbų vertės, nors stogas jau įrengtas ir yra tinkamas, o ne laikinas, be to, prie jo prijungiant įrengta stoginė, sutvarkytas ir gretimas pastatas. Taigi gavęs pinigus ieškovas panaudos ne šiems tikslams. Mano, kad sąmatoje nurodyta remonto išlaidų suma yra nepagrįsta ir neprotinga. Žala grindžiama sąmata, tačiau nėra aišku, ar toks atstatymas ekonomiškai tikslingas, naudingas, atstatyti į buvusią būklę apskritai nėra įmanoma. Žalos dydis yra nepagrįstas ir šioje situacijoje tik bandoma užsidirbti. Pastatas blogos būklės ir jam (jo daliai) nukentėjus yra bandoma gauti lėšų, kurios yra didesnės už viso pastato vertę. Turi būti balansas tarp pastato vertės ir jo atstatymo išlaidų, ekonominis pagrindimas.

Atsakovė O. B. paaiškino, kad D. M. neprisipažino dėl gaisro sukėlimo. Įvykio metu ji tik pasiėmė vaiką ir už tai pasirašė, apklausa prie jos nebuvo vykdoma. D. M. buvo apklausiamas tyrėjų vėliau, su psichologe, jis atsakomybės neprisiėmė. D. M. parodė, kad L. B. paprašė jo degtukų prisidegti cigaretę, pasiėmė du degtukus, prisidegė cigaretę ir metė. R. B. su D. M. nebendravo, nesirūpino. Pastatas senas, stoge buvo skylė, per kurią kraudavo rulonus, kopėčios stovėjo visada. Gyvulių pastate nepastebėjo, durys laikomos plačiai atidarytos.

Atsakovės O. B. atstovė adv. N. K. prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad palaiko atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytus argumentus ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta neišsiaiškinus kaltų asmenų, todėl būtina nustatyti kaltus dėl gaisro asmenis. Mano, kad D. M. nekaltas dėl gaisro, o galimai kaltas L. B.. D. M. teismo posėdyje parodė, kad L. pasiūlė nuvažiuoti į fermas, pirmas ant kopėčių užlipo L. ir prisidegęs cigaretę degtuką numetė ant šieno. Po įvykio buvo pas L. senelį ir, kadangi D. M. neturėjo telefono, paprašė L. telefono, tuomet galimai ir liko jo prisijungimo duomenys, kuo vėliau buvo pasinaudota ruošiantis galimai gynybai su advokato pagalba, pateikiant M. žinutę, siųstą E. G., dėl pamelavimo apie gaisro kaltininką. Atkreipia dėmesį, kad L. B. ir E. G. yra draugai nuo vaikystės, o L. parodymai nėra nuoseklūs. Taip pat mano, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Ieškovas remiasi UAB Skena“ išvada, tačiau paskaičiavimas atliktas pagal projektą, kurio byloje nėra, sąmatoje nurodyti darbai, kurie nėra susiję su stogo atstatymu (pvz. valymo darbai), nurodytos perdengimo plokščių montavimas, tačiau jos nebuvo ir faktiškai nebus keičiamos, didelę paskaičiuotų lėšų dalį sudaro darbo jėgos išlaidos. Be to, stogas jau įrengtas ir jis nelaikytinas laikinu, nes šalia pakeisto stogo yra prijungta stoginė, pakeistas ir greta esančio kito pastato stogas, tačiau ieškovas neteikia jokių tai patvirtinančių įrodymų ir tai rodo, kad ieškovas pastato neatstatinės ir neturės sąmatoje nurodytų išlaidų. Reikia įvertinti ir tai, kad stogas iki gaisro buvo supuvęs, dengtas šiferiu, nebuvo apšiltintas, o pats pastatas prastos būklės ir dėl savo būklės nedraudžiamas. Taip pat mano, kad ieškovas neįrodė žalos ir dėl šieno, šiaudų rulonų praradimo, galvijo kritimo, nes turėjo būti pateikti konkretūs įrodymai, ūkio apskaitos duomenys, kiek ūkyje buvo šieno, šiaudų, duomenys apie atliktų darbų juos paruošiant apmokėjimo. Ieškovo pateikti įrodymai apie kritusį galviją netinkami, nes juose nurodyta kita gyvulių laikymo vieta, gaišena išvežta taip pat ne iš fermų.

Atsakovas R. B. paaiškino, kad su D. M. po santuokos nutraukimo artimo ryšio nepalaikė apie 6-7 metus, apie gaisro aplinkybes sužinojo tik iš facebook‘o, O. B. jo apie įvykį neinformavo.

Atsakovo R. B. atstovė adv. R. M. prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pritaria atsakovų atstovų išsakytai pozicijai. Mano, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga nesudaro pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, nėra duomenų, kad žala ieškovui buvo padaryta bendrais veiksmais ir kyla solidari atsakomybė. Vertinant vaikų parodymus, reiktų atsižvelgti į tai, kad L. B. turėjo tam tikrą pranašumą, kadangi jo motina J. B. jau buvo konsultuojama advokato, ji galėjo apskųsti nutarimą, o jos atstovaujamasis net nežinojo apie priimtą nutarimą. L. liepė D. M. sakyti tiesą, todėl jis ir prisipažino, be to, būtent L. išsakė mintį, kad reikia padegti, todėl labiau tikėtina, kad galimai jis ir padegė, o E. G. yra artimas L. draugas, dėl ko galimai ir davė jam naudingus parodymus. Jei D. veiksmai ir būtų pripažinti neteisėtais, tai R. B. negali prisiimti atsakomybės už jo neprižiūrą, kadangi jis kartu negyveno ir negalėjo daryti jokios įtakos vaikui ir jo elgesiui

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui M. G. nuosavybės teise priklauso pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas indeksu 2Ž1/p), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 10-11). Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus R. P. 2018 m. liepos 23 d. tarnybinis pranešimas (e. b. t. 1, b. l. 20), 2018 m. liepos 19 d. aktas Nr. 72 dėl kilusio gaisro (e. b. t. 1, b. l. 19), Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. 2018 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas (e. b. t. 1, b. l. 21) patvirtina, kad 2018 m. liepos 19 d. karvidės pastate nurodytu adresu kilo gaisras, sudegė stogas, ant tvarto perdangos degė šieno ir šiaudų rulonai, fermos viduje rastas negyvas mėsinis jautis. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros Šakių rajono policijos komisariate 2018 m. liepos 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35735-18 pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl pastatų padegimo, kuris 2018 m. spalio 29 d. nutarimu buvo nutrauktas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad gaisrą sukėlę nepilnamečiai D. M. ir L. B. nusikaltimo padarymo metu buvo 13 metų amžiaus, t. y. dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galima atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kai pagal šį straipsnį atsako asmenys, kuriems yra suėję 14 metų (e. b. t. 1, b. l. 23-25). 2005 m. vasario 2 d. gimimo įrašas Nr. 26 (e. b. t. 1, b. l. 13) patvirtina, kad L. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina – atsakovė J. B., duomenų apie tėvą nėra. 2005 m. rugsėjo 22 d. gimimo įrašas Nr. 214 (e. b. t. 1, b. l. 14) patvirtina, kad D. M. gimė (duomenys neskelbtini), motina – V. V., tėvas R. M.. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija (e. b. t. 1, b. l. 16) patvirtina, kad 2006 m. birželio 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu D. M. buvo nustatyta globa, globėjais paskirti O. ir R. B., po globėjų skyrybų berniukas liko gyventi su O. B.. Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimas (e. b. t. 1, b. l. 71-75) patvirtina, kad buvo nutraukta R. B. ir O. B. santuoka, taip pat patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. R. B. 2012 m. gruodžio 12 d. sudarė santuoką su L. J. (e. b. t. 1, b. l. 76).

Dėl atsakingų asmenų už gaisro metu padarytą žalą nustatymo

Ieškovas M. G. pareikštu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš nepilnamečių vaikų L. B. ir D. M. įstatyminių atstovų – L. B. motinos J. B. ir D. M. globėjų O. B. ir R. B. – 75 068, 81 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas tėvų ar globėjų deliktine atsakomybe už nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Teismui nustačius asmens neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Tėvų (globėjų) netiesioginė atsakomybė yra tiesiogiai susijusi su vaikų neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą, nustatymu, todėl tik nustačius, kad nepilnamečiai vaikai iki 14 metų amžiaus atliko neteisėtus veiksmus, gali būti svarstoma dėl tėvų (globėjų) civilinės atsakomybės už dėl tokių veiksmų atsiradusią žalą.

Aukščiau nurodyti įrodymai, patvirtinantys kilusio gaisro aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad gaisras kilo ir žala ieškovui buvo padaryta dėl tyčinių nepilnamečių vaikų L. B. ir D. M. veiksmų – padegimo. Esminis ginčas tarp nepilnamečių vaikų įstatyminių atstovų kilo dėl to, kuris iš vaikų (arba abu) atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius gaisrą ir padariusius žalą ieškovui, taip pat dėl jų solidarios atsakomybės galimumo.

