Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1. A. S. ir Z. S. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), o L. S. ir B. J. Č. ? pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „A.“, besiverčiančios gėlių ir sodinukų didmenine prekyba, turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), sąmoningai organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „A.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

1.1. A. S., nuo 2006 m. lapkričio 28 d. būdamas UAB „A.“ direktorius, o nuo 2010 m. – ir 50 procentų bendrovės akcijų akcininkas, siekdamas asmeninės ir bendrininkų grupės nario Z. S. naudos, veikdamas UAB „A.“ naudai ir interesais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2006 m. lapkričio 15 d., kartu su Z. S. parengė nusikalstamos veikos planą – nuslėpti prekybą gėlėmis vykdančios UAB „A.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), kiekvienam bendrininkų grupės nariui davė nurodymus, ir šie veikė pagal jo duotus nurodymus.

1.2. A. S. ir Z. S., pažeisdami 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir siekdami, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojama BAĮ nurodytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, organizavo gėlių, skirtų naudoti UAB „A.“ veikloje, įsigijimą be apskaitos dokumentų iš Nyderlandų Karalystėje esančio gėlių pirkimo-pardavimo aukciono (aukcionų) per Nyderlandų Karalystės įmones tarpininkes bendrovę „S.“ ir „B.“. Tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip nuo 2006 m. lapkričio 15 d., A. S. su Z. S. pasiūlė bendrovės „S.“ atstovui L. S. ir nenustatytiems bendrovės „B.“. atstovams, kad didžioji šių įmonių produkcijos dalis UAB „A.“ būtų parduodama be pirkimo-pardavimo apskaitos dokumentų. L. S. ir nenustatytiems bendrovės „B.“ atstovams sutikus su A. S. bei Z. S. pasiūlymu, dalis produkcijos UAB „A.“ buvo pateikta be apskaitos dokumentų. L. S. pateikdavo bendrovės „S.“ atstovams duomenis, kurių pagrindu jos buhalteriniuose dokumentuose buvo fiksuojama, kad gėlės, kurios UAB „A.“ buvo realizuotos be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „Z.“ ir „R.“. Bendrovės „B.“ nenustatytas atstovas paveikė, kad UAB „A.“ be apskaitos dokumentų realizuotos gėlės bendrovės buhalteriniuose dokumentuose būtų fiksuotos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „C.“ ir „M.“.

1.3. L. S. duomenis apie bendrovės „S.“ pardavimus UAB „A.“, taip pat duomenis apie UAB „A.“ mokėtinas sumas už iš bendrovės „S.“ be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios į bendrovės „S.“ buhalterinę apskaitą įtrauktos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „Z.“ ir „R.“, o nenustatytas bendrovės „B.“ atstovas duomenis apie bendrovės „B.“ pardavimus UAB „A.“, taip pat duomenis apie UAB „A.“ mokėtinas sumas už bendrovėje „B.“ be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios į bendrovės „B.“ buhalterinę apskaitą įtrauktos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „C.“ ir „M.“, teikė Z. S. ir A. S. elektroniniu paštu faile pavadinimu „New s.“.

1.4. A. S., o jo nesant – Z. S., už įgytą be apskaitos dokumentų produkciją su bendrovių „S.“ ir „B.“ atstovais laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d. atsiskaitė grynaisiais pinigais, juos perduodami per įsigytą produkciją transportuojančius vairuotojus. Laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. jie atsiskaitė grynaisiais pinigais, juos perduodami B. J. Č., kuris už tiksliai nenustatytą, tačiau ne didesnį nei 17 266 Eur (ne didesnį nei 1 procento pervestos sumos), atlygį pats ir per kitus nenustatytus asmenis, pasinaudodamas savo ir jam artimo asmens T. J. kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių „S. L.“, „W. L.“ ir „W. Li.“ Latvijos Respublikos bankuose atidarytose sąskaitose esančiomis lėšomis, atliko ne mažiau nei 68 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 1 296 600 Eur, į bendrovės „S.“ sąskaitą ir į L. S. priklausančią sąskaitą, atsiskaitydami už jos pateiktą produkciją, ir ne mažiau nei 44 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 430 000 Eur, į bendrovės „B.“ sąskaitą, atsiskaitydami už jos pateiktą produkciją, t. y. iš viso atliko ne mažiau nei 112 mokėjimų (pavedimų), kurių suma ne mažesnė nei 1 726 600 Eur.

