Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) Pakeisti 2017 m. lapkričio 27 d. teismo patvirtintą vaikų išlaikymo dydį:

1. Priteisti iš A. Č. nepilnametės dukters V. Č. išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

Atsakovas A. Č., ieškinio kopiją ir teismo pranešimą, išaiškinant procesinę pareigą pateikti atsiliepimą, jam įteikus CPK nustatyta tvarka (per darbovietę), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo paskirto termino pratęsti neprašė. Atsakovas buvo atvykęs į parengiamąjį posėdį 2021 m. vasario 8 d., tačiau teismui 2021 m. vasario 8 d. protokoline (žodine) nutartimi pakartotinai jį įpareigojus į bylą pateikti atsiliepimą, atsakovas to vėl nepadarė. Teismui protokoline (žodine) 2021m. vasario 8 d. nutartimi pasiūlius atsakovui pasirūpinti savo tinkamu atstovavimu, atsakovas to taip pat nepadarė, į bylą nebuvo pateikti atsakovo atstovavimą patvirtinantys dokumentai. Į 2021 m. kovo 24 d. bei 2021 m. gegužės 14 d. posėdžius atsakovas neatvyko, būdamas apie juos informuotas CPK nustatyta tvarka, kokie nors atsakovo prašymai ar kiti procesiniai dokumentai dėl to į bylą pateikti nebuvo. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas per teismo paskirtą terminą taip pat nepateikė, teismo paskirto termino pratęsti neprašė. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas, žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, buvo visiškai neaktyvus, neįvykdė savo procesinės pareigos pateikti į bylą atsiliepimus, CPK nustatyta tvarka nepateikė į bylą jokių savo argumentų, taip pat nenurodė ir į bylą nepateikė visiškai jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurie paneigtų ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir reikalavimų faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikams, savo reikalavimą grindžia ir tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių priėmimo, iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai. Nuo teismo sprendimo, kuris buvo priimtas 2017 m. lapkričio 27 d., praėjo daugiau kaip trys su puse metų. Kaip matyti, teismo sprendimo priėmimo metu V. Č. buvo trijų metų, o K. Č. buvo vienerių metų amžiaus. Šio teismo sprendimo priėmimo metu ginčo šalių dukroms yra atitinkamai septyni ir beveik penki metai. Nepilnamečių vaikų poreikiai paprastai didėja vaikui augant. Teismas sprendžia, kad per trejus metus vaikų poreikiai objektyviai padidėjo ugdymui, laisvalaikiui, aprangai, higienos priemonėms, maistui, neformaliajam ugdymui. Todėl, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais išlaikymo dydis padidintinas.

Pagal ieškovės skaičiavimą, kurio atsakovas CPK nustatyta tvarka neginčijo, nepilnamečių dukrų būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 800 Eur dydžio suma per mėnesį: vaikams tenkančios būsto ir komunalinių paslaugų išlaidos 150 Eur; neformaliojo ugdymo užsiėmimai (būreliai) 80 Eur; vaikų išlaidos maistui 250 Eur; vaikų pietūs darželyje 40 Eur; vaikų poreikiai higienos, sveikatos, priežiūrai, kirpykla ir kt. 100 Eur; drabužiai, batai 41,66 Eur; ugdymo reikmenys (kanceliarinės prekės, pratybos) 40 Eur; laisvalaikis 60 Eur; kitos (smulkios išlaidos kuras, dienpinigiai ir kt.) 40 Eur. Iš viso būtinos vaikų išlaidos ieškovės paskaičiavimu sudaro apie 800 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 400 Eur. Atsakovas CPK nustatyta tvarka nepateikė į bylą visiškai jokių duomenų ir argumentų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečių šalių dukrų išlaikymui tokios sumos nėra būtinos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Tačiau pažymėtina, kad išlaikymas turi būti priteisiamas realus ir atitinkantis tėvų galimybes.

