- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- e2-429-475/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10005-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Ž. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu, o teismo posėdžio metu patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašė nuo ieškinio padavimo dienos pakeisti 2012 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-14881-375/2012, ir priteisti iš atsakovo Ž. B. po 270 Eur nepilnamečio sūnaus J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-14881-375/2012, buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui J. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (86,87 Eur) iki sūnaus pilnametystės.
1.2. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo sūnui 13 metų. Per atitinkamą laikotarpį sūnaus poreikiai pasikeitė iš esmės. Vaikas tapo paaugliu, lanko vidurinę mokyklą. Dėl sūnaus staigaus augimo jis pakankamai dažnai patiria įvairias traumas buitinėse situacijose, todėl norint sustiprinti sūnaus sveikatą, būtina jam užtikrinti geresnį maitinimą, pirkti papildomų maisto papildų, o ieškovė tam neturi pakankamai lėšų. Taip pat, ieškovė buvo priversta apdrausti sūnaus sveikatą, tokiu būdu bent dalinai padidinti pajamas, jog būtų galima kompensuoti padidėjusias išlaidas. Be to, ir ekonominė situacija valstybėje pasikeitė iš esmės.
1.3. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Pagal ieškovės pajamas ir atsakovo teikiamą išlaikymą ieškovė negali patenkinti visų sūnaus poreikių, tokiu būdu pažeidžiama sūnaus teisė į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, dėl ko ieškovė kreipiasi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo.
1.4. Šalių nepilnametis sūnus J. mokosi vidurinėje mokykloje. Taip pat sportuoja. Prieš tai lankė stalo teniso treniruotes, šiuo metu pradėjo lankyti regbio treniruotes. Jam nustatytas sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl to jis privalo nešioti plokštelę. Taip pat, labai dažnos traumos buitinėse situacijose, dėl ko siekiant išvengti atitinkamų traumų reikalingas pagerintas maitinimas bei papildomi maisto papildai.
1.5. Pridedama sūnaus poreikių lentelė patvirtina, jog sūnaus poreikiams per mėnesį reiktų išleisti ne mažiau kaip 690 Eur. Pagal atsakovo skiriamą išlaikymą ieškovė yra nepajėgi patenkinti visų būtiniausiu sūnaus poreikių. Pažymėtina, jog atitinkamoje lentelėje yra nurodomi tik minimalūs poreikiai, o atsakovui skyrus didesnę pinigų sumą būtų galima užtikrinti ir papildomus sūnaus poreikius. Ieškovės nuomone akivaizdu, kad per mėnesį sūnui išlaikyti tikrai neužtenka atsakovo skiriamų 90 Eur.
1.6. Ieškovės pajamos yra apie 700 Eur per mėnesį. Ieškovė turi nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame ir gyvena su vaiku. Kito turto ir pajamų ieškovė neturi ir negauna.
1.7. Šiuo metu minimali mėnesio alga lygi 730 Eur per mėnesį. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija ½ minimalios mėnesinės algos, o likusią išlaikymo sumą skirs pati ieškovė.
1.8. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė iš dalies, prašė jį tenkinti priteisiant 270 Eur išlaikymą sūnui iš atsakovo. Papildomai paaiškino, kad vaikas auga, jau bus 14 metų. 2012 metais buvo sutarta, kad atsakovas mokės po 300 Lt išlaikymą, mokėdavo po 90 Eur. Dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja, atlyginimas yra minimumas, bet dirba viršvalandžius, vidurkis apie 700 Eur. Turi savo butą, dovanotą tėčio, ir su vaiku ten gyvena. Viskas pabrangę, jis augantis vaikas, suaugusio žmogaus rūbai (ūgis jau 184 cm), batai 45 dydis, uniforma. Kiek uždirba, tiek ir išleidžia vaikui, apytiksliai 690 Eur. Ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, 80,50 Eur vaiko pinigai, 90 Eur atsakovo mokamas išlaikymas. Ieškovės išlaidos yra – mokesčiai žiemą 300 Eur, o vasarą apie 200–220 Eur, Higiena 25–35 Eur, buitinėms reikmėms 80 Eur, drabužiams 120 Eur maždaug, 5 Eur dienai skiria vaikui – 25 Eur per savaitę, mokykloje nevalgo, nes trumpa pertrauka, ir nespėja pavalgyt. Lankė stalo tenisą, regbį, krepšinį, dabar vėl nori stalo tenisą lankyti.
