Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-15-252-2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kardiolita“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2449-828/2017 pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei UAB „Kardiolita“ dėl netesybų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašė iš atsakovės UAB „Kardiolita“ priteisti 290 Eur baudą. Nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. šalys sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“ (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis, o ieškovė įsipareigojo įstaigai apmokėti šių paslaugų išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka. Pacientas J. Z. kreipėsi dėl atsakovės suteiktų mokamų paslaugų pagrįstumo į teritorinę ligonių kasą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir ieškovės įstaigos direktoriaus 2016 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. V-119 „Dėl UAB „Kardiolita“ neplaninio patikrinimo“ pagrindu, 2016 m. birželio 21 - 23 d. buvo atliktas atsakovės suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, medicinos dokumentų pildymo ir taikytų priemokų tinkamumo patikrinimas. Patikrinimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad pacientas J.Z. sumokėjo atsakovės įstaigai 99 Eur priemoką, kuri buvo neįrašyta priemokos formoje 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nustatė, kad tokiu būdu atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ 12 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ patvirtintos formos 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių 43.16 punkto reikalavimus bei tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 2.13 punto nuostatas. Vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkto nuostata, ieškovė už Sutarties 2.13 punkte nurodytų sąlygų nevykdymą skyrė atsakovei 290 Eur baudą ir įpareigojo atsakovę grąžinti neteisėtai iš paciento paimtą dalį priemokos - 61 Eur.Ieškovė nurodė, kad žala PSDF biudžetui nepadaryta. Tačiau atsakovei per nustatytą terminą nesumokėjus nurodytos baudos, galimybės spręsti taikiai ginčą nėra, nes nei teisės aktai, nei sutartis nesuteikia ieškovei diskrecijos teisės rinktis skirti ar neskirti baudos, todėl ieškovė teikė ieškinį dėl netesybų (baudos priteisimo) iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovei priteisė 290 Eur baudą bei 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas pasisakė, kad ambulatorinio gydymo kortelėje turi būti nurodomos paciento priemokos už visas jam sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktas paslaugas, neatsižvelgiant į tai ar tai sveikatos priežiūros ar su jomis susijusios paslaugos. Teismas vertino, kad „Standarte B“ nurodytos paslaugos atitinka sveikatos priežiūros paslaugų sąvoką ir paciento atsakovei sumokėta priemoka už „Standartas B“ paslaugas turėjo būti nurodyta kortelėje. Apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovei nenurodžius priemokos formoje Nr. 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ ir tuo pačiu neužpildžius formos pagal jos pildymo taisykles, ji pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 2.13 punkto reikalavimus. Kadangi šalys sutarties 5.2 punktu susitarė, kad įstaigai nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties 2.8, 2.9, 2.10, 2.13 punktus, ji moka 290 Eur dydžio baudą į teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą, todėl teismas sprendė, kad šalys rašytine tvarka susitarė dėl netesybų formos bei dydžio. Teismo vertinimu, vienai iš sutarties šalių – medicinos įstaigai - nevykdant tam tikrų, sutartimi prisiimtų, įsipareigojimų, tarp šalių susiklosčius civiliniams teisiniams santykiams, ir atsiradus sutartinei atsakomybei, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kardiolita“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas sprendime nepasisakė dėl byloje kelto klausimo apie pačios sutarties esmę ir ją įtvirtinamos esminės šalių nelygybės, sutartinių principų pažeidimo, nenagrinėjo pačios sutarties nuostatų, šalių tarpusavio bendravimo santykių ir principų. Apeliantės vertinimu, teismas privalėjo aiškinti ne vien faktines aplinkybes, bet ir teisinę šalių sudarytos sutarties prigimtį, jos nuostatas ir jos taikymo apimtis. UAB „Kardiolita“ nesutinka, kad pažeidė sutarties 2.13 ir 2.21 punktus. Mano kad pinigai iš paciento buvo paimti teisėtai, o prievolės įrašyti paciento sumokėtas sumas į statistinę formą, įstaiga neturėjo. Teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu, pacientui suteiktas papildomas susijusias (kurios atsakovės vidaus dokumentuose įvardijamos kaip „Standartas B“) paslaugas, už kurias jis susimokėjo nurodomą priemoką, buvo prilygintos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Nenurodydamas teisės akto, teismas nusprendė, kad susijusios paslaugos yra asmens sveikatos priežiūros paslauga, kuri turi būti deklaruota statistinėje formoje. „Standartas B“ yra komforto paslaugos, šiuo atveju pacientui buvo suteiktas dvejopas pasirinkimas - medicininės paslaugos arba medicininės paslaugos su susijusiomis paslaugomis. Savo pasirinkimą ir susipažinimą su informacija apie tai, pacientas patvirtino parašu.Pažymėjo, kad ieškovė nei sutartimi, nei teisės aktais nėra įpareigota tikrinti konkrečių sumų, kurių nekompensuoja PSDF biudžetas, nei jų apskaičiavimo klaidų bei už surastas klaidas ar neatitikimus taikyti baudas. Šalys yra sudarę sutartį, kurios nuostatos yra standartinės, patvirtintos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23. Sudarydama sutartį atsakovė, kaip ir bet kuri kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga, neturi galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nesudarius sutarties, įstaiga, nedalyvautų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemoje.Sutarties 2.20 ir 2.22 punktai, atima bet kokią galimybę ginčyti Panevėžio teritorinės ligonių kasos pavedimus. Apeliantės įsitikinimu šie punktai įtvirtina esminę šalių nelygybę, suteikia nepagrįstą pranašumą Panevėžio teritorinei ligonių kasai, naudojantis ekonominiu ir teisiniu pranašumu. Remiantis CK 6.228 straipsnio 2 dalimi, atsakovė mano, kad šios sutarties nuostatos negali būti taikomos šiame ginče ir yra keistinos. Pagal sutarties 5.2 punkto formuluotę bauda galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei atsakovė būtų pažeidusi ir kitus (2.8 - 2.10), o ne tik ieškovės nurodomą 2.13 p., punktus. Atsakovė mano, kad ieškinio reikalavimas turėjo būti nagrinėjimas pagal sutartinės atsakomybės institutą. Viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų yra žala, kuri šiuo atveju PSDF biudžetui nebuvo padaryta, jokie neteisėti atsakovės veiksmai neįrodyti, o sutarties standartinės sąlygos formuluotė nesuteikė ieškovei teisės reikalauti netesybų už dalinį vieno iš keturių punktų pažeidimą. Ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.Ieškovė sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad „Standartas B“ yra asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatskiriama dalis ir nurodo, kad „Standartas B“ atsakovės vidaus dokumentuose apibrėžiamas kaip mokestis už komforto paslaugas – aukštesnio gydymo standarto paslaugas, kurias sudaro „Standarte B“ nurodytų paslaugų visuma. Atskirai šių komforto paslaugų, nei atskirų jo komponentų įsigyti negalima, nes jos nėra atsiejamos nuo teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Apeliantė nesivadovavo savo veikloje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 ir Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.13 punkto reikalavimu. Pabrėžė, kad minėtu įsakymu patvirtintos „Formos Nr. 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ pildymo taisyklių „43.16 punkto reikalavimai nustatoma, kad F lentelėje pateikiami duomenys apie paciento priemokas ar (ir) mokamas paslaugas: „43.16.4. 48-50 skiltyse nurodoma paciento primokėta suma už jam gydyti skirtas medžiagas ir (ar)vaistus, ir (ar ) procedūras bei tyrimus, ir (ar) tam tikras buvimo atsakovės įstaigoje sąlygas, ir (ar) kita“. Nurodo, kad teritorinės ligonių kasos sudaromos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis yra administracinės sutartys, sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje. Sudarant tokias sutartis šalys formaliai yra lygios ir viešojo administravimo subjektas negali versti kitos šalies sudaryti tokią sutartį, o kita šalis savarankiškai priima sprendimą sudaryti ar ne administracinę sutartį. Šalių lygiateisiškumas nėra toks, koks yra civilinės sutarties atžvilgiu. Atsakovė nesudariusi sutarties su teritorine ligonių kasa turi teisę dalyvauti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemoje. Galiojantys teisės aktai nustato teritorinei ligonių kasai galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigoms taikyti baudas už nustatytus pažeidimus. Kadangi atsakovė nevykdė Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.13 punkto, todėl turi sumokėti Sutartyje numatytą baudą. Pažymi, kad bauda yra nustatyta tik už tuos teisės aktų pažeidimus, kurie nedaro žalos PSDF biudžetui. Be to, baudos nustatytos ne už visus, o tik už penkis ypatingai reikšmingus teisės aktų pažeidimus, kurie iš esmės yra susiję su apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų teise gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai, netaikant jokių priemonių. Sutarties sąlygų 5.2 punkte nurodytų nuostatų pažeidimai savo turiniu yra labai skirtingi, todėl atsakomybė kyla pažeidus vieną iš jų. Paciento priemoka už „Standartą B“ yra sudedamoji asmens sveikatos priežiūros paslaugos dalis, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad komforto paslaugos atitinka sveikatos priežiūros paslaugų sąvoką. Atsakovė tinkamai neužpildžiusi dokumentacijos – formos Nr. 025/a-LK pažeidė Sutarties nuostatas ir jai 290 Eur bauda skirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. birželio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).Apeliaciniame skunde yra suformuluotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Toks prašymas argumentuojamas tuo, kad nagrinėjami klausimai yra specifiniai ir sudėtingi tiek jų reguliavimo, tiek taikymo prasme, todėl žodinis procesas užtikrins visapusišką ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 321 straipsnio 1 dalis ir 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės sprendimu, neplanine tvarka buvo patikrinta atsakovės paciento J.Z. prašyme pateikta informacija apie J.Z. mokėjimą atsakovei už PSDFV lėšomis apmokamas paslaugas. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pacientui 2016 m. gegužės 4 d. UAB „Kardiolita“ suteiktos gydytojo oftalmologo konsultacijos išlaidos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis pagrįstai. Sprendžiant dėl papildomo mokėjimo už gydytojo oftalmologo konsultaciją pagrįstumo, ekspertizę atlikę specialistai, konstatavo, kad mokama paslauga suteikta nesilaikant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų paslaugų tvarkos (redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-05-31) 9.1, 9.2 ir iš dalies 9.5 punktų reikalavimų ir UAB „Kardiolita“ direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. B-15-21 patvirtintų įkainių, todėl ji laikytina neteisėtai apmokėta. Kadangi gydymo įstaigos interneto puslapyje skelbiama informacija apie gydytojo oftalmologo konsultacijos kainą nesutampa su įstaigos patvirtinta vidaus tvarkoje ir paciento sumokėta kaina, todėl vertino, kad interneto svetainėje pateikta netinkama informacija ir gydymo įstaiga privalo grąžinti pacientui 61 Eur, t.y. kainų skirtumą tarp sumokėtos 99 Eur priemokos už suteiktą paslaugą ir 38 Eur kainą, nurodytą atsakovės interneto puslapyje už oftalmologo konsultaciją, turint siuntimą. Pažymoje taip pat konstatuota, kad Sutarties 2.13 punktas įpareigoja gydymo įstaigą įrašyti paciento priemokas ir mokamas paslaugas formoje Nr. 025/a-LK. UAB „Kardiolita“ nedeklaravo 99 Eur priemokos formoje Nr. 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgus į Sutarties 5.2 punktą, už Sutarties 2.13 punkte nurodytų sąlygų nevykdymą, UAB „Kardiolita“ skyrė 290 Eur baudą. UAB „Kardiolita“ per nustatytą terminą Ekspertizės pažymoje nurodytos baudos nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą pareikšdama ieškinį dėl netesybų (baudos).Ieškovės reikalavimo – 290 Eur netesybų, pagrindas yra ginčo šalių sudarytos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties pažeidimas, o konkrečiau 2.13 punkto nesilaikymas įrašyti paciento priemokas ir mokamas paslaugas formoje Nr. 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje“ pagal jos pildymo taisykles. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šio pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pacientui J.Z., kuris turėjo gydytojo siuntimą oftalmologo konsultacijai buvo suteikta ir mokama paslauga, nėra. Atsakovai nurodo, kad pacientas, būdamas tinkamai informuotas, sumokėjo ne už asmens sveikatos priežiūros paslaugą, o už papildomas susijusias paslaugas, kurios bendrai atsakovės vidaus dokumentuose yra įvardijamos Standartu B. Teigia, kad pacientas turėjo galimybę pasirinkti medicinines paslaugas, už kurias turint siuntimą jis nebūtų papildomai mokėjęs, tačiau jis pasirinko medicinines paslaugas su susijusiomis paslaugomis. UAB „Kardiolita“ generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Mokamų paslaugų teikimo tvarka. Šios Tvarkos 6 punktas numato atvejus, kada už suteiktas paslaugas pacientai privalo susimokėti patys. Vienas iš šių atvejų yra kai pacientas pageidauja papildomų paslaugų, kurias pasirenka pats arba pageidauja gauti aukštesnio gydymo standarto paslaugas (Standartas A ir Standartas B) (6.3 punktas). Apeliantė nesutikdama su ieškovės reikalavimu tvirtina, kad pacientui priemoka taikyta už „Standarte B“ numatytas paslaugas, kurios atsakovės vertinimu yra papildomos paslaugos, susijusios su medicininėmis paslaugomis, bet pačios savaime nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, nėra ir negali būti taikomas „Standarto B“ paslaugų apskaitai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Sveikatos priežiūros paslauga tai įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Tvarkoje „Standartas B“ apibrėžtas kaip komforto paslauga, taikoma teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas poliklinikoje, kurią sudaro paslaugų visuma: aukštesnio lygio gydymo standarto paslauga, akredituota pagal JCI International, SA8000, ISO O27001, ISO 20000 „Treatment Abroad Code of Practice for medical Tourism“ standartus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas paciento pasirinktu laiku; teisė pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą; oro kondicionavimas kabinetuose; palydinčio asmens paslauga pacientui; esant medicininėms indikacijoms bei paciento poreikiui, galimybė tą pačią dieną būti hospitalizuotam UAB „Kardiolita“ stacionaro skyriuje; asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikia tik aukščiausios kvalifikacijos medicinos darbuotojai; išskirtinis klinikos darbuotojų dėmesys pacientui; nemokamos paciento medicinos dokumentų kopijos nemokamos papildomos vienkartinės priemonės, televizorius (kabelinė TV), periodinės spaudos leidiniai ir belaidis spartusis internetas, gaivieji gėrimai poliklinikos laukiamajame. Atsižvelgiant į nutarties 33 punkte aptartą „Standarto B“ paslaugų sampratą ir apimtį bei aktualiame teisiniame reglamentavime pateikiamą sveikatos priežiūros paslaugų sąvoką, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad „Standarte B“ nurodytos paslaugos atitinka sveikatos priežiūros paslaugas. „Standarte B“ nurodoma aukštesnio gydymo standarto paslauga, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas paciento pasirinktu laiku, teisė pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, išskirtinis darbuotojų dėmesys pacientui, nemokamos papildomos vienkartinės priemonės, medicinos darbuotojų aukščiausia kvalifikacija, nepaisant ir kitų į šį standartą įeinančių bendro pobūdžio paslaugų aplinkai, paciento patogumui bei komfortui, leidžia spręsti, kad pacientui J.Z. be iš PSDFV biudžeto finansuojamos paslaugos buvo suteikta ir papildoma mokama sveikatos priežiūros paslauga. Juolab, kad atsakovė pati pripažino, kad atskirai šių komforto paslaugų nei visuma, nei atskirų jo komponentų įsigyti negalima, nes jos nėra atsiejamos nuo teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Formos Nr. 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo teritorinei ligonių kasai ir tikslinimo taisyklės yra nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“. Šio įsakymo 43.16 punktas numato, kad asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės F lentelėje pateikiami duomenys apie paciento priemokas ar (ir) mokamas paslaugas. Taisyklių 43.16.4. punktas nustato, kad kortelės 48-50 skiltyse nurodoma (-os) paciento primokėta (-os) suma (-os) už jam gydyti skirtas medžiagas ir (ar) vaistus, ir (ar) procedūras bei tyrimus, ir (ar) tam tikras buvimo ASPĮ sąlygas, ir (ar) kita. 43.16.5. punkte numatyta, kad 47 skiltis ir 51–53 skiltys privalo būti pildomos, jei 36 skiltyje „Paslaugos tipas“ pažymimas skaitmuo „5“. Nurodoma paciento sumokėta (-os) suma (-os) už suteiktą (-as) paslaugą (-as) pagal Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir kainas ir (ar) paciento sumokėta (-os) suma (-os) už paslaugas, gautas ne eilės tvarka, ir (ar) kita pagal Mokamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką. Šalių pasirašytos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties 2.13 punktas numato atsakovės, kaip sutarties šalies, pareigą įrašyti paciento priemokas ir mokamas paslaugas formoje Nr. 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ pagal jų pildymo taisykles. Atsižvelgiant į nutarties 36 punkte aptartą teisinį reglamentavimą ir Sutarties turinį akivaizdu, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priemoka už tam tikras buvimo gydymo įstaigoje sąlygas apima ir atsakovės generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. B-15-21 patvirtinto komforto „Standartą B“ (komforto paslaugos) sudarantį paslaugų sąrašą. Juolab, kad iš atsakovės vadovo 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. B-14-55 patvirtintos Mokamų paslaugų teikimo tvarkos akivaizdžiai matyti, kad pacientui J.Z. suteiktos „Standarto B“ paslaugos patenka į šiuo įsakymu patvirtintų paslaugų reguliavimo sritį, o mokamų paslaugų teikimo tvarką gydymo įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtinta „Asmens sveikatos priežiūros sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarka bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka“. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka įpareigojo atsakovę parengti ir vadovo įsakymu patvirtinti mokamų paslaugų teikimo tvarką (aprašą), kurioje būtų nurodyti konkretūs mokamų paslaugų teikimo pagrindai bei kainos, ir užtikrinti, kad pacientai galėtų su ja susipažinti (9.1 punktas). Įstaiga turi pareigą užtikrinti, kad mokamos paslaugos būtų teikiamos tik šioje Tvarkoje nurodytomis sąlygomis (9.2 punktas) ir teikiant mokamas paslaugas gydymo įstaiga privalo į PSDF informacinę sistemą įvesti informaciją apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (12 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus, kad bauda skirtina tik tuo atveju jei sveikatos priežiūros įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 5.2 punkte nurodytus visus Sutarties punktus, o ne vieną iš jų, atmeta kaip nepagrįstus. Sutarties 5.2 punkte išvardyti Sutarties punktai, už kurių nevykdymą ar netinkamą vykdymą numatyta 290 Eur bauda, skiriasi tiek savo turiniu, tiek pažeidimų sritimi, todėl spręsti, kad bauda numatyta ne už kiekvieną iš jų, o tik už šių pažeidimų visumą ar, kad baudos dydis galėtų būti keistinas, nėra teisinio pagrindo.Atsakovės pozicija dėl ieškovės kompetencijos peržengimo atliekant ne iš PSDF biudžeto finansuojamų paslaugų kontrolę yra paneigta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos 13 punkto, kuris numato, kad mokamų paslaugų sveikatos priežiūros įstaigoje teisėtumą ir pagrįstumą turi teisę vertinti ir kontroliuoti ir Valstybinė bei teritorinės ligonių kasos. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutartys, kurias sudaro teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos vertinamos kaip administracinės sutartys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-339/2008). LVAT spręsdamas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K‑23 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ ir juo patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties standartinių bendrųjų sąlygų teisėtumo, 2017 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017 pasisakė, kad teritorinių ligonių kasų ir Įstaigų sutartyse numatytos baudos (netesybos) už juose nurodytų sutarčių sąlygų pažeidimus nėra siejamos su kokia nors (galima) žala (nuostoliais) teritorinei ligonių kasai ar (ir PSDF biudžetui bei jos (žalos) atlyginimu (galimų nuostolių kompensavimu). Minėtomis sutartimis nustatomos ne kompensacinės (t.y. bauda nėra siekiama kompensuoti galimų nuostolių), bet baudinės netesybos už aptariamuose sutartyse įtvirtintų reikalavimų, susijusių su valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą. <...> Šių institucijų teisė (ir pareiga) sulygti dėl ginčo netesybų yra įtvirtinta <...> Sveikatos sistemos įstatyme. Atsižvelgiant į LVAT išaiškinimą aktualų ginčo klausimui ir Sutarties turinį daroma išvada, kad atsakovė nepagrįstai ieškovės reikalavimą kildina iš CK 6.249 straipsnio (Žalos ir nuostolių) nuostatų. Atsakant į atsakovės argumentus dėl Sutartyje įtvirtinamos esminės šalių nelygybės CK 6.228 straipsnio pagrindu, dėl galimybės ginče netaikyti sutarties tam tikrų nuostatų ar jų keitimo, t.y. iš esmės dėl sutarties teisėtumo, pažymėtina tai, kad šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl Sutartimi nustatytos baudos paskyrimo. Nagrinėjamu atveju, teismo atliekamas tokios Sutarties vertinimas apsiriboja jos nuostatomis, kurios konkrečiai susiję su ieškinio pagrindu ir dalyku. Apeliantė nesutikdama su Sutarties nuostatomis turi teisę kreiptis dėl jos nuginčijimo taip kaip numato Sutarties 7.6 punktas. Šiuo gi atveju, jos apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl nesutikimo su Sutartimi, kai ji nėra nuginčyta, priešieškinio byloje, kuriuo vėl gi ginčytų sutartį ar jos tam tikras sąlygas atsakovė taip pat neteikė, teisės teikti teismui prašymą dėl teisės atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos nėra realizavusi. Atsižvelgiant į tai atsakovės argumentacija nesudaro pagrindo teismui pasisakyti ir vertinti šiuos klausimus. Nenuginčyta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnis), todėl Sutartyje nustatytos pareigos atsakovei yra privalomos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisako.Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (98 straipsnis). Ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Įvertinęs aktualų ginčo sprendimui galiojantį teisinį reglamentavimą ir faktinių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.