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-388/2008).

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010).

Remiantis nurodyta teismų praktika, nustatant nepilnamečių veiksmų dėl kilusio gaisro neteisėtumą, yra pagrindas konstatuoti, kad žala dėl gaisro ieškovo turtui buvo padaryta nepilnamečių iki 14 metų vaikų – L. B. ir D. M. – bendrais veiksmais. Nors bylos nagrinėjimo metu šių nepilnamečių vaikų įstatyminiai atstovai bandė įrodyti, jog neteisėtus veiksmus atliko ir pastatą padegė tik vienas iš jų – arba L. B., arba D. M., tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jie bendrai veikdami abu prisidėjo prie gaisro sukėlimo. Pirmiausia, nėra ginčo, kad abu nepilnamečiai buvo gaisro vietoje ir būtent jų veiksmų pasekmėje buvo padegtas pastatas. Kadangi bylos nagrinėjimo eigoje tiek nepilnamečio J. B., tiek nepilnamečio D. M. įstatyminiai atstovai bandė įvairiai interpretuoti surinktus įrodymus apie tai, ar L. B., ar D. M. numetė degtuką ant šieno, teisingiausia būtų remtis surinktais pirminiais duomenimis dėl kilusio gaisro, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais ir nustatytais faktais. Iš šioje medžiagoje esančio 2018 m. liepos 27 d. tyrėjos I. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad L. B. ir D. M. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektoriui R. P. prisipažino, kad padegė fermas, kad jas padegė su degtukais, kuriuos turėjo D. M. ir kuriuos D. M. išmetė prie (duomenys neskelbtini) ambulatorijos. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, jog D. M. prisipažino, kad būtent jis padegė fermas, o L. B. tik buvo kartu su juo. Tai iš dalies patvirtina ir Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektoriaus R. P. 2018 m. liepos 23 d. tarnybinis pranešimas bei liudytojais apklaustų tyrėjos I. S. ir R. P. parodymai. Abu šie liudytojai patvirtino, kad vaikai pradžioje prisipažino, kad abu padegė, o D. M. I. S. pripažino, kad būtent jis padegė fermas. Taigi patys pirminiai duomenys rodo, kad abu nepilnamečiai vaikai laikė save gaisro kaltininkais, kas rodo jų veiksmų bendrumą. Nors ikiteisminiame tyrime vėliau, t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d. apklausiant D. M., šis nurodė, kad L. B. numetė degtuką ant šieno, o 2018 m. rugpjūčio 1 d. apklausiant L. B., šis nurodė, kad uždegtą degtuką į šieną numetė D. M., vis tik labiau tikėtina, kad gaisras kilo būtent D. M. numetus degtuką. Kaip jau nurodyta, D. M. pirminiuose parodymuose tyrėjai pripažino, kad būtent jis numetė degantį degtuką į šieną, šią aplinkybę patvirtino ne tik L. B., bet tai netiesiogiai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas E. G., kuris buvo įvykio vietoje. Jis parodė, kad įvykio dieną važinėdamiesi dviračiais su L. sutiko D., L. su D. nusprendė parūkyti, todėl nuvažiavo prie fermų, jis liko prie kelio, o D. su L. buvo už kokių 5 žingsnių prie fermų. Matė, kaip D. pasilipo kopėčiomis, o po to staiga jie ėmė bėgti ir su dviračiais pasišalino, jis – taip pat, kai nutolo, atsisukęs pamatė liepsną, po kelių dienų D. parašė telefonu žinutę (susirado per Messenger programėlę), kad jis pameluotų, jog padegė L., šią žinutę jis persiuntė L.. Nors liudytojas E. G. tiesiogiai nepatvirtino matęs, kad D. numetė degantį degtuką, tačiau patvirtino svarbią aplinkybę, kad būtent D. buvo pasilipęs ant kopėčių, nuo kurių yra betarpiškas patekimas į pastogę, kurioje buvo sudėtas šienas ir šiaudai ir kur kilo gaisras. Pats D. M., apklausiamas ikiteisminiame tyrime, 2018 m. rugpjūčio 23 d. apklausoje pripažino, kad būtent jis užlipo ant kopėčių, o L. stovėjo prie pastato. Atsižvelgtina ir į tai, jog ikiteisminiame tyrime taip pat buvo nustatytas faktas, kad degtukus turėjo būtent D. M. ir būtent jis juo išmetė prie ambulatorijos bei parodė vietą, kur juos išmetė. Svarbią reikšmę turi antstolio A. B. 2019 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (e. b. t. 1, b. l. 83-94, 161-181) užfiksuota faktinė aplinkybė apie L. B. telefone Messenger programėlėje užfiksuotą informaciją apie tai, kad D. M. liepos 21 d. siuntė žinutę, kurioje nurodytas prašymas pameluoti, kad padegė L.. Taigi nurodytų faktų ir nustatytų aplinkybių visuma, o būtent nustatyti faktai, kad ant kopėčių buvo pasilipęs D. M., kad jis turėjo degtukus ir vėliau juos bandė paslėpti, kad pradžioje pats prisipažino būtent jis padegęs fermas, kad vėliau bandė paveikti E. G., kad šis pameluotų, jog padegė L., leidžia spręsti, kad gaisras kilo dėl D. M. numesto uždegto degtuko ant pastogėje esančio šieno. Vėlesni D. M., L. B. parodymai apie gaisro aplinkybes, taip pat liudytojų, nebuvusių gaisro kilimo vietoje, parodymai, bandant kitaip interpretuoti ikiteisminiame tyrime nustatytas aplinkybes, laikytini negalinčiais turėti įtakos pirminių duomenų, surinktų ikiteisminiame tyrime, teisingumo kvestionavimui.

