- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-62-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02810-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „City Service Engineering“
- Ieškovas
- „Compensa Vienna Insurance Group“
- Trečiasis asmuo
- „ERGO Insurance“ SE
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „City Service Engineering“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje civilinę bylą pagal ieškovo „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „City Service Engineering“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB prašė iš atsakovo UAB „City Service Engineering“ priteisti 16 046,22 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2021-09-29 „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB ir UAB „Sirin Development“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį (poliso Nr. 280001469) (toliau – Draudimo sutartis), kuria apdrausti statiniai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). 2022-04-01 UAB „City Service Engineering“ ir UAB „LT Logic“ sudarė Objekto priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. LTL-2022-0008 (toliau – Priežiūros sutartis), kuria susitarė, kad atsakovas teiks Objekto priežiūros paslaugas, užtikrinančias Objekto nepertraukiamą funkcionavimą. 2022-07-19 įvyko įvykis, kurio metu, susidėvėjus ir užstrigus mechaninei vandens siurblio slėgio relei, per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui, buvo užlietos Objekto patalpos (toliau – Įvykis). 2023-01-19 ieškovas priėmė sprendimą išmokėti 16 046,22 Eur draudimo išmoką naudos gavėjui UAB „LT Logic“;
1.2. Įvykis įvyko dėl susidėvėjusios vandens siurblio relės užstrigimo. Vadovaujantis Priežiūros sutarties nuostatomis už šio įrenginio priežiūrą buvo atsakingas atsakovas. Atsakovas Priežiūros sutartimi įsipareigojo užtikrinti Objekto ir jame įrengtų inžinerinių sistemų nepertraukiamą funkcionavimą. Įvykis įvyko atsakovui neįvykdžius šios pareigos bei netinkamai vykdžius Priežiūros sutarties priedo Nr. 3 16.2 p. nurodytą paslaugą – netinkamai prižiūrėjus Objekto siurblių valdymo automatiką (relę);
Atsiliepimas
1.3. atsakovo sudarytame 2022-07-21 defektavimo akte nurodyta, kad siurblio relė užstrigo dėl jos susidėvėjimo. Darytina išvada, kad relės užsikirtimas yra ilgalaikio jos naudojimo pasekmė, taigi Įvykis įvyko ne dėl negalimo numatyti įrenginio gedimo. Priežiūros sutartimi šalys susitarė dėl paslaugų rezultato – atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad Objektas ir jo inžinerinė įranga funkcionuos nepertraukiamai. Atsakovo teiktų paslaugų rezultatas nebuvo pasiektas, sutriko Objekto inžinerinės sistemos darbas ir buvo apgadintas apdraustas nekilnojamasis turtas. Priežiūros sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti dėl Objekto sugriuvimo ir kitokių trūkumų, kaip statinio valdytojas, pagal CK 6.266 straipsnį (Sutarties 10.1 p.). Atsakovui pagal CK 6.266 straipsnį kyla griežtoji atsakomybė. CK 6.256 straipsnio 3 dalis numato reikalavimus savo srities profesionalui. Atsakovui turėjo būti žinoma informacija apie relės susidėvėjimo laiką bei poreikis įrenginį pakeisti nauju, atsižvelgiant į šio įrenginio dėvėjimosi laiką. Atsakovui tinkamai neveikiant – tinkamai ir laiku nenustačius relės susidėvėjimo, nebuvo užtikrintas tinkamas Objekto ir jame esančios įrangos veikimas ir buvo padaryta žala apdraustam Objektui;
1.4. Priežiūros sutarties 10.1 p. atsakovas įsipareigojo atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Ieškovas atlygino tiesioginę įvykio metu padarytą žalą (nuostolius). Įvykio metu padaryta 19 046,22 Eur žala: 130 Eur relės ir vožtuvo keitimo darbai; 2 316,72 Eur avarijos likvidavimo darbai; 1 111,50 Eur papildomi avarijos likvidavimo darbai; 600 Eur patalpų valymo po užliejimo darbai; 876 Eur priešgaisrinės sistemos tvarkymo darbai; 14 012 Eur apgadintų patalpų atstatymo darbai. Ieškovas išmokėjo 16 046,22 Eur draudimo išmoką, išskaitęs Draudimo sutartyje numatytą 3 000 Eur besąlyginę išskaitą.
