Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Š. atstovo (duomenys neskelbtini) P. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. Š. 2025 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 27 d., apie 14.50 val., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, iš chuliganiškų paskatų tyčia didino važiavimo greitį ir, važiuodamas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, esančią aikštelę, užblokavo galinės automobilio ašies ratus, dėl ko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), slysdamas šonu, didino greitį, tuo sukeldamas pavojų kitų transporto priemonių ir jų vairuotojų saugumui, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 9, 82.2 punktų reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Š. atstovas (duomenys neskelbtini) P. O. skundu apylinkės teismui prašė panaikinti 2025 m. vasario 12 d. nutarimą dėl K. Š. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo K. Š. atstovo (duomenys neskelbtini) P. O. skundas atmestas, o (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. vasario 12 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Institucija, paskyrusi K. Š. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, teisingai kvalifikavo jo padarytus administracinius nusižengimus, atsižvelgė į jų pobūdį, pavojingumą visuomenei, taip pat į asmenį charakterizuojančią medžiagą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Š. atstovo (duomenys neskelbtini) P. O. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir K. Š. atstovo apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių vertinimo teisingumo apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju K. Š. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde yra keliami tiek įrodymų vertinimo, tiek asmens kaltės klausimai tik dėl K. Š. chuliganiško vairavimo. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas pasisako nutartyje būtent šia apimtimi, t. y., ar K. Š. atliktuose veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio šeštą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Komentuojamam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą – ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

8.1. Liudytojas A. A. 2025 m. kovo 18 d. įvykusio teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gruodžio 27 d. popietę tarnybiniu automobiliu patruliavo kartu su (duomenys neskelbtini) V. J. Apie 14.50 val. liudytojas pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) pravažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, aiškiai viršydamas leistiną 50 km/h greitį. A. A. vairavo (duomenys neskelbtini) ir nusprendė sustabdyti „(duomenys neskelbtini)“ vairavusį asmenį, tačiau automobilis „(duomenys neskelbtini)“ didino važiavimo greitį. A. A. (duomenys neskelbtini) greitį padidino iki maždaug 110–120 km/h. Liudytojo nuomone automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas vairavo automobilį chuliganiškai, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nes ties (duomenys neskelbtini) esančia aikštele užblokavo galinės automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ašies ratus, dėl ko „(duomenys neskelbtini)“ slydo šonu ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę, prieš tai nerodydamas posūkio signalo. A. A. (duomenys neskelbtini) šviesos signalus įjungė tik prieš įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Policijos pareigūnai manė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas bandys bėgti nuo policijos pareigūnų, nes įvykių eiga suteikė pagrindą tokiai prielaidai, tačiau automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Paaiškėjo, kad tai K. Š., kurio anksčiau liudytojas nepažinojo, tik buvo girdėjęs iš kitų policijos pareigūnų informaciją, jog miesto gyventojai skundžiasi, kad kažkoks automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važinėja po (duomenys neskelbtini), keldamas eismo dalyviams pavojų. A. A. su (duomenys neskelbtini) atliko dalinę automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo apžiūrą, tačiau jokių draudžiamų daiktų pas jį nebuvo rasta. Už chuliganišką vairavimą K. Š. buvo surašytas protokolas.

8.2. Liudytoja V. J., dirbanti (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 12 d. įvykusio teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 27 d. ji dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) A. A. ir popietę pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris aiškiai viršija leistiną 50 km/h greitį. Anot liudytojos, „(duomenys neskelbtini)“ važiavo apie 70-80 km/h greičiu, todėl pareigūnai nutarė šį automobilį sustabdyti. (duomenys neskelbtini) vairavo A. A., kuris vijosi automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir, norėdamas pasivyti, padidino savo vairuojamo automobilio greitį. Ties (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“ slydo šonu ir, nerodydamas posūkio signalo, įvažiavo į ten buvusią (duomenys neskelbtini) aikštelę. Paaiškėjo, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo K. Š. Liudytojos nuomone, jis vairavo transporto priemonę chuliganiškai, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, visų pirma, (duomenys neskelbtini), į kurį K. Š. vairuojamas automobilis galėjo atsitrenkti.