Nepaisant to, kad buvo nustatyta, jog gaisras kilo dėl D. M. numesto degančio degtuko, L. B. veiksmai padegant pastatą taip pat pripažintini neteisėtais. Kad gaisras kilo dėl bendrų L. B. ir D. M. veiksmų, patvirtina ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės, kad L. B. jau ir anksčiau (maždaug prieš tris savaites) su E. G. buvo prie tų pačių fermų ir sakė, kad jas reiktų padegti, tą patvirtino pats L. B. apklausos ikiteisminiame tyrime metu, šias aplinkybes patvirtino ir apklaustas teismo posėdyje. Tai rodo, kad L. B. jau anksčiau turėjo tikslą padegti fermas. Šio sumanymo jis neatsisakė, o atvirkščiai, faktiškai toliau siekė jį realizuoti, todėl gaisro dieną jam su D. M. atvykus prie tų pačių fermų parūkyti, jis pakurstė D. M. padegti, ką šis ir padarė. Be to, ir tolimesni L. B. ir D. M. veiksmai rodo, kad tai buvo jų bendras veikimas, nes nuo pat pradžių jie prisipažino, kad padegė, neišskirdami ir neakcentuodami aplinkybės, kuris iš jų numetė degantį degtuką, abu save laikė prisidėjusiais prie gaisro. Akivaizdu, kad L. B. ir D. M., būdami tokio amžiaus, t. y. neturėdami 14 metų, bendraudami tarpusavio santykiuose nori atrodyti vienas kitam labiau reikšmingi, svarbūs, galintys vienas kitam padaryti tam tikrą įspūdį. Todėl L. B. pasiūlius padegti, D. M. galėjo suprasti, kad jam patikima realizuoti kito bendraamžio sumanymą ir tai laikyti jų draugystės, tam tikros bendrystės pasireiškimu. Taigi tokiame amžiuje bendraamžio pasiūlymas, paskatinimas atlikti kad ir netinkamą užduotį, kito bendraamžio galėjo būti suprastas, kaip jų draugystės, santykių bendrystės apraiška, todėl buvo realizuotas nesvarstant. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad gaisras kilo dėl abiejų nepilnamečių L. B. ir D. M. bendrų veiksmų, nes bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys.

Nagrinėjamu atveju žala, atsiradusi dėl kilusio gaisro, remiantis įstatymuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, prašoma priteisti iš nepilnamečių iki 14 metų amžiaus įstatyminių atstovų – L. B. motinos J. B. ir D. M. globėjų O. B. ir R. B..

Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 246 straipsnio 2 dalis). CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal šią įstatymo normą atsako tėvai ar globėjai, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.275 straipsnio 1 dalies nuostata, tėvų kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė tėvams nekiltų už padarytą žalą, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į jau nurodytų CK 6.248 straipsnio, CK 6.275 straipsnio 1 dalies, taip pat į CK 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, CK 3.165 straipsnio, įtvirtinančio tėvų teises ir pareigas, ir CK 3.271 straipsnio, apibrėžiančio vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, reikalavimus, yra pagrindas spręsti, kad pats nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja išvadą, jog tėvai (globėjai) neatlieka arba netinkamai atlieka savo pareigas. Taigi CK 6.275 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiksmą.

