- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1691/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DAIKARAS“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Amber Grid“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Jėgos linija“, uždarajai akcinei bendrovei „AIROVENTA“
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DAIKARAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4740-340/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DAIKARAS“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl konkurso sąlygų pakeitimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jėgos linija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „AIROVENTA“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „DAIKARAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Amber Grid“, prašydamas pripažinti neteisėtomis atsakovo organizuojamo viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas „Duomenų centrų mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas“ neteisėtomis ir nutraukti šį viešąjį pirkimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad perkančioji organizacija 2014 m. balandžio 29 d. paskelbė viešąjį pirkimą, kuriuo pirkimo objektas - duomenų centro mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas. Ieškovas, susipažinęs su pirkimo dokumentais, pastebėjo, jog pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1 lentelėje „Mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas DC „A“ ir DC „B“ 1 ir 2 punktuose bei 2 lentelės „Precizinio kondicionavimo palaikymo sistemos komunikacinėse patalpose KOM1 ir KOM2, prie duomenų centrų DC „A“ ir DC „B“, plėtimas“ 2 punkte nurodyti reikalavimai įrangai yra pertekliniai, pažeidžiantys VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 25 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas.
Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gegužės 2 d. pateikė paklausimą perkančiai organizacijai, prašydamas paaiškinti įrangai keliamo reikalavimo dėl jos sertifikavimo „Eurovent“ centre pagrįstumo. Atsakovas 2014 m. gegužės 7 d. atsakė, kad „pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodyta šiuo metu naudojama įranga (Emerson) kuri turi „Eurovent“ sertifikatą. Perkamas esamos sistemos plėtimas“. Ieškovas 2014 m. gegužės 7 d. pateikė perkančiai organizacijai pretenziją, kuria prašė panaikinti techninės specifikacijos 1 lentelėje „Mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas DC „A“ ir DC „B“ 1 ir 2 punktuose įtvirtintą reikalavimą, kad „kondicionavimo įrengimai turi būti sertifikuoti „Eurovent“ sertifikavimo centre“ (1 punktas) ir „kondicionierius turi būti to paties gamintojo, to paties tipo“ (2 punktas) bei 2 lentelės „Precizinio kondicionavimo palaikymo sistemos komunikacinėse patalpose KOM1 ir KOM2, prie duomenų centrų DC „A“ ir DC „B“, plėtimas“ 2 punkte numatytą reikalavimą – „kondicionavimo įrenginiai turi būti sertifikuoti „Eurovent“ sertifikavimo centre“. Atsakovas 2014 m. gegužės 13 d. informavo apie konkurso sąlygų patikslinimą (panaikino 2 lentelės „Precizinio kondicionavimo palaikymo sistemos komunikacinėse patalpose KOM1 ir KOM2, prie duomenų centrų DC „A“ ir DC „B“, plėtimas“ 2 punkto reikalavimą – „kondicionavimo įrenginiai turi būti sertifikuoti „Eurovent“ sertifikavimo centre“). Ieškovas darė išvadą, kad perkančioji organizacija pripažino ieškovo reikalavimus ir juos tenkino.
Ieškovas taip pat nurodė, kad ginčijamos techninės specifikacijos sąlygos nurodo konkretų pirkimo objekto modelį; konkurso sąlygose nėra nurodyta, jog kondicionavimo įrenginiai gali būti sertifikuoti lygiaverčiame sertifikavimo centre ar turėti lygiavertį sertifikatą, kad tiekėjai gali pateikti kondicionavimo įrenginius, kurie būtų lygiaverčiai esamiems, t. y. atsakovas konkrečiai nurodė ketinantis įsigyti to paties gamintojo įrangą. Ieškovas laikė tokias pirkimo sąlygų nuostatas pažeidžiančiomis nediskriminavimo ir skaidrumo viešųjų pirkimų principus, iškreipiančias sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų.
