Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-342/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2A-342/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ozantis“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RCD Rom Concept Design“
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-342/2012Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1; 50.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ozantis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1415-104/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RCD Rom Concept Design“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ozantis“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ozantis“ priešieškinį dėl nuostolių ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „RCD Rom Concept Design “ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ozantis“, kuriuo prašė CK 6.204 str. pagrindu nutraukti nuomos sutartį sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Ozantis“ dėl 50 kv. m. patalpų nuomos prekybos ir paslaugų centre „Ozas“ nuo ieškinio pateikimo dienos 2009-08-25 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti 39294,48 eurų negautų pajamų, 2641,80 eurų baudą dėl nuomos sutarties pažeidimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3896 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas (1t., b.l. 169).

Ieškovas nurodė, kad negali vykdyti sutarties, nes po sutarties pasirašymo iš esmės pasikeitė ekonominė situacija, pasaulinis ekonomikos nuosmukis iš pagrindų paveikęs Lietuvos rinką ir pakeitė sutartinių santykių pusiausvyrą, taip pat neigiamą įtaką turėjo Vyriausybės priimti teisiniai aktai dėl PVM tarifo nuo 5 iki 19 padidinimo viešbučių veiklai, kuria užsiima ieškovas nuo pat jos įregistravimo 1997 metais, ženkliai sumažėjo mažmeninė prekyba. Kadangi nuomos sutartis yra nesąžininga, nes sutarties sąlygose nėra įtvirtinta nuomininko teisė atsisakyti sutarties, nutraukti sutartį vienašališkai, teismine ar ne teismine tvarka, o tokios teisės suteiktos išimtinai tik nuomotojui, tai ieškovas nuo 2009 m. kovo mėnesio prašė atsakovą 3 kartus nutraukti sutartį šalių susitarimu ir susitarti dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, neatsižvelgė į civilinių santykių principus elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, o reikalavo sutarties vykdymo.

Ieškovas taip pat teigė, kad nuomos sutartis laikytina preliminariąja nuomos sutartimi, nes yra nekonkreti ir nuolat daromos nuorodos dėl atskirų sutarties sąlygų konkretizavimo ir tikslinimo ateityje. Ieškovas (nuomininkas) sutartį pasirašė 2007 metų pradžioje, o nuomos pradžia numatyta 2009 m. pavasarį - 2009 m. rudenį t.y. po 2 - 2,5 metų. Atsakovas (nuomotojas) pasiliko sau teisę pasitraukti iš nuomos sutarties iki 2008-12-31, t.y. beveik 2 metus po sutarties pasirašymo, ir netgi numatyta, kad tokiu atveju nuomininkas neturės nuomotojo atžvilgiu jokių teisių (sutarties A dalies 13.1 punktas). Nuomos objekto - patalpų ir pastato, kuriame bus nuomojamos patalpos, dar nebuvo pastatyta ir nebuvo galutinio leidimo prekybos centro statybai (sutarties A dalies 13.2 punktas), tuo pačiu jis nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Taip pat nebuvo tiksliai įvardytas nuomojamas plotas (sutarties A dalies 4.2.1 punktas), todėl nežinoma tiksli nuomos kaina, kas yra esminė nuomos sutarties sąlyga. Nebuvo tiksliai numatyta nuomojamų patalpų perdavimo data ir patalpos nebuvo perduotos.