8.3. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, matyti, kad 2024 m. gruodžio 27 d. policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) išvažiuoja nuo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ per kiemo teritoriją link (duomenys neskelbtini) ir, pamatę važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (nustatyta, kad šį automobilį vairavo K. Š.), pradeda šį automobilį vytis. Įraše matosi, kad iš pradžių automobilis „(duomenys neskelbtini)“ tolsta nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) padidina greitį iki 110 km/h ir artėja prie K. Š. vairuojamo automobilio, kuris slysta šonu ir įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai pribėga prie stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, išsiaiškina vairuotojo asmenybę, atlieka jo dalinę apžiūrą ir surašo administracinio nusižengimo protokolą.

9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Kelių eismo taisyklių 82.2 papunktyje numatyta, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Svarbu tai, jog chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

10. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Š. nuomone jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. automobilio nevairavo chuliganiškai, nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, o posūkio signalo neparodė, nes siekė išvengti susidūrimo su greitai atvažiuojančiu (duomenys neskelbtini), apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog toks aiškinimas yra laikytinas siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Net ir paties K. Š. (duomenys neskelbtini) liudytojas P. Ž. teismo posėdžio metu pripažino, kad K. Š. automobilis, sukdamas į (duomenys neskelbtini), slydo. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio liudytojo parodymus, jog K. Š. laikėsi Kelių eismo taisyklių ir nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, vertino kritiškai, kadangi, visų pirma, P. Ž. su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra (duomenys neskelbtini), o antra, jo parodymų nepatvirtina kiti bylos medžiagoje esantys objektyvūs duomenys. Sutiktina, jog policijos pareigūnai, kurie stabdė K. Š. įvykio metu ir vėliau surašė administracinio nusižengimo protokolą, iki tol K. Š. nepažinojo, todėl neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo susiklosčiusia situacija ar tuo labiau bylos baigtimi, be to, nėra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai galėjo siekti pakenkti K. Š., apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar kitaip pasunkinti jo padėtį.

11. Skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, bylos medžiagoje esančiame vaizdo įraše yra užfiksuota ir aiškiai matyti, kaip K. Š. stabdo automobilį, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 27 d. 15.49.44 val. iki 2024 m. gruodžio 27 d. 15.49.45 val. matosi, kaip automobilio galas slysta šonu, o priekiniai ratai yra susukti į kairę, tačiau automobilis sukasi dešinėn. Tai patvirtina aplinkybę, kad automobilio galiniai ratai slysta šonu į kairę, o stabdžių žibintai tuo pačiu metu nešviečia. Įvažiavus į aikštelę, 2024 m. gruodžio 27 d. 15.49.47 val., vėl yra spaudžiamas stabdis ir užsidega galiniai stabdžių žibintai. Veiksmai, kuriais automobilis buvo valdomas, yra atlikti tyčia, kadangi beveik sustojęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ staiga vėl didina greitį ir šonu įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kada stabdžiai yra spaudžiami ir naudojami. Taigi vaizdo įrašas patvirtina K. Š. atliktus veiksmus, kurie turi būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, be to, šiuos objektyvius duomenis papildo policijos pareigūnų A. A. ir V. J. nuoseklūs ir nekintantys parodymai. Nors sutiktina, jog byloje nėra nustatytas nukentėjęs asmuo ir nėra surinkti pareiškimai / paaiškinimai, kuriuose asmenys tvirtintų, jog K. Š. vairavimas jiems sukėlė pavojų, tačiau chuliganiškam vairavimui konstatuoti pasekmės nėra būtinos, tai nėra būtinasis šio administracinio nusižengimo sudėties požymis. Norint kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pakanka paties chuliganiško vairavimo, kuris kėlė pavojų eismui ir jame dalyvaujantiems asmenims, tuo pačiu nebūtina, jog būtų sukeltas eismo įvykis, kurio metu nukentėtų kiti asmenys ar jų turtas.

12. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, įvykis buvo užfiksuotas 2024 m. gruodžio 27 d., t. y. žiemos metu, kada ir taip eismo sąlygos yra apsunkintos, K. Š. transporto priemonę vairavo tokioje vietoje, kurioje buvo kitų transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių, įskaitant jo paties (duomenys neskelbtini) P. Ž. ir policijos pareigūnų vairuojamą tarnybinį automobilį. Be to, Institucijos atsiliepime pagrįstai yra pažymėta, kad kritiškai turi būti vertinama skunde nurodyta aplinkybė, neva K. Š. matė iš galo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, nes, kai K. Š. pristabdo ir vėl pradeda važiuoti, vaizdo įraše laikas yra užfiksuotas 2024 m. gruodžio 27 d. 15.49.42 val., o tuomet policijos pareigūnų tarnybinis automobilis buvo apie 30 laipsnių kampu K. Š. važiavimo krypties atžvilgiu, pareigūnų tarnybinio automobilio greitis apie 66 km/h, be to, tuo metu K. Š. praleido iš kairės pusės pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Akivaizdu, jog, esant nurodytoms sąlygoms ir aplinkybėms, nesama jokio pagrindo išvadai, kad aptartas K. Š. transporto priemonės vairavimas, kuomet jis, keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, iš chuliganiškų paskatų tyčia didino važiavimo greitį ir, važiuodamas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, esančią aikštelę, užblokavo galinės automobilio ašies ratus, dėl ko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), slysdamas šonu, didino greitį, nesukėlė pavojaus kitoms transporto priemonėms ir eismo dalyviams.

13. Apeliaciniame skunde savo padarytą administracinį nusižengimą K. Š. bando teisinti ir pagrįsti neva netinkamais policijos pareigūnų veiksmais. Visų pirma, pažymėtina, jog ANK 598 straipsnyje yra numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi teisę atlikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą, prireikus nustatyti, ar ant jo kūno yra nusižengimo pėdsakų arba ypatingų žymių, atlikti daiktų patikrinimą (1 dalis). Kai asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, pareigūnas priima patvarkymą, kuris tam asmeniui privalomas (2 dalis), tačiau, jeigu asmuo nesutikimo neišreiškia, tai pareigūnams nekyla pagrindas priimti patvarkymo. Tai aktualu nagrinėjamam atvejui, nes, jeigu dalinės apžiūros metu K. Š. nesutikimo neišreiškė, tai pareigūnams nekilo pagrindas priimti patvarkymą, papildomai atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas eksplicitiškai neįtvirtina, kad patvarkymas privalo būti rašytinis, vadinasi, jis gali būti ir žodinis. Nors sutiktina, jog dėl asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo atlikimo surašomas protokolas (ANK 598 straipsnio 4 dalis), tačiau apžiūros ir patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, rasti reikšmingi objektai gali būti įrašomi ir į administracinio nusižengimo protokolą, t. y. įstatymas neįpareigoja surašyti atskiros protokolo formos ar naudotis konkrečiu protokolo tipu.

14. Saugaus eismo automobilių keliais 19 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant teisės pažeidimų padarymu įtariamus asmenis, eskortuojant ir (ar) lydint specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis. Taigi akivaizdu, jog policijos pareigūnai tarnybinėse transporto priemonėse įspėjamuosius garso ir šviesos signalus naudoti gali, bet neprivalo to daryti, ypač, jei nėra susidariusi gyvybei ar sveikatai pavojinga situacija. Pažymėtina, jog analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Kelių eismo taisyklėse. Papildomai pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde teisingai pažymi, jog pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumą turi vertinti jų vadovai ir atsakingos institucijos, tačiau nagrinėjamu atveju tam nėra jokio pagrindo, nes policijos pareigūnai veikė, siekdami užkirsti kelią administraciniam nusižengimui ir jį užkardyti, be to, jokių savo įgaliojimų neviršijo. Tuo labiau, kad pareigūnų atlikti veiksmai niekaip nei paneigia, nei pateisina K. Š. padaryto administracinio nusižengimo.

15. ANK 666 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kadangi nagrinėjamu atveju K. Š. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, tai nesama ir pagrindo spręsti dėl proceso išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo ir tinkamo individualizavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Š. atstovo (duomenys neskelbtini) P. O. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.