2. Atsakovas UAB „City Service Engineering“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. ieškovas tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, bei nenustatė įvykio kaltininko. Ieškovas tinkamai nenustatė tikrosios Įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. To nepadaręs ieškovas prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš už žalą atsakingo asmens. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas;
2.2. ieškovas turi įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovui nustatytos pareigos. Ieškovas neįrodo, kad Objekto prižiūrėtojas netinkamai vykdė teisės aktų ar Priežiūros sutartyje numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neįrodžius neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos;
2.3. pastato administratorius neturi galimybės valdyti pastato, kaip savininkas, ir negali be savininko sutikimo ar tiesioginių nurodymų daryti pastatui ūkinį ar fizinį poveikį. Pagal Priežiūros sutartį atsakovas, prieš pradėdamas teikti paslaugas, privalo su atsakingu asmeniu suderinti konkrečios paslaugos teikimui naudotinas medžiagas, darbų apimtis bei gauti atsakingo asmens pritarimą darbų atlikimui. Remdamasis techninės apžiūros duomenimis, atsakovas privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šiems planams turi būti pritarta;
2.4. nėra pagrindo pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas taikyti atsakomybę be kaltės. Vien tai, kad užstrigus mechaninei vandens siurblio slėgio relei ir per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui, 2022-07-20 užlietos Objekto patalpos, nepatvirtina, kad atsakovas iki Įvykio netinkamai prižiūrėjo įrangą. Nepatvirtinta, jog pagal įrangos būklę būtų pagrindas spręsti, kad vandens siurblio slėgio relei reikalingas remontas. Objekto savininkas ar kiti asmenys nereiškė pretenzijų dėl netinkamos vandens siurblio būklės. Vandens veržimasis iš šulinio buvo vienkartinis, priežastis identifikuota, avarija lokalizuota. Prieš Įvykį sudarytame 2022-07-12 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. V22-1801190 patvirtinta, kad 2022-07-01 atlikus pastatų ir statinių prevencinę priežiūrą, pažeidimų nenustatyta. Tai patvirtina, kad atsakovas periodiškai tikrino bei vykdė Objekto įrangos techninę priežiūrą;
2.5. 2022-07-19 atsakovas gavo iškvietimą, kad iš šulinio (duomenys neskelbtini) veržiasi vanduo. Atsakovo darbuotojams atvykus į vietą, vanduo buvo išsiurbtas, rasta gedimo priežastis – vanduo veržėsi per vamzdžio ir sklendės sujungimą, buvo išsinėręs vamzdis. Atsakovo rangovai atstatė vamzdžius. Kad vanduo nepratekėtų, atliekant remonto darbus, buvo užsuktos Objekte esančios vandens padavimo sklendės. Kol buvo vykdomas vandens išsiurbimas, buvo atjungtas vandens padavimas iš (duomenys neskelbtini) (GL4 pastato), kuris aptarnauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatus. Lokalizavus avariją, vanduo paleistas kitiems pastatams, išskyrus (duomenys neskelbtini). Vandens tiekimas atstatytas 2022-07-19 18:00 val. Po hidroforo įjungimo atsakovo darbuotojas patikrino sistemos veikimą, gedimų nenustatyta, slėgis sistemoje neviršijo darbinių parametrų, siurblys išsijungdavo, pasiekus nustatytą 6 barų darbinį slėgį. Atsakovas tinkamai ir laiku reagavo į Įvykį ir atliko visus reikiamus avarijos likvidavimo darbus;
2.6. 2022-07-20 06:57 val. gautas pranešimas, kad vandeniu užpiltos patalpos (duomenys neskelbtini) (GL4). Patalpų užpylimas užfiksuotas tik po keliolikos valandų nuo atsakovo apsilankymo Objekte. Atsakovas reagavo nedelsiant, rado avarijos priežastį. Patalpų užpylimas per apsauginį vožtuvą GL4 dujinėje katilinėje įvyko dėl padidėjusio slėgio, kurį lėmė slėgio relės gedimas. 2022-07-20 siurblio slėgio relės gedimo pastebėti buvo neįmanoma, patalpų užpylimas per apsauginį vožtuvą GL4 dujinėje katilinėje įvyko dėl padidėjusio slėgio, kurį lėmė slėgio relės gedimas, užfiksuotas tik po keliolikos valandų. Slėgio relė sugedo vėliau ir to nebuvo galima numatyti. Atsakovui taikant civilinę atsakomybę, kaip Objekto prižiūrėtojui, susidarytų situacija, kad atsakovas būtų atsakingas už sugedusią Objekto techninę įrangą ir atsiradusią žalą, neatsižvelgiant į žalos atlyginimo sąlygų buvimą;
2.7. ieškovas neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio, netaikė Objekto bei įrangos nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-763/2001). Ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Atkūrimo kaštai turi atitikti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovo „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB naudai iš atsakovo UAB „City Service Engineering“ 16 046,22 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (16 046,22 Eur) nuo bylos iškėlimo (2023-03-31) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 361 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad:
3.1. 2021-09-29 „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB ir UAB „Sirin Development“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (poliso Nr. 280001469), pagal kurią nuo 2021-10-01 iki 2023-10-01 nuo visų rizikų, gaisro ir gamtinių jėgų, finansinių nuostolių apdrausti statiniai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nustatyta 3 000 Eur išskaita (frančizė). 2022-04-01 UAB „City Service Engineering“ ir UAB „LT Logic“ sudarė Objekto priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. LTL-2022-0008, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti Objekto priežiūros paslaugas;
3.2. 2022-07-19 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu susidėvėjus ir užstrigus pastato mechaninei vandens siurblio slėgio relei, per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui, buvo užlietos Objekto patalpos. 2023-01-19 ieškovas priėmė sprendimą naudos gavėjui UAB „LT Logic“ išmokėti 16 046,22 Eur draudimo išmoką;
3.3. atsakovas draudžiamojo įvykio metu buvo atsakingas už Objekto priežiūros paslaugos, užtikrinančios Objekto nepertraukiamą funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų pareigų, susijusių su statinių priežiūra, vykdymą. Atsakovas nepaneigė, kad 2022-07-19, susidėvėjus ir užstrigus pastato mechaninei vandens siurblio slėgio relei, per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui, buvo užlietos Objekto patalpos ir draudėjui padaryta 19 046,22 Eur žala. Atsakovas yra pastato (Objekto) administratorius. Atsakovas nevykdė CK 2.242 straipsnyje įtvirtintos pareigos prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu (laiku nepastebėjo ir nepakeitė susidėvėjusio vandens siurblio relės). Vandens siurblys priskirtinas prie įrenginių sąvokos, nurodytos Priežiūros sutartyje. Priežiūros sutarties priedo Nr. 3 16.1-16.2 punktais atsakovas įsipareigojo 1 kartą per mėnesį atlikti gręžinio ir jo siurblių nuolatinę priežiūrą, reguliavimą, parametrų nustatymą bei siurblių valdymo automatikos priežiūrą, reguliavimą, parametrų nustatymą;