Atsakovas AB „Amber Grid“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neginčijo techninės specifikacijos 1 lentelės 2 punkto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat neginčijo ir techninės specifikacijos 1 lentelės 1 punkto. Atsakovo teigimu, ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad techninės specifikacijos 1 lentelės 1 punkto reikalavimas yra pagrįstas dėl objektyvių priežasčių – pirkimo objekto specifikos. Ieškovui priklausančio duomenų centro „A“ ir „B“ patalpose nustatytos būtinos specialios temperatūros ir drėgnumo techninės charakteristikos, sistemos plėtimui perkama kondicionavimo įranga turėtų dirbti bendrame režime su jau esama įranga, kuri yra sertifikuota „Eurovent“ sertifikavimo centre. Reikalavimas turėti sertifikatą užtikrina tikslą užtikrinti bendrą kondicionavimo įrangos sistemos darbą, siekį, kad papildomai perkama įranga atitiktų Europos ir tarptautinių standartų reikalavimus, kaip ir turima perkančiosios organizacijos įranga. Atsakovas laikė reikalavimą dėl techninės specifikacijos 1 lentelės 2 punkto panaikinimo atmestinu ne tik dėl to, kad jis buvo pareikštas nesilaikius privalomos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos, tačiau ir dėl to, kad jau įdiegta kondicionavimo įranga bei pirkimu įsigyta kondicionavimo įranga turėtų veikti kaip bendra įrenginių sistema.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „DAIKARAS“ ieškinį atmesti.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, iš dalies sutiko su atsakovu, jog ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka visa apimtimi. Teismas pažymėjo, kad ieškovas lakoniškai suformulavo pretenziją ir techninės specifikacijos punktų, dėl kurių reiškė pretenziją, nedetalizavo bei neatskleidė savo pretenzijos motyvų. Nurodė, kad ieškovo pretenzijos turinys gali būti aiškinamas, kaip nesutikimas su Techninės specifikacijos punktais, kuriuose paminėtas reikalavimas turėti „Eurovent“ sertifikatą, t. y. techninės specifikacijos 1 lentelėje „Mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas DC „A“ ir DC „B“ 1 punktas bei 2 lentelės „Precizinio kondicionavimo palaikymo sistemos komunikacinėse patalpose KOM1 ir KOM2, prie duomenų centrų DC „A“ ir DC „B“, plėtimas“ 2 punktas. Teismo nuomone, byloje pateiktos pretenzijos turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo pareikšta pretenzija ir dėl techninių sąlygų 1 lentelės 2 punkto.
Teismas nustatė, kad atsakovas iš dalies sutiko su ieškovo pretenzija ir pakeitė techninės specifikacijos 2 lentelės „Precizinio kondicionavimo palaikymo sistemos komunikacinėse patalpose KOM1 ir KOM2, prie duomenų centrų DC „A“ ir DC „B“, plėtimas“ 2 punktą pašalindamas reikalavimą turėti „Eurovent“ sertifikatą. Apie techninės specifikacijos sąlygų pakeitimą ir pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą atsakovas informavo ieškovą 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 13 d. pranešimais CVP IS priemonėmis. Teismas, įvertinęs minėtus raštus, darė išvadą, kad perkančioji organizacija sureagavo į ieškovo pretenziją, tačiau formalaus atsakymo į pretenziją nepateikė. Nurodė, kad ieškovas, negavęs atsakymo į pretenziją, įgijo teisę pareikti ieškinį dėl ginčo esmės teisme (CPK 423² str. 2 d.), tačiau atsakymo į pretenziją nepateikimas nepratęsė termino pretenzijai pareikšti, nesuteikė teisės pildyti jau pareikštos pretenzijos turinio, kelti naujus reikalavimus ir pan.
