Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Ronaldui Kontautui ir advokato padėjėjui Edvinui Pociui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FL Technics“ ieškinį atsakovui Arik Air Limited dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas Arik Air Limited apie jam Vilniaus apygardos teisme iškeltą civilinę bylą buvo informuotas per jo atstovę kitoje byloje – Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2T-7-330/2023 - advokatę L. A.-K.. Atstovė, susisiekusi su atsakovu, informavo teismą, jog neturi įgalinimų atstovauti atsakovui nagrinėjamoje byloje. 2023 m. vasario 22 d. nutartimi teismas leido ieškovei pačiai įteikti atsakovui procesinius dokumentus ir išdavė voką su įteiktinais dokumentais (ieškiniu, teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo ir šių dokumentų vertimais). Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo pasirašytinai įteikti kurjerių tarnybos „DHL“ 2023 m. kovo 3 d. atsakovo buveinės adresu.

3. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Ieškovei ieškinyje nurodžius, jog nesutinka, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių, teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2023 m. liepos 5 d. 10 val. ir įpareigojo ieškovę užtikrinti atsakovui skirtų procesinių dokumentų įteikimą. Teismo nutartis ir šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteikti 2023 m. gegužės 17 d.

4. Į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atvykę ieškovės atstovai nurodė, jog yra pasiruošę bylos nagrinėjimui iš esmės.

5. Atsakovas į parengiamąją teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 162² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

7. Nagrinėjamu atveju nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje pasekmės atsakovui išaiškintos 2023 m. gegužės 5 d. nutartyje. Nesant jokių žinių apie atsakovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, nenustatęs jokių pagrindų teismo posėdžio atidėjimui ir nusprendęs, jog papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus. Advokatas Rolandas Kontautas papildomai paaiškino, jog be orlaivių priežiūros ir remonto darbų ieškovė teikė atsakovui ir įvairias paslaugas; šiuo atveju atsakovo neapmokėtos sąskaitos buvo išrašytos už sutartimi sulygtas paslaugas: degalų papildymą (Sutarties 4.25.2 punktas), variklių saugojimą (Sutarties 4.7 punktas), orlaivio parkavimą oro uoste (Sutarties 4.24 punktas), orlaivio ilgalaikį saugojimą ir priežiūrą (Sutarties Priedas Nr. 11). Su suteiktų paslaugų kiekiu ir kokybe atsakovas sutiko, pasirašydamas skolų suderinimo aktą, tačiau įsiskolinimo nepadengė, dėl ko sutartiniai santykiai su atsakovu buvo nutraukti. Įvertinus tai, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir įsiskolinimo neginčijo, ieškovė, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir efektyvumo principais, neteikė papildomų įrodymų suteiktoms paslaugoms pagrįsti, nes kiekvieno papildomo įrodymo pateikimas lemia papildomas dokumentų vertimo išlaidas, o galimybės išieškoti iš atsakovo įsiskolinimą yra abejotinos. Taip pat paaiškino, jog, nors sutartyje šalys numatė paslaugų įkainius ir Eur ir USD, ir abi valiutos buvo nurodytos išrašomose sąskaitose, tačiau tarp šalių buvo susiklosčius atsiskaitymo USD praktika.

Ieškinys tenkintinas

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pareikštų ieškinio reikalavimų tenkinimo

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2017 m. birželio 19 d. šalys sudarė Orlaivio techninės priežiūros sutartį Nr. FLT-C-2017-06-19/6677 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo užsakymus atlikti atsakovo orlaivių bazinės bei planinės techninės priežiūros, taip pat neplanuotos techninės priežiūros ir /arba remonto (defektų šalinimo) darbus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus per 10 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Prie sutarties šalys pasirašė eilę priedų, papildančių ir/arba patikslinančių Sutarties sąlygas. Ieškovė prie ieškinio pridėjo Sutarties Priedą I dėl Orlaivio techninės priežiūros paslaugų (AMS), Priedą „Užsakovo orlaivių parkas“ bei 11 Priedą „Paslaugos ir mokėjimo sąlygos“. Pastarojo priedo pagrindu, kai paaiškino ieškovės atstovai teismo posėdžio metu, šalys sulygo dėl orlaivio ilgalaikio saugojimo sąlygų.

10. Sutarties pagrindu ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. išrašė atsakovui 8 PVM sąskaitas faktūras: FT25958C, FT32032, FT32451, FT35116, KOM01238, FT38115, FT38848, FT39515 už orlaivio periodinės techninės priežiūros paslaugas, stovėjimo oro uoste mokesčius, variklių saugojimą, orlaivio papildymą degalais. 2022 m. spalio 18 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, jog pagal anksčiau paminėtas sąskaitas faktūras atsakovas yra skolingas ieškovei 330 941,09 USD.