Ieškovas nesutiko su atsakovo priešieškiniu ir nurodė, kad atsakovas, ignoruodamas Civilinio kodekso 6.200 str. įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą bei pareigą vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, piktnaudžiaudamas savo turimomis teisėmis, būdamas informuotas ir žinodamas apie ieškovo ekonominius sunkumus bei finansinę situaciją, atsisakė svarstyti patalpų nuomos sutarties nutraukimo klausimą ir nekreipdamas dėmesio į savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, tas pačias patalpas išnuomavo kitai įmonei. Tuo atsakovas faktiškai pripažino santykių tarp ieškovo ir atsakovo pabaigą. Nenutraukęs sutarties, tačiau išnuomojęs patalpas kitai įmonei, atsakovas pažeidė nuomos sutartį ir neteko teisės reikalauti iš ieškovo nuomos sutarties vykdymo (tinkamai ir laiku įsirengti patalpas, prekybos centro atidarymo dieną pradėti veiklą patalpose, pateikti nuomos garantiją ir t.t). Patalpų išnuomojimas ir perdavimas kitai įmonei esant nenutrauktai nuomos sutarčiai yra esminis sutarties pažeidimas. Dėl to atsakovas negali savo reikalavimą dėl 39294,48 eurų negautų pajamų (nuostolių) grįsti CK 6.258 str. 5 d. nuostatomis, nes pagal Civilinio Kodekso 6.258 str. 5 d. šalis turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo esant dviems būtinoms sąlygoms: jei šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, - tuo pačiu sutartį nutraukianti šalis pati negali būti pažeidusi sutarties, ir jei sutartį nutraukusi šalis per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį. Dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovas kreipėsi į teismą 2009-08-25 d., ir tik po to atsakovas, jau gavęs teismo procesinius dokumentus su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo, atsiuntė ieškovui 2009-10-19 d. pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą nurodydamas, kad sutartis laikoma nutraukta suėjus 7 dienoms nuo šio pranešimo surašymo dienos, t.y. nuo 2009-10-26 dienos. Tačiau atsakovas, esant nenutrauktai sutarčiai, jau buvo išnuomojęs patalpas kitiems asmenims, sutartis sudaryta 2009-06-30 d. su nuomininku UAB „DLD“.

