- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-809-626-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- A. U., M. S., V. J., E. L.
- Nukentėjusysis
- N. L., L. Z.
Pranešėja Vitalija Norkūnaitė Byla Nr. 1A-809-626/2014 Teisėjas Arūnas Budrys Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2014 m. lapkričio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. S., V. J. ir E. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo
V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (trys nusikaltimai), 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d., ir jam paskirta:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už automobilio Mazda 323, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 dalį už automobilio VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už pasikėsinimą pagrobti automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (trys nusikaltimai) ir jam paskirta:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už automobilio Mazda 323, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.
M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d., ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.
Iš V. J. ir E. L. nukentėjusiajai N. L. priteista 460 Lt, nukentėjusiajam L. Z. - 800 Lt, M. Š. - 3000 Lt nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Iš V. J. ir E. L. priteista 300 Lt nukentėjusiajam M. Š. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Iš V. J., M. S. ir E. U. priteista 550 Lt nukentėjusiajam A. P. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.
D. S. civilinis ieškinys dalyje dėl 300 Lt paliktas nenagrinėtas, o likusioje dalyje atmestas.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. U., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su E. L. kaip bendrininkų grupė, 2014 m. vasario 3 d., apie 24 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis stovėjo ir stebėjo, kad niekas netrukdytų vykdomam nusikaltimui, tuo metu E. L. per vairuotojo dureles įsibrovė į automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to jis atsisėdo vairuotojo vietoje, nulaužė vairo kolonėlės apdailą ir atsuktuvu prasukus užvedimo spynelę užvedė automobilį, po ko į automobilį įsėdo E. L. ir visi minėtu automobiliu išvažiavo iš įvykio vietos, tokiu būdu slaptai pagrobė N. L. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.
Taip pat V. J., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su E. L. kaip bendrininkų grupė, 2014 m. vasario 5 d., apie 24 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis turimu peiliuku prasuko automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę ir įsibrovė į automobilį, tuo metu E. L. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, po ko V. J. atsisėdo vairuotojo vietoje, rankomis nulaužė vairo kolonėlės apdailą, ištraukė kontaktinės grupės laidus, juos sujungus užvedė automobilį, po ko į vairuotojo vietą atsisėdo E. L. ir išvažiavo iš įvykio vietos, tokiu būdu slaptai pagrobė T. Z. vardu registruotą, L. Z. naudojamą automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės, padarydami L. Z. 800 Lt žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.
Taip pat V. J., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su E. L. kaip bendrininkų grupė, 2014 m. vasario 9 d., apie 24 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis turimu peiliuku prasuko automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę ir įsibrovė į automobilį, tuo metu E. L. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, po ko jis atsisėdo vairuotojo vietoje, rankomis nulaužė vairo kolonėlės apdailą, ištraukė kontaktinės grupės laidus, juos sujungus užvedė automobilį, po ko į automobilį atsisėdo E. L. ir visi minėtu automobiliu išvažiavo iš įvykio vietos, tokiu būdu slaptai pagrobė M. Š. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.
Taip pat V. J., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su M. S. ir A. U. kaip bendrininkų grupė, 2014 m. kovo 4 d., apie 0.20 val. atvyko prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Vilniuje, kur jis ir M. S. stovėjo ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, tuo metu A. U. turimu plaktuku išdaužė automobilio VW TRANPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių langą, po ko V. J. atsisėdo automobilio priekyje, rankomis nulaužė vairo kolonėlės apdailą, ištraukė kontaktinės grupės laidus ir juos sujungus bandė užvesti automobilį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo pastebėti liudytojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti A. P. priklausantį automobilį VW TRANPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
E. L. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su V. J. kaip bendrininkų grupė, 2014-02-03 apie 24 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur V. J. stovėjo ir stebėjo, kad niekas netrukdytų vykdomam nusikaltimui, tuo metu E. L. pro vairuotojo dureles įsibrovė į automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to V. J. atsisėdo vairuotojo vietoje, nulaužė vairo kolonėlės apdailą ir atsuktuvu prasukus užvedimo spynelę užvedė automobilį, po ko į automobilį įsėdo jis ir visi minėtu automobiliu išvažiavo iš įvykio vietos, tokiu būdu slaptai pagrobė N. L. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.
Taip pat E. L., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su V. J. kaip bendrininkų grupė, 2014 m. vasario 5 d., apie 24 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur V. J. turimu peiliuku prasuko automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę ir įsibrovė į automobilį, tuo metu jis stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, po ko V. J. atsisėdo vairuotojo vietoje, rankomis nulaužė vairo kolonėlės apdailą, ištraukė kontaktinės grupės laidus, juos sujungus užvedė automobilį, po ko į vairuotojo vietą atsisėdo E. L. ir išvažiavo iš įvykio vietos, tokiu būdu slaptai pagrobė T. Z. vardu registruotą, L. Z. naudojamą automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės, padarydami L. Z. 800 Lt žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.