1.5. Taip A. S. ir Z. S., veikdami bendra tyčia, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. organizavo ir vykdė UAB „A.“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neįtraukė į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą išlaidų už dalį iš įmonių „S.“, „B.“ įgytos produkcijos, o L. S. ir B. J. Č. padėjo jiems tai padaryti.

1.6. Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami išvengti dalies prekių pardavimo fiksavimo išrašant PVM sąskaitą-faktūrą ar atspausdinant kasos aparato kvitą ir prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, siekdami į apskaitą neįtraukti dalies pajamų gavimo ir taip A. S., Z. S. bei UAB „A.“ naudai išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotus pridėtinės vertės, pajamų ir socialinį mokesčius, tyčia, pažeisdami BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo ne vėliau nei 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. A. S. kartu su Z. S., tiesiogiai vykdydami didmeninius gėlių pardavimus UAB „A.“ prekybos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė iš Nyderlandų Karalystės bendrovių įgytą ir į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą neįtrauktą produkciją, neįformindami privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų-faktūrų arba kasos aparato kvitų, t. y. neišskirdami ir neskaičiuodami pardavimo PVM bei nefiksuodami gautų realių pajamų.

1.7. Visas atliktas ūkines operacijas A. S. ir Z. S. fiksavo „Excel“ formato bylose „Book1“ (2006–2007 m.), „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“, „2010 Sandėlis“ ir „New s.“, kurias laikė įrašytose išorinėse USB laikmenose, taip A. S., o jo nesant – Z. S., vedė dvigubą buhalteriją, joje fiksavo laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. realiai įvykusius ūkinius įvykius – gėlių pardavimus, kurių metu buvo nuslėpta ir jiems pasibaigus į apskaitos dokumentus neįrašyta ne mažiau kaip 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) realiai gautų pajamų (2006 m. – 525 102 Lt, 2007 m. – 6 720 339 Lt, 2008 m. – 6 890 846 Lt, 2009 m. – 4 842 801 Lt, 2010 m. – 5 138 420 Lt), susijusių su UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

1.8. A. S. ir Z. S., tęsdami nusikalstamą veiką, A. S. pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už UAB „A.“ veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, žinodamas, kad bendrovės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos yra neteisingai ir fiktyviai pavaizduojamos buhalterinės apskaitos registruose, turėdamas tikslą išvengti prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį ir prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad taip bus trukdoma nustatyti UAB „A.“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, neteikė duomenų ir dokumentų apie realiai įvykusius ūkinius įvykius – pirkimus ir pardavimus UAB „A.“ buhalterinę apskaitą atitinkamais laikotarpiais tvarkiusioms ir apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojusioms K. L. A., J. R. ir Ž. V., todėl jos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtraukė UAB „A.“ iš neoficialios prekybos gėlėmis gautų pajamų – ne mažiau nei 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) bei išlaidų – ne mažiau nei 5 961 604,48 Lt (1 726 600 Eur), kurie buvo panaudoti atsiskaitymams su tiekėjais už prekes (gėles).

1.9. Dėl tokių A. S. ir jo suburtos bendrininkų grupės narių Z. S., L. S. ir B. J. Č. nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, buvo pažeistos BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007–2010 mokestiniais metais.

