Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. R., jo atstovui advokatui R. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2015-04-26, apie 2 - 3 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam G. R. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, abipus žandų – smakro srityse, kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą apatinės lūpos raudonio dešinėje pusėje, apatinio kairės pusės 7-to danties vainiko dalinį nuskėlimą, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairėje blauzdoje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam kalbantis su A., S. į jų pokalbį įsikišo nukentėjusysis ir jį įžeidė, pavadindamas avinu. Jis trenkė G. R. ranka į veidą. Nukentėjusiam pargriuvus, jis spyrė jam du – tris kartus, galėjo pataikyti į veido sritį. Jis pripažįsta padaręs G. R. nustatytus sužalojimus. Turtinę žalą 288 eurų pripažįsta, dėl neturtinės žalos dydžio paliko spręsti teismui.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs G. R. parodė, kad M. A. piktai, grubiai šnekėjo su A. S. ir jis pasakė kaltinamajam, kad taip elgtis nedera. Tada M. A. sudavė jam smūgį į veidą ir jis prarado sąmonę. Jis jautė dar kelis smūgius. Jis neprisimena ar vadino M. A. avinu. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 6000 eurų.

Liudytoja A. S. parodė, kad jai šnekant su M. A., G. R. įsitraukė į pokalbį ir M. A. pavadino avinu. M. A. sudavė G. R. vieną smūgį ir šis parkrito, tada spyrė jam. M. A. sudavė G. R. iš viso 2-4 smūgius.

Specialisto išvadoje konstatuoti G. R. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštinė žaizda dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, abipus žandų – smakro srityse, kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva apatinės lūpos raudonio dešinėje pusėje, apatinio kairės pusės 7-to danties vainiko dalinis nuskėlimas, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairėje blauzdoje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l.10-12).

Ekspertas S. C. parodė, kad sužalojimai G. R. padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių. G. R. dalis sužalojimų galėjo būti padaryti grumtynių metu griūnant, suspaudžiant rankomis. Kraujosruvos akyse, obuolių junginėse susiformavo nuo tiesioginių smūgių. G. R. nustatyti sužalojimai pagal jų lokalizaciją, pobūdį, griuvimui nebūdingi. G. R. liekamųjų reiškinių nenustatyta.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. A. tyčia sudavė smūgius rankomis ir spardė G. R., padarydamas jam daugybinius sužalojimus, kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau – KET), viešosios rimties trikdymą, turi vieną galiojančią nuobaudą, dirba, teigiamai charakterizuojamas.

Kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (LR BK 55 str.). Įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis dirba, teigiamai charakterizuojamas bei tai, kad yra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, kad intensyviai smurtavo prieš nukentėjusįjį, padarydamas jam daugybinius sužalojimus, kad nesiėmė jokių realių priemonių bent iš dalies sumažinti savo nusikalstamos veikos padarinius, t.y. neatlygino jokios dalies nukentėjusiajam padarytos žalos, jam skirtina artima vidurkiui laisvės apribojimo bausmė (LR BK 61 str.).

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jam negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu, kadangi nenustatytos visos būtinos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, t.y. atitinka sąlygas, numatytas LR BK 40 str. 2 d. 1-2 punktuose, tačiau jis neatitinka sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 d. 3 - 4 punktuose.

Kaltinamasis neatlygino bent dalies žalos, padarytos nukentėjusiajam, ir neįsipareigojo ją atlyginti. Jis teigia, kad nurodė sumą nukentėjusiajam, kurią jis sutiktų atlyginti, bet nukentėjęs su tokia suma nesutiko. M. A. daugiau nesiėmė jokių priemonių atlyginti bent dalį žalos, nors visiškai pripažįsta nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį ir sutinka padaręs jam neturtinę žalą, dėl kurios dydžio paliko spręsti teismui. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo metai, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurį nutraukus nukentėjęs kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau per tą laiką kaltinamasis, išskyrus deklaravimą, kad sutinka atlyginti žalą, nesiėmė jokių realių veiksmų šiai pareigai bent iš dalies įgyvendinti. Jis neatlygino jokios žalos dalies ir nesusitarė su nukentėjusiu dėl jos atlyginimo dydžio, būdo, termino ateityje. Jis turėjo galimybę bent iš dalies kompensuoti nukentėjusiajam padarytos nusikalstamos veikos padarinius, nes dirba, turi nekilnojamojo ir registruojamojo turto. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios rodytų jo realų norą atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Žala privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, byloje nenustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins nukentėjusiajam padarytą žalą.