1.9. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimą priteisti 270 Eur. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – LAT) yra suformavęs praktiką, kad viena minimali mėnesinė alga atitinka vaiko išlaikymo dydį. MMA šiuo metu 840 Eur. LAT yra nurodęs, kad vertinant turtinę padėtį nustatytina, ne tik faktiškai turimas turtas bet ir kokių pastangų asmuo ėmėsi siekiant gauti didesnes pajamas. Šiuo atveju neprašoma nieko per daug išskirtinio. Vaikas turi turėti galimybę gauti pakankamai lėšų savirealizacijai. Jei seneliai skiria lėšų, tai neturėtų būti įskaitoma į išlaikymo dydį. Ieškovė negali iš būsto gauti pajamų, nes jame gyvena, tuo tarpu atsakovas, nors ir neturi būsto, tačiau gyvena tėvams priklausančiame bute ir nemoka už nuomą. Visų įrodymų apie patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui pateikta nėra, nes neturi ieškovė galimybių tiek išleist, nes neturi tokių lėšų.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra prašė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo iš dalies, pakeisti 2012 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-14881-375/2012, ir priteisti iš atsakovo po 180 Eur nepilnamečio sūnaus J. B. išlaikymui mėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; atmesti ieškovės reikalavimą ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė galįs mokėti po 220–230 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
2.1. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodomi argumentai dėl nepilnamečio sūnaus esamų poreikių ir išlaikymo dydžio yra motyvuotai nepagrįsti, deklaratyvūs ir pateikiami siekiant padidinti (išpūsti) iš atsakovo priteistiną išlaikymą. Atsakovas iš esmės sutinka su nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų periodinių mėnesinių išmokų didinimu, tačiau nesutinka su ieškovės nurodomu išlaikymo dydžiu.
2.2. Nagrinėjamoje situacijoje nepilnamečio sūnaus poreikiai ir išlaikymo dydis paskutinį kartą buvo įvertinti 2012 m. lapkričio 13 d., t. y. prieš beveik 10 metų, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad sūnaus poreikiai yra pasikeitę iš esmės. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pagrindas pakeisti vaiko išlaikymo dydį egzistuoja ir ginčo tarp šalių šioje dalyje nėra.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį reiktų išleisti ne mažiau kaip 690 Eur. Tokį argumentą ieškovė grindžia pateikdama nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, kurioje nurodo, kad nepilnamečio sūnaus kasdieniai būtinieji poreikiai per mėnesį maistui sudaro – 300 Eur, higienos ir medicininėms priemonės – 25 Eur, mokyklai (pratyboms, knygoms, kanceliarinėms priemonėms, kompiuteriui, programinei įrangai, telefonui, internetui ir abonementui, būreliams, rinkliavoms, ekskursijoms ir šventėms) – 65 Eur, drabužiams – 145 Eur, komunalinėms paslaugoms – 30 Eur, transportui – 10 Eur, kultūros, sporto ir laisvalaikio reikmėms – 75 Eur, buities reikmėms – 15 Eur, draudimui 25 – Eur.