2. Be to, B. J. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtu būdu stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos, t. y. jis laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas 1999 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatą, pagal kurią mokėjimo paslaugas sudaro paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; 6 straipsnio nuostatas, nustatančias mokėjimo paslaugų teikėjų sąrašą, ir 7 straipsnio nuostatą, pagal kurią fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas paslaugas, negalėdamas būti nurodytų finansinių (mokėjimo) paslaugų teikėjas, žinodamas, kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra įstatyme nurodytų paslaugų subjektas, ir suvokdamas, kad teikdamas mokėjimo paslaugas veiks neteisėtu būdu, vykdydamas nusikalstamą susitarimą su A. S., Z. S. ir L. S. pervesti jam perduodamus į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą neįtrauktus grynuosius pinigus, skirtus sumokėti už iš Nyderlandų Karalystės bendrovių įgyjamą į apskaitą neįtrauktą produkciją, į bendrovės „S.“ sąskaitą, bendrovės „B.“ sąskaitą ir L. S. sąskaitą, be mokėjimą patvirtinančių dokumentų iš A. S. ir Z. S. per kelis kartus gavęs ne mažiau nei 1 726 600 Eur, nenustatytu būdu įnešė į savo ir jam artimo asmens T. J. kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių „S. L.“, „W. L.“ ir „W. Li.“ Latvijos Respublikos bankuose atidarytas sąskaitas, taip nuslėpdamas tikrą grynųjų pinigų kilmę. B. J. Č. pats tiesiogiai arba jo prašymu nenustatyti asmenys nenustatytu būdu iš minėtų lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitų atliko ne mažiau kaip 68 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 1 296 600 Eur, į bendrovės „S.“ ir L. S. priklausančias sąskaitas, ne mažiau kaip 44 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 430 000 Eur, į bendrovės „B.“ sąskaitą, t. y. neteisėtu būdu stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos, iš viso atlikdamas ne mažiau kaip 112 mokėjimų (pavedimų), kurių suma ne mažesnė nei 1 726 600 Eur.

3. O. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Ji, būdama O. S. individualios įmonės, vykdančios prekybą gėlėmis, dekoratyvinėmis kompozicijomis ir kitomis floristikos prekėmis, savininkė ir vadovė bei pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už šios individualios įmonės apskaitos organizavimą, siekdama asmeninės naudos ir turėdama tikslą nuslėpti tikrąjį individualios įmonės turtą (pajamas, išlaidas, pelną), laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., vykdydama individualios įmonės veiklą, šiuo laikotarpiu jos buhalterinę apskaitą tvarkiusioms ir apie O. S. daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojusioms G. U., UAB „C. V.“ ir Ž. V. nepateikė dalies prekių iš UAB „A.“ įsigijimą pagrindžiančių dokumentų ir taip individualios įmonės buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš UAB „A.“ įsigytų 935 628,48 Lt (270 976,73 Eur) vertės prekių su PVM, taip pažeidė BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, todėl iš dalies negalima nustatyti O. S. IĮ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių 2006 m. lapkričio 11 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.

4. A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. buvo kaltinami bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukta dėl to, kad jie, veikdami A. S. suburta bendrininkų grupe, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – apgaule išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204), metines laikinojo socialinio mokesčio deklaracijas (forma KIT702) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ gaunamas pajamas, pelną bei turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, taip apgaule A. S., Z. S. ir UAB „A.“, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nutraukta, naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, dėl to nesumokėta iš viso 3 840 741 Lt (1 112 355,48 Eur) pardavimo PVM, bendrovė metinėse pelno mokesčio deklaracijose turėjo deklaruoti 19 769 057 Lt (5 725 514,65 Eur) didesnes pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas ir nuo jų sumokėti 365 079 Lt (105 734,19 Eur) pelno mokesčio bei už 2007 m. sumokėti 20 226 Lt (5 857,85 Eur) socialinio mokesčio. Taip bendrininkų grupės nariai ? Z. S., L. S. ir B. J. Č. A. S., Z. S. ir UAB „A.“ naudai už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma – 4 226 046 Lt (1 223 947,52 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

5.2. nuteistasis L. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl L. S. dalyvavimo prekiaujant gėlėmis su „B.“ ir klaidingai išsprendė civilinį ieškinį;

Žemesnės instancijos teismas

5.4. nuteistojo B. J. Č. gynėjas advokatas M. Valiukas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį dalyje, kuria B. J. Č. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir B. J. Č. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

5.5. nuteistosios O. S. gynėja advokatė L. Balčiūnė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistosios O. S. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, VMI civilinį ieškinį, pareikštą O. S., atmesti.

