- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- e2YT-371-393/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14179-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. M., L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas ir V. M. inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau tekste VMI) dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškimu pareiškėjos prašo atnaujinti praleistą terminą įpėdinėms L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą po jų tėvo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (el. b. l. 1 – 6).
Pareiškimas grindžiamas ir pareiškėja I. M. bei pareiškėjų atstovė paaiškino, kad pareiškėjos L. S. ir I. M. (iki santuokos S.), yra tėvo V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), dukros. Tėvas mirė dėl širdies nepakankamumo ir lėtinės išeminės širdies ligos. Pareiškėjų tėvai V. S. ir motina L. S., buvo išsituokę nuo (duomenys neskelbtini) dienos. Šias aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu pateiktas ištuokos liudijimas ir gyventojų registro pažyma apie šeimos sudėtį, bei medicininis V. S. mirties liudijimas. Kadangi tėvai santuoką nutraukė, kai pareiškėjos buvo mažos, tėvas iš jų gyvenamosios vietos išsikraustė (duomenys neskelbtini), kai I. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o seseriai, L. S. (duomenys neskelbtini) metų, todėl su tėvu bendravo tik epizodiškai. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tačiau apie jo mirtį pareiškėjos sužinojo ne iš karto. Po V. S. mirties liko turtinė teisė į jo nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą - garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau apie jokį kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareiškėjoms nėra žinoma. Pareiškėjos L. S. ir tėvo santykiai, nežiūrint, kad tėvai senai išsiskyrę, buvo geri. Pareiškėja L. S. daugiau nei 12 metų gyveno L., kur išvyko dar (duomenys neskelbtini) metais. Su savo tėvu ji palaikė ryšį ir bendravo tik internetu, per Skype programą. 2021 m. pradžioje L. S. planavo su vaiku atvykti į Lietuvą bei pasimatyti su tėvu, nes šis skundėsi sveikata, sirgo diabetu bei širdies ligomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos to padaryti negalėjo, vėliau pablogėjus pačios L. S. sveikatos būklei, nusprendė kelionę atidėti. 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje pareiškėjai L. S. sutriko sveikata, ji ėmė jaustis blogai, todėl kreipėsi į medikus dėl ligos diagnozės nustatymo. Paskutinį kartą su savo tėvu L. S. kalbėjosi 2022 m. balandžio mėnesio pabaigoje, nes prasidėjo jos pačios sveikatos pablogėjimas. (duomenys neskelbtini) L. S., buvo gydoma ligoninėje, pareiškėjai buvo atlikta pirma (duomenys neskelbtini) operacija, diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu jai paskambino draugė iš Lietuvos ir pranešė, apie tai, kad ji atsitiktinai sužinojo, jog mirė pareiškėjų tėvas. Pareiškėja L. S. dėl savo sveikatos būklės šios informacijos patikrinti negalėjo, nes tam neturėjo nei jėgų nei galimybių, ji pati buvo sunkus ligonis, kuriam reikalinga slauga. Tik po kurio laiko, (duomenys neskelbtini), po to kai buvo išleista iš ligoninės, sustiprėjusi L. S. paskambino savo sesei pareiškėjai I. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir perdavė informaciją apie tėvo mirtį. I. M. iš karto nuvyko jai žinomu tėvo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į butą niekas neįleido. Nors į butą sesuo I. M. buvo atvykusi ne vieną kartą, tiek ryte, tiek vakare, tačiau į tėvo butą patekti nepavyko. Tuomet pareiškėja I. M. nuvyko į K. kapines, apžiūrėti močiutės (tėvo motinos) kapo ir suprato, kad čia yra palaidotas pareiškėjų tėvas. Pareiškėja I. M., sužinojusi apie tėvo mirties faktą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų. Ji (duomenys neskelbtini) abiejų pareiškėjų vardu kreipėsi į notarę V. T., į Kauno miesto 26-ąjį notarų biurą, elektroniniu paštu norėdama užsiregistruoti konsultacijai dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) pareiškėja I. M. užsiregistravo konsultacijai ir notarė jai išaiškino, kad išduos liudijimą, jog Kauno miesto 26-ąjame notarų biure nėra užvesta V. S. paveldėjimo byla. Taip pat, pareiškėja I. M. turėjo išsiimti tėvo mirties išrašą iš Kaumo miesto Civilinės metrikacijos skyriaus ir gavusi dokumentus 2022-09-01 nusiuntė juos notarei. Kadangi notarė atostogavo, pareiškėjai I. M. liudijimas buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini) dieną. Šią aplinkybę patvirtina susirašinėjimo kopijos, (duomenys neskelbtini) liudijimas, Testamento registro išrašas, PVM Sąskaitos-faktūros, kvitas. Notarė V. T. informavo pareiškėjas, kad yra praleistas terminas priimti palikimą ir nurodė kreiptis į teismą dėl palikimui priimti termino atnaujinimo. Taigi, apie tėvo mirtį L. S., tapo žinoma tik (duomenys neskelbtini) iš buvusios klasiokės. Dėl savo sveikatos būklės ji pati į Lietuvą negalėjo atvykti, todėl praleido santykinai trumpą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Aplinkybes apie L. S. (duomenys neskelbtini) ligą, atliktą operaciją bei tolesnį gydymą patvirtina kartu su pareiškimu teikiami medicininiai dokumentai. Kaip nurodyta pareiškime, pareiškėjai I. M. apie tėvo mirties faktą tapo žinoma tik tada, kai ją telefonu 2022 m. rugpjūčio 21 d. informavo jos sesuo pareiškėja L. S., todėl laikytina, jog pareiškėja I. M. nepraleido 3 mėnesių termino palikimui priimti, nes jai terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo momento. Pareiškėja I. M. sužinojusi apie tėvo mirtį iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų ir abiejų pareiškėjų vardu kreipėsi į notarę V. T., į Kauno miesto 26-ąjį notarų biurą, dėl palikimo priėmimo, važiavo pas tėvą į namus, lankėsi kapinėse. Kalbant apie pareiškėjos L. S., termino priimti palikimą praleidimo priežastis manytina, kad jos liga bei ligos pobūdis yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja terminą praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad L. S. pradėjo blogai jaustis jau 2022 m. kovo mėnesį. 