Teismas nustatė, kad antra ieškovo pretenzija dėl techninėms specifikacijos sąlygų – dėl jų neatitikimo STR 2.09.02:2005 32.5 punktui ir dėl sąlygos, jog kondicionieriai turi būti to paties gamintojo, to paties tipo ir pilnai suderinti su esamais veikimo ir valdymo prasme bei pirkimo procedūros sustabdymo buvo pateikti perkančiai organizacijai 2014 m. gegužės 20 d., t. y. praleidus pretenzijos dėl viešo pirkimo sąlygų pateikimo terminą, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė ją nagrinėti bei stabdyti pirkimo procedūras.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo ieškovo pretenzijos, pateiktos 2014 m. gegužės 7 d., ribose. Kadangi atsakovas iš dalies pripažino ieškovo pretenzijos pagrįstumą ir pakeitė techninės specifikacijos 2 lentelės „Precizinio kondicionavimo palaikymo sistemos komunikacinėse patalpose KOM1 ir KOM2, prie duomenų centrų DC „A“ ir DC „B“, plėtimas“ 2 punktą, pašalindamas reikalavimą turėti „Eurovent“ sertifikatą, teismas darė išvadą, jog ginčo dėl šio specifikacijos punkto teisėtumo nebeliko, todėl sprendė techninės specifikacijos 1 lentelės „Mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas DC „A“ ir DC „B“ 1 punkto teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas nesutiko, kad viešojo pirkimo techninės specifikacijos nuostatos pažeidė VPĮ 25 str. 8 d. bei pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo bei viešojo pirkimo skaidrumo principus. Teismas sutiko su atsakovu, kad ginčijamo viešojo pirkimo objektas yra specifinis – jau turimos duomenų centrų mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas (pirkimo sąlygų 11 p.). Atsakovo techninė specifikacija parengta VPĮ 25 str. 3 d. numatytų būdų deriniu.
Teismas nustatė, kad paskelbto pirkimo tikslas – esamos sistemos plėtimas konkrečiu nurodytu pirkimo dokumentuose būdu, todėl nesutiko su ieškovo samprotavimais, kad kondicionuoti patalpas galima ir kitaip, kitomis priemonėmis ir sistemomis. Teismas nurodė, kad esant specifiniam pirkimo tikslui, pirkimo objektui yra keliami papildomi techniniai reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti vienos kondicionavimo sistemos techniškai tvarkingą funkcionavimą bei patalpų temperatūros ir drėgnumo parametrų pastovumą. Nors tokius papildomus reikalavimus teismas laikė iš dalies ribojančiais konkurenciją, tačiau tokį ribojimą teismas laikė pateisinamu pirkimo tikslui.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių išimtinai vienintelio gamintojo įrenginių sertifikavimą „Eurovent“ sertifikavimo centre. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirkimo tikslas – egzistuojančios kondicionavimo sistemos plėtimas, su sąlyga, kad pirkimo objektas bus pilnai suderintas su esamais (įrenginiais) veikimo ir valdymo prasme. Dėl to teismas, įvertinęs sąvoką „pilnai suderinamas su esamais (įrenginiais) veikimo ir valdymo prasme“, darė išvadą, kad perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimui reikalingas kondicionierius turi būti lygiai tokių pat techninių parametrų, kaip jau veikiančios sistemos kondicionieriai, t. y. reikalingas tokio pat tipo įrenginys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „DAIKARAS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „DAIKARAS“ ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo AB „Amber Grid“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas pateikė pretenziją tik dėl techninės specifikacijos 1 lentelės 1 punkto ir 2 lentelės 2 punkto, o dėl techninės specifikacijos 1 lentelės 2 punkto pretenzija nebuvo pareikšta. Priešingai, pats atsakovas 2014 m. gegužės 7 d. raštu pripažino, jog siekia įsigyti tik konkrečiai vieno gamintojo EMERSON NETWORK POWER-LIEBERT prekes. Tuo tarpu, pretenzija buvo reikalaujama ne tik panaikinti reikalavimą turėti „Eurovent“ sertifikatą, bet ir reikalavimą, jog siūlomos prekės turi būti to paties gamintojo. Abu perkančiosios organizacijos reikalavimai (techninės specifikacijos 1 lentelės 1 ir 2 p. bei 2 lentelės 1 p.) yra betarpiškai susiję, todėl dėl šių abiejų reikalavimų panaikinimo ir buvo pateikta pretenzija.
2) Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino perkančiosios organizacijos paskelbtus pirkimo dokumentus, suabsoliutino pirkimo objekto specifiškumą ir tuo pažeidė viešąjį interesą, t. y. tiekėjo teisę lygiomis teisėmis ir galimybėmis dalyvauti viešajame pirkime ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo;
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo pirkimo sąlygų techninė specifikacija parengta VPĮ 25 str. 3 d. numatytų būdų deriniu. Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia pirkimo dokumentuose nurodyti, kad perkamos prekės, paslaugos ar darbai turi būti konkrečiai vieno gamintojo (VPĮ 25 str. 8 d.). Tuo tarpu, atsakovo pirkimo dokumentuose nurodyta, jog tiekėjas siekia įsigyti konkrečiai vieno gamintojo EMERSON NETWORK POWER-LIEBERT prekes. Kiti gamintojai ar jų gaminamos produkcijos platintojai neturi galimybės dalyvauti šiame viešajame pirkime, todėl dirbtinai sukuriamos kliūtis patekti į rinką kitiems gamintojams;
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamo viešojo pirkimo objektas yra specifinis. Apelianto teigimu, specifinės yra patalpos, o ne siekiami įsigyti kondicionavimo įrenginiai bei jų montavimo darbai. Atsakovas neįrodė prekių ir darbų specifiškumo. Be to, šiuo pirkimu įsigyjamas kondicionavimo įrenginys bus rezervinis, kuris veiks ne nuolatos, o tik tada, kai suges pirmi du kondicionavimo įrenginiai;
5) Teismas klaidingai nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėto vienintelio gamintojo įrenginiai yra sertifikuoti „Eurovent“ sertifikavimo centre. Priešingai, ši informacija buvo pateikta kartu su pretenzija;
6) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas reikalavimas dėl įrangos sertifikavimo būtent „Eurovent“ centre yra pagrįstas. Apelianto teigimu, ginčijamo reikalavimo pagrįstumas grindžiamas tik tuo, kad šiuo metu perkančiosios organizacijos turima įranga turi „Eurovent“ sertifikatą. Jokių kitų pagrįstų argumentų atsakovas nenurodė ir į bylą nepateikė;
7) Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apelianto nurodytas aplinkybes, t. y. kad ieškovas galėtų pasiūlyti atsakovui kitą mikroklimato palaikymo sistemos funkcionavimo variantą su sąlyga, kad naujas kondicionierius būtų valdoma atskira valdymo sistema ir pan. Apelianto teigimu, panaikinus techninės specifikacijos 1 lentelės 1 ir 2 p. nuostatas, apeliantas būtų turėjęs galimybę dalyvauti viešajame pirkime ir pateikti savo techninį sprendimą, naudojant kito gamintojo kondicionavimo įrenginius, dėl mikroklimato palaikymo sistemos plėtimo. Šis techninis sprendimas atitiktų STR 2:09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ įtvirtintus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Amber Grid“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo šiuos atsikirtimus:
1) Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl techninės specifikacijos 1 lentelės 2 punkto sąlygos, nustatančios, jog siūlomos prekės turi būti to paties gamintojo, panaikinimo. Apeliantas, susipažinęs su pirkimo sąlygomis ir 2014 m. gegužės 2 d. pateikdamas atsakovui klausimus, aiškiai suvokė, kad atsakovas siekia įsigyti įrangą, kuri būtų to paties gamintojo kaip ir esama įranga, tačiau 2014 m. gegužės 7 d. pretenzijoje nepareiškė konkretaus reikalavimo, susijusio su įrangos gamintojo nurodymu, o reikalavo panaikinti tik reikalavimą įrangai turėti „Eurovent“ sertifikatą;
2) Byloje esatys įrodymai bei paaiškinimai patvirtina pirkimo objekto specifiškumą, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikytina viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 8 d. nustatyta išimtis nurodant pirkimo objektą.