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nuteistųjų Z. S., A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio tenkino iš dalies, o nuteistojo L. S., nuteistosios O. S. gynėjos advokatės L. Balčiūnės, nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato M. Valiuko apeliacinius skundus – atmetė. Nustatė, kad nuteistųjų O. S., Z. S., A. S. veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), L. S., B. J. Č. veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje (2 lapas) paskutinėje pastraipoje nurodoma frazė „organizuotos grupės“ laikyta apsirašymo klaida, ir žodis „organizuotos“ pakeistas į „bendrininkų“ bei minėto nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisyti netikslumai, t. y. patikslintos arba pašalintos nuosprendžio aprašomojoje dalyje – 19 puslapio antroje pastraipoje, 87 puslapio pirmoje pastraipoje, 92 puslapio trečioje pastraipoje, 93 puslapio trečioje, ketvirtoje pastraipose nurodytos aplinkybės. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi ištaisyta rašybos klaida, padaryta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartyje, nurodant, jog „L. S., B. J. Č. veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)“.

7. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties Lietuvos Aukščiausiojo Teisme buvo gauti nuteistųjų A. S., Z. S., nuteistojo B. J. Č. tuometinio gynėjo advokato A. Juozapavičiaus, nuteistojo L. S. gynėjo advokato L. Baršausko, nuteistosios O. S. gynėjos advokatės L. Balčiūnės kasaciniai skundai. Kasaciniais skundais buvo prašoma:

Žemesnės instancijos teismas

7.2. nuteistojo B. J. Č. advokatas A. Juozapavičius prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis dėl B. J. Č. nuteisimo ir turtinės žalos atlyginimo iš jo priteisimo, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

Žemesnės instancijos teismas

7.4. nuteistosios O. S. advokatė L. Balčiūnė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis dėl O. S. nuteisimo bei turtinės žalos atlyginimo iš jos priteisimo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi anksčiau paminėtų asmenų kasacinius skundus, 2024 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistosios O. S. gynėjos advokatės L. Balčiūnės kasacinį skundą atmetė. Panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria nuteistųjų A. S., Z. S., L. S. ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato M. Valiuko apeliaciniai skundai atmesti, ir perdavė bylą dėl jų skundų dalies, susijusios su civilinio ieškinio išsprendimu, iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis palikta nepakeista. Pažymėta, jog bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribos reiškia ne vien tik teisingos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą, bet ir teisingą priteistinos atlyginti žalos paskirstymą tarp bendrininkų. Taigi, trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo motyvas, jog nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, todėl dėl bendros veikos atsiradę padariniai yra bendri visiems nuteistiesiems ir jų atsakomybė solidarioji, šioje byloje teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms yra per daug apibendrintas ir neatitinka BK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nutartyje pažymėta, jog spręsdamas dėl žalos atlyginimo priteisimo apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo BK 26 straipsnio 1 dalimi, BPK 115 straipsnio 1 dalimi ir visą turtinę žalą priteisė atlyginti solidariai iš Z. S., A. S., L. S. ir B. J. Č., nors buvo nustatyta, kad L. S. ir B. J. Č. veikimo apimtis nebuvo tokia pati, kaip Z. S. ir A. S., dėl to apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 26 straipsnio 1 dalį ir padarė esminį BPK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kartu dėl šios dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

9. Iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu:

Žemesnės instancijos teismas

9.2. nuteistojo Z. S. advokatas V. Baumila sutiko su advokatės I. Botyrienės argumentais, kuriais ji grindė savo prašymą palikti nagrinėti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau nurodė ir tai, kad šioje byloje yra priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje akcentuota, jog iš naujo šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka turi būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas. Teisėjų kolegijai nusprendus šį klausimą spręsti būtent šio proceso metu, advokatas sutiktų su paminėtoje nutartyje pareikšta nuomone, kad bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribos reiškia ne vien tik teisingos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą, bet ir teisingą priteistos sumos žalos paskirstymą tarp bendrininkų, ko iki šiol nebuvo padaryta. Advokatas prašė nustatyti civilinio ieškinio priteistinas dalis nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų baudžiamosios atsakomybės ribas. Siūlė iš Z. S. priteisti dalį, t. y. 30 procentų, pirmosios instancijos teismo pripažinto civilinio ieškinio. Z. S. atkreipė dėmesį, kad civiliniame ieškinyje, jo išvadoje VMI vadovaujasi virtualiais skaičiais, kuriuos jie paėmė iš lentelių. Tie skaičiai nebuvo patvirtinti objektyviais kitais įrodymais iš tiekėjų, kliento, transportavimo pusės. Net ir konvertavus tuos skaičius į fizinę gėlių prekių apimtį, neįmanoma operuoti tokiais gėlių kiekais, o paimtos „Excel“ lentelės interpretuotos pagal savo sugebėjimus;

Žemesnės instancijos teismas

9.6. prokuroras prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl pareikšto civilinio ieškinio priteisimo iš nuteistųjų L. S., B. J. Č. ir nuspręsti iš L. S. valstybės naudai solidariai su kitais nuteistaisiais priteisti 1 132 926,70 Eur, o iš B. J. Č., solidariai su kitais nuteistaisiais, valstybės naudai priteisti 532 382,13 Eur. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir joje spręstinų klausimų.