2.4. Ieškovės teigimu, nepilnamečio sūnaus mėnesinės išlaidos maitinimui sudaro mažiausiai 300 Eur (250 Eur maitinimas namuose ir 50 Eur maitinimas mokykloje). Argumentuotina, jog tam, kad per mėnesį maisto išlaidos siektų 300 Eur, kiekvieną dieną vidutiniškai reikėtų išleisti net apie 10 Eur. Vertinant šias išlaidas objektyviai, t. y. atsižvelgiant į vaiko amžių, reikiamo maisto kiekį (paprastai maitinamasi 3 kartus per dieną), aplinkybę, jog maitinimasis namie yra pigesnis (maisto produktai perkami bendrai su motina), darytina prielaida, kad ieškovės nurodomas išlaidų dydis, vien tik maistui, yra nepagrįstai ir neproporcingai išdidintas.
2.5. Drabužiai, avalynė ar tokie daiktai kaip sporto kilimėlis, rankšluostis maudymosi kepurė įprastai nėra perkami kiekvieną mėnesį, nes yra ilgalaikio naudojimo. Šioje dalyje ieškovės nurodomos išlaidos, atsižvelgiant į protingumo kriterijų, yra atitinkamai mažintinos.
2.6. Vėlgi, išlaidos kompiuteriui, kompiuterių programos licencijai, kompiuterinei įrangai, telefonui, abonementui, kanceliarinėms prekėms yra vienkartinio pobūdžio, t. y. šie daiktai yra ilgalaikiai ir tikėtina nereikalauja ieškovės nurodomų išlaidų. Abejotina, kad per mėnesį komunalinėms paslaugoms nepilnamečiam sūnui tenkančių išlaidų dydis siekia 30 Eur.
2.7. Analogiškai vertinamos ieškovės nurodomos 75 Eur vaiko laisvalaikiui patiriamos išlaidos ir neaiškios išlaidos buities reikmėms. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikius didina berniuko sporto užsiėmimai (lankomos regbio treniruotės), nustatytas sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbti), fizinės ir dažnos traumos. Pažymėtina, kad nors ieškovė ir pateikė tokius poreikius pagrindžiančius dokumentus (išskyrus poreikį regbio būreliui), tačiau kartu su ieškiniu nepateikė jokių šių papildomų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Akcentuotina, kad išlaidos (duomenys neskelbtini) gydymui, patiriamų traumų gydymui ar ortopedinių techninių priemonių pirkimui yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Vadinasi, ieškovės nurodomos, jokiais rašytiniais įrodymais negrindžiamos, neva patiriamos išlaidos nepilnamečio vaiko traumų ir sutrikimų gydymui vertintinos kaip nepagrįstos ir spekuliatyvios.
2.8. Ieškovė ieškinyje nurodo įvairias sumas vaikų poreikiams, tačiau jų visiškai negrindžia jokiais įrodymais, o tik samprotavimais. Ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga prašoma priteisti suma yra racionali ir pagrįsta, reikalinga užtikrinant būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas sutinka, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, pramogos ir kt., tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos ir protingo bei realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje yra pateikta nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui reikalingų lėšų skaičiavimo lentelė, tačiau nėra aišku kuo remiantis ši lentelė yra sudaryta ir nėra pateikti nurodytas sumas pagrindžiantys įrodymai.
2.9. Darydama išvadą dėl išlaikymo dydžio nustatymo ieškovė pateikia klaidingomis prielaidomis grindžiamus teiginius, jog vaikui tenkanti vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu siekia 730 Eur. Išlaikymo dydį, be kita ko, lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti.
2.10. Ieškovė teigia, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – 345 Eur neviršija ½ MMA. Pažymėtina, kad nustatant vaiko išlaikymo dydį, MMA turėtų būti skaičiuojamas atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius, t. y., nuo „neto“ (į rankas) gaunamo MMA. 2022 m. MMA „neto“ siekia apie 520 Eur, todėl orientaciniu vienam tėvui tenkančiu vaiko išlaikymo dydžiu galėtų būti laikoma 260 Eur. Akivaizdu, jog ieškovės prašoma priteistino išlaikymo suma žymiai viršija orientacinę sumą. Pakartotinai pabrėžtina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių yra prašoma orientacinį dydį viršijančios išlaikymo sumos.