Be to, negautos pajamos turi būti realiai tikėtinos gauti, ir jų turi būti pagrįstai tikėtasi gauti. Atsakovo pagrindinė veikla - nuoma; vykdydama šią veiklą, nuomos verslu užsiimanti įmonė tuo pačiu prisiima iš šios veiklos kylančią riziką. Visuotinai žinoma, kad per laikotarpį nuo nuomos sutarties pasirašymo 2007 metų pradžioje iki 2009 m. vidurio iš esmės pasikeitė ekonominė situacija rinkoje, taip pat ir situacija patalpų nuomos rinkoje, ir tai lėmė objektyvūs, t.y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai -valstybėje vykstantys ekonominiai procesai. Dėl šios priežasties nuomos kainos natūraliai sumažėjo, todėl nuomotojas savo valia sumažino nuomos kainas kitiems prekybos centro „Ozas“ nuomininkams. Todėl realu, kad jei ieškovas ir atsakovas būtų vykdę nuomos sutartį, negalėjo būti nesumažinta ir nuomos kaina pagal ginčo nuomos sutartį. Dėl to pajamos, kurias nuomotojas priešieškinyje nurodo kaip gautinas, nėra realiai gautinos pajamos. Vykdant nuomos sutartį, nuomos mokestis ne tik privalo būti koreguojamas pagal nuomos sutarties sąlygas (sutarties A dalis, 4.2.3 p.), bet ir faktiškai koreguojamas pagal kardinaliai pasikeitusias rinkos sąlygas. Pasikeitusį rinkos nuomos kainos dydį patvirtina faktas, kad nuomotojas savo valia ir savo pasirinkimu, neįtakojamas ieškovo, naujajam nuomininkui UAB „DLD“ tas pačias patalpas išnuomojo jau nebe už 37 eurus/kv. m., kaip prieš 2,5 metų, o už 20 eurų/kv. m., taip pat tai, kad nuomos mokestis buvo pakeistas (sumažintas) likusiems nuomininkams. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas negalėjo tikėtis iš ieškovo didesnės nuomos kainos, nei ją moka kitas nuomininkas - UAB „DLD“. Civilinio Kodekso 6.258 str. 4 d. nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ieškovas negalėjo protingai numatyti 2007 metų pradžioje (kai buvo sudaryta nuomos sutartis) ekonominės krizės, kuri turi esminės įtakos verslui ir verslo santykiams ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tuo pačiu ir atsakovas negalėjo protingai numatyti ženklaus nuomos kainų skirtumo ir šio kainų skirtumo reikalavimo iš ieškovo kaip tikėtinos prievolės neįvykdymo pasekmės. Dėl to ieškovas nėra atsakingas už tariamus atsakovo nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas dėl ieškinio nurodė, kad nutraukti nuomos sutartį nuo ieškinio pateikimo dienos ieškovas neturi teisinio pagrindo, nes CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalies kreipimasis į kitą šalį dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesuteikia besikreipiančiai šaliai teisės vienašališkai stabdyti sutarties vykdymo. Teisės stabdyti sutarties vykdymą ribojimas pagal analogiją taikytinas ir kreipimosi į teismą dėl sutarties nutraukimo pagal CK 6.204 straipsnį atveju. Nuomos sutartis jos šalims sukuria privalomo pobūdžio įsipareigojimus iki to momento, kol ji yra