LR BK 40 str. 2 d. 4 p. nustato pareigą atleidžiamam nuo atsakomybės asmeniui ne tik nedaryti naujų nusikalstamų veikų, bet ir laikytis kitų įstatymų reikalavimų. M. A. teisiamas pirmą kartą, tačiau yra linkęs daryti kitus teisės pažeidimus. Jis administracine tvarka baustas už nevienkartinį viešosios rimties trikdymą bei šešis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nesilaikymą. Tuo, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų verčia abejoti ir šios veikos padarymo aplinkybės. Jis smurtavo prieš nukentėjusįjį dėl menkavertės dingsties, visiškai neadekvačiai reaguodamas į jo pastabą ar galimai pasakytą nemalonų žodį, veikė tiesiogine tyčia, sudavė jam daugybinius smūgius, nes nustatyta, kad sužalojimai G. R. padaryti ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių. Nenustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad M. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas staiga labai susijaudinęs, kad nukentėjęs jam pasakė kažką itin įžeidžiančio, žeminančio jo garbę ir orumą. Kaltinamasis kėsinosi į vieną didžiausių vertybių – žmogaus sveikatą, intensyviai smurtavo prieš už save žymiai vyresnį nukentėjusįjį, matant liudytojai A. S.. Toks jo elgesys pasižymėjo dideliu įžūlumu. Aptartos aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Išdėstytais motyvais daroma išvada, kad nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, numatytų LR BK 40 str. 2 d. 3 - 4 punktuose.

G. R. civilinis ieškinys dėl 288,60 EUR turtinės žalos atlyginimo pagrįstas nukentėjusiojo pateiktais įrodymais (t.1., b.l.13-18) kaltinamasis jo dydžio neginčija ir tenkinamas visiškai (LR BPK 115 str.1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgiama į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nes buvo sumuštas pažįstamo žmogaus akivaizdoje, dėl sužaloto veido buvo sumažėję jo bendravimo galimybės. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pasekmes - nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, jis buvo gydomas 25 dienas. Vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis – dirba, turi nekilnojamojo ir registruojamojo turto. Nustatant neturtinės žalos dydį siekiama užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltinamojo – pusiausvyrą ir nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Įvertinus visas aptartas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1300 EUR neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjęs prašo priteisti iš kaltinamo jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 1900 EUR (t.2, b.l.44-51). Sprendžiant dėl priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio atsižvelgiama į advokato atlikto darbo apimtį. Ikiteisminiame tyrime advokatas rašė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir su ja susipažino nuo 13 val. iki 13.20 val., rašė skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga 01-1-26622-15, b.l.26, 41, 43, 48-51), taip pat parengė skundą privataus kaltinimo tvarka, prašymą perduoti bylą pagal teismingumą, dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, kurie iš viso trūko 7 valandas 50 minučių (t.1, b.l.1-5, 32, 47, 51, 71-72, 103-107, t.2, b.l. 54-62). Atsižvelgiant į advokato atlikto darbo apimtį, sudėtingumą - dalyvavo byloje dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, į tai, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime bei teisme ir visa bylos medžiaga jam buvo žinoma, nukentėjusiajam priteistinos išlaidos mažinamos, konstatuojant, kad jo nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012 ir kt.). Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1000 EUR atstovavimo išlaidų (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 304-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su G. R.; įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą G. R. – 288,60 EUR; įpareigojant keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Iš M. A. priteisti G. R. 288,60 EUR turtinei ir 1300 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 1000 EUR advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.