2.11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo atveju nuo 2022 m. birželio 1 d. universali išmoka vaikui siekia 80,5 Eur. Valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis atitinkamai mažintinas.
2.12. Atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos siekia 566,83 Eur, nekilnojamo turto, transporto priemonės ar kitokio vertingo kilnojamo turto atsakovas neturi. Atsakovo turtinė padėtis nėra pajėgi skirti didesnio išlaikymo; užtenka 440 Eur/mėn. išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis atitinkamai galėtų būti padidinamas iki 180 Eur/mėn.
2.13. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, iš jo priteistiną išlaikymo sumą padidinant iki 220–230 Eur. Atsakovas nurodė, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 568 Eur gaunamo darbo užmokesčio dirbant pagalbiniu statybose. Gyvena pas tėvus 4 kambarių bute. Prisideda prie vaiko išlaikymo papildomai, kai grįžo iš Vokietijos nupirko telefoną už 400 Eur, kai vaikas atvažiuoja ir močiutė pinigų duoda. Komunalinių išlaidų išeina apie 300 Eur už visą butą, atsakovas trečią dalį prisideda. Vokietijoje vedė šviesolaidinį internetą, 1 mėnesį dirbo ir uždirbo 1 900 Eur per mėnesį, tačiau toliau dirbti nesigavo. Neišeina gauti geriau apmokamo darbo, nors turi apdailininko kvalifikaciją. Niekada nedirbo pagal turimą kvalifikaciją, matyt ne tą kvalifikaciją pasirinko. Neišeina, dirba tą kas išeina. (duomenys neskelbtini) dirbo krovėju 5 metus. Sveikatos problemų neturi, išskyrus padidėjusį kraujospūdį, bet vaistus kompensuoja. Nerūko, automobilio neturi. Prieš tris metus atostogavo Šventojoje su vaiku. Su vaiku susitinka į mėnesį sykį, ar į du. Kai susitinka duoda po 50 Eur, 70 Eur, tėvai dar duoda. Atsakovo išlaidas sudaro: būsto išlaikymas – 100 Eur, nuolatinis – 28 Eur, higienos prekės. Vaikui pakaktų 500 Eur, įskaitant 80 Eur vaiko pinigus.
2.14. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl kasdieninių būtinųjų išlaidų vaiko poreikiams. Mano, kad padidinimas nuo 90 iki 230 Eur, yra ženklus ir ribinis, kai žmogus gauna MMA, akivaizdu, kad atiduoti daugiau nei pusę savo algos yra tinkamas pavyzdys.
Žemesnės instancijos teismas
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius Išvadoje nurodo, kad neturi duomenų apie tai, kad būtų pažeidžiamos nepilnamečio J. B., vaiko teisės ar neužtikrinamas jo teisėtų interesų įgyvendinimas. Šeimai nėra taikoma atvejo vadyba. Skyriaus nuomone, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Berniukas gyvena su motina, todėl manytina, kad V. G. kasdien tenkinant vaiko poreikius, geriausiai žinomos patiriamos jų išlaikymo išlaidos. Taip pat nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus dešimčiai metų padidėjo maisto produktų kainos, vaikas natūraliai auga, didėja jo išlaikyti reikalingų lėšų suma. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, todėl išlaikymo dydis iš atsakovo turi būti padidintas, įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – J. B. gimimo liudijimas, patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas yra J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 19).
5. Iš Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14881-375/2012 nustatyta, jog teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas Ž. B. nuo kreipimosi į teismą dienos (2012 m. rugpjūčio 16 d.) įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,87 Eur) iki sūnaus pilnametystės (e. b. l. 14–15).
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
7. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šiuo metu atsakovas nepilnamečiam sūnui teikia išlaikymą po 90 Eur per mėnesį, tačiau ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 345 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu patikslino reikalaujamo priteisti išlaikymo sumą, nurodydama, kad prašo priteisti 270 Eur išlaikymo sumą.