Pagal ieškovės nurodomas sumas, išleidžiamas vaikų poreikiams patenkinti, didžiausia dalis tenka maistui, būstui, neformaliojo ugdymo užsiėmimams, higienos, sveikatos, priežiūrai, kirpyklai t. y. būtiniesiems vaikų poreikiams. Ieškovės nurodytos sumos būtiniesiems dukrų poreikiams tenkinti teismo vertinimu nėra padidintos bei laikytinos realiomis. Teismo nuomone siekiant vaikus maitinti visaverčiu, kokybišku maistu ieškovės nurodytos išlaidos maistui 250 Eur dviem vaikams mėnesiui yra protingos ir atitinkančios vaikų amžių. Taip pat pagrįstos ir išlaidos, skirtos vaikų maitinimui darželyje. Taip pat reikalingos išlaidos būsto nuomai, išlaikymui, kadangi tėvų pareiga vaikams yra užtikrinti tinkamas nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas. Taip pat būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti priskirtinos išlaidos higienai, sveikatos priežiūrai, kirpyklai ir kt.

Taip pat pagrįstomis teismas laiko ir išlaidas neformaliam vaikų ugdymui. Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), todėl pagrįstomis laikytinos ieškovės nurodytos išlaidos laisvalaikiui. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus: maisto prekių parduotuvių kvitus, mergaičių draudimo liudijimą, vaistinių kvitus, rūbų ir avalinės parduotuvių kvitus, kitų parduotuvių kvitus, Kauno lopšelio-darželio „Dobilėlis“ kvitus, pažymą dėl neformaliojo ugdymo keramikos būrelio lankymą ir mokesčio dydį, UAB „Knygų klubas“ PVM sąskaitas – faktūras, šokių studijos narystės sutartį, buto nuomos sutartį, iš kurių matyti, kad ieškovė stengiasi kuo labiau tenkinti šalių dukrų poreikius. Taip pat pateiktas kvitas dėl telefono vaikams pirkimo, vaiko baldo (spintelės) pirkimo kvitas. Byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimui aukščiau minėtų daiktų ar paslaugų nereikėtų. Be to, vaikams likus su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvai, su kuriais nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, taip pat patiria ir neplanuotas išlaidas, kurios, kaip nurodyta, būtinos kasdieniam materialiniam aprūpinimui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ir tokiu atveju ieškovė didžiąją laiko dalį skiria vaikų poreikiams tenkinti, juos užimti, sudaryti galimybes lankyti būrelius, kartu leisti atostogas bei laisvalaikį, kas taip pat reikalauja kitų papildomų išlaidų, ieškovės nurodytos sumos konkrečiu nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nemažintinos išmokų vaikams dydžiu (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad šalių jų nepilnamečių dukrų išlaikymui būtina suma yra 800 Eur, po 400 Eur kiekvienam vaikui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda. Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. Nagrinėjamoje byloje šalys neįrodinėjo, o ir teismas nenustatė poreikio nukrypti nuo lygių dalių principo.

Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Iš 2021 m. kovo 9 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovės darbo užmokestis 2020 m. gruodžio mėn. – priskaičiuotas 349,40 Eur (išmokėtas 211,39 Eur), 2021 m. sausio mėn. – priskaičiuotas 756 Eur (išmokėtas 457,38 Eur), 2021 m. vasario mėn. – priskaičiuotas 647,52 Eur (išmokėtas 391,75 Eur). Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Kadangi ieškovė nuosavo būsto neturi, jį tenka nuomotis.

Iš 2021 m. vasario 8 d. posėdžio metu atsakovo pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad atsakovo darbo užmokestis 2020 m. rugpjūčio mėn. – priskaičiuotas 1207,12 Eur (išmokėtas 762,15 Eur), 2020 m. rugsėjo mėn. – priskaičiuotas 1208 Eur (išmokėtas 762,63 Eur), 2020 m. spalio mėn. – priskaičiuotas 1128 Eur (išmokėtas 718,95 Eur), 2020 m. lapkričio mėn. – priskaičiuotas 1148,71 Eur (išmokėtas 730,26 Eur), 2020 m. gruodžio mėn. – priskaičiuotas 1336,14 Eur (išmokėtas 832,59 Eur).

Pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo sunkią sveikatos būklę ar specialiųjų poreikių turėjimą, kas ribotų atsakovo galimybę gauti pajamas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Įvertinus šalių nepilnamečių dukrų poreikių lentelę ieškovės nurodytas sumas, ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus ekonominę situaciją šalyje, teismas sprendžia, kad šalių dukterų V. Č. ir K. Č. poreikių patenkinimui šalims būtina skirti ne mažesnę nei 800 Eur sumą, t. y. kiekvienai dukrai po 400 Eur/mėn. (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į institucijos išvadą, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 27d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22858-950/2017 iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis didintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnametei V. Č. ir K. Č. po 200 Eur kiekvienai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaikų motina (ieškovė) išimtinai vaikų interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 6 dalis). Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tiek kartu su vaiku gyvenantis, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais, abiejų tėvų dalyvavimas vaikų gyvenime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko. Bendravimas su vaiku yra tėvų asmeninio pobūdžio teisė ir pareiga.

Ieškovė prašo pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas privalo dukras pristatyti į gyvenamąją vietą iki 19 val. Apie planuojamas atostogas raštu informuoti ieškovę prieš 30 dienų. Bendrauti ryšio priemonėmis laisvu nuo ugdymo ar kitų užsiėmimų metu ne vėliau kaip iki 20 val. Panaikinti atsakovui teisę su dukromis susitikti ir bendrauti darželio ar kitos ugdymo įstaigos patalpose.

1. Tėvas A. Č. gali paimti dukras - V. Č. ir K. Č. bendravimui nelyginę metų savaitę penktadienį nuo 17.00 val. iš jų auklėjimo ar ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) ir atvežti dukras namo sekmadienį iki 19.00 val. Kiekvieną nelyginės metų savaitės trečiadienį A. Č. gali bendrauti su dukromis paimdamas iš auklėjimo ar ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) ar jų gyvenamosios vietos po dukrų užsiėmimų (pamokų) ir pristatydamas dukras į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

3. Mokslo metų eigoje, dukrų atostogų metu, tėvas A. Č. gali paimti dukras pusei jų atostogų laiko, skaičiuojant nuo atostogų pradžios.

4. Vasaros atostogų metu tėvas A. Č. su dukromis bendrauja tokia tvarka: birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais A. Č. dukras V. Č. ir K. Č. pasiima iš jų gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio 15 dieną ir grąžina į jų gyvenamąją vietą to paties mėnesio 30 dieną ir šiuo laikotarpiu su dukromis bendrauja nepertraukiamai. Kitu šių mėnesių laikotarpiu su dukromis bendrauja mama V. Č..

5. Tėvo A. Č. atostogų metu dukros - V. Č. ir K. Č. praleidžia su savo tėvu A. Č.. A. Č. vaikų motiną apie planuojamas atostogas su šalių dukromis privalo raštu informuoti prieš 30 (trisdešimt) dienų iki planuojamų atostogų pradžios;

6. Lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną dukros praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną dukros praleidžia su tėvu. Nelyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną dukros praleidžia su tėvu, o antrąją Šv. Kalėdų dieną dukros praleidžia su motina. Šv. Velykų pirmą dieną dukros praleidžia su tuo iš tėvų, kuriam sutampa bendravimo savaitgalis. Antrąją Šv. Velykų dieną dukros praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo savaitgalis nesutampa su šia švente. Motinos dieną dukros praleidžia su motina, Tėvo dieną - su tėvu. Motinos gimimo dieną dukros švenčia su motina, tėvo gimimo dieną - su tėvu. Dukrų gimimo dieną lyginiais metais dukros švenčia su motina, nelyginiais metais - su tėvu. Atostogų ir švenčių dienos praleistos su dukromis pagal šią nustatytą bendravimo tvarką, kitam iš tėvų nekompensuojamos.

7. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas;

8. Tėvo A. Č. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, įgyvendinama pagal tėvo A. Č. užimtumą ir laiko galimybes. Neturėdamas galimybės, pagal nustatytą bendravimo tvarką, bendrauti su dukromis, A. Č. prieš dvi dienas iki nustatyto laiko, pasirinktu būdu informuoja apie tai dukrų motiną V. Č. ir suderina kitą laiką.

9. V. Č. sutinka, kad dukros - V. Č. ir K. Č. numatytu bendravimo laiku vyktų su tėvu A. Č. į užsienio valstybes, keliones, išvykas ir įsipareigoja nedaryti tam kliūčių, esant reikalui, dėl vaikų kelionių ar kitų svarbių priežasčių perduoti A. Č. vaikų galiojančius asmens dokumentus bendravimo laikotarpiui, kuriuos tėvas grąžina, numatytu laiku pristatydamas vaikus.

10. A. Č. bendravimo su dukromis metu siekti, kad kartu būtų abi seserys (V. Č. ir K. Č.).

11. Tuo atveju jei šiame grafike nustatytu laiku su tėvu A. Č. dėl svarbių priežasčių (pvz.: liga) negali bendrauti viena iš dukrų, tai netrukdo tėvui A. Č. bendrauti su kita dukterimi.

12. A. Č. turi teisę bendrauti su V. Č. ir K. Č. bet kokiomis ryšio priemonėmis (mobilus telefonas, el. paštas, „Skype“, „Facebook“, „Viber“ ir pan.) laisvu nuo ugdymo ar kitų užsiėmimų metu. Visais atvejais jie gali vykti ne vėliau kaip iki 20.00 val.

Teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nustačius ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bus pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, nebus neužtikrinta vaikų interesų apsauga (CPK 178 straipsnis). Ginčo šalių dukroms yra septyni ir beveik penki metai. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad dabartinis nustatytas laikas neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Vaikai kiekvieną dieną pratinami eiti miegoti 21.00 val., kadangi nepilnamečiams vaikams reikalingas dienos rėžimas, tėvui pristatant dukras į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val., lieka trumpas laiko tarpas vaikus išmaudyti ir suruošti sekančiai dienai, todėl šis punktas turi būti pakeistas.

Atsakovas ieškovės ieškinyje ir Kauno lopšelius-darželis direktorės rašte nurodytų aplinkybių CPK nustatyta tvarka nepaneigė. Todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti buvus aukščiau nurodytas aplinkybes ir sprendžia, kad atsakovo būvimas vaikų ugdymo įstaigoje yra netoleruotinas, pažeidžiantis šalių dukrų, kitų vaikų ir ugdymo įstaigos pedagogų interesus, todėl turi būti panaikintas. Todėl įvertinus visus aukščiau nurodytus argumentus, taip pat institucijos į bylą pateiktą išvadą, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas ir šioje jo reikalavimų dalyje.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (už bendravimo tvarkos pakeitimą), kuris ieškovei priteisiamas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys, 98 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 46,00 Eur (400,00 Eur-230,00 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22858-950/2017 priteisto išlaikymo dydį:

- Priteisti iš atsakovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

- Priteisti iš atsakovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-22858-950/2017 dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatyti, kad nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukromis V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

1. Tėvas A. Č. gali paimti dukras - V. Č. ir K. Č. bendravimui nelyginę metų savaitę penktadienį nuo 17.00 val. iš jų auklėjimo ar ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) ir atvežti dukras namo sekmadienį iki 19.00 val. Kiekvieną nelyginės metų savaitės trečiadienį A. Č. gali bendrauti su dukromis paimdamas iš auklėjimo ar ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) ar jų gyvenamosios vietos po dukrų užsiėmimų (pamokų) ir pristatydamas dukras į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

2. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie planuojamą vaiko paėmimą (tiek darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis) pranešdamas trumpąją žinute ir / ar skambučiu ne vėliau kaip prieš parą.

