- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- 2K-367/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Vytautas Masiokas, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- G. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį penkeriems metams dviem mėnesiams.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 10 d., apie 18.25 val., Mažeikiuose, Pavenčių g. 35 namo laiptinėje, pirmame aukšte, prie laiptų, peiliu dūrė nukentėjusiajam A. R. (R.) į krūtinę ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo iš naujo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą ir pritaikyti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Kasatorius nurodo, kad jis laisva valia prisipažino kaltu ir neklaidino ikiteisminio tyrimo. Be to, įvykio metu jis (kasatorius) buvo blaivus ir gynėsi nuo jį užpuolusių nukentėjusiųjų. Todėl, kasatoriaus nuomone, jo baudžiamojoje byloje yra pagrindas taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. V. kasacinis skundas atmestinas.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina ir situacija, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda atskleisti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo. Todėl nuteistojo G. V. baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Vadinasi, kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai G. V. baudžiamojoje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kita vertus, pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. V. kasacinį skundą atmesti.