nutraukta. Nuomos sutartis negali būti nutraukiama atgaline data, kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principams. Net tam tikrais atvejais, kaip sandoris yra pripažįstamas negaliojančiu, tokiu jis pripažįstamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.95 str. 2 d.). Nurodė, kad sutarties nutraukimui ar jos sąlygų pakeitimui CK 6.204 straipsnio pagrindu turi būti konstatuota aplinkybių visuma, o būtent: vienai iš sutarties šalių sutartį įvykdyti tampa sudėtingiau nei kitai; sutarties suvaržymas yra esminis, t. y. dėl jo iš esmės padidėja sutarties įvykdymo kaina arba sumažėja gaunama nauda; sutarties suvaržymą sąlygojančios aplinkybės atitinka tokius kriterijus: jos atsirado ar tampa žinomos po sutarties sudarymo; jų negalima buvo numatyti sutarties sudarymo metu; jos yra nekontroliuojamos; jų atsiradimo rizika nebuvo prisiimta. Kitas kriterijus, kuris privalo būti tenkinamas, siekiant sutarties nutraukimo arba jos sąlygų pakeitimo pagal CK 6.204 straipsnį, yra esminis sutarties suvaržymas. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje pirmiausia yra akcentuojama, kad sutarties suvaržymas gali būti laikomas esminiu tik tuomet, kai iš esmės padidėja sutarties įvykdymo kaina arba sumažėja gaunamas įvykdymas. Vadinasi, tam, kad ieškovas galėtų įrodyti esminį sutarties varžymą, pirmiausiai turi būti nustatyta, kad aplinkybė, kuria grindžiamas esminis sutarties suvaržymas, tikrai egzistuoja ir įtakoja ieškovo veiklą ir dėl tokios aplinkybės buvimo ieškovui atsiranda ypatingai didelė konkrečios nuomos sutarties įvykdymo našta.

Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo nuomone, kad nuomos sutartis yra preliminarioji sutartis, nes tai prieštarauja preliminariosios sutartis sampratai, taip pat nurodė, kad nuomos sutartis negali būti traktuojama kaip nesąžininga, nes ji yra sudaryta šalių laisva valia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad šalių sudaryta 2008-04-28 nuomos sutartis nutraukta 2009-08-17. Teismas atsakovo UAB „Ozantis“ priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo UAB „RCD Rom Concept Design“ atsakovo UAB „Ozantis“ naudai 2641,80 eurų (9114,21 Lt) dydžio baudą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas patalpų nuomos sutartį dėl 50 kv. m. patalpų nuomos prekybos ir paslaugų centre „Ozas“ pasirašė 2007-02-07, o atsakovo atstovas –2008-04-28. Teismas laikė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta 2008-04-28, kai pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo (1t., b.l. 9). Nuomos laikotarpio pradžia numatyta sutartyje turėjo tapti statomo prekybos centro atidarymo diena, nuomos laikotarpis - 10 metų nuo nuomos laikotarpio pradžios (10.1-2 p. p.). Prekybos centro atidarymas įvyko 2009-08-20. Taigi, šalys sudarė terminuotą nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2009-08-20 iki 2019-08-20.