Atleisti nuo civilinės atsakomybės galima tik įrodžius išskirtines aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai ilgai negalėjo įgyvendinti savo pareigų. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Analogiškai CK 3.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Kaip jau nurodyta, nustatytas nepilnamečių vaikų žalos padarymo faktas suponuoja išvadą, jog jų tėvai (globėjai) neatliko arba netinkamai atliko nurodytas pareigas. L. B. mama J. B. ir D. M. globėja neįrodinėjo, kad jos dėl kokių nors išimtinių aplinkybių negalėjo tinkamai vykdyti vaikų priežiūros, t. y. jos savo kaltės, kuri pagal įstatymą yra preziumuojama, nepaneigė ir tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas R. B. nesutinka su ieškiniu, teigdamas, jog jis negali atsakyti už D. M. veiksmus, kadangi Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir O. B. santuoka, jis D. M. nėra matęs daugiau nei šešerius metus, atsakovė O. B. viena globoja D. M., taip pat viena disponuoja jam mokamu priteistu išlaikymu bei kitomis išmokomis, todėl tik O. B. yra atsakinga už tai, kad netinkamai auklėjo bei prižiūrėjo savo globotinį, taip pat dėl ieškovui atsiradusios žalos. Tokie atsikirtimai laikytini nepagrįstais, kadangi 2006 m. birželio 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu D. M. buvo nustatyta globa ir globėjais paskirti O. ir R. B.. Nors Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimu buvo nutraukta R. B. ir O. B. santuoka ir atsakovas R. B. 2012 m. gruodžio 12 d. sudarė kitą santuoką, tačiau šios aplinkybės pačios savaime neatleido atsakovo R. B. nuo globėjo pareigų D. M. atžvilgiu. Tai patvirtina ir atsakovės O. B. su 2020 m. rugsėjo 23 d. pateiktu prašymu pateikta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria buvo atmestas R. B. prašymas atleisti jį nuo nepilnamečio D. M. globėjo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo pareigų. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad R. B., prašydamas atleisti jį nuo globėjo pareigų, negalėjo įvardinti savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo, dėl kurių jis negalėtų atlikti globėjo pareigų, taip pat konstatuotas nepakankamas globėjo dėmesys globotiniui, nenoras vykdyti savo pareigas globotinio atžvilgiu. Todėl nėra jokio pagrindo atleisti R. B. nuo jo atsakomybės už globotinio padarytą žalą. Atvirkščiai, atsakovo R. B. pozicija, kad nutraukus santuoką su O. B. globotinis liko pas ją, o jis gyvendamas atskirai faktiškai nesidomėjo globotinio gyvenimu, nedalyvavo jo priežiūroje ir jo auklėjime tik patvirtina, kad jis nevykdė savo kaip globėjo pareigų ir jų nevykdė be jokių svarbių priežasčių.

Nepilnamečių vaikų įstatyminiams atstovas neįrodžius, kad nėra jų kaltės dėl nepilnamečių vaikų nepriežiūros, jie pripažintini atsakingais už nepilnamečių vaikų iki 14 metų amžiaus padarytą žalą. Atskiro aptarimo nereikalauja priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas, kadangi žala ieškovui atsirado kaip vaikų neteisėto elgesio – padegimo pasekmė.

Atsakovų nurodyti atsikirtimai, kad žalos dėl gaisro atsiradimui turėjo ir paties ieškovo veiksmai, atmestini. Atsakovai teigia, kad ieškovas, būdamas ūkininkas (verslininkas), kuriam keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, pats nevykdė pareigos tinkamai rūpintis karvide, o būtent, kad ieškovas nesirūpino savo turtu, jo neremontavo, nerekonstravo, tokiu būdu sudarydamas galimybes patekti pašaliniams asmenims, kad pastate nebuvo įrengta jokia priešgaisrinė sistema, pastatas neapdraustas. Jų nuomone, ieškovas šiais veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas kilti ir išplisti gaisrui ir prisidėjo prie žalos atsiradimo. Tačiau, kaip jau nustatyta, karvidėse gaisras kilo dėl nepilnamečių vaikų tyčinio padegimo ir tai yra vienintelė ir tiesioginė gaisro kilimo priežastis, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nurodytas ieškovo neveikimas prižiūrint turtą kaip nors sąlygojo gaisro kilimą. Turto būklė, jo priežiūra gali turėti reikšmės tik nustatant žalos dydį. Jokių duomenų, kad ieškovas neužtikrino priešgaisrinės apsaugos, byloje nėra surinkta, be to, tai nebuvo gaisro kilimo priežastimi, o prievolė apdrausti pastatą nėra nustatyta.