3.4. Įvykis atitinka avarijos sąvoką, aptartą Priežiūros sutartyje, kad tai yra Objekto ir / ar įrenginių ir / ar jų sudedamųjų dalių, avarija. Atsakovas avariją likvidavo, pašalino avarijos sukeltus padarinius, įskaitant Objekto ir įrenginių būklės atkūrimą į iki avarijos buvusią padėtį, pakeitė siurblio susidėvėjusią relę, kad vandens siurblį būtų galima saugiai ir patikimai eksploatuoti. Priežiūros sutarties 1.2 p., 2.4 p., priedo Nr. 3 16.1-16.2 punktų nevykdymas yra atsakovo sutartinių pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), dėl kurių yra atsakovo kaltė, ir atsirado 19 046,22 Eur žala bei yra priežastinis ryšys dėl atsakovo neteisėtų veiksmų;
3.5. avarija įvyko praėjus 3 mėn. nuo Priežiūros sutarties sudarymo. Atmestini atsakovo argumentai, kad jis neatsakingas už vandens siurblio relės susidėvėjimą, nes objektą aptarnavo trumpą laiką, detalė paslėpta, neišardžius siurblio, relės nusidėvėjimo laipsnio neįmanoma pamatyti. Atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl galėjo pareikalauti dokumentus dėl inžinierinių įrengimų įrengimo laiko pastate, susipažinti su eksploatavimo laikotarpiu ir sudaryti jų keitimo grafiką, pasibaigus eksploatavimo terminams. Tačiau to nepadarė, iš užsakovo dokumentų nereikalavo ir su jais nesusipažino, veikė nerūpestingai ir neapdairiai. Tai sudaro neteisėtus veiksmus;
3.6. relės ir vožtuvo keitimo, avarijos ir papildomos avarijos likvidavimo, patalpų valymo, priešgaisrinės sistemos tvarkymo, patalpų atstatymo išlaidas 19 046,22 Eur patvirtina ir atsakovo dokumentai: vandens siurblio remonto po avarijos sąmata, likvidavimo darbų sąmata, pažeistų paviršių remonto darbų sąmata. Taikant 3 000 Eur išskaitą (frančizę), draudėjui išmokėta 16 046,22 Eur draudimo išmoka. Atsakovas nepateikė savo žalos dydžio skaičiavimo;
3.7. teismas nesutinka, kad ieškovas išsamiai neištyrė įvykio aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas vadovavosi atsakovo sudarytais dokumentais (defektavimo aktu, 2022-07-22 apžiūros aktais ir žalos likvidavimą patvirtinančiais įrodymais dėl išlaidų), iš esmės sutiko su atsakovo fiksuotomis išlaidomis, neįrodo, kad draudimo išmokos dydis neatitinka padarytų nuostolių. Ieškovas rėmėsi turto apžiūros aktu, lokaline sąmata (iš sąmatos išbraukė pozicijas, nesusijusios su Įvykiu), ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovas UAB „City Service Engineering“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
4.1. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo teisės normos, o prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis reglamentuojančios normos. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, todėl būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę;
4.2. draudiko pareiga tirti aplinkybes, dedant reikiamas pastangas, reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti;
4.3. ieškovas, prieš sudarant Draudimo sutartį, turėjo pareigą fiksuoti turto būklę ir kaip rūpestingas ir atidus draudikas turėjo ištirti aplinkybes. Nėra duomenų, jog ieškovas būtų tikrinęs vandens išsiliejimo židinį. Ieškovas neatliko Įvykio aplinkybių tyrimo, suabsoliutino turimą informaciją, nerinko ir netikrino reikšmingos informacijos, todėl negalėjo nustatyti reikšmingas ir būtinas aplinkybes, draudžiamojo įvykio faktui nustatyti. Ieškovas, kaip profesionalus draudikas, yra atsakingas už neištirtas įvykio aplinkybes. Ieškovas nepateikė ieškovo rengtų dokumentų. Ieškovas pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtintą pareigą;
4.4. teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į atsakovo argumentus ir įrodymus. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybė nėra tapatūs pareigoms, nustatytoms statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį, atsakovas nėra absoliučiai atsakingas už bet kokią žalą. Sprendime formaliai nurodoma, jog neteisėti veiksmai yra nepertraukiamo funkcionalumo neužtikrinimas. Atsakovas į bylą pateikė pakankamus įrodymus, kurie pagrindžia veiksmų tinkamumą. 2022-07-12 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. V22-1801190 patvirtinta, kad 2022-07-01 atlikus pastatų ir statinių prevencinę priežiūrą, nebuvo nustatyta pažeidimų / defektų. Nėra įrodymų, jog atsakovas nereagavo į savininkų pranešimus. Įvykio faktas nepatvirtina, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo įrangą. Nėra duomenų, jog pagal įrangos būklę iki vandens iš jo pratekėjimo būtų buvęs pagrindas spręsti, jog vandens siurblio slėgio relei reikalingas remontas (atnaujinimas);
4.5. kai 2022-07-19 atsakovas gavo iškvietimą, reagavo tinkamai ir laiku bei atliko visus reikiamus darbus, būtinus avarijai likviduoti. Vandens veržimasis iš šulinio buvo vienkartinis, priežastis identifikuota, avarija lokalizuota. Atsakovas nuolat tikrino bei vykdė Objekto ir Objekte esančios įrangos techninę priežiūrą. 2022-07-20 06:57 val. patalpų užpylimas užfiksuotas tik po keliolikos valandų nuo atsakovo apsilankymo. Atsakovas reagavo nedelsiant, rado avarijos priežastį. Patalpų užpylimas per apsauginį vožtuvą GL4 dujinėje katilinėje įvyko dėl padidėjusio slėgio, kurį lėmė slėgio relės gedimas. 2022-07-20 siurblio slėgio relės gedimo pastebėti buvo neįmanoma;
4.6. Priežiūros sutartis sudaryta tik 2022-04-01, o avarija įvyko po 3 mėn. – 2022-07-19. Atsakovas negali būti atsakingas už vandens siurblio relės susidėvėjimą, detalė yra paslėpta, maža, neišardžius siurblio, relės nusidėvėjimo laipsnio pamatyti neįmanoma. Atsakovas Objekto priežiūros pareigas vykdė rūpestingai, tačiau negalėjo sukontroliuoti ar pastebėti relės gedimo. Sprendimo motyvai grindžiami deklaratyviais, nepagrįstais argumentais;
4.7. nėra pagrindų taikyti griežtosios atsakomybės institutą. Atsakovas nesutinka, jog kaltė preziumuojama. Griežtosios atsakomybės tikslas yra užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Tai reiškia, kad griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai veikla yra neįprastai pavojinga. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tai reiškia, kad būtina nustatyti valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Atsakovui kaip administratoriui, griežtoji atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu žala būtų padaryta tretiesiems asmenims, tačiau žala sukelta objekto savininkui, dėl ko griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė netaikytina;
4.8. teismas nukrypo nuo teismų praktikos, sprendžiant klausimą dėl nusidėvėjimo. Objektas yra 2009 m. statybos. Byloje nebuvo įrodymų apie paskutinio remonto aplinkybes. Ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę.