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas kaip nuomininkas atsisakė nuomos sutarties net nepradėjus vykdyti, neperėmė patalpų ir nepradėjo mokėti nuomos mokesčio, taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2009-06-30 sudarė sutartį su nauju nuomininku UAB „DLD“, o 2009-08-17 perdavė naujam nuomininkui patalpas. Atsakovas 2009-10-19 raštu nutraukė sutartį dėl ieškovo kaltės nuo 2010-10-26 (1t b.l. 184, 2t. b.l.21) .

Esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad ieškovo išnuomotos patalpos buvo 2009-06-30 išnuomotos ir perdavimo priėmimo aktu 2009-08-17 perduotos kitam nuomininkui UAB „DLD“ teismas padarė išvadą, kad faktiškai nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta patalpų perdavimo dieną t.y. 2009-08-17, nes patalpos negali būti išnuomotos dviems nuomininkams tuo pačiu laiku. Dėl to teismas konstatavo, kad šalių nuomos sutartis buvo atsakovo vienašališkai nutraukta 2009-08-17.

Teismas pasisakydamas dėl ieškinio, nurodė, kad teisė nutraukti sutartį nuomininko iniciatyva ginčo sutartyje nenumatyta. Ieškovas prašo nutraukti nuomos sutartį CK 6.204 str. ir 1.5 str. pagrindu teismine tvarka nuo 2009-08-25 (nuo ieškinio pateikimo dienos) ir teigia, kad ieškovas negalėjo vykdyti sutartį, nes po sutarties pasirašymo iš esmės pasikeitė ekonominė situacija, pasaulinis ekonomikos nuosmukis iš pagrindų paveikęs Lietuvos rinką pakeitė sutartinių santykių pusiausvyrą, ieškovas prašė atsakovą nutraukti sutartį šalių susitarimu ir susitarti dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, neatsižvelgė į civilinių santykių principus elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, o reikalavo sutarties vykdymo. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų matyti, jog ieškovas atsisakė sutarties jau 2009-03-06, kai pranešė atsakovui, kad nepajėgs vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes neturi finansinių pajėgumų, vėliau patvirtino savo atsisakymą (1t. b.l. 86, 89, 93, 97, 101). Esant tokiai aplinkybei, kai ieškovas pasitraukė iš sutarties neturėdamas finansinių resursų naujos parduotuvės atsidarymui, nuomos sutarties sąlygų vykdymui, o atsakovas faktiškai nutraukė sutartį iki ieškinio padavimo, teismas padarė išvadą, kad svarstyti ieškovo prašymą nutraukti nuomos sutartį CK 6.204 str. pagrindais nėra pagrindo. Sunki ekonominė situacija rinkoje ir apyvartos sumažėjimas savaime nereiškia, kad ieškovui tapo sudėtingiau įvykdyti nuomos sutartį nei atsakovui. Todėl sunki ekonominė situacija negali būti laikoma esminiu sutarties įvykdymo suvaržymu vien ieškovui. Kadangi vykdyti sutartinius įsipareigojimus yra vienodai sunku ir ieškovui, ir atsakovui, tai reiškia, kad CK 6.204 straipsnio l dalyje įtvirtinta sąlyga, jog šis straipsnis taikomas, kai vienai sutarties šaliai tampa sutarti įvykdyti sudėtingiau nei kitai, teismo buvo netenkinama, todėl teismas sprendė, kad pagrindo nutraukti nuomos sutartis pagal šį straipsnį nėra. Tačiau anksčiau nustačius, kad šalių nuomos sutartis atsakovo vienašališkai nutraukta 2009-08-17, o ieškovas prašo nutraukti sutartį nuo 2009-08-25, laikoma, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo manymu ieškovo teiginys, kad nuomos sutartis laikytina preliminariąja nuomos sutartimi, nes yra nekonkreti ir nuolat daromos nuorodos dėl atskirų sutarties sąlygų konkretizavimo ir tikslinimo ateityje, yra nepagrįstas, nes pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie šios sutarties bruožai - aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir pagrindinės sutarties sąlygų, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Teismas sprendė, kad nagrinėjama nuomos sutartis neatitinka minėtų preliminarios sutarties požymių, nes sutartimi ieškovas ir atsakovas aiškiai susitarė, kad pagal joje įtvirtintas sąlygas atsakovas perduos patalpas ieškovui, o ieškovas patalpas įsirengs ir jose vykdys savo veiklą pagal nuomos sutarties sąlygas, nuomos sutartyje yra aiškiai apibrėžtas nuomos objektas, identifikuotas jo plotas. Jokio šalių susitarimo, kad ateityje bus sudaroma kitokia (pagrindinė) sutartis, kurioje būtų aptartos nuomos sąlygos ir kada tokia kita sutartis turėtų būti sudaryta, nėra.