3. Mokslo metų eigoje, dukrų atostogų metu, tėvas A. Č. gali paimti dukras pusei jų atostogų laiko, skaičiuojant nuo atostogų pradžios.

4. Vasaros atostogų metu tėvas A. Č. su dukromis bendrauja tokia tvarka: birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais A. Č. dukras V. Č. ir K. Č. pasiima iš jų gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio 15 dieną ir grąžina į jų gyvenamąją vietą to paties mėnesio 30 dieną ir šiuo laikotarpiu su dukromis bendrauja nepertraukiamai. Kitu šių mėnesių laikotarpiu su dukromis bendrauja mama V. Č..

5. Tėvo A. Č. atostogų metu dukros - V. Č. ir K. Č. praleidžia su savo tėvu A. Č.. A. Č. vaikų motiną apie planuojamas atostogas su šalių dukromis privalo raštu informuoti prieš 30 (trisdešimt) dienų iki planuojamų atostogų pradžios;

6. Lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną dukros praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną dukros praleidžia su tėvu. Nelyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną dukros praleidžia su tėvu, o antrąją Šv. Kalėdų dieną dukros praleidžia su motina. Šv. Velykų pirmą dieną dukros praleidžia su tuo iš tėvų, kuriam sutampa bendravimo savaitgalis. Antrąją Šv. Velykų dieną dukros praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo savaitgalis nesutampa su šia švente. Motinos dieną dukros praleidžia su motina, Tėvo dieną - su tėvu. Motinos gimimo dieną dukros švenčia su motina, tėvo gimimo dieną - su tėvu. Dukrų gimimo dieną lyginiais metais dukros švenčia su motina, nelyginiais metais - su tėvu. Atostogų ir švenčių dienos praleistos su dukromis pagal šią nustatytą bendravimo tvarką, kitam iš tėvų nekompensuojamos.

7. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas;

8. Tėvo A. Č. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, įgyvendinama pagal tėvo A. Č. užimtumą ir laiko galimybes. Neturėdamas galimybės, pagal nustatytą bendravimo tvarką, bendrauti su dukromis, A. Č. prieš dvi dienas iki nustatyto laiko, pasirinktu būdu informuoja apie tai dukrų motiną V. Č. ir suderina kitą laiką.

9. V. Č. sutinka, kad dukros - V. Č. ir K. Č. numatytu bendravimo laiku vyktų su tėvu A. Č. į užsienio valstybes, keliones, išvykas ir įsipareigoja nedaryti tam kliūčių, esant reikalui, dėl vaikų kelionių ar kitų svarbių priežasčių perduoti A. Č. vaikų galiojančius asmens dokumentus bendravimo laikotarpiui, kuriuos tėvas grąžina, numatytu laiku pristatydamas vaikus.

10. A. Č. bendravimo su dukromis metu siekti, kad kartu būtų abi seserys (V. Č. ir K. Č.).

11. Tuo atveju jei šiame grafike nustatytu laiku su tėvu A. Č. dėl svarbių priežasčių (pvz.: liga) negali bendrauti viena iš dukrų, tai netrukdo tėvui A. Č. bendrauti su kita dukterimi.

12. A. Č. turi teisę bendrauti su V. Č. ir K. Č. bet kokiomis ryšio priemonėmis (mobilus telefonas, el. paštas, „Skype“, „Facebook“, „Viber“ ir pan.) laisvu nuo ugdymo ar kitų užsiėmimų metu. Visais atvejais jie gali vykti ne vėliau kaip iki 20.00 val.

Priteisti ieškovei V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,00 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660; kvitas pristatyti į teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.