10. Kaip nurodyta pirmiau, baudžiamoji byla, kurioje A. S., Z. S. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, L. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, B. J. Č. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, o dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 220 straipsnio 1 dalies baudžiamoji byla kaltinamųjų atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, apeliacine tvarka peržiūrima nebe pirmą kartą. Nors nuteistųjų A. S., Z. S., L. S. ir nuteistojo B. J. Č. advokato M. Valiuko apeliaciniai skundai buvo paduoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio panaikinimo bei jų išteisinimo, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria nuteistųjų A. S., Z. S., L. S. ir nuteistojo B. J. Č. advokato M. Valiuko apeliaciniai skundai, susiję su civiliniu ieškiniu, buvo atmesti, ir perdavė bylą dėl šios jų skundų dalies išsprendimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis, kuria su pakoregavimais paliktas galioti 2021 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, palikta nepakeista. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos nuteistųjų A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. gynėjo advokato M. Valiuko apeliacinių skundų dalys dėl civilinio ieškinio, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus argumentus.

11. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip nuo 2006 m. lapkričio 15 d., A. S. su Z. S. pasiūlė bendrovės „S.“ atstovui L. S. ir nenustatytiems bendrovės „B.“ atstovams, kad didžioji šių įmonių produkcijos dalis UAB „A.“ būtų parduodama be pirkimo-pardavimo apskaitos dokumentų. L. S. ir nenustatytiems bendrovės „B.“ atstovams sutikus su A. S. bei Z. S. pasiūlymu, dalis produkcijos UAB „A.“ buvo pateikta be apskaitos dokumentų. A. S., o jo nesant – Z. S., už įgytą be apskaitos dokumentų produkciją su bendrovių „S.“ ir „B.“ atstovais laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d. atsiskaitė grynaisiais pinigais, juos perduodami per įsigytą produkciją transportuojančius vairuotojus. Laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. jie atsiskaitė grynaisiais pinigais, juos perduodami B. J. Č. T. y. baudžiamojoje byloje konstatuota, jog dėl tokio bendrininkų veikimo, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, pripažino, kad dėl neteisėtų A. S., Z. S., L. S. bei B. J. Č. veiksmų valstybei buvo padaryta bendra 4 226 046 Lt (1 223 947,52 Eur) turtinė žala, t. y. nuslėpdama pardavimo pajamas, UAB „A.“ deklaravo ir sumokėjo mažesnes pardavimo PVM sumas nei privalėjo bei laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 112 355,48 Eur PVM, 105 734,19 Eur pelno mokesčio, taip pat 5 857,85 Eur laikinojo socialinio mokesčio. Pažymėtina, jog nustatydamas turtinę žalą apylinkės teismas atsižvelgė į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, taip pat papildomoje 2017 m. balandžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (21.73-32)363-11 užfiksuotus duomenis bei pagrįstai konstatavo, kad tai yra tinkamas ir teisingas duomuo vertinant valstybei A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. padarytos žalos mastą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytą padarytos turtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas tenkino VMI pareikštą civilinį ieškinį bei iš nuteistųjų asmenų priteisė bendrai (solidariai) 1 223 947,52 Eur. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi pripažino, kad pirmosios instancijos teismas VMI pareikštą civilinį ieškinį pagrįstai tenkino visa apimtini, todėl iš naujo bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 13 punkte konstatuota, kad kasatorių argumentai dėl iš jų priteistos žalos atlyginimo dydžio nėra susieti su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar esminiais BPK pažeidimais, tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustato. Taigi, nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistųjų gynėjai advokatai ne kartą akcentavo, jog VMI pareikštas civilinis ieškinys yra netikslus, t. y. skaičiuojant padarytos turtinės žalos dydį nebuvo atsižvelgta į įvairaus pobūdžio sąnaudas, susijusias su gėlių pirkimu ir eksploatavimo bei sandėliavimo paskaičiavimu, dėl ko negali būti pripažintas pagrįstu, tačiau apygardos teismas pastebi, jog nenustačius esminių BPK pažeidimų, nusikalstamais veiksmais padarytas žalos dydis buvo nustatytas skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, dėl ko dar kartą jį nustatinėti nėra teisinio pagrindo. Be to, nuteistojo A. S. gynėjos advokatės I. Botyrienės pateikta konsultacinė išvada taip pat nesuteikia pagrindo abejoti baudžiamojoje byloje nustatytu turtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, jog gynėjų advokatų išdėstyti argumentai dėl nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos sumažinimo, atsižvelgiant į jų patirtas išlaidas perkant gėles, jas transportuojant ar sandėliuojant, negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi tai yra išvestinis dalykas. Nuteistųjų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala negali būti mažinama vien dėl to, kad šie, nuslėpdami pardavimo pajamas bei tokiu būdu padarydami valstybei turtinę žalą, patyrė tam tikrų išlaidų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistųjų gynėjų advokatų nurodomos išlaidos, atsiradusios A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. veikiant neteisėtai, negali būti pripažintos teisėtomis bei turėti įtakos šioje baudžiamojoje byloje nustatytam nesumokėtų mokesčių dydžiui.

14. Todėl apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties aprašomojoje dalyje išdėstytus motyvus, pažymi, jog ankstesniais teismų sprendimais buvo teisingai išspręsti klausimai dėl apeliantų kaltės, civilinio ieškinio dalyko, dydžio nustatymo bei plačiau dėl to nepasisako. Iš naujo bus sprendžiama žalos atlyginimo paskirstymo klausimas nuteistiesiems, pagal nustatytas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas bei pagal veikimo apimtis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo paskirstymo tarp nuteistųjų A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č., keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys buvo patenkintas ir iš A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. solidariai valstybės naudai priteista atlyginti 1 223 947,52 Eur turtinės žalos. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartyje išdėstydamas argumentus dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio sutiko su apylinkės teismo pozicija. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties argumentus, konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 26 straipsnio 1 dalį ir padarė esminį BPK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kartu dėl šios dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje pabrėžta, jog šioje byloje žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupe, susidedančia iš vykdytojų Z. S. ir A. S. bei padėjėjų L. S. ir B. J. Č., todėl svarstydami dėl bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribų, teismai turėjo vadovautis BK 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad Z. S. ir A. S. buvo UAB „A.“ akcininkai, o A. S. – ir šios bendrovės direktorius. Jie veikė visų nusikaltimų darymo laikotarpiu, jų abiejų vaidmuo rūpinantis bendrovės veikla buvo didelis, jie buvo apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl to nesumokėtais mokesčiais ir jiems disponuoti likusiais pinigais suinteresuoti asmenys. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog teismai nustatę skirtingas nuteistųjų veikimo apimtis (L. S. vaidmuo buvo viso neteisėto veikimo metu padėti tiekiant gėles per bendrovę „S.“, o B. J. Č. laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. padėti pervesti pinigus bendrovėms, iš kurių UAB „A.“ pirko gėles; nusikaltimas padarytas veikiant per dvi Nyderlandų Karalystėje esančias bendroves, tačiau L. S. veiksmai yra susiję tik su viena bendrove, o B. J. Č. veiksmai susiję su trumpesniu laikotarpiu, nei buvo darytas nusikaltimas), nepagrįstai priteisė visos padarytos turtinės žalos atlyginimą solidariai iš visų nuteistųjų.

17. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentus bei į šio teismo formuojamą praktiką, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-677/2015, 2K-201-1073/2018), kad tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų nuteistųjų atliktų veiksmų nėra pagrindo pripažinti tolygiais bei vertinti, jog pagal VMI pareikštą civilinį ieškinį priteista turtinė žala – 1 223 947,52 Eur, turi būti atlyginta solidariai iš visų nuteistųjų, t. y. turi būti vertinama nuteistųjų asmenų padaryti nusikalstami veiksmai, kuriais buvo padaryta turtinė žala.