Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betonika“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Vakarų Baltijos korporacijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betonika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Vakarų Baltijos korporacijai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Contestus“, dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB Vakarų Baltijos korporacijos 2022 m. kovo 15 d. atliktą 53 683,52 Eur priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino sutartį, laikydamasis sutarčių aiškinimo taisyklių, o ne ieškovės 2021 m. gegužės 11 d. trečiajam asmeniui atsiųstą elektroninį laišką su kainomis, su kuriomis nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nesutiko. Elektroninis laiškas negali pakeisti šalių sudarytos sutarties nuostatų, laiške nenurodyta, kad plokštės bus parduodamos be armavimo. Reikalavimai pastato statybai reikalingoms gelžbetoninėms plokštėms buvo nustatyti techniniame projekte, reikalavimai nebuvo pakeisti, plokščių kaina nesikeitė, šalys dėl jokių nuolaidų nesitarė, todėl atsakovė neturėjo intereso pirkti gaminius, neatitinkančius techninio projekto reikalavimų. Techniniame projekte yra nustatyti reikalavimai plokštes veikiančioms apkrovoms. Taigi, gamintojas nusprendė, kokio aukščio plokštę pasirinkti. Sutarties priede Nr. 1 yra aiškiai nurodyta, kad kaina apskaičiuota pagal 2021 m. kovo 10 d. gautą techninio projekto konstruktyvinę dalį. Aplinkybė, kad sutartyje nėra susitarta dėl papildomų armavimo darbų, nepatvirtina apelianto teiginių, nes tokie darbai sutartyje ir neturėjo būti nurodyti. Ieškovė turėjo armuoti plokštes savo gamykloje ir į objektą pristatyti armuotas plokštes arba armuoti plokštes statybos objekte. 2021 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniame laiške ieškovė patvirtino, kad plokštes armuos gamykloje, šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. S. (pastato konstruktorius) ir E. A. (trečiojo asmens atstovė). E. A. taip pat paliudijo, kad be armavimo plokštės neatitiktų techninio projekto. Liudytoja apklausta trečiojo asmens darbuotoja L. K. paliudijo, kad apie 2021 m. gegužės 11 d. ieškovės elektroninį laišką nebuvo informavusi atsakovės, nes ieškovės atstovui buvo paaiškinta, jog bus perkami tik už konkurse ieškovės pasiūlytą kainą techninio projekto reikalavimus atitinkantys gaminiai.

11.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nebūtų sudariusi sutarties dėl gaminių, kurie neatitinka techniniame projekte nurodytų reikalavimų ir kurie neatlaikys apkrovų. Ieškovės nurodomo susitarimo atveju taptų itin komplikuoti plokščių gamintojo ir armavimo darbus atlikusio rangovo atsakomybės paskirstymo klausimai, taip pat plokščių kokybės garantijos klausimai. Liudytoja apklausta projektų valdytoja L. K. patvirtino, kad tokie susitarimai, kai plokštes pagamina vienas asmuo, o vėliau kitas armuoja, neatitinka statybų praktikos. Atsakovė neturėjo jokio intereso pirkti gaminius brangiau nei tai siūlė kiti tiekėjai, tuo labiau, jei įsigijus tokias plokštes, būtų reikalinga papildomai mokėti už atskirai atliekamus armavimo darbus ir būtų reikalingas papildomas laikas plokštėms armuoti statybos objekte. Ieškovė pateiktų plokščių negalėjo armuoti ir nearmavo, todėl, siekiant nestabdyti darbų bei išvengti didesnių nuostolių, plokščių armavimo darbus atliko MB „Betosta“ pagal ieškovės parengtą projektą. Techninio projekto neatitinkančių plokščių armavimo darbų sąmata buvo suderinta su ieškove, ją informuojant, kad turės atlyginti armavimo darbų išlaidas.

11.3. Teismas tinkamai aiškino sutartį, nes sutarties nuostatos dėl gaminių, atitinkančių techninio projekto (ir darbo projekto) reikalavimus, pirkimo–pardavimo yra aiškios. Sutarties ir jos priedų sąlygos patvirtina, kad šalys susitarė dėl techniniame projekte nustatytus reikalavimus atitinkančių gaminių pirkimo. Atsakovė negalėjo turėti ketinimų keisti ieškovės pasiūlytą techninio projekto reikalavimų neatitinkančią plokštę į kitą projekto reikalavimų neatitinkančią plokštę.

12. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB Vakarų Baltijos korporacija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą dalį, kuria ieškovės UAB „Betonika“ ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atliko 16 318,52 Eur delspinigių įskaitymą. Pagal sutarties priedą Nr. 4 gaminiai turėjo būti pristatomi laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. spalio 15 d. Gaminiai buvo baigti tiekti tik 2021 m. gruodžio 21 d. Pagal sutarties 6.2 punktą šalys susitarė, kad ieškovė, pažeidusi sutartyje numatytus įsipareigojimus, privalo sumokėti atsakovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pažeidimo dieną nuo pradelstos pristatyti gaminių kainos. Sutartyje nėra išskirtos atskirų gaminių kainos. Šalys aiškiai susitarė dėl bendros sutarties kainos, todėl ieškovė, parengusi sutartį ir sutarties priede Nr. 1 aiškiai nurodžiusi bendrą, o ne išskyrusi atskirų gaminių kainą, susitarė, kad pavėlavus pristatyti gaminius (dalį gaminių), delspinigiai bus apskaičiuoti nuo sutartyje nurodytos gaminių kainos. Ieškovės pagamintos plokštės buvo naudojamos pradiniame atsakovės statyto pastato statybos procese, todėl dėl laiku nepristatytų gaminių negalėjo būti atliekami kiti darbai. Netesybos dėl gaminių vėlavimo nustatytos, siekiant paskatinti ieškovę pristatyti gaminius sutartyje nustatyta tvarka, išvengiant griežtai suplanuoto statybos proceso stabdymo.

12.2. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės argumentais, kad brėžiniai ieškovei buvo pateikti pavėluotai, todėl atitinkamai ieškovė atsakovės vėlavimo pateikti brėžinius terminu turėjo teisę vėliau pateikti ir gaminius. Byloje esantys dokumentai (susirašinėjimas) nepatvirtina brėžinių vėlavimo, o tik šalių bendradarbiavimą: buvo tikslinama, koreguojama, atsižvelgiant į abiejų šalių poreikius, prašoma papildyti, paaiškinti, atsiųsti kitu formatu dokumentus. Ieškovė nerealizavo teisės pratęsti savo įsipareigojimų vykdymą ir neinformavo atsakovės apie įsipareigojimų vykdymo termino pratęsimą iki atsakovės reikalavimo sumokėti delspinigius pateikimo. Net jei ir būtų buvęs nežymus vėlavimas pateikiant brėžinius, tai nebūtų teisinis pagrindas neskaičiuoti delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną pristatyti gaminius, nes ieškovės įsipareigojimų įvykdymo terminas nebuvo pratęstas. Plokščių HCS-200 brėžiniai vėlavo 10 dienų, tačiau plokštės buvo pristatytos 2021 m. spalio 27 ir 28 d., 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. gaminiai vėlavo daugiau nei tariamai vėlavo brėžinių pateikimas. Atsakovės atliktas įskaitymas dėl delspinigių buvo teisėtas, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 402,37 Eur delspinigius už pradelstą sumokėti ieškovei skolą.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Betonika“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties nuostatas, pagal kurias šalys susitarė, jog delspinigiai skaičiuojami ne nuo visos pagal sutartį turimų pristatyti gaminių kainos, o nuo tų gaminių, kuriuos yra vėluojama pristatyti, kainos. Apeliantės teiginiai, kad atsakovei nežinant atskirų pagal sutartį sutartų pagaminti ir parduoti gaminių kainos, yra nelogiški ir prieštarauja sutarties sąlygoms ir byloje esantiems įrodymams. Sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad pardavėja išrašo ir pateikia pirkėjai apmokėti PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus ir (ar) pagamintus bei perduotus gaminius vieną kartą per savaitę. Už jau pristatytus gaminius PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos: 2021 m. rugpjūčio 31 d. (41 261 Eur), 2021 m. rugsėjo 29 d. (165 036,74 Eur) ir 2021 m. spalio 20 d. (88 412,28 Eur). Taigi, pristatytų gaminių kaina buvo aiški, todėl, skaičiuojant delspinigius, atsakovė turėjo galimybę nustatyti nepristatytų gaminių kainą.

13.2. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti įskaitymą, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai įskaitymą pripažino negaliojančiu, o ieškovei priteista jos reikalauta skola ir delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą. Atsakovė delspinigius suskaičiavo ne tik ne pagal sutarties nuostatas, bet ir juos įskaitė į priešpriešinį ieškovės reikalavimą atsakovei atsiskaityti už pagal sutartį pagamintus ir pristatytus gaminius.

13.3. Teismų praktikoje išplėtotos įskaitymo nuostatos ir konkreti teismų praktika dėl nepagrįstai suskaičiuotų delspinigių įskaitymo pagrįstai leidžia teigti, kad buvo visos sąlygos delspinigių įskaitymą pripažinti negaliojančiu.

