Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-830-776/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
2-830-776/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09950-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Pareiškėjas
D. S.
Kreditorius
L. S., IĮ „Eksperts“
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-830-776/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09950-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 113.2.; 117.2.; 128.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys: išieškotojas L. S., IĮ „Eksperts“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512 straipsnių, numatančių antstolio veiksmų apskundimo tvarką, pagrindu pateikė antstoliui Andriui Liaškovui skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymo Nr. AN114563 dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480 panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu patvarkymu buvo paskirta jos areštuoto nekilnojamojo turto ekspertizė ir ją pavesta atlikti IĮ „Eksperts“, kurios, pareiškėjos nuomone, darbuotojų/ekspertų kvalifikacija ir patirtis nėra žinoma, viešai prieinamais duomenimis nėra galimybės nustatyti, kokie ekspertai dirba šioje įmonėje. Pareiškėjos nuomone, neaiškios kvalifikacijos ekspertai skolininkės turto vertę gali nustatyti neteisingai, tuomet skolininkė bus priversta teikti prieštaravimus dėl turto vertės, kurių pagrindu turės būti skiriama papildoma ar pakartotinė ekspertizė ir taip bus vilkinimas vykdymo procesas. Pareiškėja mano, kad antstoliui gavus žinomos turto vertinimo bendrovės vertinimą tai galėtų padėti realizuoti areštuotą skolininkės turtą už didesnę kainą, kadangi potencialūs turto pirkėjai, susipažinę su gerą reputaciją turinčios bendrovės pateiktu turto vertinimu, galimai būtų linkę turtą pirkti varžytinėse už didesnę kainą, nei susipažinę su menkai rinkoje žinomos bendrovės turto vertinimu ir jos išvadomis apie tariamą turto vertę. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad skundžiamame patvarkyme nėra duomenų apie tai, ar buvo atlikta kokių nors ekspertų apklausa dėl jų paslaugų suteikimo sąlygų, siekiant pasirinkti labiausiai kvalifikuotą, optimalią kainą ir kokybę siūlantį ekspertą. Skolininkės nuomone, toks nemotyvuotas eksperto paskyrimas sudaro sąlygas neskaidriam vertinimo procesui, nepagrįstam vykdymo išlaidų didinimui bei vėlesnėms vykdymo proceso kliūtims.

Antstolis Andrius Liaškovas 2014 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. AN118204 atsisakė tenkinti pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, kaip nepagrįstą, ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-977-368/2011 vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/14/02480 dėl 885 658,02 (Eur 3 058 000,00 Lt) išieškojimo iš skolininkės D. S. 3 eilės išieškotojo L. S. naudai. Patvarkyme antstolis pažymėjo, kad teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti turi tik antstolis, o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja pasinaudojo šia jai įstatymo suteikta teise, vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480 nėra. Papildomai pažymėjo, kad pagrįstų motyvų ir įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog antstolio paskirtas turto vertintojas neturi reikiamos kvalifikacijos turto rinkos vertei nustatyti, pareiškėja nepateikė. Antstolio nuomone, vykdomojoje byloje pateikti duomenys (turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000221 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 1R-307 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismų ekspertų sąrašą“) patvirtina, jog abejoti IĮ „Eksperts“ eksperto kompetencija antstolis neturi jokio pagrindo. Antstolis teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad skundžiamu patvarkymu pasirinkta turto vertintojo kandidatūra pareiškėjai nėra netinkama, ir kad skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas yra pareiškėjos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašo skirti pareiškėjai baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Pareiškėja, antstolis, suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, atsiliepimų į skundą ir prašymų papildyti bylos medžiagą negauta (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480 atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0159/14/02480 medžiagos nustatyta, kad antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje pagal Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-977-368/2011 vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/14/02480 dėl 885 658,02 Eur (3 058 000,00 Lt) išieškojimo iš skolininkės D. S. 3 eilės išieškotojo L. S. naudai. Antstolis, siekdamas tinkamai įkainoti turtą, į kurį yra nukreiptas išieškojimas, skundžiamu 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. AN114563 skyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti IĮ „Eksperts“. Pareiškėjai skundžiamas patvarkymas kartu su informacija apie tai, kad nušalinimą ekspertui galima pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo, įteiktas asmeniškai 2014 m. lapkričio 15 d., tačiau pareiškėja nušalinimo ekspertui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir terminais nepateikė. 2014 m. gruodžio 4 d. ištaisiusi trūkumus pareiškėja pateikė antstoliui Andriui Liaškovui skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymo Nr. AN114563 dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480 panaikinimo, kurį grindžia tuo, kad antstolio paskirtas turto vertinimo ekspertas yra nekvalifikuotas ir neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis antstolis parinko konkretų vertintoją, o tai, pareiškėjos nuomone, sudarys sąlygas neskaidriam vertinimo procesui.

Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto skundo turinio bei civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0159/14/02480 medžiagos, pareiškėja nesutinka su antstolio Andriaus Liaškovo 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. AN114563 dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480 ir byloje yra kilęs ginčas dėl skundžiamu patvarkymu paskirto skolininkės areštuoto nekilnojamojo turto eksperto tinkamumo atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 ir 682 straipsniai reglamentuoja areštuoto skolininko turto vertės ekspertizės skyrimo pagrindus ir tvarką vykdymo proceso metu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, o vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, pastebėtina, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta tik antstoliui, o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Pažymėtina, kad antstolis neturi pareigos taikyti pagal analogiją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalį ir suteikti galimybę vykdymo procese visiems dalyvaujantiems asmenims pateikti alternatyvias ekspertų kandidatūras. Įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirtą ekspertą yra pakankamas saugiklis, kad vertinamas turtas būtų įkainotas objektyviai, nešališkai. Todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdymo proceso šalių, taip pat ir skolininko, o nagrinėjamu atveju – pareiškėjos, interesai, nustatant areštuoto turto vertę, ginami ne pareiškėjos pasirinktu būdu, t. y. skundžiant antstolio veiksmus, antstoliui derinant ekspertų kandidatūras su skolininku ar antstoliui rengiant apklausas dėl ekspertizės, o suteikiant teisę reikšti prašymus bei nušalinimus. Nepareiškus nušalinimų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas įtvirtina galimybę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei prašyti antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

Vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, kurios 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.

Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir terminais pareiškėja nepateikė nušalinimo, laikytina, kad pareiškėja sutiko su eksperto kandidatūra, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Pareiškėjai neatlikus įstatyme nustatytų veiksmų dėl nušalinimo pareiškimo, teismas nevertina pareiškėjos argumentų dėl skundžiamu patvarkymu paskirto skolininkės areštuoto nekilnojamojo turto eksperto turimos kvalifikacijos atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę. Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad antstolio paskirtas turto vertintojas IĮ „Eksperts“ yra įtrauktas į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Todėl pripažintina, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas dėl antstolio 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymo Nr. AN114563 panaikinimo atmestinas.

Pažymėtina, jog pareiškėjai nepasinaudojus įstatyme nustatytomis savo teisėmis reikšti nušalinimą paskirtam areštuoto nekilnojamojo turto ekspertui, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atlikto turto vertinimo nuginčijimas gali būti vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, t. y. pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei paprašius antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotinas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su skundu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra vertinamas kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja, pareikšdama skundą dėl antstolio veiksmų, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jai skirtina bauda, todėl skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513, 583, 593–594 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymo Nr. AN114563 dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480 panaikinimo atmesti.

Prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0159/14/02480 grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis