- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-185-719/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-3-00026-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Jolanta Raščiuvienė, Valdas Meidus
- Civilinis ieškovas
- G. R.
- Nuteistasis
- M. A.
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Advokatai
- Raimondas Garlauskas, Algimantas Kliunka
Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-719/2016
2016 m. liepos 14 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju G. R. ir įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam G. R. turtinę žalą – 288,60 euro bei 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Taip pat iš M. A. buvo priteista nukentėjusiajam G. R. 288,60 euro turtinei ir 1300 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 1000 eurų advokato atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 26 d. apie 2–3 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) sudavė nukentėjusiajam G. R. smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. R. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – pripažinti nuteistojo M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei įpareigoti nuteistąjį 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; padidinti iš nuteistojo priteistą neturtinę žalą iki 6000 eurų ir advokato atstovavimo išlaidas iki 1900 eurų. Apeliantas dėsto apie neturtinės žalos dydžio nustatymą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, cituoja BK 54, 60, 61 straipsnius, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, skundžiamą nuosprendį ir teigia, jog nuteistasis nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs, t. y. jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojai V. S. ir A. S.. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino to, kad nemotyvuoto ir agresyvaus nuteistojo elgesio priežastimi buvo alkoholis bei netaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto. Apelianto manymu, esant vienai nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei jam paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose terminas turėtų būti pailgintas bent iki 6 mėnesių. Taip pat nukentėjusysis G. R. nurodo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas pasisakė tik lakoniškai, nedetalizuodamas kilusių padarinių ir neįvertindamas visų reikšmingų aplinkybių. Apylinkės teismas neįvertino to, kad jis (apeliantas) patyrė daugybinius viso kūno sužalojimus, dėl ko buvo apsunkintas jo judėjimas, jis juto nuolatinį fizinį skausmą ilgą laiką ir buvo priverstas gydytis net 25 dienas. Dėl stipriai sužaloto ir sutinusio veido jis ilgą laiką gėdijosi rodytis viešumoje, kas sukėlė jam ne tik stiprius dvasinius išgyvenimus, bet ir apsunkino jo elementarią buitį. Nuteistasis sužalojo jį tyčiniais smurtiniais veiksmais, šiais veiksmais nuteistasis pasikėsino į vieną iš labiausiai ginamų vertybių – žmogaus sveikatą. Atsižvelgdamas į tai apeliantas mano, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas nepagrįstai akivaizdžiai sumenkino nusikalstamos veikos padarinius, faktiškai į juos neatsižvelgė ir neteisingai, nesivadovaudamas teismų praktika, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1300 eurų. Kartu apeliantas mano, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į visas teisingam atstovavimo išlaidų priteisimo klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog jo išlaidos už advokato teisines paslaugas net nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomenduojamų advokatų ir jų padėjėjų teikiamų paslaugų įkainių maksimalių dydžių. Atstovas ne tik surašė privataus kaltinimo skundą, bet atstovavo jį (apeliantą) beveik 8 valandų trukmės penkiuose teismo posėdžiuose, ruošėsi jiems, surašė kitus procesinius dokumentus tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgdamas į tai apeliantas mano, kad jo patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas negalėjo būti įvertintos kaip nepagrįstai didelės, todėl apylinkės teismas nepagrįstai sumažino priteistinas atstovavimo išlaidas iki 1000 eurų.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundžiamą nuosprendį iš esmės ginčija manydamas, kad yra viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo patirtą neturtinę žalą bei atstovavimo išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
Šioje byloje išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius įrodymus, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentai nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.
Dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Asmens apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas atliktus iškvėpto oro, kraujo, šlapimo, seilių ar kitų organizmo skysčių tyrimus. Tačiau, be atitinkamų tyrimų, asmens girtumą nustatyti galima ir pagal klinikinius požymius – nekoordinuotus jo kūno judesius, nerišlią kalbą, asmens agresyvumą, nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, reakcijos greitį ir kt.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo M. A. girtumas įvykio metu ar netrukus po to būtų buvęs nustatytas atlikus tam tikrus tyrimus. Tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tiek nuteistasis M. A., tiek nukentėjusysis G. R., tiek kiti asmenys, buvę įvykio vietoje, įvykio dieną šventė visiems jiems pažįstamo asmens gimtadienį ir nuteistasis M. A. vartojo alkoholį. Nuteistasis neneigė to, kad įvykio metu jis buvo neblaivus. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis G. R. bei liudytoja A. S., taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S.. Taigi, byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, kad nuteistasis M. A. įvykio metu buvo neblaivus. Vienok, sprendžiant, ar yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, vien apsvaigimo nuo alkoholio fakto nepakanka. Būtina nustatyti, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis M. A. anksčiau būtų padaręs nors vieną teisės pažeidimą būdamas neblaivus (1 t., 87–91 b. l.). Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų įrašytas į psichoneurologo ar narkologo įskaitą, kad jis būtų priklausomas nuo alkoholio, kad alkoholis turėtų kokios nors įtakos jo elgesiui ir pan. Darbovietėje nuteistasis M. A. charakterizuojamas kaip atsakingas, kūrybingas, itin darbštus, draugiškas ir kolegiškas darbuotojas, pristatomas kaip jaunasis menininkas, surengęs ne vieną fotografijos parodą tiek Lietuvoje, tiek prestižiniuose fotografijos festivaliuose užsienyje. Duomenų apie tai, kad darbo kolektyve būtų pastebėta kokia nors neigiama alkoholio įtaka nuteistojo M. A. elgsenai, nėra (1 t., 62, 65–70 b. l.). Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis M. A. įvykio metu būtų be jokių priežasčių kabinėjęsis prie kartu su juo sodyboje buvusių asmenų ir elgęsis agresyviai bei netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, nei teigiama nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme paklaustas apie tai, ar būtų taip pat pasielgęs jeigu įvykio metu būtų buvęs blaivus, nuteistasis atsakė nemanąs, jog jo veiksmams įtakos turėjo alkoholio vartojimas ir savo netinkamo elgesio pagrindine priežastimi nurodė ne alkoholio vartojimą, o paties nukentėjusiojo įžeidžiantį elgesį. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme neneigė, kad įsiterpė į nuteistojo pokalbį su liudytoja A. S., kad jiedu su nuteistuoju „apsikeitė epitetais“, kad galbūt pavadino nuteistąjį asilu, kad nuteistojo elgesį nulemti galėjo ne tik alkoholis, bet ir arogancija, nepagarba (1 t., 104 b. l.). Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, jog būdamas neblaivus nuteistasis M. A. nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, elgtis netinkamai ir nepriimtinai, jo apsvaigimas iš esmės neturi esminės įtakos jo agresyviam bei visuomenėje nepriimtinam elgesiui, o šįkart nuteistojo agresiją iššaukė ne alkoholio vartojimas, o paties nukentėjusiojo elgesys.
Atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nenustatė, jog nuteistojo M. A. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nepripažino tai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apelianto skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų šioje dalyje, su kuriomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nuosprendį – pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir pailginti jam paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose terminą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl neturtinės žalos dydžio
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje – sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Dėl šioje byloje tirto ir nagrinėto įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. R. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buvo apribotos jo galimybės bendrauti, jis buvo nedarbingas, patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas dėl to pareiškė 6000 eurų civilinį ieškinį jo patirtai neturtinei žalai atlyginti (1 t., 1–5 b. l.). Tokį savo civilinį ieškinį nukentėjusysis ir civilinis ieškovas palaikė pirmosios instancijos teisme (1 t., 105 b. l.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. sužalojimo pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką – teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad sužalojimai sugijo („estetinis vaizdas baigėsi“) po įvykio praėjus apie 1,5 mėnesio, konkrečių įtikinamų ir dokumentais patvirtintų jo patirto sužalojimo liekamųjų reiškinių pirmosios instancijos teisme jis iš esmės nenurodė ir baiminosi, kad šie reiškiniai gali pasireikšti dar vėliau (1 t., 105 b. l.). Be to, formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės panašios (asmenys nuteisti už nežymų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas iki 1000 eurų (pavyzdžiui, bylos Nr. 2K-152-693/2016, Nr. 2K-507-788/2015, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-394-699/2015 ir kt.).
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į nusikalstamos veikos pasekmes, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 1300 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, pagrįstai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. ieškinį šioje dalyje sumažino nuo 6000 iki 1300 eurų. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas ir protingas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl atstovavimo išlaidų
BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. R. neabejotinai patyrė išlaidas, susijusias su jo teisėtų interesų gynimu, dėl ko jis turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį ir jo turėtos atstovavimo išlaidos turi būti atlygintos. Tačiau vien tik tai, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. patirtos atstovavimo išlaidos nesiekia teisės aktais rekomenduojamų advokatų ir jų padėjėjų teikiamų paslaugų įkainių maksimalių dydžių, nesuteikia pagrindo besąlygiškai pripažinti visas atstovavimo išlaidas pagrįstomis ir priteisti jas iš nuteistojo. Siekiant tinkamai nustatyti priteistinų atstovavimo išlaidų dydį būtina įvertinti kitas svarbias aplinkybes.
Įvertinęs bylos sudėtingumą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo šioje byloje suteiktų paslaugų apimtį, tai, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. interesus ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo tas pats advokatas, nuteistojo turtinę padėtį, iš jo priteistas sumas ir kitas svarbias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos – 1900 eurų, yra per didelės ir jos nėra proporcingos atstovo įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą šiame procese. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinį šioje dalyje sumažino iki 1000 eurų. Teismas savo sprendimą šioje dalyje visiškai argumentavo ir savo motyvus aiškiai bei suprantamai išdėstė skundžiamame nuosprendyje, o apeliacinio skundo motyvai pirmosios instancijos teismo išvadų šioje dalyje nepaneigia. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais taip pat nėra jokio pagrindo.
Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas sprendimas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, keisti ar naikinti tokį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. apeliacinį skundą atmesti.