Dėl žalos dydžio

Esminis ginčas tarp šalių kyla dėl prašomos priteisti žalos dydžio. Ieškovas, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. B., O. B. ir R. B. 75 068,81 Eur turtinės žalos atlyginimą, žalos dydį dėl sudegusio pastato grindžia ieškovo M. G. užsakymu UAB „Skena“ (eksperto A. Z.) atliktos ekspertizės gaisro metu karvidės pastatui padarytos žalos nustatymo išvada (e. b. t. 1, b. l. 27-38), pagal kurią buvo paskaičiuotos sąnaudos, reikalingos šio pastato atstatymui, darbus vykdant rangos būdu. Šios sąnaudos įvertintos 105 962,37 Eur, tačiau, atsižvelgus į medžiagų nusidėvėjimą (65 %), faktiškos sąnaudos reikalingos fermos pastato atstatymui nustatytos esant 70 732,81 Eur dydžio, o darbus vykdant ūkio būdu – atitinkamai 85 114,78 Eur, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą – 54 333,16 Eur. Šių išlaidų ieškovas nurodo dar nėra turėjęs, tačiau būtent tokio dydžio žalą prašo priteisti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe; šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šios normos esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pastatas faktiškai jau yra atstatytas ir naudojamas. Tai iš dalies patvirtina byloje 2020 m. kovo 2 d. pateiktas teismo eksperto M. K. rinkos vertės ekspertizės aktas, kuriame 2020 m. vasario 12 d. atliekant objekto – pastato-karvidės 2Ž1P adresu (duomenys neskelbtini) – apžiūrą yra užfiksuota, kad stogas naujai dengiamas, stogo danga metalas. Tai patvirtina ir atsakovės O. B. atstovės 2020 m. spalio 14 d. pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad karvidės stogas jau yra apdengtas skarda. Ieškovo atstovas neneigia šio fakto, taip pat paaiškino, kad ieškovas tam panaudojo savo turimą medieną ir uždengė stogą skarda, tačiau tvirtino, kad tai tik laikinas stogo atstatymas tam, kad ieškovas pastatą galėtų naudoti pagal paskirtį. Tokią ieškovo poziciją paneigia nuotraukose matomi užfiksuoti duomenys. Iš paminėto ekspertizės akto duomenų fiksacijos matyti, kad stogo atstatymas ne laikinas, o uždengimas skarda tą taip pat paneigia. Be to, vienoje iš atsakovės O. B. atstovės pateiktų nuotraukų matyti, kad nuo naujai įrengto karvidės stogo yra padaryta ir papildoma stoginė, ją taip pat uždengiant skarda, kas rodo faktinį pastato parengimą naudojimui pagal paskirtį. Taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad pati stogo konstrukcija ir prie jos prijungta stoginė nėra tik laikinas statinys.

Nors 2018 m. liepos 18 d. akte dėl kilusio gaisro yra nurodytas 21 gelžbetoninės perdangos plokštės pažeidimas, tačiau, remiantis paties ieškovo M. G. paaiškinimais ir liudytojo ieškovo tėvo R. G. parodymais, gelžbetoninė perdanga, plokštės liko tos pačios, t. y. savininkas apsisprendė jų nekeisti ir dėl to išlaidų neturėjo. Tai rodo, kad perdangos plokščių pažeidimai, jų būklė nebuvo tokio lygio, kad būtų kėlę kokią nors grėsmę ir jas būtų buvę būtina pakeisti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog perdengimo plokštes buvo būtina pakeisti, o nepakako jas tik suremontuoti, taip pat įvertinus tai, kad ugnis gelžbetonio konstrukcijoms nurodytų sugadinimų (ištrupėjimų), fiksuotų UAB „Skena“ išvadoje, iš esmės negalėjo padaryti, net jei ir laikyti, kad ši gaisro padaryta žala perdengimo plokštėms nėra pašalinta, nebūtų jokio pagrindo remtis UAB „Skena“ išvadoje paskaičiuotomis išlaidomis, nes jas paskaičiuojant buvo įvertintas jų keitimas, o ne remontas, todėl šios išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis. Apibendrinant spręstina, kad faktiškai jau yra likviduotos gaisro pasekmės, stogas atstatytas ir pastatas parengtas naudojimui pagal paskirtį.