2022-07-25 pareiškėja L. S. pirmą kartą stacionariai buvo paguldyta į ligoninę, pareiškėjai buvo atlikti visi reikiami tyrimai ir 2022-07-31 atlikta skubi operacija. 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja L. S. buvo operuota pakartotinai. Pareiškėja iš ligoninės buvo išleista 2022-10-09 ir gydosi tiek namuose, tiek ambulatoriškai.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir VMI pateikė atsiliepimus ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka, sutinka, kad terminas būtų atnaujintas (el. b. l. 63-65, 71-73).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais mirties įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimais, santuokos liudijimu, ištuokos liudijimu, kvitais ir PVM sąskaitomis faktūromis, Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V. T. liudijimu, VĮ Registrų centras registro išrašais, Nekilnojamojo turto Registro duomenų bazės išrašais, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir jam priklauso nekilnojamasis turtas: garažas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butas registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Liudytoja L. S. patvirtino, kad pareiškėjos yra jos dukros. Su vyru ji išsituokė (duomenys neskelbtini), kai dukros buvo mažos. Su vyru nebendravo. L. S. prieš 13 metų išvyko gyventi į užsienį. 2022 m. kovo mėnesį pradėjo blogai jaustis, kreipėsi į gydytojus. Liepos mėnesį ją operavo ir nustatė (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko reikėjo dar kartą operuoti. Po pirmos operacijos jai paskambino klasiokė ir pranešė, kad mirė tėvas. Tačiau ji blogai jautėsi, naudojo morfiną ir I. pasakė, kad mirė tėvas (duomenys neskelbtini). V. S. daugiau vaikų neturėjo. Tarp L. S. ir I. M. ginčo dėl turto nėra. Po to kai I. sužinojo apie tėvo mirtį ji kreipėsi pas notarą, ėjo į tėvo butą važiavo į kapines, apie tai ji pasakojo L. I. buvo pas kaimynę, apmokėjo laidojimo išlaidas, sumokėjo skolas už butą.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jos buvo pakankamai atidžios, sąžiningos ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjų, nurodytos termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintinos svarbiomis, nes pareiškėjai L. S., 2022 m. kovo mėnesį buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), atliktos dvi skubios operacijos. Dėl šių priežasčių ji negalėjo atvykti į Lietuvą ir būtent tai apsunkino pareiškėjos L. S. galimybes tinkamai laiku kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Šiuo atveju, terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai, t. y. apie 14 dienų. Sesuo I. M. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarę V. T., į Kauno miesto 26-ąjį notarų biurą, dėl palikimo priėmimo. Manytina, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjos aiškiai išreiškė valią priimti tėvo palikimą ir nors šį veiksmą atliko pasibaigus palikimo priėmimo terminui, tačiau terminas buvo praleistas nežymiai. Tarp pačių pareiškėjų ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, nes abi turi vienodas teises į po tėvo mirties atsiradusi palikimą.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). V. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas terminas pirmosios eilės įpėdiniams palikimui priimti yra pasibaigęs.
Kadangi įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, spręstina, ar pareiškėjų nurodomos priežastys, dėl kurių jos praleido įstatymų nustatytą terminą, yra svarbios.
Terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtis yra dvejopa, nustatyta abiejų šalių interesais, nes nustatant terminą sudaromos realios galimybės asmenims jų teisėms realizuoti, tačiau kartu ir užtikrinamas civilinių santykių stabilumas, asmenys skatinami būti atidūs ir rūpestingi, savo teises realizuoti per kuo trumpesnį laiką. Vertinant pareiškėjų elgesį, kai palikimas buvo nepriimtas per tris mėnesius, pažymėtina, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, privalo elgtis sąžiningai. Objektyviuoju požiūriu sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai, teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nustatomas, sprendžiant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį. Vertinant subjektyvias pareiškėjų elgesį sąlygojusias aplinkybes, pažymėtina, kad L. S. ir I. M., nebūdamos susidūrę su palikimo priėmimo teisiniais santykiais, neturėdamos tam gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių, galėjo tinkamai neįvertinti šio teisinio santykio aplinkybių svarbos.
Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjų nurodytos įstatymo nustatytos termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas, nes tai atitiktų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis), nepažeistų kitų šio teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą terminas atnaujintinas konkrečiam laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 291, 578 straipsniais, teisėja
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti praleistą terminą įpėdinėms L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą po jų tėvo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Dėl nutarties per 7 dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.