5. Ieškovas „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
5.1. draudiko pareigos, susijusios su draudžiamojo įvykio tyrimu, nėra bylos nagrinėjimo dalykas – teismas turėtų vertinti, ar yra įrodytos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantas nurodo, jog ieškovas netinkamai vykdė pareigas, susijusias su draudžiamojo įvykio tyrimu, tačiau nenurodo, kokią įtaką tai turėjo teisingam bylos išsprendimui. Draudimo įstatymas neįpareigoja draudiko draudžiamojo įvykio priežastis, pasekmes ir kitas aplinkybes aiškintis tik pasitelkiant savo darbuotojus. Draudikas turi teisę aplinkybes tirti, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, valstybės institucijas. Ieškovas, tirdamas Įvykio aplinkybes, informaciją rinko, pasitelkdamas savo darbuotojus, draudėją, buvo gauti atsakovo surinkti duomenys. Atsakovas neginčija nustatytos Įvykio priežasties – užstrigus susidėvėjusiai mechaninei vandens siurblio slėgio relei sugedo vandens tiekimo sistema ir iš jos pradėjo veržtis vanduo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais paneigtų savo paties nustatytą Įvykio priežastį. Nėra pagrindo laikyti, kad Įvykio priežastys nebuvo atskleistos;
5.2. formali objekto apžiūra nepatvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė Priežiūros sutartį. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Apeliantas Priežiūros sutarties 1.2, 25 punktais, patvirtinęs, jog yra pastatų priežiūros profesionalas, įsipareigojo pasiekti tam tikrą rezultatą – užtikrinti nepertraukiamą objekto funkcionavimą. Įvykio metu objekto vandens tiekimo sistema sugedo. Apeliantas sutartimi sulygto rezultato nepasiekė. Ieškovas įsitikinęs, kad atsakovas 2022-07-01 Objekto apžiūrą vykdė tik formaliai. 2023-09-19 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad vandens siurblio relė 2022-07-01 atliktos apžiūros metu nebuvo apžiūrėta, nes apeliantas apžiūrėjo tik pagrindines sistemų dalis, smulkių sudedamųjų dalių apžiūra nebuvo atlikta. Priežiūros sutarties 3 priedo 16.2 punktu atsakovas įsipareigojo kartą per 1 mėnesį apžiūrėti siurblių valdymo automatiką (relė yra šios sistemos dalis), neišskiriant šios sistemos dalių, t. y. ši sistema turėjo būti apžiūrima ir prižiūrima;
5.3. nusidėvėjimas yra laipsniškas, laike trunkantis objekto savybių praradimas. Tokios įrenginio gedimų priežastys gali ir turi būti numatomos, įrenginys negali būti naudojamas iki jo sugedimo. Priežiūros sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad apeliantas, prieš pradėdamas teikti paslaugas, privalo neatlygintinai suteikti užsakovui visą informaciją ir atlikti objekto bei jame įrengtų inžinerinių sistemų defekaciją ir apžiūrą, įvertinant Objekto eksploatacijai reikalingos dokumentacijos komplektiškumą. Apžiūros akte privalu detalizuoti apžiūros metu nustatytus Objekto ar jame įrengtų inžinerinių sistemų gedimus (defektus) bei nurodyti trūkstamą dokumentaciją, būtiną tinkamam ir teisės aktus atitinkančiam Objekto eksploatavimui. Priežiūros sutarties 11.2.1 papunkčiu atsakovas patvirtino, kad jis, kaip šios srities profesionalas, iki šios Sutarties pasirašymo dienos atidžiai apžiūrėjo Objektą ir įrenginius, įvertino Objekto ir įrenginių būklę, atidžiai susipažino su visą jų technine ir kitokia dokumentacija;
5.4. Numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA488945 pateiktos Įvykio metu sudegusios relės nuotraukos, iš kurių matyti, kad relė yra korodavusi – nurodytą aplinkybę atsakovas galėjo ir turėjo nustatyti apžiūrėdamas Objektą Sutarties 2.1 punkto pagrindu bei vykdydamas periodines objekto apžiūras Priežiūros sutarties 3 priede nustatytu periodiškumu;
Žemesnės instancijos teismas
5.5. teismas nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas ir nenurodė, jog apeliantas buvo objekto valdytoju ir jog jam kyla griežtoji deliktinė atsakomybė dėl inžinerinės įrangos gedimo. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, todėl atsakovui kilo pareiga paneigti prezumpcija ir pastaroji byloje paneigta nebuvo. Įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, kuris buvo įsipareigojęs prižiūrėti vandens siurblio relę ir užtikrinti, kad ji (kaip ir visa inžinerinė sistema) veiktų nepertraukiamai. Apeliantas kaip savo srities profesionalas neveikė rūpestingai ir apdairiai – neapžiūrėjo relės, nesiekė nustatyti jos nusidėvėjimo, tinkamumo veikti ir laiku nepakeitė nauju ar nesuremontavo;
5.6. teismas vertino, jog visa prašoma priteisti suma yra reikalinga turto atkūrimui į iki Įvykio buvusią būklę. Apeliantas turėjo galimybę pateikti alternatyvius skaičiavimus, jam, kaip objekto priežiūrą vykdančiam asmeniui, buvo žinoma Objekto būklė iki Įvykio, atkūrimui reikalingos sąnaudos (patalpų remontą po įvykio organizavo apeliantas). Atsakovas nesukonkretina, kokio dydžio nusidėvėjimas turėtų būti taikomas. Ieškovas pateikė turto fotonuotraukas, detalizavo ir aprašė patalpoms padarytus apgadinimus, pats atsakovas sudarė sąmatas, reikalingas turtui atstatyti. Šiuose dokumentuose atsispindi patalpoms padarytos žalos mastas, jie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.