8. Padidėjusias išlaidas ieškovė grindžia pasikeitusia ekonomine situacija, išaugusiais vaiko poreikiais dėl jo amžiaus. Išlaikymo išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė išlaidų vaikui skaičiuotę, kurioje nurodo, kad vaiko išlaidoms per mėnesį skiria 690 Eur, iš kurių 498,00 Eur yra būtinosios išlaidos (būsto, maisto, sveikatos priežiūros, mokymosi, kultūrinio ir sportinio lavinimo, asmens higienos, ryšio priemonių išlaidos).
9. Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo nesutiko.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tiek vaikų tėvų turtinės padėties pakitimas, tiek vaiko poreikių pasikeitimas bei kitos aplinkybės. Spręsdamas tiek išlaikymo priteisimo, tiek išlaikymo pakeitimo klausimą, teismas vadovaujasi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.
11. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.
12. Kartu svarbu pažymėti, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
13. Akivaizdu, kad šalių vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos vaiko kultūriniam bei sportiniam ugdymui, komunaliniams mokesčiams, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus šalies ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios nuo 2012 metais teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka šalių taikos sutartyje nustatytos ir atsakovo mokamos sumos po 90 Eur per mėnesį.
14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaidas per mėnesį sudaro: 1) maistas 300 Eur; 2) buto komunaliniai mokesčiai 30,00 Eur; 3) higienos ir medicininėms priemonėms 25,00 Eur; 4) būtinieji reikmenys mokyklai 95,00 Eur; 5) drabužiai ir avalynė 105,00 Eur, transporto išlaidoms mieste 10,00 Eur; 6) kultūros sporto ir laisvalaikio reikmenys 75,00 Eur; 7) kiti buities reikmenys 15,00 Eur; 8) draudimas 25,00 Eur. Taigi viso apie 690 Eur suma (e. b. l. 12–13). Atsakovas teigė, kad ieškovė nepagrindinė išlaikymo dydžio įrodymais.
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
16. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010. 56 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
17. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis atskaičius mokesčiu yra 633 Eur, todėl ieškovė šios sumos neprivalėjo pagrįsti detaliais įrodymais, tačiau viršijantį šią sumą dydį (57 Eur) ieškovė turėjo pagrįsti. Ieškovė teigė, kad dėl vaiko staigaus augimo patiriamų lūžių, jam reikalinga vartoti papildus, geresnį maistą. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad nepilnamečiui šalių sūnui 2021 m. gruodžio 17 d. nustatytas (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 13 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 14 d. nustatyta (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 2 d. – (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini). Tačiau į bylą nepateikti konkretūs duomenys apie ieškovės patiriamas papildomas išlaidas dėl vaiko sveikatos, kokie papildai jam paskirti, kokia dieta nustatyta. Ieškovė teigia, kad vaiko drabužiams ir avalynei reikalinga 115 Eur per mėnesį, kas per metus sudarytų 1 380 Eur sumą. Teismo vertinimu šios išlaidos yra kiek padidintos įvertinus tai, kad yra išskirtos ir išlaidos uniformai, sportinei aprangai (per mėnesį 30 Eur, per metus 360 Eur). Be to, ieškovė papildomai nurodo, kad reikia 20 Eur kultūros, sporto, laisvalaikio reikmėms, nors žemiau jas detalizuodama nurodo, kad reikalinga skirti 45 Eur suma.
18. Iš byloje pateiktų dokumentų apie nepilnamečio vaiko išlaidas, teismas daro išvadą, jog ieškovė pagrindė padidėjusias nepilnamečio vaiko būtinąsias išlaidas būstui, maistui, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, kultūriniam ir sportiniam lavinimui, asmens higienai, ryšio priemonėms 585,75 Eur sumai.