13.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė vėlavo pateikti brėžinius ieškovei, todėl ieškovė turėjo teisę vėliau pristatyti gaminius. Pati apeliantė patvirtino, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas: buvo tikslinama, koreguojama, atsižvelgiant į abiejų šalių poreikius, prašoma papildyti, paaiškinti, atsiųsti kitu formatu dokumentus. Pagal sutarties priedą Nr. 3 ne bet koks brėžinio pateikimas, o tik jo suderinimas su atsakove galėjo būti laikomas tinkamu brėžinių pateikimu. Tik suderinus brėžinius, galėjo prasidėti gaminių gamyba. Sutartyje nenumatyta, kad ieškovė, norėdama pasinaudoti teise pratęsti savo įsipareigojimų vykdymą tokiam pačiam terminui, kiek atsakovė uždelsia vykdyti grafike numatytus įsipareigojimus (pateikti brėžinius), privalėjo apie tai informuoti atsakovę. Tokiu atveju, jei gaminiai buvo pateikti pavėluotai, atsakovė turėjo nustatyti, kuriuos gaminius buvo vėluojama pateikti, identifikuoti tų gaminių kainą (nepristatytų gaminių vertę) ir aiškiai suskaičiuoti delspinigius. 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovės elektroninis laiškas patvirtina, kad visi gaminiai buvo pagaminti 2021 m. lapkričio 11 d., didelė dalis gaminių buvo pagaminta ir pristatyta atsakovei dar iki šios datos, bet atsakovei nebuvo pateikta, nes statybvietėje tuo metu nebuvo galimybės ir poreikio juos montuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsakovės 2022 m. kovo 15 d. atlikto 53 683,52 Eur priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo neteisėtumo ir 53 683,52 Eur skolos, 1 323,7 Eur delspinigių bei 8 proc. procesinių palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino neteisėta atsakovės atlikto įskaitymo dalį dėl 16 318,52 Eur už nepagrįstai suskaičiuotus delspinigius, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 16 318,52 Eur skolą, 402,37 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė, t. y. nusprendė, kad atsakovė turėjo 37 365 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę, kildinamą iš ieškovės įsipareigojimų pristatyti sutarties objektui tinkamas (armuotas) HCS–400 plokštes pažeidimo, todėl nenustatė atsakovės atlikto 37 365 Eur dydžio įskaitymo neteisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Taigi, šio apeliacinio proceso ribas pagal ieškovės paduotą apeliacinį skundą sudaro skundžiamo sprendimo dalies, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu dėl 37 365 Eur, nepriteisti 37 365 Eur skola bei 921,33 Eur delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tuo tarpu apeliacinio proceso ribas pagal atsakovės apeliacinį skundą sudaro skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. įskaitymas pripažintas negaliojančiu dėl 16 318,52 Eur, ieškovei priteisti 16 318,52 Eur skola, 402,37 Eur delspinigiai, 8 proc. dydžio metinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

17. Atsakovė UAB Vakarų Baltijos korporacija (duomenys neskelbtini) statė prekybos paskirties pastatą su maitinimo ir administracinės paskirties patalpomis pagal parengtą pastato rekonstravimo projektą.

18. Pastato projektavimo ir statybos valdymo paslaugas atsakovei teikė trečiasis asmuo UAB „Contestus“. Pastato statybai pagal techninį projektą buvo paskelbtas gelžbetoninių konstrukcijų pirkimo konkursas.

19. Konkurso dalyviai pagal jiems pateiktą techninį projektą turėjo pasiūlyti gelžbetoninius gaminius, įskaitant ir konsolines plokštes, kurioms techniniame projekte buvo pateikta užduotis jų gamybai (nurodytos plokštes veikiančios apkrovos).

20. 2021 m. kovo 10 d. ieškovei UAB „Betonika“ buvo išsiųstas paklausimas dėl pastatui reikalingų gelžbetoninių konstrukcijų gamybos pagal techninį projektą. Kartu su paklausimu, kaip ir kitiems potencialiems gelžbetoninių konstrukcijų tiekėjams, ieškovei buvo išsiųsta techninio projekto dalis, kurioje nurodyti reikalavimai konsolines plokštes veikiančioms apkrovoms.

22. 2021 m. balandžio 21 d. ieškovė atsiuntė sutarties, kurioje nurodyta bendra sutarties kaina 487 123 Eur (be PVM), projektą.

24. 2021 m. gegužės 11 d. ieškovė elektroniniame laiške trečiojo asmens darbuotojai nurodė, kad ieškovė apskaičiavo 3 (pasiūlymo) variantus su skirtingomis konsolinėmis plokštėmis, kurių kaina buvo didesnė nei konkurse pasiūlyta ir atsakovės akceptuota kaina.