7. Apeliacijos objektą sudaro sprendimas, kuriuo subrogacijos tvarka draudiko naudai priteistas žalos atlyginimas dėl draudiminio įvykio metu dėl užlietų patalpų patirtą žalą, kai atsakovas turėjo sutartinę pareigą prižiūrėti objekto inžinerines sistemas.
Faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad 2021-09-29 ieškovas „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB su UAB „Sirin Development“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį (poliso Nr. 280001469), pagal kurią nuo 2021-10-01 iki 2023-10-01 apdrausti statiniai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) 2022-04-01 atsakovas UAB „City Service Engineering“ ir UAB „LT Logic“ sudarė Objekto priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. LTL-2022-0008, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti Objekto priežiūros paslaugas, užtikrinančias jo nepertraukiamą funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų su statinių priežiūra susijusių pareigų vykdymą.
9. 2022-07-19 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu, susidėvėjus ir užstrigus pastato mechaninei vandens siurblio slėgio relei, per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui, buvo užlietos Objekto patalpos. Ieškovas 2023-01-19 priėmė sprendimą išmokėti 16 046,22 Eur draudimo išmoką naudos gavėjui UAB „LT Logic“.
10. Ieškovas 2023-01-20 išmokėjo 16 046,22 Eur draudimo išmoką, išskaitęs Draudimo sutartyje numatytą 3 000 Eur besąlyginę išskaitą, kurią sudarė ši žala (nuostoliai): 130 Eur relės ir vožtuvo keitimo darbai; 2 316,72 Eur avarijos likvidavimo darbai; 1 111,50 Eur papildomi avarijos likvidavimo darbai; 600 Eur patalpų valymo po užliejimo darbai; 876 Eur priešgaisrinės sistemos tvarkymo darbai; 14 012 Eur apgadintų patalpų atstatymo darbai.
Dėl draudžiamojo įvykio tyrimo ir draudiko pareigų vykdymo
11. Ieškinys pareikštas draudiko ir yra grindžiamas CK 6.1015 straipsniu, kuriame nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 35 punktas).
12. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl to sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, turi būti tiriamos aplinkybės, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį.
13. Atsakovas teikia argumentus dėl Draudimo įstatymo 98 straipsnyje numatytų ieškovo draudiko pareigų tinkamo įgyvendinimo. Apeliantas pabrėžia, jog ieškovas šias pareigas pažeidė, kadangi tiriant Įvykį nedėjo reikiamų pastangų, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, ieškovas turėjo rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, o prieš sudarant Draudimo sutartį, turėjo pareigą fiksuoti turto būklę. Ieškovo vertinimu, draudiko pareigos, susijusios su draudžiamojo įvykio tyrimu, nėra bylos nagrinėjimo dalyku, atsakovas nepagrindė, kaip Draudimo įstatyme numatytų pareigų vykdymas įtakoja teismo sprendimą.
14. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas šio įstatymo tikslas yra reglamentuoti draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili. Draudimo įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susidarančius teikiant draudimo paslaugas, o nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas CK 6.1015 straipsnio pagrindu, siekiant žalos atlyginimo iš žalą (nuostolius) padariusio asmens, įvykus subrogacijai, dėl ko sutiktina su ieškovu, jog byloje turi būti remiamasi CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi ir taikomos teisės normos, reglamentuojančios draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas išaiškino, kad draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 išaiškinta, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo.
15. Taigi šioje byloje turi būti nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą (nuostolius), o ne klausimas dėl ieškovo, kaip draudiko, pareigų, tiriant draudžiamąjį įvykį, vykdymo bei ieškovo veiksmų atitikimo Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija dėl bylos nagrinėjimo apimties ir sprendžia, kad ieškovo veiksmai pagal Draudimo įstatymo nuostatas neturi būti vertinami. Atsakovo atsikirtimai dėl įrodymų pakankamumo, nustatant Įvykio aplinkybes bei turto būklę prieš Įvykį, sietini su bendrų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu, o ne su ieškovo, kaip draudiko, pareigų vykdymu. Žalos (nuostolių), jos dydžio bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas nepriklauso nuo aplinkybės, ar dėl turto apsaugos buvo sudaryta draudimo sutartis.