11. 2022 m. lapkričio 21 d. raštu ieškovė informavo atsakovą, jog remdamasi Sutarties 10.1.1 punktu nuo 2022 m. lapkričio 23 d. Sutartį nutraukia dėl esminio Sutarties pažeidimo (mokėjimo neatlikimo per 20 kalendorinių dienų po mokėjimo termino pabaigos) ir kreipėsi į teismą dėl 330 941,09 USD skolos priteisimo.

12. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas yra užsienyje registruota bendrovė, tačiau Sutartimi šalys sulygo dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos ir Lietuvos teisės taikymo, todėl šalių ginčas spęstinas pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą ir Lietuvos teismų praktiką.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.156 straipsnio 1 dalis).

14. Sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

15. Įvertinus šalių sudaryto sandorio sutartines sąlygas matyti, jog šalių pasirašyta sutartis yra mišri: iš sutarties ir jos priedų teksto bei ieškovės prisiimtų įsipareigojimų matyti, kad sandoris turi tiek rangos sutarties (ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo orlaivių gedimų šalinimo ir remonto darbus, CK, 6.644 straipsnis), tiek paslaugų sutarties (ieškovė įsipareigojo teikti techninės priežiūros, degalų papildymo, atsargų tvarkymo, sandėliavimo ir kitas paslaugas) nuostatų. Ginčo dalyku esanti suma yra grindžiama sąskaitomis faktūromis, išrašytomis už atsakovui pagal sutartį suteiktas paslaugas, todėl ginčui išspręsti taikytinos teisės normos, reglamentuojančios sutartinių paslaugų teikimą (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), bei bendros sutartinės civilinės atsakomybės nuostatos.

16. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

17. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus: atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir abiejų šalių pasirašytą skolų suderinimo aktą, kuriais grindžia atsakovui suteiktų paslaugų suteikimą ir prašomo priteisti įsiskolinimo dydį. Atsakovas nei paslaugų suteikimo fakto, nei paslaugų kokybės ar įsiskolinimo dydžio neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 330 941,09 USD skolos priteisimo tenkintinas pilnai.

18. Sutarties 4.20. punkte šalys sulygo dėl 3 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną vėluojamą atsiskaityti mėnesį. Remdamasi minėta sutartine nuostata ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 144 293,53 USD sutartinių palūkanų.

19. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

20. Kompensacinių palūkanų paskirtis atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo prievolių vykdymo. Kompensacinių palūkanų ir delspinigių paskirtis sutampa. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų ar kompensacinių palūkanų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008); kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.

21. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Dėl minėto teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek ir jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

22. Nagrinėjamu atveju šalių sulygtos palūkanos sudaro 3 procentus per mėnesį arba 0,1 procento per dieną. Toks kompensacinių palūkanų dydis per se nesudaro pagrindo jį vertinti neprotingu ir mažinti prašomas priteisti palūkanas. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas jokių nesutikimo su palūkanų paskaičiavimu argumentų į bylą nepateikė, bei gerbdamas šalių laisva valia pasiektą susitarimą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti sutartinių kompensacinių palūkanų dydžio, todėl reikalavimą dėl 144 293,53 USD kompensacinių palūkanų priteisimo tenkina pilnai.

23. Patenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.

24. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju šalys dėl procesinių palūkanų dydžio nesusitarė, ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

25. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

26. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

27. Byloje konstatuota, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas. Atsakovo neįvykdyta prievolė atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą, atsakovo prievolė mokėti procesines palūkanas atsirado 2022 m. gruodžio 15 d. (bylos iškėlimo teisme diena, kuomet galiojo 2,50 procentų Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma), todėl ieškovės prašymas dėl 8 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą tenkintinas pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, procesinių dokumentų vertimo ir advokato pagalbos išlaidos.

29. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 7 656,26 Eur bylinėjimosi išlaidas (4 404 Eur žyminio mokesčio, 1 052,26 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir 2 200 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų).

30. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl, vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

32. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) nuostatomis. Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jei teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, atsakovas dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo jokių pretenzijų nereiškė, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo jų mažinti. Ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo ir protingumo kriterijus, todėl jai atlygintinos pilnai.

34. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus, byloje patirtos 131,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „FL Technics“, juridinio asmens kodas 300517602, iš atsakovo Arik Air Limited, juridinio asmens kodas RC601023, 330 941,09 USD (tris šimtus trisdešimt tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt vieną Jungtinių Amerikos Valstijų dolerį ir 9 centus) skolos, 144 293,53 USD (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius ir 53 centus) kompensacinių palūkanų, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos - 475 234,62 USD - nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 656,26 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Arik Air Limited, juridinio asmens kodas RC601023, valstybės naudai 131,78 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.