Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties (patikslinta 2022 m. spalio 28 d. nutartimi) civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Radviliškio pilnytis“ prevencinį ieškinį atsakovui A. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose gautas ieškovės UAB „Radviliškio pilnytis“ prevencinis ieškinys ir patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma uždrausti atsakovui parduoti/ dovanoti/ mainyti/ perleisti už skolą/ įnešti į juridinius asmenis/kitaip perleisti bet kokį Atsakovui priklausantį žemiau nurodytą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, taip pat juo laiduoti, garantuoti, prisiimti įsipareigojimus, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti iki teismo nutarties likviduoti BUAB „T.“ dėl bankroto įsiteisėjimo.

2. Ieškovė UAB „Radviliškio pilnytis“ pradiniu ieškiniu teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovui A. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei atsakovui nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius – 1303 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. spalio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovo A. B. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei atsakovui nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius – 1 303 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

4. Teismas vertino, kad ieškovė nurodė faktines bylos aplinkybes, kartu su ieškiniu teismui pateikė įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje pareikšti reikalavimai uždrausti atsakovui parduoti/dovanoti/mainyti/perleisti už skolą/ įnešti į juridinius asmenis/kitaip perleisti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, taip pat juo laiduoti, garantuoti, prisiimti įsipareigojimus, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Teismas sprendžia, kad byloje yra egzistuojantis siekis užtikrinti, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nurodytam turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Dėl šių priežasčių, siekiant apsaugoti ieškovės interesus, jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, yra pagrindas taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

6. 2022 m. spalio 28 d. nutartimi teismas patikslino Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį, nurodydamas areštuotino nekilnojamojo turto unikalius numerius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį, kuri patikslinta 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, (toliau tekste - nutartys), apeliantas A. B. prašo jas panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas išėjo už ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ribų, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones neterminuotai. Ieškovas tiek prevencinio ieškinio reikalavimą, tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suformulavo iš esmės analogiškai ir abiem atvejais prašė taikyti atsakovo atžvilgiu apribojimus iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Iš prevencinio ieškinio turinio spręstina, jog ieškovas turi omenyje UAB „T.“ atžvilgiu iškeltą bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-508-856/2022).

7.2. Ieškovas klaidingai nurodo, kad atsakovo valdoma bendrovė UAB „T.“ yra įsiskolinusi ieškovui 344248,87 Eur sumą, kuri Šiaulių apygardos teismo sprendimu esą yra priteista kreditoriaus naudai, papildomai nurodo 128560,10 Eur dydžio įsiskolinimą šio kreditoriaus naudai.

7.3. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 344248,87 Eur skolos priteisimo iš UAB „T.“, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2022-06-21 sprendimas ieškovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-218-368/2022 nėra įsiteisėjęs ir šiuo metu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Šiuo metu civilinis ginčas su UAB „Regejus“ dėl skolos priteisimo nėra išnagrinėtas, Šiaulių apygardos teismo 2022-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-169-372/2022 byloje paskirta buhalterinė ekspertizė. Tokiu būdu, ieškovas prevenciniame ieškinyje teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi galutinis UAB „T.“ įsiskolinimo ieškovo naudai dydis šiai dienai nėra žinomas.

7.4. Teismas nenustatė visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, todėl laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepagrįstai. Skundžiamoje nutartyje yra dėstomi atsakovo prevencinio ieškinio sutrumpinti motyvai, tačiau nėra pateikiami jokie pirmosios instancijos teismo motyvai bei teisiniai pagrindai laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

7.5. Ieškovas nepateikė argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tikimybę, jog atsakovas būtų mėginęs ar ketintų sumažinti asmeninio turto sudėtį ir tokiu būdu apsunkinti galimo būsimo sprendimo vykdymą. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo gali imtis veiksmų ir perleisti savo turimą turtą, tačiau jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą tvarkant atsakovo asmeninį turtą nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovo turto masė būtų sumažėjusi bet kada iki bylos iškėlimo teisme.

7.6. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos byloje nedalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Dalis skundžiama nutartimi areštuotų nekilnojamojo turto objektų priklauso atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. B., kuri nėra nagrinėjamos bylos dalyvė ir kurios teisėms ir pareigoms skundžiama nutartis turi įtakos.