16. Analogiškai vertintini ir apelianto argumentai, kuriais jis atkreipia dėmesį ir remiasi atsikirtimuose, kad ieškovas pats savarankiškai netyrė Įvykio aplinkybių, o vadovavosi atsakovo sudarytais dokumentais. Civilinėse bylose dėl žalos (nuostolių) atlyginimo dokumentams ar faktiniams duomenims, kurie gali būti vertinami kaip įrodymai, nėra nustatytas apribojimas, kad šie įrodymai būtų sudaryti žalos (nuostolių) atlyginimo reikalaujančio asmens. Žalos (nuostolių) atlyginimo bylose taikomos bendros įrodinėjimo sąlygos, numatytos CPK 177 straipsnio 1-2 dalyse. CPK 177 straipsnis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi įstatyme nėra daromas skirtumas, ar teismui pateikti įrodymai sudaryti ieškovo, ar atsakovo, ar bet kurio kito asmens. Taip pat nėra ribojimo savo pozicijos pagrindimui naudoti priešingos bylos šalies sudarytus dokumentus.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės
17. Kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
18. Byloje nėra ginčijama, kad Įvykis kilo dėl vandens siurblio slėgio relės susidėvėjimo ir užstrigimo. Atsakovo sudarytame 2022-07-21 defektavimo akte nurodyta, kad susidėvėjus ir užstrigus mechaninei vandens siurblio slėgio relei, kuri užstrigo įsijungusioje padėtyje, vandens siurblys pastoviai veikė, ko pasekoje vandens slėgis buvo pakeltas daugiau nei 6 barai ir dujinėje katilinėje per apsauginį vožtuvą pradėjo bėgti vanduo ir buvo užtvindytos patalpos. Ieškovas byloje įrodinėja, jog atsakovas turėjo tinkamai vykdyti Priežiūros sutartimi nustatytas pareigas ir atsakyti už šio įrenginio priežiūrą bei užtikrinti Objekto, jame įrengtų inžinerinių sistemų nepertraukiamą funkcionavimą, ieškovo vertinimu, atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko buvo padaryta žala apdraustam Objektui.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, numatytų Priežiūros sutarties 1.2 punkte, 2.4 punkte, priedo Nr. 3 16.1 ir 16.2 punktuose. Neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu (laiku nepastebėjo ir nepakeitė susidėvėjusios vandens siurblio relės).
20. Atsakovas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog į bylą pateikė pakankamus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia jo veiksmų tinkamumą. 2022-07-12 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. V22-1801190 patvirtinta, kad 2022-07-01 atlikus pastatų ir statinių prevencinę priežiūrą, nebuvo nustatyta pažeidimų ar defektų. Nėra įrodymų, jog atsakovas nereagavo į savininkų pranešimus. Įvykio faktas savaime nepatvirtina, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo įrangą. Nėra duomenų, jog pagal įrangos būklę iki vandens iš jo pratekėjimo būtų buvęs pagrindas spręsti, jog vandens siurblio slėgio relei reikalingas remontas.
21. Vertinant atsakovo Priežiūros sutartimi prisiimtų sutartinių prievolių vykdymo tinkamumą, reikalinga nustatyti, kokia buvo šių prievolių apimtis, ar buvo atliekami sutartimi įsipareigoti veiksmai ir ar veiksmų atlikimas atitiko prievolių vykdymui keliamus reikalavimus. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog jis turėjo vykdyti Objekto priežiūros paslaugas. Priežiūros sutartimi nustatytos atsakovo prievolės apibrėžtos Priežiūros sutarties pateikiamoje sąvokoje „Paslaugos“ bei Priežiūros sutarties 2.4 punkte. Atsakovas įsipareigoja užsakovui teikti paslaugas, atitinkančias užsakovo, sutarties nuostatų ir teisės aktų paslaugoms keliamus reikalavimus bei užtikrinančias nepertraukiamą Objekto funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų pareigų, susijusių su statinių priežiūra, vykdymą, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugas, išvardintas sutarties Priede Nr. 2 ir 3, išskyrus šioje sutartyje aiškiai nurodytus atvejus, kai už tam tikros Objekto priežiūros paslaugos teikimą Vykdytojas nėra atsakingas ir/arba kai pagal atsakomybės ribų aktus (Sutarties Priedas Nr. 8) už Paslaugų teikimą konkrečioje Objekto dalyje Vykdytojas nėra atsakingas. Vykdytinos pareigos sukonkretintos Priežiūros sutarties Priede Nr. 3 „Paslaugų teikimo eksplikacija ir grafikas“, kurio 16.1-16.2 punktuose nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo 1 kartą per mėnesį atlikti gręžinio ir jo siurblių nuolatinę priežiūrą, reguliavimą, parametrų nustatymą taip pat ir siurblių valdymo automatikos priežiūrą, reguliavimą, parametrų nustatymą. Priežiūros sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad atsakovas paslaugas pradeda teikti nuo Apžiūros akto, kuris laikytinas ir Objekto perdavimą atsakovui patvirtinančiu dokumentu, pateikimo atsakingam asmeniui dienos.
22. Vertinant Priežiūros sutarties nuostatas, sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovas Priežiūros sutartimi yra įsipareigojęs ne tik teikti paslaugas, bet ir pasiekti tam tikro rezultato. Priežiūros sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas, kaip šios srities profesionalas, pareiškia ir patvirtina, kad tinkamas ir kokybiškas Paslaugų teikimas šioje Sutartyje nustatyta tvarka užtikrins Objekto nepertraukiamą funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų pareigų, susijusių su statinių priežiūra, vykdymą.