Nepaisant to, ieškovas neteikė realias išlaidas patvirtinančių įrodymų, o žalos dydį ir toliau įrodinėja ir grindžia UAB „Skena“ atliktais paskaičiavimais. Tačiau ieškovui jau turėjus realias išlaidas, žalos dydis negali būti nustatomas skaičiavimo būdu, naudojant atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymo būdą. Pažymėtina, kad ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti žalos dydį, tačiau neteikdamas realias išlaidas patvirtinančių įrodymų, turi prisiimti ir tokio procesinio elgesio įrodinėjimo procese pasekmes.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Ieškovo žalos dydžiui pagrįsti pateikta UAB „Skena“ išvada, ieškovui faktiškai likvidavus gaisro pasekmes ir atstačius pastatą, nelaikytina tinkamu įrodymu ne tik dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurios paneigia galimybes žalos dydį nustatyti skaičiavimo būdu, bet ir dėl to, kad tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir faktiškai reikštų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą. Kaip matyti iš pateikto teismo eksperto M. K. rinkos vertės ekspertizės akto, šis ekspertas nustatė, kad ginčo pastato rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu gaisro dieną (2018 m. liepos 19 d.), buvo tik 4 800 Eur (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis šio pastato vidutinė rinkos vertė 4 547 Eur), kai pagal UAB „Skena“ išvadą sąnaudos, reikalingos šio pastato atstatymui, darbus vykdant rangos būdu, įvertintos net 105 962,37 Eur, o atsižvelgus į medžiagų nusidėvėjimą (65 %) – 70 732,81 Eur dydžio, t. y. beveik 15 kartų viršija pastato, net jei jis būtų visiškai sunaikintas, rinkos vertę. Pažymėtina, kad pastatas statytas 1967 m., karvidės iki gaisro buvo prastos būklės, ką patvirtina nuotraukos, darytos po gaisro UAB „Skena“ atliekant apžiūrą, taip pat atsakovės O. B. pateiktos 2012 m. darytos fotonuotraukos (e. b. t. 1, b. l. 113-116). Taigi daryti tokio masto įdėjimus ir partirti tokio dydžio išlaidas (70 732,81 Eur) tam, kad būtų atstatytas 15 kartų mažesnės rinkos vertės turtas, būtu neprotinga, nesąžininga ir neteisinga. Ekspertas M. K. taip pat pateikė išvadą, kad jei ginčo pastatas būtų suremontuotas rangos būdu ir į jį būtų investuotos lėšos, nurodytos eksperto A. Z. pateiktoje išvadoje ir prie jos pridėtose lokalinėse sąmatose, tokio pastato rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu ekspertizės atlikimo dieną (2020 m. vasario 12 d.), būtų 6 300 Eur. Tai reiškia, kad UAB „Skena“ išvadoje numatytos sąnaudos (70 732,81 Eur) būtų ekonomiškai visiškai nepagrįstos, nes šios sąnaudos sukurtų tik vos 1 500 Eur pastato rinkos vertės padidėjimą (6 300–4 800). Šie argumentai visiškai paneigia galimybę nustatant žalos dydį remtis UAB „Skena“ išvada.

Atsižvelgiant į tai, ieškovui neteikus jau patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertinus, kad žalos faktas realus, teismas žalos, padarytos karvidės pastatui, dydį turi galimybę nustatyti, tik remdamasis teismo eksperto M. K. ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad karvidės rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, iš karto po gaisro (2018 m. liepos 21 d.) buvo 4 000 Eur. Taigi ieškovo ginčo pastatas dėl patirto gaisro neteko 800 Eur dydžio pastato rinkos vertės (4 800 Eur – 4 000 Eur) ir tai laikytina ieškovo žala, kuri pasireiškė jo turėto turto sunaikintos dalies vidutinės rinkos vertės netekimu.