7.7. Ieškovas prevenciniame ieškinyje nurodo, esą atsakovas, kaip UAB „T.“ vadovas, galimai nesąžiningai perleido UAB „T.“ priklausantį 318 900 Eur vertės turtą – komercinės paskirties pastatą ir horizontalaus gręžimo įrangą. Šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi UAB „T.“ nekilnojamojo turto masė nesumažėjo, komercinės paskirties pastatas nebuvo ir nėra perleistas. Apeliantas nurodo, kad vertikalaus gręžimo įrangos pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo ieškovas nekvestionavo ir jo neginčijo, nors apie vykdomą pardavimą ieškovui buvo žinoma.

8. Ieškovė UAB „Radviliškio pilnytis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais motyvais:

8.1. Teismas atsižvelgė į ieškovo išdėstytas aplinkybes ir įvertino tai, kad su nagrinėjama civiline byla yra tiesiogiai susiję nemokumo teisiniai santykiai (įskaitant didelę tyčinio bankroto, kurį ketina inicijuoti ieškovė, konstatavimo tikimybę) pasižymi viešuoju interesu, todėl teismas tikslingai ėmėsi aktyvaus vaidmens bei sąmoningai neapibrėžė konkretaus laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo termino. Ieškovas bet kuriuo atveju būtų papildomai kreipęsis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių termino pratęsimo. Tuo tarpu aktyvus teismo vaidmuo šiuo atveju yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas tiek su proceso operatyvumu, tiek UAB „T.“ kreditorių interesų apsauga.

8.2. 2022 m. birželio 21 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas yra apskųstas ir dėl to neįsiteisėjęs, tai nedaro šio sprendimo bereikšmiu vien dėl to, kad jis dar negali būti priverstinai vykdomas. Iki šios dienos ginčas yra pirmosios instancijos teismo įvertintas, išnagrinėtas ir išspręstas ieškovės naudai, o joks kitas sprendimas dėl šio konkretaus ginčo nėra priimtas, vadinasi, nėra jokio pagrindo priimtu sprendimu nesiremti.

8.3. Atsakovui, kaip UAB „T.“ vadovui, inicijuojant restruktūrizavimo procedūrą, bendrovei UAB „Regejus“, kaip UAB „T.“ kreditoriui, buvo atsiųstas pranešimas, nurodant, kad UAB „T.“ skola šiai bendrovei sudaro 372 879,70 Eur, vadinasi, atsakovas, vadovaudamasis buhalterinės apskaitos duomenimis skolą užfiksavo, ją pripažįsta, bendrovę UAB „Regejus“ laiko kreditoriumi, todėl tokie atsakovo teiginiai turi būti vertinami kaip tendencingas ir nesąžiningas mėginimas išvengti skolinio įsipareigojimo, dangstantis nurodytame civiliniame procese pareikalauta buhalterine ekspertize, tuo realiai siekiant nesąžiningo tikslo - tyčia užvilkinti procesą.

8.4. Būtent nurodytas atsakovo, kaip bendrovės vadovo, elgesys yra nesąžiningas, kryptingas, sistemingas ir turintis aiškius tikslus, todėl suvokiant, kad kreditoriai dėl to neabejotinai inicijuos UAB „T.“ tyčinio bankroto procedūras, siekis nuslėpti ar padaryti kreditoriams neprieinamu atsakovui (kaip vieninteliam už susidariusią padėtį atsakingam asmeniui) nuosavybės teise priklausantį turtą yra logiškas ir akivaizdus sekantis atsakovo žingsnis. Tuo atveju, jei ieškovas ar kiti kreditoriai nebūtų ėmęsi veiksmų, apribojančių atsakovo teisę disponuoti savo turtu dėl nurodytų motyvų, ieškovas, kaip vienas didžiausių bendrovės kreditorių, būtų pasielgęs neatsakingai ir neabejotinai būtų pavėlavęs užsitikrinti tikėtinai sau palankaus teismo sprendimo įvykdomumą.

8.5. Ieškovas tinkamai pagrindė atsakovo nesąžiningumą vengiant skolinių įsipareigojimų ir dėl to - itin didelę grėsmę (realią, o ne hipotetinę), jog atsakovas būtų padaręs neprieinamu ar sumažinęs savo turto sudėtį, tokiu būdu apsunkinant galimo būsimo sprendimo vykdymą. Kitu atveju, jei jau dabar būtų duomenų apie tai, kad atsakovo turto masė būtų mažinama/sumažėjusi, ieškovas jau būtų pavėlavęs užkirsti tam kelią, koks ir yra tiek pateikto ieškinio, tiek pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas.

8.6. Atsakovas viešino skelbimus apie parduodamą vienintelį pagrindinį bendrovės nekilnojamąjį turtą ir tą darė jau tuo metu, kai vykstančiuose teismo procesuose įrodinėjo, kad akivaizdžiai prastos finansinės būklės bendrovė yra gyvybinga ir pardavimu siekiama neva ekonominės naudos, atsiskaitymo su kreditoriais. Vertinant retrospektyviai, jau tuo metu buvo aišku, kad atsakovas, pašlijus santykiams su ieškovu, iš anksto rūpinosi esminio bendrovės turto realizavimu ne rinkos sąlygomis ar suplanavus gautų lėšų įsisavinimą taip, kad bendrovė būtų palikta su kaip įmanoma mažesne turto mase. Minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo realizuotas tik todėl, kad turtas kito bendrovės kreditoriaus naudai buvo areštuotas kitoje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, ir antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Radviliškio pilnytis“ pradiniu ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti šį atsakovo turtą iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo: atsakovo nekilnojamąjį turtą (adresu (duomenys neskelbtini)) bei atsakovui nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius - 1303 vnt. uždarosios akcinės bendrovės laikraščio „ (duomenys neskelbtini)" akcijas.

13. Nors apeliantas atskirajame skunde ir pagrįstai nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, viršijo ieškovės prašymo ribas, nes ieškovė pradiniu ieškiniu laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti iki nutarties iškelti UAB „T.“ bankroto bylą įsiteisėjimo, o teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nesiedamas jų taikymo su bankroto bylos iškėlimo momentu, tačiau atskirojo skundo nagrinėjimo momentu byloje yra pateiktas ir priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė patikslino reikalavimą ir uždrausti atsakovui parduoti/dovanoti/mainyti/perleisti už skolą/ įnešti į juridinius asmenis/kitaip perleisti bet kokį atsakovui priklausantį žemiau nurodytą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, taip pat juo laiduoti, garantuoti, prisiimti įsipareigojimus, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti iki teismo nutarties likviduoti BUAB „T.“ dėl bankroto įsiteisėjimo, t.y. modifikuotas laikotarpis, kuriam prašoma atsakovui uždrausti atlikti aukščiau nurodytus veiksmus. Įvertinus tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė palikti galioti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo nagrinėjimo momentu nėra pagrindo vertinti, kad buvo išeita už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ribų.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

15. Apeliantas neginčija ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau nesutinka, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina aplinkybė - grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Apelianto teigimu, ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali imtis veiksmų ir perleisti savo turimą turtą, tačiau jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą tvarkant atsakovo asmeninį turtą nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovo turto masė būtų sumažėjusi bet kada iki bylos iškėlimo teisme.

16. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

17. Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

18. Pirmosios instancijos teismas lakoniškai nurodė, kad byloje yra egzistuojantis siekis užtikrinti, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymą.

19. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalą. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų nagrinėjamu atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o skundas būtų tenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos, o skundas – atmestas.

20. Ieškovė reiškia prevencinį ieškinį atsakovui, kaip UAB „T." vienasmeniam valdymo organui– direktoriui ir daugumos akcininkui, nuosavybės teise valdančiam 6000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų, kas sudaro 66,66 proc. įstatinio kapitalo. Ieškovės pateikto ieškinio tikslas – fiksuoti atsakovo, kaip UAB „T.“ vadovo, turtinę padėtį, nes ieškovė ketina inicijuoti bylą dėl UAB „T.“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

21. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

22. Nors ieškinyje motyvuodama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė išties atskirai detaliai nepasisakė dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, tačiau pats šio prevencinio ieškinio pobūdis ir siekis išsaugoti atsakovo turtą ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, ieškovei išviešinus ketinimą inicijuoti bylą dėl UAB „T.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suponuoja ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nes jų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nurodytam atsakovo nekilnojamam turtui, gali kilti šio turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ginčo teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.

23. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto bei vertybinių popierių areštas - vertintinos kaip proporcingos, ženkliai neapsunkinančios atsakovo bei užtikrinančios abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima ir nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

24. Atmestini apelianto argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, nes jos taikytos ir atsakovo sutuoktinei priklausančiai turto daliai. CPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad būtų nustatyta atsakovo sutuoktinės turto dalis bendrojoje nuosavybėje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turto areštas taikomas tik atsakovui priklausančiam nekilnojamam turtui, tad šie atskirojo skundo argumentai atmestini.

25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį, kuri patikslinta 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.