23. Atliekant vertinimą dėl atsakovo prievolių vykdymo tinkamumo, atsižvelgtina į prievolių vykdymo principus bei atsakovo profesinę veiklą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovo, kaip profesionaliai paslaugas teikiančio asmens, atžvilgiu taikytina ir minėto straipsnio 2 dalis, pagal kurią nustatyta, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
24. Atsakovas neginčija fakto, kad Įvykio metu Objektas jo priežiūrai buvo perduotas pagal Priežiūros sutartį, taip pat nėra ginčijamas faktas, kad atsakovas buvo atsakingas už vandens siurblio slėgio relės, kaip sudėtinės vandens tiekimo sistemos dalies, priežiūrą. Atsakovas remiasi vien tuo, jog jis neturėjo pagrindo spręsti, kad vandens siurblio slėgio relei buvo reikalingas remontas. Atsakovo pateiktame 2022-07-12 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. V22-1801190 pažymėta, kad 2022-07-01 atlikta vandentiekio (gręžinio) eksploatacinė apžiūra. Akte nėra nurodyta aptiktų vandens siurblio slėgio relės trūkumų. 2023-09-19 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad 2022-07-01 patikrinimo metu apžiūrėta sistema bendrai, vadovaujantis atsakovo turima patirtimi, neišskiriant atskirų įrenginių. Atsakovo atstovė nenurodė konkrečių veiksmų, kurie buvo atlikti įsitikinant vandens siurblio slėgio relės tinkamumu eksploatacijai. Taigi 2022-07-12 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu yra patvirtinamas priežiūros veiksmų atlikimas, tačiau nėra patvirtinama, kad veiksmai buvo atlikti tinkamai, profesionaliai ir rūpestingai.
25. Apeliantas teigia, jog byloje turi būti įvertinama, ar relės gedimas buvo matomas, nuspėjamas ar jis atsirado netikėtai. Minimos aplinkybės, kaip sudarančios atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą, turi būti įrodytos atsakovo, kadangi atsakovas jomis remiasi, kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad vandens siurblio slėgio relės gedimas negalėjo būti pastebimas ar numanomas atsakovui veikiant, kaip profesionalui. Nustatyta, kad Įvykio kilimo priežastis yra ta, kad vandens siurblio slėgio relė buvo nusidėvėjusi, tai reiškia, kad tokia įrenginio būklė negalėjo atsirasti itin greitai, labiau tikėtina, jog nusidėvėjimas įvyko per gana ilgą laiką. Atsakovas neteikė vandens siurblio slėgio relės apžiūrai, nurodė, bet įrodymais nepagrindė, kodėl laiko, jog relės gedimas atsirado netikėtai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, galėjo pareikalauti reikalingų dokumentų dėl inžinierinių įrengimų įrengimo laiko, susipažinti su jų eksploatavimo laikotarpiu ir sudaryti jų keitimo grafiką, jei tokie eksploatavimo terminai pasibaigtų. To nepadarydamas, atsakovas veikė nerūpestingai ir neapdairiai. Vien tai, kad kaip nurodo atsakovas, relė, galėjo būti ištirta tik išardžius siurblį, nedaro įtakos atsakovo atsakomybės kilimui. Veikdamas sąžiningai, rūpestingai ir profesionaliai atsakovas turėjo pareigą imtis veiksmų išsiaiškinti relės būklę vizualiai arba pagal dokumentus. Atsakovo atsikirtimas įrodytų tinkamą atsakovo veikimą, jei atsakovas būtų pateikęs įrodymus, kad jis profesionaliai, tinkamai ir rūpestingai atliko vandentiekio sistemos priežiūros pareigą, tačiau vandens siurblio slėgio relės gedimo nepastebėjo dėl ypatingų aplinkybių.
26. Atsakovas taip pat pažymi, jog jis tinkamai reagavo į 2022-07-19 iškvietimą, nustatė vandens veržimosi iš šulinio priežastį ir lokalizavo avariją, 2022-07-20 06:57 val. patalpų užpylimas užfiksuotas tik po keliolikos valandų nuo atsakovo apsilankymo, atsakovas reagavo nedelsiant. Ankstesnės avarijos lokalizavimas bei skubus reagavimas į 2022-07-20 įvykusį patalpų užpylimą nėra priežastis, kuri pašalintų atsakovo atsakomybę už padarytą žalą (nuostolius). Civilinė atsakomybė netaikoma, esant CPK 6.253 straipsnio pagrindams. CK 6.253 straipsnio 1 dalis nurodo, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nei vienam iš šių pagrindų atsakovo nurodytos aplinkybės dėl tinkamo reagavimo į avariją negali būti priskirtos.
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įvykis įvyko atsakovui netinkamai vykdžius Priežiūros sutartimi prisiimtas prievoles. Netinkamas prievolių vykdymas pagrįstai pripažintas neteisėtais veiksmais, kurie sukėlė ieškovo atlygintą žalą.
Dėl griežtosios atsakomybės taikymo
28. Apeliantas ginčija aplinkybę, jog atsakovo atžvilgiu taikoma CK 6.266 straipsnyje nustatyta griežtoji atsakomybė. Nurodo, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsakovui, kaip administratoriui, griežtoji atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu žala būtų padaryta tretiesiems asmenims, tačiau žala sukelta objekto savininkui, dėl ko griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė netaikytina, be to, CK 6.266 straipsnis taikomas tik tada, kai veiksmai yra pavojingi.
29. Ieškovas byloje rėmėsi taip pat ta aplinkybe, jog atsakovas Priežiūros sutarties 10.1 punktu įsipareigojo atsakyti dėl Objekto sugriuvimo ir / ar kitokių jo trūkumų kaip statinio valdytojas pagal CK 6.266 straipsnį bei teismo prašė taikyti griežtąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija sutiko ir pažymėjo, jog atsakovo atžvilgiu taikytinas ir CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę.
30. CK 6.266 straipsnis nurodo, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 nurodyta, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas).
