Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3227-907/2015, iškeltoje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. L. 2015-03-12 patvarkymu skundo netenkino ir jį su vykdomąja byla persiuntė teismui. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2375-883/2015 atmetė pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl eksperto nušalinimo. Tvirtino, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog antstolio paskirtas turto vertintojas neturi reikiamos kvalifikacijos turto rinkos vertei nustatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį, apeliantė (skolininkė) D. S. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2015 m. sausio 29 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo. Atskirajame skunde teigiama, kad antstolio 2015 m. sausio 29 d. patvarkymo priėmimo dieną apeliacinės instancijos teismo nebuvo išspręstas 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymo, kuriuo pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertintoju paskirta ekspertizės įstaiga IĮ „Eksperts“, teisėtumo klausimas. Tvirtina, kad antstolis savo funkcijas vykdo aplaidžiai ir siekia, kuo greičiau parduoti pareiškėjos turtą. Mano, kad jai nustatyta tvarka nebuvo suteikta informacija apie paskirtą ekspertizės įstaigą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (pareiškėjos) D. S. atskirasis skundas netenkintinas.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš esminių antstolio veiklos principų: vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises.

Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Taigi antstoliui įstatymo suteikta teisė pasitelkti ekspertą (ekspertizės įstaigą) turto rinkos vertei nustatyti.

Nagrinėjamu atveju skunde keliamas antstolio paskirtos ekspertizės įstaigos turto vertei nustatyti tinkamumo klausimas.

Visų pirma, teismas pažymi, kad įstatymas neriboja antstolio teisių, esant teisme neišspręstam ginčui dėl eksperto ar ekspertizės įstaigos, kuriai pavesta atlikti ekspertizę, tinkamumo, tam pačiam ekspertui ar ekspertizės įstaigai pavesti atlikti kito turto ekspertizę. Be to, pagal CPK 67 straipsnio 3 dalį ekspertas pirmesnis dalyvavimas nagrinėjant tą bylą nėra pagrindas jiems nušalinti.

Antra, CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šia norma nustatyta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia nustatinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl ekspertizės įstaigos IĮ „Eksperts“ nušalinimo, 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2375-883/2015 šį pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis nekilnojamojo turto vertės ekspertu paskyrė įmonę, kuri turi teisę verstis turto ar verslo vertinimo veikla, šios įmonės darbuotojas A. L. yra išlaikęs nekilnojamojo turto vertintojo egzaminą, jam išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, jis įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolio paskirtas ekspertas atitinka eksperto kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog nebaigtas procesas pagal pareiškėjos skundą dėl 2014-11-13 antstolio patvarkymo, ir antstolis tą pačią ekspertizės įstaigą skiria antrą kartą, nesudaro pagrindo abejoti eksperto nešališkumu.

Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-439-372/2015 netenkino pareiškėjos atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio A. L. veiksmų. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad antstolio paskirtas turto vertintojas IĮ „Eksperts“ yra įtrauktas į asmenų, turinčių teisę verstis turto ar verslo vertinimo veikla, sąrašą, jis atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, ir apeliantė D. S. nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti paskirtos turto vertinimo įmonės kvalifikacija, taip pat nenurodė eksperto nušalinimo pagrindų.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau išsprendė antstolio paskirtos ekspertizės įstaigos tinkamumo klausimą, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Teismas pažymi, byloje nėra pakankamai duomenų, rodančių, kad apeliantė akivaizdžiai siekė sukelti nepatogumus, trukdžius, rūpesčius, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.