Teismas pasisakydamas dėl priešieškinio nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovas reikalauja iš ieškovo atlyginti 39294,48 eurų negautų pajamų - skirtumą tarp pajamų, planuojamų gauti pagal sutartį su ieškovu ir naujų nuomininku už 3 metus, nes sutartis su nauju nuomininku sudaryta tik 3-jų metų laikotarpiui, su nauju nuomininku atsakovas susitarė dėl mažesnių nuompinigių ir kitų mokesčių (1t. b.l. 173-174). Atsakovas prašė išieškoti nuostolius remiantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi numatančia, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Atsakovas prie nuostolių priskiria tai, kad jis ieškovui neperėmus patalpų buvo priverstas pasirašyti nuomos sutartį su kitu nuomininku mažesnėm kainom ir trumpesniam – 3 metų laikotarpiui ir prašo priteisti kainų skirtumą už 3 metus. Teismo manymu, šis reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas, nes byloje nustatyta, kad nuomos sutartį sudarant su naujuoju nuomininku, sutarties kainą įtakojo pirmiausia tokia pripažintina visiems žinoma aplinkybė kaip ekonominė krizė, visuotinai kritusios nekilnojamojo turto ir jo nuomos kainos. Tai lėmė objektyvūs, t.y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai. Nuomos kaina suderėta dar 2007 metais negalėjo atitikti rinkos pokyčių 2009 metais. Byloje nustatyta, kad prasidėjus krizei, prekybos centro patalpų nuoma dvigubai sumažėjo, nuomininkams buvo sumažinti nuompinigiai. Tą aplinkybę patvirtino atsakovo darbuotojas, Nuomos departamento vadovas L. M., apklaustas liudytuoju (2011-01-06 teismo posėdžio protokolas). Be to, ir ginčo sutartis taip pat numatė, jog minimalus mėnesinis nuomos mokestis priklausys nuo pokyčių rinkoje ir bus koreguojamas pagal mėnesinio Eurozonos valstybių suderintų vartotojų kainų indekso procentinį pokytį (nuomos sutarties A dalis, 4.2.3 p.). Todėl teismas padarė išvadą, kad jei ieškovas ir atsakovas būtų vykdę nuomos sutartį, būtų sumažinta ir nuomos kaina pagal ginčo nuomos sutartį. Dėl to pajamos, kurias nuomotojas priešieškinyje nurodo kaip gautinas, nėra realiai gautinos pajamos, o vykdant nuomos sutartį, nuomos mokestis ne tik privalo būti koreguojamas pagal nuomos sutarties sąlygas (Nuomos sutarties A dalis, 4.2.3 p.), bet ir faktiškai koreguojamas pagal kardinaliai pasikeitusias rinkos sąlygas. Teismas nurodė, kad pasikeitusį rinkos nuomos kainos dydį patvirtina faktas, jog nuomotojas savo valia ir savo pasirinkimu, neįtakojamas ieškovo, naujajam nuomininkui UAB „DLD“ tas pačias patalpas išnuomojo jau ne už 37 eurus/kv.m., kaip prieš 2,5 metų, o už 20 eurų/kv.m., taip pat tai, kad nuomos mokestis buvo pakeistas (sumažintas) likusiems nuomininkams. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas negalėjo tikėtis iš ieškovo didesnės nuomos kainos, nei ją moka kitas nuomininkas - UAB „DLD“. Be to teismas nurodė, kad CK 6.258 str. 4 d. nustatyta, jog neįvykdžiusi prievolės šalys atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Kaip jau buvo minėta, nei ieškovas nei atsakovas negalėjo protingai numatyti ekonominės krizės, kuri turi esminės įtakos verslui ir verslo santykiams ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ženklaus nuomos kainų skirtumo ir šio kainų skirtumo reikalavimo iš ieškovo kaip tikėtinos prievolės neįvykdymo pasekmės. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas nėra atsakingas už tariamus atsakovo nuostolius.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė priteisti netesybas - 2641,80 eurų baudą dėl nuomos sutarties pažeidimo, t.y. 377,40 eurų už pareigos įrengti patapą, 377, 40 eurų už pareigos pateikti nuomos garantiją pažeidimą (po 20 proc. nuo 1 887 eurų - minimalios mėnesio nuomos mokesčio sumos) bei 1887 eurų už pareigos laiku pradėti veiklą pažeidimą (1t. b.l. 174-175). Nurodė, kad taip numato sutarties B dalies 18.2 p. Teismo manymu, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas pilnai, nes byloje nustatyta, kad atsakovas nutraukė sutartį dėl nuomininko kaltės sutarties B dalies 4.3 p. (e ir h papunkčių) pagrindu, o sutarties 4.5 p. ieškovas prisiėmė atsakomybę už visus nuostolius, susijusius su nuoma, papildomomis išlaidomis bei kitais mokėjimais ir patirta žala atsiradusia dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, ypač esant sutarties B dalies 4.3 p. nurodytoms aplinkybėms. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus minimalius praradimus. Ieškovas nei nurodytų sąlygų, nei netesybų dydžio neginčija, todėl privalo atlyginti minimalius nuostolius. Kaip nurodė ieškovas, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnis numatantis sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus reikalauja, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Žemesnės instancijos teismas