31. Nustatyta, kad Priežiūros sutarties 10.1 punktu atsakovas prisiėmė visišką atsakomybę prieš Užsakovą ir trečiuosius asmenis (įskaitant, bet neapsiribojant Objekto savininku, nuomininkais ir subnuomininkais) už šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar bet kurio iš jų nevykdymo ir / ar netinkamo vykdymo, taip pat ir visišką atsakomybę, kuri dėl Objekto sugriuvimo ir / ar kitokių jo trūkumų gali kilti Objekto savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį ar bet kurias kitas teisės normas. Vykdytojo atsakomybė pagal šią Sutartį nėra ribojama ir apima pareigą atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė Užsakovas ir / ar tretieji asmenys (įskaitant, bet neapsiribojant Objekto savininku, nuomininkais ir subnuomininkais) dėl Vykdytojo šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir / ar netinkamo vykdymo.
32. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022 išaiškinta, jog turi būti vertinamas statinių trūkumų ar jų sugriuvimo pobūdis. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad tuo atveju, kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma. Teisėjų kolegija, įvertinusi Įvykio pobūdį, atsižvelgdama į tai, kad žala (nuostoliai) buvo padaryti dėl nedidelio įrenginio gedimo, žalos mastas nėra didelis, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 pateiktu aiškinimu ir sprendžia, jog atsakovo atžvilgiu atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį buvo pritaikyta nepagrįstai ir sprendžia, jog šie pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai turi būti pašalinti iš teismo sprendimo. Galutinio bylos nagrinėjimo rezultato ši apeliacinės instancijos teismo išvada nekeičia.
Dėl nusidėvėjimo įvertinimo
33. Apeliantas pažymi, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi priteisdamas žalos (nuostolių) atlyginimą, neįvertino Objekto nusidėvėjimo, neatsižvelgė į tai, kad Objektas yra 2009 m. statybos, įrodymų apie paskutinį remontą nepateikta. Laiko, kad remonto kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Pažymi, kad prieš sudarant Draudimo sutartį, ieškovas turėjo pareigą fiksuoti turto būklę.
34. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas ir jį turi įrodyti ieškovas. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo, su ieškiniu pateikdamas įrodymus dėl apmokėtų ir paskaičiuotų darbų, reikalingų atlikti šalinant užpylimo pasekmes.
35. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pateiktu teisės aiškinimu dėl reikalingumo atsižvelgti į turto nusidėvėjimą ir pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Kartu turi būti atkreiptas dėmesys, jog žalos dydis tokiuose ginčuose turi būti įrodinėjamas, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.
36. Byloje nustatyta, kad ieškovui pateikus prašomos priteisti žalos dydį patvirtinančius įrodymus, atsakovas teismui neteikė jokių duomenų, kuriais grindė atsikirtimus bei poziciją dėl reikalaujamos per didelės žalos (nuostolių) sumos bei reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą. Tokie duomenys bei skaičiavimai nepateikti ir apeliaciniame procese. Atsakovas turto nusidėvėjimo fakto įrodinėjimą nepagrįstai perkėlė ieškovui. Teismo posėdžio 2023-09-19 metu atsakovo atstovė poziciją dėl nusidėvėjimo taikymo aiškino tokiu būdu, kad ieškovas, veikdamas kaip draudikas, tirdamas draudžiamąjį įvykį pats turėjo įvertinti nusidėvėjimą. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog turtas buvo apdraustas atkuriamąja verte, pagal tai ir buvo išmokėta draudimo išmoka. Iš ieškovui pateiktų duomenų nebuvo matyti patalpų nusidėvėjimo, todėl nusidėvėjimas nebuvo vertinamas. Ieškovo vertinimu, patalpos nebuvo nusidėvėjusios, dėl ko nuostolių atlyginimui buvo pagrįsta faktiškai panaudota suma. Taigi ieškovas nuosekliai rėmėsi aplinkybe, jog jo paskaičiuotas žalos (nuostolių) atlyginimas yra teisingas, pagrįstas duomenimis ir turi būti skaičiuojamas, netaikant nusidėvėjimo. Ieškovo pateikti įrodymai dėl žalos (nuostolių) dydžio atsakovo nebuvo paneigti.
37. Ankstesnėje šios nutarties dalyje teisėjų kolegija jau pasisakė dėl Draudimo įstatymo normų netaikymo nagrinėjamame ginče. Šių argumentų laikomasi ir vertinant atsakovo poziciją dėl ieškovo, kaip draudiko, pareigų vykdymo. Sprendžiama, jog draudimo teisinių santykių buvimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens nekeičia atsakovo įrodinėjimo pareigų byloje, iškeltoje remiantis CK 6.1015 straipsniu, teikiant subrogacinį reikalavimą atsakovui. Teikdamas atsikirtimą dėl reikalingumo taikyti nusidėvėjimą, atsakovas turėjo pateikti ir duomenis, kurie pagrįstų atsakovo poziciją ir įrodytų, jog ieškovo vertinimas, kad turtas nebuvo nusidėvėjęs, yra nepagrįstas, o išmokėta draudimo išmoka dėl nusidėvėjimo netaikymo yra didesnė, nei įstatymu numatytas žalos atlyginimo dydis. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad apeliantas turėjo galimybę pateikti alternatyvius skaičiavimus, jam, kaip Objekto priežiūrą vykdančiam asmeniui, buvo žinoma Objekto būklė iki Įvykio, atkūrimui reikalingos sąnaudos, kadangi jis pats organizavo patalpų remontą po įvykio. Atsakovas jokių duomenų neteikė, todėl neįrodė nei turto nusidėvėjimo fakto, nei nusidėvėjimo masto (CPK 178 straipsnis).
38. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 361 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas apeliaciniame procese bylinėjimosi išlaidų neprašo atlyginti. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo UAB „City Service Engineering“ apeliacinį skundą atmesti
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.