25. Atsakymas raštu į ieškovės 2021 m. gegužės 11 d. elektroninį laišką nebuvo pateiktas, tačiau trečiasis asmuo UAB „Contestus“ informavo atsakovę, kad po ieškovės 2021 m. gegužės 11 d. elektroninio laiško gavimo ieškovei buvo aiškiai pasakyta, kad ieškovė pasiūlė gaminių, reikalingų pagal techninį projektą, kainą ir tik už sutartą kainą bus perkami techninio projekto reikalavimus atitinkantys gaminiai.

26. Ieškovė UAB „Betonika“ ir atsakovė UAB Vakarų Baltijos korporacija 2021 m. gegužės 11 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje ar jos prieduose nurodytus projektavimo ir (ar) gaminių gamybai reikalingų brėžinių parengimo darbus, pagaminti ir atsakovei parduoti bei pristatyti sutartyje ir (ar) jos prieduose nurodytus gelžbetoninius gaminius, o atsakovė įsipareigojo sutartyje ir (ar) jos prieduose numatyta tvarka ir sąlygomis ieškovei sumokėti už jos pagamintus ir pristatytus kokybiškus gaminius.

27. Sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad pardavėja išrašo ir pateikia pirkėjai apmokėti PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus ir (ar) pagamintus bei perduotus gaminius vieną kartą per savaitę.

28. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad atsakovė, pažeidusi sutartyje ar jos prieduose įtvirtintus mokėjimo terminus, privalo sumokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pažeidimo dieną nuo pradelstos sumokėti ieškovei sumos.

29. Sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad pardavėja, pažeidusi šioje sutartyje ir (ar) jos prieduose numatytus įsipareigojimus, privalo sumokėti pirkėjai 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pažeidimo dieną nuo pradelstos pristatyti gaminių ir (ar) neatliktų darbų kainos.

31. Sutarties priede Nr. 3 „Darbų aprašymas“ nurodyta, kad pagal gautus gelžbetoninių gaminių klojininius (gabaritinius) brėžinius ieškovė pagamina sutarties priede Nr. 1 nurodytus gaminius ir perduoda juos atsakovei. Gelžbetoninius gaminius ieškovė pagamina pagal atsakovės pateiktus galutinai suderintus gaminių klojininius (gabaritinius) brėžinius, kurie atitinka ieškovės technologinius gamybos reikalavimus bei jų specifikacijas.

33. 2022 m. sausio 27 d. raštu ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti susidariusį 56 564,86 Eur įsiskolinimą už pagamintus ir pateiktus gaminius.

34. 2022 m. kovo 4 d. atsakovė pateikė ieškovei reikalavimą dėl 53 683,52 Eur, nurodydama ieškovei ne vėliau kaip per 7 dienas sumokėti 37 365 Eur už parduotų plokščių HCS-400 armavimo darbus, 16 318,52 Eur delspinigius už 67 dienų vėlavimą pristatyti gaminius.

35. 2022 m. kovo 9 d. rašte ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu sumokėti už HCS-400 plokščių armavimo darbus ir nesutiko su apskaičiuotais delspinigiais bei pareikalavo atsakovės sumokėti už pateiktus, pristatytus ir atsakovės bei projekto vykdytojo, trečiojo asmens priimtus gaminius.

36. 2022 m. kovo 15 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovė informavo ieškovę apie vienašališką priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atsakovė įskaitė ieškovės turimo reikalavimo (56 564,86 Eur) dalį su atsakovės turimu 53 683,52 Eur dydžio reikalavimu į ieškovę. Kitą ieškovės reikalavimo dalį (2 881,34 Eur) atsakovė ieškovei sumokėjo mokėjimo nurodymu.

Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

40. Kilus šalių ginčui dėl sutarčių sąlygų, sutartys aiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose, ir suformuluotas teismų praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021, 21 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subjektyvus sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi, šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021 ir 21 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai).

44. Taigi, atsižvelgdama į tarp šalių kilusi ginčą dėl sutarties aiškinimo, vadovaudamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija įvertins, ar ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, dėl kurių atsakovė įgijo 53 683,52 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, t. y. dėl 37 365 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo dėl ieškovės pristatytų netinkamų naudoti plokščių HCS–400 pritaikymo (armavimo); taip pat dėl 16 318,52 Eur, kuriuos sudaro suskaičiuoti delspinigiai.