Taip pat E. L., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su V. J. kaip bendrininkų grupė, 2014 m. vasario 9 d., apie 24 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur V. J. turimu peiliuku prasuko automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę ir įsibrovė į automobilį, tuo metu jis stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, po ko V. J. atsisėdo vairuotojo vietoje, rankomis nulaužė vairo kolonėlės apdailą, ištraukė kontaktinės grupės laidus, juos sujungus užvedė automobilį, po ko į automobilį atsisėdo E. L. ir visi minėtu automobiliu išvažiavo iš įvykio vietos, tokiu būdu slaptai pagrobė M. Š. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.
M. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su V. J. ir A. U. kaip bendrininkų grupė, 2014- m. kovo 4 d., apie 0.20 val. atvyko prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Vilniuje, kur jis ir V. J. stovėdami stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, tuo metu A. U. turimu plaktuku išdaužė automobilio VW TRANPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių langą, po ko V. J. atsisėdo automobilio priekyje, rankomis nulaužė vairo kolonėlės apdailą, ištraukė kontaktinės grupės laidus ir juos sujungus bandė užvesti automobilį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo pastebėti liudytojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti A. P. priklausantį automobilį VW TRANPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi nuo pat tyrimo pradžios bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir sakė tiesą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę į su laisvės atėmimu nesusijusia bausme. Teigia, kad yra pasiryžęs atlyginti iš jo priteistą žalą. Jo sugyventinė yra nėščia, todėl jis nori dalyvauti gimdyme, prisidėti prie vaiko auginimo ir auklėjimo, nori rūpintis savo šeimos gerove, išlaikyti šeimą ir būti kartu su šeima.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad yra prisipažinęs dėl padarytų nusikaltimų, sutinka atlyginti žalą. Pažymi, kad jo sugyventinė yra nėščia, sugyventinei po gimdymo reikės tiek moralinės, tiek materialinės pagalbos. Atkreipia dėmesį, kad jo atžvilgiu nebuvo taikytis BK 64¹ str. nuostatos.
Nuteistųjų E. L., M. S., V. J. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nuteistųjų pateiktuose apeliaciniuose skunduose nekeliami nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai, jie nesutinka su neteisingai paskirtomis bausmėmis, apylinkės teismui neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Visi trys nuteistieji mano, kad jiems skirtos bausmės yra per griežtos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, taip pat tinkamai parinko bausmių rūšis bei jų dydžius kiekvienam nuteistajam.
Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).
Apeliaciniu skundu E. L. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi nuo pat tyrimo pradžios bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir sakė tiesą. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina ir situacija, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda atskleisti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas). Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (2007 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367/2007). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę E. L., jau atsižvelgė į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, t.y., jo atžvilgiu jau pritaikė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl antrą kartą ta pati atsakomybę lengvinanti aplinkybė E. L. atžvilgiu negali būti taikoma.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, ši baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta įprastine baudžiamojo proceso tvarka, priimant nuosprendį, netaikant sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 str. 1 d.) ar pagreitinto proceso tvarkos (BPK 426 str. 1 d.), todėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. normos nuteistajam V. J. negali būti taikomos, nors jis teisme ir prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Tai, kad apeliantai M. S. ir V. J. sutinka atlyginti padarytą žalą, šiuo atveju negali būti pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p., nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2007 m. birželio 28 d. Apžvalga; Išvadų 14 p.). Pažymėtina, kad kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę. Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). Kartu pažymėtina, kad tai yra teismo teisė, bet ne pareiga (2009 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2009; 2009 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2009; 2009 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2009; 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2010; (2011 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530/2011). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kad M. S. ir V. J. būtų atlyginę bent dalį žalos, byloje nėra, todėl, kaip jau minėta aukščiau, aplinkybė, jog jie sutinka atlyginti padarytą žalą, nėra pakankama, kad nagrinėjamu atveju jų atžvilgiu būtų švelnintina paskirta bausmė.
M. S. ir V. J. nurodo, kad jų sugyventinės laukiasi, prašo teismo į šią aplinkybę atsižvelgti ir sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, abu apeliantai yra ne kartą teisti už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jų teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Taigi, akivaizdu, jog apeliaciniuose skunde nurodytos šeimyninės aplinkybės, būtent tai, kad tiek M. S., tiek V. J. sugyventinės laukiasi, nenustabdo jų nuo naujų nusikaltimų darymo, rodo jų abejingumą kilsiančioms pasekmėms ne tik jiems, bet ir jų šeimos nariams, todėl ši aplinkybė taip pat negali būti pagrindu švelintini paskirtas laisvės atėmimo bausmes tiek M. S., tiek V. J..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų V. J., E. L. ir M. S. apeliacinius skundus atmesti.