19. Teismui nustačius būtinuosius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.
20. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, iš kurių nustatyta, jog ieškovė savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su sūnumi gyvena (e. b. l. 20). Ieškovė per mėnesį vidutiniškai gauna 700 Eur darbo užmokestį (e. b. l. 9–11). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos darbo užmokestis yra minimalus, tačiau ji dirba viršvalandžius, todėl pavyksta užsidirbti didesnę sumą.
21. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su tėvais, jiems priklausančiame 4 kambarių bute (VĮ „Registrų centras“ pažyma dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą, e. b. l. 58). Atsakovo pajamos, gaunamos iš darbo santykių per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 566,83 Eur atskaičius mokesčius (e. b. l. 57).
22. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
23. Atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek ir į atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Nors ieškovė turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, tačiau ieškovė negali iš būsto gauti pajamų, nes jame gyvena, tuo tarpu atsakovas, nors ir neturi būsto, tačiau gyvena tėvams priklausančiame bute ir nemoka už nuomą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna minimalų atlyginimą. Ieškovė deda pastangas gauti didesnį darbo užmokestį dirbdama viršvalandžius. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors turi apdailininko kvalifikaciją, tačiau apdailininku nedirba, nes neišeina. Atsakovas nurodė, kad buvo mėnesiui išvykęs dirbti į Vokietiją, pavyko užsidirbti 1 900 Eur. Taigi vienareikšmės išvados, kad atsakovas visiškai nededa pastangų užsidirbti didesnį atlyginimą daryti negalima. Vis dėl to, pažymėtina tai, kad atsakovas, kitaip nei ieškovė, nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį, todėl akivaizdu, kad turi pareigą daugiau lėšų skirti vaiko išlaikymui.
24. Nurodytų motyvų pasekmėje, teismas daro išvadą jog atsakovas, taip pat kaip ir ieškovė privalo tolygiai prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo jo būtiniausiems poreikiams tenkinti (585,75 Eur).
25. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiui vaikui išlaikyti pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį šiuo metu numatyta mokėti 85,75 Eur dydžio per mėnesį išmoka, šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių, kuriems tenkinti lėšas privalo skirti nepilnamečio vaiko tėvai, suma mažintina iki 500,00 Eur, pusę šios sumos priteisiant iš atsakovo, t. y. 250,00 Eur.
26. Teismas daro išvadą, kad nurodyto dydžio išlaikymo, priteistino iš atsakovo, suma yra pakankama minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo tėvų turtinę padėtį ir protingus nepilnamečio vaiko poreikius.
27. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko motina (tėvas) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais, todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
28. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
30. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
31. Ieškovė šioje byloje pateikė įrodymus apie 1 500,00 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbos išlaidas, e. b. l. 131, 132).
32. Šiuo atveju ieškovė posėdyje patikslinusi ieškinio reikalavimą prašė priteisti 270 Eur sumą, atsakovas teigė, kad sutiko su 230 Eur priteistino išlaikymo suma, tačiau pareiškus ieškinį vis tiek mokėjo po 90 Eur, todėl laikytina, kad šiuo sprendimu patenkinta 93 procentus ieškinio reikalavimų, o atmesta – 7 proc.
33. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas iš dalies, ieškiniu patenkinus 93 procentus ieškinio reikalavimų, vadovaujantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu, teismas daro išvadą, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 1 395,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Atsakovas šioje byloje pateikė įrodymus apie 1 597,20 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbos išlaidas, e. b. l. 77–83, 120–123, 133–136). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas iš dalies, atmetus 7 procentus ieškinio reikalavimų, vadovaujantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu, teismas daro išvadą, jog atsakovui iš ieškovės priteistina 111,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius 111,80 Eur sumą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 283,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Ieškovei esant įstatymo pagrindu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tenkinus šį ieškinio reikalavimą iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas už šį ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis – 44,00 Eur ((250-90)*3 proc.*75 proc.).
36. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14881-375/2012 patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko J. B. išlaikymo dydį priteisiant iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. liepos 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 1 283,20 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 20 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 44,00 Eur (keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, išaiškinant, kad valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – „5660.“
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.