Ieškovas UAB „DAIKARAS“ 2014 m. gruodžio 1 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą prie nagrinėjamos priimti į bylą papildomus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl apelianto UAB „DAIKARAS“ pateiktų papildomų įrodymų
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip minėta, apeliantas pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, teisėjų kolegija apelianto rašytinius paaiškinimus priima į bylą bei vertina.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „DAIKARAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4740-340/2014 sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2014 m. balandžio 29 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė viešąjį pirkimą – supaprastintą atvirą konkursą „Duomenų centrų mikroklimato palaikymo sistemų plėtimas“ (pirkimo Nr.150722). Ieškovas 2014 m. gegužės 2 d. perkančiai organizacijai pateikė paklausimą, prašydamas paaiškinti įrangai keliamo reikalavimo dėl jos sertifikavimo „Eurovent“ centre pagrįstumo (t. 1 b. l. 8). Atsakovas 2014 m. gegužės 7 d. pateikė ieškovui atsakymą (t. 1 b. l. 9 ), ieškovas 2014 m. gegužės 7 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria reikalavo panaikinti perteklinį reikalavimą įrangai turėti „Eurovent“ sertifikatą (t. 1 b. l. 10-11).
Atsakovas 2014 m. gegužės 7 d. informavo apie paskelbtą koreguotą pirkimo sąlygos „Duomenų centrų mikroklimato palaikymo sistemų plėtimas“ 3 priedą, kuriame buvo koreguotas 2 lentelės 2 punktas (t. 1 b. l.12). Atsakovas 2014 m. gegužės 9 d. pranešė apie planuojamą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą iki 2014 m. gegužės 20 d., 10.00 val. (t. 1 b. l. 14) ir 2014 m. gegužės 13 d. informavo, kad yra paskelbtos koreguotos pirkimo sąlygos ir pratęstas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2014 m. gegužės 20 d., 10.00 val.(t. 1 b. l. 15).
Ieškovas 2014 m. gegužės 20 d. raštu pareikalavo atsakovą sustabdyti pirkimo procedūras ir iš naujo peržiūrėti technines sąlygas, kur nurodyti reikalavimai, įskaitant, bet neapsiribojant, pertekliniu reikalavimu dėl „Eurovent“ sertifikato. Nurodė, kad negavo atsakymo į pretenziją. Ieškovo teigimu, vadovaujantis STR 2.09.02:2005 32.5 punktu, įrengiamos sistemos turėjo būti nepriklausomos ir negalėjo būti valdomos vienu valdikliu. Jeigu kiekvienos patalpos oro kondicionierius bus valdomas su bendru valdikliu, tai bus viena sistema, o jos turi būti atskiros ir nepriklausomos, todėl konkurso sąlygas laikė keistinomis. Ieškovo teigimu, taip pat keistinos sąlygos, kuriose nurodyta, kad kondicionieriai turi būti to paties gamintojo, to paties tipo ir pilnai suderinti su esamais veikimo ir valdymo prasme (t. 1 b. l. 16).
Atsakovas 2014 m. gegužės 20 d. raštu pranešė ieškovui, kad iš dalies pakeitė techninės specifikacijos sąlygas, todėl informavo, kad pirkimas nebus stabdomas (t. 1 b. l. 27). Atsakovas 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 7-114-904 informavo suinteresuotus tiekėjus apie kvalifikacijos įvertinimą, pasiūlymų eilę ir laimėtojo pripažinimą (t. 1 b. l. 23).
Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos
CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.
Apeliantas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas pateikė pretenziją tik dėl techninės specifikacijos 1 lentelės 1 punkto ir 2 lentelės 2 punkto, o dėl techninės specifikacijos 1 lentelės 2 punkto pretenzija nebuvo pareikšta.
Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas 2014 m. gegužės 2 d. perkančiai organizacijai pateikė paklausimą, prašydamas paaiškinti įrangai keliamo reikalavimo dėl jos sertifikavimo „Eurovent“ centre pagrįstumo. Apeliantas paklausime nurodė, kad pateikiami paklausimai dėl išaiškinimo: „1. Kodėl reikalaujama „Eurovent“ sertifikato įrangai, kai šiuo metu jūsų turima įranga neturi „Eurovent“ sertifikatų? 2. „Eurovent“ sertifikato reikalavimas yra perteklinis, nes yra tik vienas gamintojas (EMERSON NETWORK POWER-LIEBERT), kuris sertifikavęs savo (rangą „Eurovent“, ir tai tik keletą modelių, kurie neapima konkurso reikalavimų“ (t. 1 b. l. 8). Atsakovas 2014 m. gegužės 7 d. pateikė ieškovui atsakymą (t. 1 b. l. 9 ). Ieškovas 2014 m. gegužės 7 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria reikalavo panaikinti perteklinį reikalavimą įrangai turėti „Eurovent“ sertifikatą (t. 1 b. l. 10-11).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pretenzijos turinį sprendžia, jog apeliantas minėta pretenzija nereikalavo atsakovą panaikinti pirkimo sąlygą, nustatančią, jog siūlomos prekės turi būti to paties gamintojo. 2014 m. gegužės 7 d. apelianto pretenzijos turinys patvirtina, jog pastarasis apskritai nekėlė klausimo dėl minėtos pirkimo sąlygos. Priešingai nei teigia apeliantas, minėtoje pretenzijoje buvo keliami du reikalavimai: 1) stabdyti konkursą, nes 2014 m. gegužės 7 d. perkančiosios organizacijos pateiktas atsakymas į 2014 m. gegužės 2 d. pateiktus klausimus nesutampa su realybe; 2) panaikinti perteklinį reikalavimą įrangai turėti „Eurovent“ sertifikatą, nes esama atsakovo įranga jo irgi neturi (t. 1 b. l. 10-11). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas pretenzija nereiškė jokio konkretaus reikalavimo, susijusio su įrangos gamintojo nurodymu, o reikalavo panaikinti tik reikalavimą įrangai turėti „Eurovent“ sertifikatą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog perkančiosios organizacijos reikalavimai (konkrečiai techninės specifikacijos 1 lentelės 1 ir 2 p. bei 2 lentelės 1 p.) yra susiję, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantas 2014 m. gegužės 7 d. pretenzija siekė panaikinti konkrečius techninės specifikacijos 1 lentelės 2 punkte nustatytus reikalavimus. Kaip minėta, apeliantas pretenzijoje nenurodė konkretaus reikalavimo panaikinti reikalavimą, susijusį su įrangos gamintojo nurodymu, tačiau net ir pretenzijos turinys neatskleidė šio apelianto ketinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad menamų ar tariamų pretenzijos reikalavimų nagrinėjimas iškreiptų ne tik privalomo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo prasmę, bet ir suteiktų tiekėjams galimybę piktnaudžiauti teisėmis reiškiant nepagrįstus ieškinius teisme.
Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas (apeliantas) nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl techninės specifikacijos 1 lentelės 2 punkto sąlygos, nustatančios, jog siūlomos prekės turi būti to paties gamintojo, panaikinimo.
Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino perkančiosios organizacijos paskelbtus pirkimo dokumentus, suabsoliutino pirkimo objekto specifiškumą ir tuo pažeidė viešąjį interesą, t. y. tiekėjo teisę lygiomis teisėmis ir galimybėmis dalyvauti viešajame pirkime ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio paskirtis – vadovaujantis jo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Šių principų laikymusi užtikrinama, kad viešųjų pirkimų tikslai bus pasiekti, o pirkimo procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pirkimo objektas - duomenų centrų mikroklimato palaikymo sistemų plėtimas (konkurso sąlygų 11 p.). Atsakovas techninės specifikacijos 1 lentelės „Mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas DC „A“ IR DC „B““ 1 punkte nustatė, kad kondicionavimo įrenginiai turi būti sertifikuoti „Eurovent“ sertifikavimo centre. Tos pačios lentelės 2 punkte nustatė reikalavimą, kad kondicionierius turi būti to paties gamintojo, to paties tipo ir pilnai suderintas su esamais veikimo ir valdymo prasme (t. 1 b. l. 38-39). Techninės specifikacijos 2 lentelės „Precizinio kondicionavimo palaikymo sistemos komunikacinėse patalpose KOM1 ir KOM2, prie duomenų centrų DC „A“ ir DC „B“, plėtimas“ 2 punkto reikalavimą, ieškovui pateikus pastabas, atsakovas pakeitė, t. y. išbraukė iš techninių sąlygų reikalavimą, kad kondicionavimo įrenginiai turi būti sertifikuoti „Eurovent“ sertifikavimo centre (t. 1 b. l. 139).
VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo objekto reikalavimus perkančiosios organizacijos turi suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos (lygiateisiškumas) ir kad nebūtų ribojama konkurencija (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). VPĮ 25 straipsnyje yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas, kiek jis aktualus perkančiosios organizacijos veiksmams, susijusiems su techninėmis specifikacijomis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo. Draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai išeina už privačių santykių ribų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).
Kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad pirkimo objektas - duomenų centrų mikroklimato palaikymo sistemų plėtimas (konkurso sąlygų 11 p.). Perkančioji organizacija - Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už gamtinių dujų perdavimą (transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą. 2014 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas R. S. paaiškino, kad duomenų centruose „A“ ir „B“ veikianti įranga turi būti veiksmingai apsaugota nuo temperatūrinių režimų kaitos. Tokie reikalavimai yra susiję su atsakovo vykdomos veiklos specifika – duomenų, kurių pagrindu yra teikiamos paslaugos šalies vartotojams apdorojimo ir naudojimo savalaikiškumu, jų apsauga. Sutrikus temperatūriniam režimui duomenų centrų patalpose sutrinktų duomenų apdorojimo įranga, todėl siekiant išvengti minėtų sutrikimų, būtina užtikrinti precizišką ir patikimą patalpų kondicionavimo įrangos veikimą. Atsakovas siekė įsigyti esamos kondicionavimo įrangos praplėtimą, užtikrinantį nuolatinį, nepertraukiamą atsakovo turimos kondicionavimo įrangos bendrą veikimą duomenų centrų „A“ ir „B“ patalpose. „Eurovent“ sertifikavimo centras yra išdavęs duomenų centrų „A“ ir „B“ patalpoms sertifikatus, patvirtinančius, kad minėta įrangos charakteristika (funkcinės savybės) atitinka Europos ir tarptautinius standartus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti tinkamą sistemos darbą, kondicionierius privalo atitikti techninės specifikacijos 1 lentelės „Mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas DC „A“ ir DC „B“ 8 punkto reikalavimus, o būtent „Eurovent“ sertifikavimo centro išduotas sertifikatas patvirtina, kad suinteresuoto tiekėjo įranga atitinka Europos ir tarptautinių standartų savybes, todėl galės kartu veikti su atsakovo turima „Eurovent“ sertifikavimo centro sertifikatą turinčia įranga.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, jog minėtas sertifikatas nėra išduodamas konkrečiam įrangos tipui, patentui, gamintojui ar prekės ženklui. Priešingai nei teigia apeliantas, minėtas sertifikatas tik užtikrina, kad reikiamas kondicionierius veiks kartu su atsakovo jau turima įranga. Dėl to apelianto argumentai, jog kiti gamintojai ar jų gaminamos produkcijos platintojai neturi galimybės dalyvauti šiame viešajame pirkime, laikytini nepagrįstais ir paneigtais byloje esančiais įrodymais.
Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto argumentais, jog ginčijamu pirkimu įsigyjamas kondicionavimo įrenginys bus rezervinis, kuris veiks ne nuolatos, o tik tada, kai suges pirmi du kondicionavimo įrenginiai. Techninės specifikacijos 1 lentelės „Mikroklimato palaikymo sistemos plėtimas DC „A“ ir DC „B“ 2 punkte nustatyta: „...rezervinis kondicionierius įsijungia automatiškai rotuojant, jeigu patalpoje padidėja temperatūra, arba vieno iš darbinių kondicionieriaus gedimo atveju“. Be to, atsakovo atstovas R. S. 2014 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įsigyjamas įrenginys turi veikti rotaciniu režimu su kitais jau esamais įrenginiais, o ne tada, kai kiti įrenginiai suges.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, jog atsakovo duomenų centrų patalpose esančios duomenų apdorojimo įrangos darbo režimo užtikrinimas yra specifišką pirkimo tikslą lemianti aplinkybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tinkamai įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei įrodymus, ginčijamo viešojo pirkimo objektą pripažino specifiniu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas kryptingai siekė įsigyti konkretaus gamintojo modelį. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas siekė tęstiniam, kondicionavimo įrangos praplėtimo naudojimui įsigyti įrangą, užtikrinančią nuolatinį, nepertraukiamą atsakovo turimos kondicionavimo įrangos bendrą veikimą bei galinčią kartu veikti su „Eurovent“ sertifikavimo centro sertifikatą atsakovo turinčia įranga. Tai patvirtina techninės specifikacijos 1 lentelės 2 punkto reikalavimas, kad kondicionierius turi būti to paties tipo ir pilnai suderintas su esamais veikimo ir valdymo prasme, ir tokio reikalavimo aiškinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginiai, kad apeliantas galėtų pasiūlyti atsakovui kitą mikroklimato palaikymo sistemos funkcionavimo variantą su sąlyga, jog naujas kondicionierius būtų valdoma atskira valdymo sistema ir pan., kad panaikinus techninės specifikacijos 1 lentelės 1 ir 2 p. nuostatas, apeliantas būtų turėjęs galimybę dalyvauti viešajame pirkime ir pateikti savo techninį sprendimą, naudojant kito gamintojo kondicionavimo įrenginius, dėl mikroklimato palaikymo sistemos plėtimo, yra deklaratyvaus pobūdžio ir tokių teiginių pripažinimas reikštų ne atsakovo turimos įrangos praplėtimą ir naudojimą, bet turimos įrangos keitimą kita įranga, kas sukeltų atsakovui finansines, įrangos veiklos tęstinumo bei užtikrinimo pasekmes. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apelianto nurodytas aplinkybes, t. y. kad ieškovas galėtų pasiūlyti atsakovui kitą mikroklimato palaikymo sistemos funkcionavimo variantą su sąlyga, kad naujas kondicionierius būtų valdoma atskira valdymo sistema ir pan. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014; kt.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos medžiaga patvirtina, kad nors perkančioji organizacija iš dalies pakeitė techninės specifikacijos sąlygas, apeliantas nepateikė jai pasiūlymo ir pirkime nebedalyvavo. Ginčijame pirkime dalyvavo UAB „AIROVENTA“, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti kartu su UAB „Jėgos linija“, bei UAB „Eltel Networks“ (t. 1 b. l. 123). Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija apelianto teiginius, jog panaikinus techninės specifikacijos 1 lentelės 1 ir 2 p. nuostatas, apeliantas būtų turėjęs galimybę dalyvauti viešajame pirkime ir pateikti savo techninį sprendimą, naudojant kito gamintojo kondicionavimo įrenginius, dėl mikroklimato palaikymo sistemos plėtimo, laiko deklaratyvaus pobūdžio, neparemtais jokiais byloje esančiais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai bei visapusiškai ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo UAB „DAIKARAS“ ieškinį atsakovui AB „Amber Grid“ dėl konkurso sąlygų pakeitimo, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui UAB „DAIKARAS“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).
Atsakovas AB „Amber Grid“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo priteisti jam iš apelianto UAB „DAIKARAS“ patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Iš 2014 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos faktūros BER Nr. 2004169 bei vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas už teisines paslaugas sumokėjo 4075 Lt. Iš klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad teisinės paslaugos sudaro apeliacinio skundo bei ginčijamo sprendimo analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas bei kliento informavimas apie gautus teismo dokumentus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.5 MMA. Teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Rekomendacijų 11 p.).
Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo apimtį, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažintinos CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų 11 punkte nustatytu pagrindu ir iš ieškovo (apelianto) UAB „DAIKARAS“ atsakovui AB „Amber Grid“ priteistina 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma (CPK 98 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „DAIKARAS“ atsakovui AB „Amber Grid“ du tūkstančius litų / penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir dvidešimt keturis euro centus (2 000 Lt / 579,24 EUR) bylinėjimosi išlaidų.