Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjai skundu prašė panaikinti antstolės N. J. 2024 m. balandžio 2 d. patvarkymą Nr. S-24-92-5652 „Dėl 2024 m. kovo 22 d. J. P. ir D. P. prašymo“, 2024 m. balandžio 12 d. patvarkymą Nr. S-24-92-6592 „Dėl turto pardavimo varžytinėse“. Pareiškėjai nurodė, kad ekspertizės objektai, išskyrus neįregistruotą ūkinį pastatą, pavėsinę ir malkinę, buvo pastatyti dar iki turto įkeitimo „Swedbank“, AB ir pagal hipotekos sutarties sąlygas negali būti laikomi įkeistais bankui objektais. Pareiškėjų vertinimu, šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių D. P. ir J. P. nuosavybe ir, kaip nustatyta įstatymų, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis). Antstolei N. J. 2023 m. spalio 10 d. priimant patvarkymą Nr. S-23-92-16894 „Dėl turto kainos nustatymo“, kuriuo nustatyta jiems priklausančio turto vertės ir nutarta parduoti turtą, neatsižvelgta į tai, kad dalis įkainuoto turto priklauso ne skolininkui J. P., o jo sutuoktinei, kuri nėra skolininkė, todėl siekiant užtikrinti D. P. nuosavybės teises būtina nustatyti jos turto dalį ir dėl to 2024 m. kovo 22 d. pateikė prašymą antstolei N. J. prašydami imtis priemonių skolininko J. P. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine D. P. nuosavybė, dalies nustatymui. Paaiškino, kad kadangi užtikrindama J. P. skolos grąžinimą D. P. įkeitė tik dalį jai priklausančio turto, nurodyto hipotekos sutartyje, 2012 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi priteisė skolą tik iš J. P., D. P. neprivalo atlyginti „Swedbank“, AB iš J. P. priteistos skolos. Atitinkamai, esant duomenims, kad dalis turto priklauso J. P. ir D. P., šis turtas jo neatidalinus negali būti parduodamas iš varžytinių. Šiuo atveju, nenustačius D. P. turto dalies, neužtikrinus jos nuosavybės teisių apsaugos negalimas skolos išieškojimas iš J. P. turto. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolės parduodamas turtas priklauso keturiems bendrasavininkams bendrąja daline nuosavybe. Šios nuosavybės forma yra asmeninė (žemės sklypas ir pastatai), nes turtas priklauso ne vienam, bet keliems savininkams. Aptariama bendroji nuosavybė yra tiek dalinė, tiek jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes pastatai ir žemė kurie įkeisti „Swedbank“, AB priklauso keturiems savininkams. Pagal hipotekos sutartį įkeista žemė ir pastatai ir kiekvienas bendrasavininkų įkeitė savo turto dalį. Hipotekos sutartimi D. P. įkeitė konkrečią sau priklausančią turto dalį ir atsako prieš kreditorių savo įkeisto turto dalimi. Tokią teisę jai garantuoja CK 4.195 straipsnyje numatytos nuostatos. Minėtos įstatymo nuostatos, kaip ir tas faktas, kad D. P. įkeitė tik konkretų turtą ir tai, kad teismas nėra priėmęs sprendimo dėl J. P. skolos „Swedbank“, AB išieškojimo iš jos turto duoda pagrindą tvirtinti, kad antstolė negali vykdyti išieškojimo iš D. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nesant teismo sprendimo.

2. Pareiškėjai pažymėjo, kad esant minėtoms aplinkybėms D. P. turėjo teisę ginčyti minėtą antstolės N. J. patvarkymą paduodama skundą, tačiau antstolė nesutikdama su pareiškėjais neperdavė klausimo nagrinėti teismui, be to, nepraėjus įstatymais nustatyto terminė paskelbė varžytynes tuo pažeisdama įstatymais garantuotas D. P. teises. Taip pat skundo padavimo termino eigoje nelaukdama skolininko J. P. galimų teisių įgyvendinimo antstolė neužtikrino skolininko J. P. teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (CK 704 straipsnis), nors dar 2023 m. kovo 16 d. jis buvo pateikęs pareiškimą, kad pateiks turto pirkėją ir esant ginčui dėl turto pardavimo apimties pagal 2024 m. kovo 22 d. paduotą prašymą, to įgyvendinti negalėjo, kuo buvo pažeistos jo procesinės teisės.