- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-44-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07352-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- M. K., O. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir O. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė pareiškimą teismui, kuriuo prašo nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką tarp M. K. ir O. K. įregistruotą (duomenys neskelbtini) nutraukti, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes – O. Š. ir M. K., patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo įsiteisėjusia 2020 m. spalio 23 d. nutartimi nutarta nustatyti pareiškėjams 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų pašalinimui. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kad apie bylos iškėlimą dėl santuokos nutraukimo pranešė kreditoriui akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, taip pat nepateikė įrodymų dėl šių areštų taikymo pagrindų ir jų mąsto, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad pareiškėjų kreditoriai informuoti apie pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei jam pateiktos sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių – teismui nepateikti tai patvirtinantys duomenys.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjų prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti, nurodė, kad per teismo nustatytą terminą nespėjome išsiaiškinti visų M. K. kreditorių ir surinkti tai patvirtinančių duomenų.
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. rezoliucija tenkintas pareiškėjų 2020 m. lapkričio 3 d. prašymas ir terminas pratęstas iki 2020 m. lapkričio 13 d.
5. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 16 d. gautas pareiškėjų prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti papildomai dar dviem savaitėms, negavus visų reikalingų dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė pareiškėjų prašymo pakartotinai pratęsti nustatytų pareiškimo trūkumų šalinimo terminą, netenkinti ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas dėl termino pratęsimo trūkumų šalinimui nurodė, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 540 straipsnio 2 dalis numato, jog prašymai paduoti XXXV skyriuje nustatyta tvarka, teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakartotinai pratęsti termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pažymėjo, kad pareiškėjai turi galimybę surinkti visus reikiamus dokumentus, patikslinti prašymą ir iš naujo teikti teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo.
6.2. Pirmosios instancijos teismas dėl trūkumų pašalinimo nurodė, kad pareiškėjai nepašalino pareiškimo trūkumų teismo nustatytu terminu, todėl pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir pratęsti pareiškėjams terminą trūkumų šalinimui dviem savaitėms. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui prašymą gražinus pareiškėjams su nurodymu surinkus trūkstamus dokumentus kreiptis iš naujo į teismą iškeliant naują bylą neatitinka ekonomiškumo ir koncentracijos principų, nes reikia kelti naują bylą, atsiranda papildomos išlaidos ir procesas dar labiau užsitęsia. Pažymėjo, kad CPK 540 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas netaikytinas, nes šis terminas yra nustatytas teismui išnagrinėti pareiškimą po jo priėmimo, o šiuo atveju pareiškimas dar nėra priimtas ir yra priėmimo stadijoje šalinant trūkumus.
7.2. Apeliantas dėl trūkumų šalinimo aplinkybių nurodo, kad trūkumai yra šalinami, tačiau dėl nepakankamo išieškotojų vykdomosiose bylose bendradarbiavimo ir susišnekėjimo, jie nepateikia laiku antstoliui visos reikiamos ir tikslios informacijos laiku, todėl antstolis negali iki šiol užbaigti vykdomųjų bylų, nors ir yra atsiskaityta su išieškotojais. Teigia, kad nėra tikslinga pareiškimą gražinti pareiškėjams, juolab, kad į bylą yra pateikta visa eilė įrodymų, kuriuos iš naujo reikėtų teikti į kitą bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutardamas laikyti pareiškėjų pareiškimą nepaduotu neteisingai vadovavosi proceso ekonomijos ir koncentracijos principais, turėjo nustatyti papildomą terminą trūkumų šalinimui, kadangi priešingu atveju bylos nagrinėjimas užsitęs, nes reikės įrodymus teikti naujoje byloje.
10. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas nepratęsti termino trūkumų šalinimui ir grąžindamas pareiškėjų pareiškimą jį padavusiam asmeniui tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso reglamentuojančias teisės normas.
11. Teismai yra ne kartą konstatavę, kad procesiniai terminai yra nustatomi siekiant proceso efektyvumo ir koncentracijos ir kad nustatytų terminų šalys privalo laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018). Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, per kurį teismas, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Visų pirma, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Kita vertus, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Taigi, procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis ginčas teisme bus išspręstas operatyviai ir ekonomiškai. CPK 77 straipsnyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis).
12. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu paduotas 2020 m. spalio 16 d.. Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusia 2020 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų pašalinimui. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kad apie bylos iškėlimą dėl santuokos nutraukimo pranešė kreditoriams, nepateikė įrodymų dėl areštų taikymo pagrindų ir jų mąsto. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. tenkino pareiškėjų 2020 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl termino pratęsimo ir papildomai pratęsė terminą trūkumų šalinimui iki 2020 m. lapkričio 13 d.. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nustatytų pareiškimo trūkumų pagrįstumo nėra.
13. Nutartyje, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teismas aiškiai motyvavo, kodėl pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų ir nurodė pareiškėjams, kokius trūkumus jie turi ištaisyti, tačiau šių teismo įpareigojimų pareiškėjai per teismo nustatytą ir papildomą terminą trūkumams šalinti neįvykdė. Kaip matyti nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tik pačių pareiškėjų veiksmais (kreditorių informavimas, duomenų apie areštus pateikimas). Nors nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu pasekmių bylos nagrinėjimas užsitęs, trūkumai gali būti pašalinti šioje byloje, tačiau įvertinus apelianto nurodytus atskirojo skundo motyvus, su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, su šiais apelianto argumentais nesutiktina.
14. Pirmiausia, Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio, reglamentuojančio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, 1 dalyje numatyta, jog teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kaip nurodyta straipsnio 2 dalyje, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Įgyvendindami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tiek teismas, tiek šalys turi veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta kuo ekonomiškiau.
15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjai teikdami pareiškimą nepateikė visų reikšmingų duomenų bylai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu spręsti. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Kaip matyti pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pateiktas 2020 m. spalio 16 d. ir iki šiol pareiškimo trūkumai nėra pašalinti. Tai nurodyta ir atskirajame skunde teigiant, kad trūkumai yra šalinami, o jų šalinimas užsitęsia dėl nepakankamo išieškotojų vykdomosiose bylose bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į tai matyti, kad trūkumai šalinami beveik tris mėnesius, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyti trūkumai, dėl kurių pagrįstumo ginčo nėra, yra nepašalinti, todėl teismo vertinimu nagrinėjamu atveju trūkumų šalinimo procesas negali būti begalinis, apeliantai savo veiksmais neįgyvendino savo teisių bei pareigų taip, kad būtų pasiekta maksimali proceso koncentracija, neįrodė svarbių tokio neveikimo priežasčių, todėl nagrinėjamu atveju nutariama nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Pažymėtina, kad nutartis neužkerta kelio, ištaisius pareiškimo trūkumus, pateikti teismui naują pareiškimą bendra tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 9-16 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.