- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-669-1042/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Kategorijos
veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13826-759/2024, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. P. pateikė skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, be kita ko, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto realizavimo išieškojimo vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad nesutinka su antstolės patvarkymais, kadangi antstolė nutarė turtą pardavinėti varžytynėse ir taip neužtikrino įkaito davėjos teisių padengti skolos dalį. Tvirtino, kad realizavus varžytynėse ginčo turtą galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas.
2. Antstolė prašė teismo netaikyti pareiškėjos nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nuolat teikdami skundus ir prašymus, ir taip vilkindami 12 metų vykdomą išieškojimo procesą. Antstolės vertinimu, pareiškėja ir jos sutuoktinis siekia išvengti priverstinio vykdymo veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Nurodė, kad išieškotojui Swedbank, AB, įkeisto turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas prieštarauja išieškotojo teisėms ir teisėtiems interesams į hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimą. Teismo vertinimu, išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas yra neproporcinga, neekonomiška ir neteisinga priemonė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja D. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą.
5. Atskirajame skunde teigė, kad paskelbus varžytynes ir nesuteikus apeliantei galimybės sumokėti skolos dalį kreditoriui, buvo pažeistos jos teisės. Tvirtino, kad pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
6. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą išieškotojas Swedbank, AB, prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad išieškojimas hipotekos kreditoriui vyksta iš apeliantės ir kitiems asmenims dalinės nuosavybės teise priklausančio hipotekos įkeisto turto ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo pripažinta, kad hipotekos sutartimi buvo įkeista ne dalis turto, o visas nekilnojamojo turto objektas, todėl nėra būtinybės nustatyti nei naudojimosi bendraturčiui priklausančia dalimi tvarką, nei turto dalį, priklausančią kiekvienam bendraturčiui. Pažymėjo, kad objektyviai neegzistuoja nei teisinės, nei faktinės galimybės panaikinti hipoteką atskiroms įkeisto nekilnojamojo objekto dalims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus (papildomus) įrodymus (vedybų sutartį). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
9. Teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Be to, apeliantė nesuformulavo prašymo priimti šiuos įrodymus ir neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, priimto procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės neišnagrinėjus apeliantės skundo dėl antstolės veiksmų, negalima daryti išvados, jog jis yra akivaizdžiai nepagrįstas. Skunde pareiškėja suformulavo skundo dalyką, išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus, nurodė pagrindą.
15. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumo principas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
17. Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjai (CPK 178 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, grįsdama grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, turėjo pareigą pateikti tokius įrodymus, kurie suformuotų teismo įsitikinimą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai apeliantei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Tačiau apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog turtas iki pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka ir tai lems jos teisių pažeidimą, todėl apeliantės teiginiai dėl jos procesinių teisių pažeidimo laikytini deklaratyviais.
19. Be to, teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus.
20. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjų J. P. ir D. P. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1969-794/2024 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
21. Teismo vertinimu, vien faktas, kad apeliantė pakartotinai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pritaikius pareiškėjos prašytas laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeistos išieškotojo teisės bei teisėti interesai.
22. Nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viseto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.