Ieškovas taip pat prašo priteisti žalą dėl kito prarasto turto – sudegusio šieno ir šiaudų bei kritusio galvijo, nurodo, kad apdegė 200 vnt. šieno rulonų, kurių vertė 3 000 Eur, 100 vnt. šiaudų rulonų, kurių vertė 1 000 Eur, ir nugaišo mėsinis jautis, kurio vertė 336 Eur. 2018 m. liepos 18 d. akte dėl kilusio gaisro yra užfiksuota, kad gaisro metu sudegė apie 200 vnt. šieno, 100 vnt. šiaudų rulonų, rastas negyvas mėsinis jautis. Nors liudytojas R. P. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad informaciją apie šieno/šiaudų rulonus pateikė pats savininkas M. G., tačiau kartu patvirtino, kad tiksliai suskaičiuoti po gaisro buvo neįmanoma, tačiau jam vizualiai atrodė, kad galėjo būti tiek rulonų, kiek nurodė savininkas. Liudytojas ieškovo tėvas R. G. parodė, kad sudegė apie 400 šieno rulonų ir apie 200 šiaudų rulonų. Byloje pateikta 2018 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovo ūkyje buvo vykdoma šieno rulonų gamyba (e. b. t. 1, b. l. 132). Šie duomenys leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad žala nurodytam turtui ir nurodytam jo kiekiui galėjo būti padaryta. Kadangi šienas ir šiaudai nebuvo perkami iš kitų asmenų, o buvo paruošti paties ūkio, todėl ieškovas negali pateikti tiesioginių jų įsigijimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau tai nepaneigia padarytos labiausiai tikėtinos išvados dėl šio turto buvimo ir jo sunaikinimo. Dėl to, kad šieno/šiaudų rulonai buvo paruošti ieškovo ūkyje ir todėl nėra jų įsigijimo dokumentų, jų vertė gali būti nustatyta pagal rinkoje egzistavusias pardavėjų siūlomas šio turto pardavimo kainas. Byloje pateikti skelbimai patvirtina, kad šieno rulono kaina svyruoja nuo 15 iki 25 Eur (e. b. t. 1, b. l. 133-142). Todėl, nustatant žalos dydį, ieškovo nurodyta mažiausia šieno rulono kaina ­– 15 Eur laikytina pagrįsta, ir už šią ieškovui padarytą žalą priteistina 3 000 Eur (200 x 15). Analogiškai priteistinas žalos atlyginimas ir už šiaudų rulonus. Ieškovo pateikti skelbimai patvirtina, kad šiaudai buvo parduodami po 10-15 Eur už vieną ruloną (e. b. t. 1, b. l. 143-152), todėl 1 000 Eur suma už 100 vnt. šiaudų rulonų praradimą yra pagrįsta, nes ji grindžiama mažiausia pasiūlymo parduoti tokį turtą kaina.

Be duomenų, fiksuotų akte dėl kilusio gaisro apie gaisro metu kritusį galviją, kiti byloje pateikti įrodymai – ieškovo 2018 m. liepos 27 d. pranešimas apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą ir 2018 m. liepos 25 d. PVM sąskaita faktūra apie gaišenos sunaikinimą (e. b. t. 1, b. l. 153-154), patvirtina, kad ieškovas dėl gaisro padarinių prarado mėsinį galviją, kurio kaina – 336 Eur, pagrįstai nustatyta, remiantis vidutinėmis supirkimo kainomis (e. b. t. 1, b. l. 155) ir yra net šiek tiek mažesnė.

Nurodytų įrodymų vertinimo pagrindu nustatytina, kad solidariai iš atsakovų ieškovui priteistina 5 136 Eur suma (800 Eur + 3 000 Eur + 1 000 Eur + 336 Eur) gaisro metu padarytai žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 389 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovui M. G. buvo atidėtas 1 000 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybei iš ieškovo priteistinas atidėtas 1 000 Eur žyminis mokestis už ieškinį.

Ieškovas M. G. byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 1 389 Eur žyminis mokestis, 2 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, atsakovė J. B. – 1 238,85 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 800 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą, atsakovė O. B. – 2 178 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 700 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą, atsakovas R. B. – 1 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Šalių turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, be to, jos visų šalių yra panašaus dydžio, kas tik patvirtina šalių turėtų išlaidų pagrįstumą, o išlaidos už ekspertizės atlikimą taip pat laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl padalintinos tarp šalių proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovo M. G. ieškinį tenkinus 7 proc. (5 136 Eur x 100 proc. / 75 068,81 Eur), jam iš atsakovų J. B., O. B. ir R. B. lygiomis dalimis priteistina po 90,74 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo M. G. atsakovei J. B. priteistinos 1 896,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (93 proc.), atsakovei O. B. – 2 676,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (93 proc.), atsakovui R. B. – 1 116 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (93 proc.).

Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo M. G. atsakovei J. B. priteistinos 1 805,39 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, atsakovei O. B. – 2 585,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, atsakovui R. B. – 1 025,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 44,54 Eur sumą. Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovo M. G. priteistinos 41,42 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (93 proc.), o iš atsakovų šios išlaidos nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 136 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 136 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 805,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 585,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 025,26 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atidėtą 1 000 Eur žyminį mokestį ir 41,42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.