Nuostoliai apskaičiuojami ta valiuta, kuria buvo išreikšta piniginė prievolė, arba ta valiuta, kuria pasireiškia padaryti nuostoliai, atsižvelgiant į tai, kuri valiuta šalims priimtinesnė pagal bylos aplinkybes (CK 6. 258 str. 6 d.). Todėl teismas atsakovui priteisė 2641,80 eurų sumą ir 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6. 37, 210 str. str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Ozantis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas UAB „Ozantis“ priešieškinis ir priimti naują sprendimą - UAB „Ozantis“ priešieškinį patenkinti visiškai bei priteisti UAB „Ozantis“ naudai iš UAB „RCD Room Concept Design“ bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovui vienašališkai atsisakius vykdyti nuomos sutartį jam už tai nekyla įstatyme numatyta atsakomybė.

2. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, būdamas verslininkas profesionalas, sudėtingomis ekonominės rinkos sąlygomis negalėjo tikėtis, kad nuomojamų patalpų nuomos kainos dydis išliks toks pats visą nuomos sutarties laiką.

3. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog vadovaujantis nuomos sutartimi priešieškinyje nurodytos gautinos sumos nėra realiai gautinos pajamos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „RCD Room Concept Design“ prašo, atmesti UAB „Ozantis“ apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą. Nurodo, kad apelianto reikalavimas dėl negautų pajamų, kurių jis realiai nebūtų gavęs atsakovui būnant nuomininku, negalėjo ir negali būti tenkinamas. Ieškovo įsitikinimu skundžiamas sprendimas yra priimtas išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus įrodymus, todėl negali būti panaikintas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

2007 m. vasario 7 d. ieškovas, o 2008 m. balandžio 28 d. atsakovas pasirašė patalpų nuomos sutartį dėl 50 kv. m. patalpų nuomos prekybos ir paslaugų centre „Ozas“. Sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkas naudos nuomojamą plotą kaip specializuotą virtuvės reikmenų ir aksesuarų parduotuvę pavadinimu „Zwilling“. Šalys susitarė, kad 50 kv. m. parduotuvės patalpų nuomos kaina 37 eurus už kv. m. per mėnesį, minimali numatyta mėnesio nuoma 1850 eurų (A dalis, 4.2.1 punktas). Sutartis buvo sudaryta dešimčiai metų nuo prekybos centro atidarymo, kuris įvyko 2009 m. rugpjūčio 20 d.

Bylos duomenimis ieškovas 2009 m. kovo 6 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2009 m. gegužės 7 d., 2009 m. birželio 16 d., 2009 m. liepos 14 d. raštais (86, 89-90, 93, 97-98, 101 b.l., t. 1) kreipėsi į atsakovą, dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl sunkios ieškovo finansinės padėties, nes nepajėgs vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teisė nutraukti sutartį nuomininko iniciatyva ginčo sutartyje nebuvo numatyta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti nuomos sutartį teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad šalių sudaryta 2008-04-28 nuomos sutartis nutraukta 2009-08-17.

Atsakovas UAB „Ozantis“ teismui pateikė priešieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo UAB „RCD Rom Concept Design“ atsakovo UAB „Ozantis“ naudai 2641,80 eurų (9114,21 Lt) dydžio baudą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje dėl 39294,48 eurų negautų pajamų patirtų dėl nuomos sutarties pažeidimo, priešieškinį atmetė. Atsakovas UAB „Ozantis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas UAB „Ozantis“ priešieškinis, todėl teisėjų kolegija ir pasisakys tik dėl šios skundžiamos teismo sprendimo dalies.