Dėl 37 365 Eur dydžio reikalavimo teisės pagrįstumo

47. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę dėl 37 365 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo dėl to, kad ieškovė padarė sutarties pažeidimą – netinkamų (nearmuotų) HCS–400 plokščių pristatymą. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka, kad sutartimi atsakovei įsipareigojo pristatyti armuotas HCS–400 plokštes. Taigi, būtina įvertinti aplinkybes, dėl kokių gaminių pagaminimo ir pirkimo buvo susitarta, t. y. ar ieškovė įsipareigojo pristatyti HCS–400 plokštes, kurios būtų tinkamos naudojimui (armuotos), ar HCS–400 plokštes, kurias reikėtų papildomai pritaikyti (atlikti armavimo darbus).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė prekybos paskirties pastato su maitinimo ir administracinės paskirties patalpomis statybos projektavimo bei valdymo paslaugoms pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Contestus“. Pastato statybai pagal techninį projektą buvo paskelbtas gelžbetoninių konstrukcijų pirkimo konkursas. Konkurso dalyviai pagal jiems pateiktą techninį projektą turėjo pasiūlyti gelžbetoninius gaminius, įskaitant ir konsolines plokštes, kurioms techniniame projekte buvo pateikta užduotis jų gamybai (nurodytos plokštes veikiančios apkrovos).

50. Minėta, kad 2021 m. kovo 10 d. ieškovei buvo išsiųstas paklausimas dėl pastatui reikalingų gelžbetoninių konstrukcijų gamybos pagal techninį projektą. Kartu su paklausimu, kaip ir kitiems potencialiems gelžbetoninių konstrukcijų tiekėjams, ieškovei buvo išsiųsta techninio projekto dalis, kurioje nurodyti reikalavimai ir konsolines plokštes veikiančioms apkrovoms. Konkurse pasiūlymus pateikė šie konkurso dalyviai: UAB „Aksa“ (pasiūlymo kaina 440 253,17 Eur pridedant PVM), ieškovė (pasiūlymo kaina 487 127 Eur pridedant PVM), UAB „Inhus“ (pasiūlymo kaina 550 407 Eur pridedant PVM). Paskelbtą konkursą laimėjo ieškovė.

51. 2021 m. balandžio 21 d. ieškovė atsiuntė sutarties, kurioje nurodyta bendra sutarties kaina 487 123 Eur (be PVM), projektą. Iki numatytos sutarties pasirašymo ieškovė žodžiu informavo, kad jos pasiūlyta HCS–300 plokštė neatlaikys techniniame projekte nustatytų apkrovų. Plokštė HCS–300 sutartyje buvo pakeista į plokštę HCS–400. 2021 m. gegužės 11 d. ieškovė elektroniniame laiške trečiojo asmens darbuotojai nurodė, kad ieškovė apskaičiavo 3 pasiūlymo variantus, su skirtingomis konsolinėmis plokštėmis, kurių kaina buvo didesnė nei konkurse pasiūlyta ir atsakovės akceptuota kaina. Atsakymas raštu į ieškovės 2021 m. gegužės 11 d. elektroninį laišką nebuvo pateiktas, tačiau trečiojo asmens UAB „Contestus“ atstovės liudijimu, apie šį laišką ji atsakovės net neinformavo, nes telefonu ieškovę informavo, kad bus perkami tik už konkurse ieškovės pasiūlytą kainą techninio projekto reikalavimus atitinkantys gaminiai. Ieškovė UAB „Betonika“ ir atsakovė UAB Vakarų Baltijos korporacija 2021 m. gegužės 11 d. sudarė sutartį.

52. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė (kaip užsakovė), sudarydama sutartį (ir skelbdama konkursą), siekė įsigyti gaminius, atitinkančius techninio projekto (ir darbo projekto) reikalavimus, kurie būtų tinkami sutarties objekto – pastato statybai, būtent dėl tokius reikalavimus atitinkančių gaminių sudarė sutartį. Atsakovė nebūtų sudariusi sutarties dėl gaminių, kurie neatitinka techniniame projekte nurodytų reikalavimų. Šalių sutartis, kurios kainą ieškovė pasiūlė konkurse, o atsakovė ją akceptavo, buvo sudaryta būtent dėl tokius reikalavimus atitinkančių gaminių. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2021 m. gegužės 11 d. elektroninis laiškas patvirtina, jog ji atskleidė aplinkybę, jog HCS–400 plokščių kaina apskaičiuota be papildomų armavimo darbų, kurie bus reikalingi siekiant panaudoti gaminį pagal paskirtį. Todėl sutartyje sulygta kaina apėmė tik HCS–400 plokščių perdavimą, bet ne jų armavimą (pritaikymą), armavimo darbai taip pat nebuvo eksplicitiškai įtraukti į sutartį ir (ar) jos priedus.

53. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai šalių pozicijos dėl sutarties sąlygų, nustatančių gelžbetoninių gaminių pardavimą ir pristatymą bei atlyginimą, yra priešingos, ir dėl to prioritetas teikiamas objektyviam sutarties aiškinimo metodui, t. y. sisteminei ir lingvistinei sutarties sąlygų analizei. Taigi, sutarties sąlygos aiškinamos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys. Vadovaudamasi objektyviu sutarties aiškinimo metodu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo pagaminti ir pristatyti pirkimo objektui įgyvendinti tinkamas naudoti ir techninius reikalavimus atitinkančias HCS–400 plokštes, kurios turėjo būti armuotos.

54. Pirma, sutartis su ieškove buvo sudaryta jai pasiūlius patraukliausią pirkimo objekto pasiūlymą, kurio kainą ieškovė pasiūlė konkurso metu pagal ieškovei pateiktą techninį projektą, kuris apėmė informaciją ir apie konsolines plokštes (nurodytos plokštes veikiančios apkrovos). Nors pradiniame techniniame pasiūlyme numatyta HCS–300 plokščių rūšis galutinėje sutartyje buvo pakeista į HCS–400 plokštes, ieškovė įsipareigojo pagaminti ir atsakovei perduoti bei pristatyti sutartyje ir (ar) jos prieduose nurodytus gelžbetoninius gaminius (sutarties 1.1 punktas). Kitaip tariant, tokius gaminius, kurie atitiktų jiems keliamus techninius reikalavimus, būtų tinkami pirkimo objektui įgyvendinti.

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutartyje ir jos prieduose šalys susitarė, jog HCS–400 plokštės atitiks techninio projekto reikalavimus ir už plokščių armavimą (pritaikymą pirkimo objektui) ieškovė negalėjo reikalauti papildomos kainos. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad HCS–400 plokščių, kaip ir kitų gaminių kaina, t. y. 487 123 Eur be PVM, buvo apskaičiuota, remiantis 2021 m. kovo 10 d. gautu techniniu projektu, kuris nustatė techninius reikalavimus ir plokštėms (jų apkrovai). Dėl ieškovės gaminamų gaminių atitikties brėžiniams, technologiniams gamybos reikalavimams bei jų specifikacijoms buvo susitarta sutarties priede Nr. 3. Gaminių atitiktį techninėms sąlygoms ieškovė garantavo ir sutarties 9.1 punkte. Nors plokščių armavimo darbai nebuvo aptarti sutarties priede Nr. 1 esančioje elementų ir (ar) gaminių lentelėje, tačiau ieškovės pareigą pristatyti pirkimo objektui pritaikytas armuotas HCS–400 plokštes patvirtina kitos sutarties ir jos priedų sąlygos, bei techninis projektas, nustatantis techninius reikalavimus plokštėms. Aplinkybė, kad sutarties priede Nr. 1 nurodyta, jog sutarties kaina apskaičiuota pagal ieškovės 2021 m. kovo 10 d. gautą techninį projektą, nereiškia, kad į sutarties priedą Nr. 1 buvo įtraukti visi gaminiai ir visi darbai, kurie turėjo būti atlikti pagal techninį projektą.

56. Antra, teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad atsakovė būtų akceptavusi kitokias nei sutartyje ir (ar) jos prieduose sulygtas sąlygas, t. y. 2021 m. gegužės 11 d. ieškovės elektroniniame laiške nurodytą didesnę HCS–400 plokščių kainą (513 607 Eur be PVM), į kainą papildomai įskaičiavo jau po sutarties sudarymo plokščių armavimo darbus (armatūra 6,5 tonos). Elektroniniame laiške minima informacija nesudaro pagrindo nuspręsti, kad šiuo laišku ieškovė atsisako ar vienasmeniškai pakeičia jos pačios 2021 m. balandžio 21 d. pateiktos sutarties projekte nurodytų įsipareigojimus (CK 6.169 straipsnis). Aplinkybė, kad šalys pasirašė sutartį, kurioje nesusitarė dėl elektroniniame laiške nurodytų sąlygų: didesnės pirkimo objekto kainos ir nearmuotų plokščių, patvirtina, jog atsakovė šių sąlygų neakceptavo.

57. Be to, elektroniniame laiške siūlomos sąlygos buvo akceptuotos kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnis 1 dalis). Vykdymo metu paaiškėjus, kad HCS–400 plokštės neatitinka techniniame projekte nustatytų plokštes veikiančių apkrovų, atsakovė kreipėsi dėl trūkumų ištaisymo, pagal ieškovės parengtą projektą, HCS–400 plokščių armavimo darbus pavedė MB „Betosta“, iš ieškovės pareikalavo armavimo išlaidų atlyginimo. Aplinkybė, kad šalys konkurso siūlyme pasiūlytas HCS–300 plokštes pakeitė į HCS–400 plokštes taip pat nepatvirtina, jog šalys sulygo dėl elektroniniame laiške aptarto pasiūlymo (didesnės HCS–400 plokščių kainos, nearmuotų plokščių). Tai, kad ieškovė ketino armuoti HCS–400 plokštes, įrodo 2021 m. rugpjūčio 11 d. ieškovės siųstas elektroninis laiškas, kuriame ieškovė nurodė, jog HCS–400 plokščių armavimas bus atliekamas gamykloje, o statybos aikštelėje nereikės atlikti jokių papildomų darbų, tik tinkamai sumontuoti plokštes.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog šalys tarėsi dėl nuolaidų už plokščių pakeitimą ar buvo sudaryti susitarimai dėl nuolaidų taikymo. Šalių sudarytoje sutartyje yra nurodyta ieškovės pasiūlymo kaina, kuri apskaičiuota pagal techninį projektą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovė žinojo, jog už sulygtą sutarties kainą ieškovė parduos jai techninio projekto neatitinkančias plokštes.

59. Apeliantės pozicijos dėl parduotų plokščių (ne)armavimo nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad apeliantė (jos atstovė sutarties sudarymo ir vykdymo procese UAB „Contestus“) dar 2021 m. rugsėjo 10 d. atsakovės elektroniniu laišku buvo informuota, jog plokščių armavimo darbus pagal pačios ieškovės parengtus brėžinius atliks MB „Betosta“ už 53 855,89 Eur, kuriuos ieškovė turės atlyginti atsakovei. Ieškovė nuo atsakovės elektroninio laiško gavimo iki ginčijamo atsakovės atlikto įskaitymo 2022 m. kovo 15 d., t. y. daugiau nei pusę metų, jokių pretenzijų dėl plokščių armavimo pagrįstumo ir pareigos atlyginti armavimo išlaidas atsakovei nereiškė.

60. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad ieškovė, kaip plokščių pardavėja, aiškiai žinojo, jog jos pagamintos HCS-400 plokštės nėra armuotos ir neatitinka atsakovei jai pateikto techninio projekto sprendinių, taigi, ir sutarties nuostatų, pagal kurias ieškovė privalėjo pagaminti ir patiekti atsakovei techninius sprendinius atitinkančias plokštes, todėl ji privalo atlyginti jos parduotų plokščių armavimo darbus.

61. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą prieiti išvadą, kad šalys sutartyje susitarė dėl tokių plokščių, kurios atitiktų techninio projekto reikalavimus, būtų tinkamos sutarties objekto – prekybos paskirties pastato statybai įgyvendinti. Taigi, atsakovė, ieškovei netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įgijo teisę pasirinkti jos pažeistų teisių gynimo būdą.

62. CK 6.658 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

63. Šiuo atveju, šalys neginčija, kad atsakovė informavo ieškovę apie sutarties vykdymo metu nustatytus rangos darbų trūkumus, pasiūlė protingą terminą trūkumams pašalinti, nurodė, jog neištaisius trūkumų – jų taisymas bus pavestas trečiajam asmeniui. Be kita ko, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutarties šalis siejo priešpriešinės pareigos ir atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę. Taigi, atsakovė teisėtai įskaitė 37 365 Eur, kuriuos apmokėjo už gaminio pritaikymą sulygtiems techniniams reikalavimams, t. y. HCS–400 plokščių armavimą.

Dėl 16 318,52 Eur reikalavimo teisės pagrįstumo

64. 53 683,52 Eur dydžio atsakovės atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą sudarė ir 16 318,52 Eur delspinigiai, kurie, pasak atsakovės, susidarė ieškovei 67 dienas vėluojant pristatyti gaminius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apeliacine tvarka skundžia sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė dėl delspinigių įskaitymo neteisėtumo, vertinamas šios skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumas.

65. Atsakovė 16 318,52 Eur delspinigių reikalavimo teisę grindžia sutarties 6.2 punkte numatyta taisykle, kurioje nustatyti padariniai, jei ieškovė pažeistų sutartyje ir (ar) jos prieduose numatytus įsipareigojimus pristatyti gaminius ir (ar) darbus laiku. Pagal sutarties 6.2 punktą tokiu atveju ieškovė privalėtų sumokėti atsakovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pažeidimo dieną nuo pradelstos pristatyti gaminių ir (ar) neatliktų darbų kainos. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį – atsakovės delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo visos sutarties prekių ir (ar) darbų kainos, o ne nuo nepateiktų prekių ir (ar) neatliktų darbų kainos. Skundžiamu sprendimu teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog atsakovė vėlavo pateikti brėžinius, sudaro pagrindą nuspręsti, kad ieškovė, vėluodama pristatyti plokštes, nepažeidė sutarties. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

66. Pirma, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė pažeidė sutarties priede Nr. 4 nustatytus gaminių pristatymo terminus. Pagal sutarties priede Nr. 4 numatytus terminus, gaminiai turėjo būti pristatyti laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. spalio 15 d., tuo tarpu ieškovės pateiktas 2021 m. lapkričio 19 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad gaminiai buvo pagaminti 2021 m. lapkričio 11 d. Kita vertus, sutarties priede Nr. 3 šalys taip pat susitarė, kad nuo sutarties pasirašymo visais atvejais tiek, kiek atsakovė uždelsia vykdyti dokumentacijos pateikimo grafike numatytus įsipareigojimus, ieškovė turi teisę analogiškam terminui pratęsti savo įsipareigojimų vykdymą. Taigi, nustačius, kad atsakovė delsė pateikti dokumentaciją, ieškovė, praleidusi analogišką terminą, nepažeidė sutarties.

67. Šiuo atveju nustatyta, kad pagal sutarties priedą Nr. 3, sutarties vykdymui reikalinga dokumentacija turėjo būti pateikta nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 4 d. Tuo tarpu ieškovės pateikta elektroninių laiškų korespondencija patvirtina, kad atsakovė sutarties vykdymui reikalingą dokumentaciją teikė (ir derino) nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. liepos 23 d. Tik galutinai suderinus brėžinius ieškovė galėjo pradėti gaminių gamybą, todėl ne bet kokio, o galutinio brėžinio suderinimas laikytinas tinkamu brėžinio pateikimu. Kadangi atsakovė dokumentaciją pateikė vėliau nei buvo susitarta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė negali būti laikoma pažeidusia sutartyje nustatytus gaminių ir (ar) darbų terminus. Tai reiškia, kad ieškovė dalį sumos su atsakovės reikalavimu į ieškovę įskaitė neteisėtai – atsakovė neturėjo galiojančio 16 318,52 Eur netesybų reikalavimo į ieškovę.

68. Antra, atmestini atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas dėl delspinigių apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad sutartimi šalys susitarė, jog delspinigiai bus skaičiuojami ne nuo visos turimų pristatyti gaminių kainos, o nuo tų gaminių kainos, kuriuos yra vėluojama pristatyti (sutarties 6.2 punktas). Šalys neginčija, kad ankstesnėje (2021 m. balandžio 20 d.) sutarties redakcijoje jos tarėsi dėl delspinigių, skaičiuojamų nuo visos sutarties kainos (atsakovės apeliacinio skundo 18 punktas, ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą 2.7 punktas). Tačiau faktiškai šalys pasirašė kitokią sutarties redakciją, kuria sutarė delspinigius už kiekvieną pažeidimo dieną skaičiuoti nuo pradelstos sumokėti ieškovei sumos, o ne nuo visos sutarties kainos.

69. Pažymėtina, kad sutarties 6.2 punktui analogiška sutarties 6.1 punkto taisyklė taip pat numato, kad atsakovė, pradelsusi numatytus mokėjimo terminus, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti ieškovei (o ne visos sutarties kainos) sumos. Taigi, delspinigių mokėjimas nei ieškovės, nei atsakovės pradelstų prievolių atveju nėra siejamas su bendra sutarties priede Nr. 1 įtvirtinta gaminių kaina. Tai reiškia, kad atsakovės nuo visos sutarties kainos (o ne nuo pradelstų įsipareigojimų sumos) apskaičiuoti delspinigiai yra nepagrįsti.

70. Be kita ko, atsakovės pritaikytas įskaitymas, nurodant tik dienų skaičių ir sumą taip pat neatitiko ir įskaitymo teisėtumui keliamo apibrėžtumo reikalavimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje delspinigių apskaičiavimas, nurodant tik dienų skaičių ir sumą yra laikomas nekonkrečiu ir neapibrėžtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-667-302/2019, 50 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą patenkinti ieškinį iš dalies, t. y. pripažinti dalį atsakovės atlikto įskaitymo dėl 16 318,52 Eur neteisėtu, ieškinio reikalavimų dalį dėl 37 365 Eur dydžio įskaitymo neteisėtumo atmesti, nusprendžiant, kad atsakovė teisėtai įskaitė 37 365 Eur, bei iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 16 318,52 Eur skolą, 402,37 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

73. Ieškovė UAB „Betonika“ pateikė prašymą priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB Vakarų Baltijos korporacija 4 101,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė UAB Vakarų Baltijos korporacija pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „Betonika“ 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

74. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-330/2023; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-302/2023).

75. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovei ir atsakovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos, nes kiekvienai apeliantei lieka jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.