Atsakovas UAB „Ozantis“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. birelio 8 d. pateikė paaiškinimus raštu ir nurodė, kad siekia atkreipti teismo dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo naujausią praktiką, kuri, apelianto nuomone, sprendžia klausimus, aktualius ir šioje byloje. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-55/2012 patenkino ieškovo UAB „Ozantis“ reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų atlyginimo) ir priteisė ieškovui UAB „Ozantis“ iš atsakovo UAB „Šokolado namai“ 39494 eurų. Apelianto nuomone, šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas bei pateikti motyvai galėtų būti aktualūs priimant sprendimą šioje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „ Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009; kt.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į atsakovo raštiškus paaiškinimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtą išaiškinimą laiko, kad nagrinėjama byla ir apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-55/2012 nėra tapačios pagal faktinę situaciją. Kaip teisingai nurodo apeliantas, faktinė situacija abiejose bylose yra tik panaši. Abiejų bylų atveju UAB „Ozantis“ reikalauja priteisti negautas pajamas dėl nuomos sutarties nevykdymo iš kitos sutarties šalies, tačiau faktinės aplinkybės dėl sutarties nevykdymo ir išnuomojimo kitiems nuomininkams yra skirtingos, todėl vertinti šių dviejų bylų kaip tapačių pagal faktinę situaciją negalima. Dėl to nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamoje byloje minėtos bylos praktika.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovui vienašališkai atsisakius vykdyti nuomos sutartį jam už tai nekyla įstatyme numatyta atsakomybė. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali, nes kaip jau buvo minėta pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Ozantis“ priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo UAB „RCD Rom Concept Design“ atsakovo UAB „Ozantis“ naudai 2641,80 eurų dydžio baudą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taigi ginčas byloje vyksta dėl negautų pajamų dėl nuomos sutarties nevykdymo. Atsakovas nuostolius prašo išieškoti remiantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Minėtame straipsnyje yra numatytos dvi būtinosios sąlygos, t.y. jei šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė ir jei sutartį nutraukusi šalis per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl nuomos sutarties nutraukimo 2009 m. rugpjūčio 25 d. į teismą kreipėsi ieškovas UAB „RCD Room concept design“ ir tik po to, atsakovas, kai gavo teismo procesinius dokumentus su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo, atsiuntė ieškovui 2009 m. spalio 19 d. pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą (158-159 b.l., t. 1) nurodydamas, kad sutartis laikoma nutraukta suėjus 7 dienoms nuo šio pranešimo surašymo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, esant nenutrauktai nuomos sutarčiai su ieškovu, 2009 m. birželio 30 d. jau buvo sudaręs nuomos sutartį su nuomininku UAB „DLD“. Taigi matyti, kad atsakovas nuomos sutartį sudarė su UAB „DLD“, nors nuomos sutartis su UAB „RCD Room concept design“ dar nebuvo nutraukta. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto reikalavimas negali būti tenkinamas, nes neatitinka CK 6.258 straipsnio 5 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų.

Apeliantas skundžia sprendimo dalį ir reikalauja negautų pajamų (nuostolių), o negautos pajamos apskaičiuotos kaip skirtumas nuomos kainos pagal nuomos sutartį sudarytą su ieškovu ir nuomos kainos pagal 2009 m. birželio 30 d. sudarytą nuomos sutartį su UAB „DLD“.

Pažymėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė taikoma, kai viena sutarties šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį, dėl to kita šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (CK 6.245 str. 3 d.). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie patirtus nuostolius, kaip negautas pajamas arba patirtas išlaidas (turto sumažėjimas), sprendžiama pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikinės unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas „Belaruskalij“, bylos Nr. 3K-3-273/2009).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo bei ieškovo argumentais, kad per laikotarpį nuo nuomos sutarties pasirašymo 2007 metų pradžioje iki 2009 m. vidurio iš esmės pasikeitė ekonominė situacija rinkoje, taip pat ir situacija patalpų nuomos rinkoje, ir tai lėmė objektyvūs, t.y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai. Dėl šios priežasties nuomos kainos sumažėjo. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas taip pat sumažino nuomos kainas visiems kitiems prekybos centro „Ozas“ nuomininkams. Apelianto darbuotojas, nuomos departamento vadovas L. M. 2011 m. sausio 6 d. posėdyje apklaustas liudytoju, patvirtino, kad visiems nuomininkams nuomos kainos buvo sumažintos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasikeitusį rinkos nuomos kainos dydį patvirtina faktas, kad nuomotojas savo valia ir savo pasirinkimu, neįtakojamas ieškovo, naujajam nuomininkui UAB „DLD“ tas pačias patalpas išnuomojo jau ne už 37 eurus/kv.m., kaip prieš 2,5 metų, o už 20 eurų/kv.m. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas negalėjo tikėtis iš ieškovo didesnės nuomos kainos, nei ją moka kitas nuomininkas - UAB „DLD“. Todėl laikytina, kad jei ieškovas ir atsakovas būtų vykdę nuomos sutartį, tikėtina, kad nuomos kaina ir jam būtų sumažinta, todėl apelianto reikalavimas priteisti kainų skirtumą kaip negautas pajamas netenkintinas kaip nepagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Pagal aukščiau išdėstytus argumentus atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo išsakyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė