Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ patikslintą ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. G., A. O., J. T., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją bei įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiais susijusias pareigas atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 2 dalimi, 1.136, 6.383, 6.384, 6.388 straipsniais, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtintu Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašu (toliau – Aprašas).

Vadovaujantis Taisyklių 132.17 punktu, jeigu elektros energija tiekiama daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms arba daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju už patiektą elektros energiją, pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai.

Atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove už suvartotą elektros energiją, kuri buvo tiekiama:

laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl susidarė 265,81 Eur skola;

laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 16 iki 2017 m. balandžio 19 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl susidarė 128,33 Eur skola;

laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. objektui, (duomenys neskelbtini), todėl susidarė 88,72 Eur skola;

laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl susidarė 81,36 Eur skola;

laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. sausio 22 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl susidarė 66,79 Eur skola;

laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl susidarė 54,84 Eur skola.

Iš viso susidarė 685,85 Eur skola už elektros energiją.

Ieškovės atstovė Jolanta Jankauskienė teismo posėdyje pilnai palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad atsakovė nurodė butų nuomininkus, kurie nebuvo sudarę sutarčių dėl elektros energijos tiekimo su ieškove. Jonavos savivaldybė yra nurodytų butų savininkė, o skolų susidarymo laikotarpiu šių butų nuomininkai nebuvo sudarę rašytinių sutarčių su ieškove dėl elektros pirkimo-pardavimo, todėl ir prašoma priteisti skolą iš atsakovės. Ji sutinka, kad buto nuomininkai turi sudaryti sutartis, bet šiuo atveju, tokios sutartys nebuvo sudarytos. Ieškovė apie šiuose objektuose susidariusias skolas už elektros energiją sužinojo tik tada, kai atsakovė jiems atsiuntė šių butų priėmimo-perdavimo aktus, nes ieškovės darbuotojai neturi pareigos tikrinti kiekvieną mėnesį elektros skaitiklių rodmenis.

2008 m. vasario 22 d. buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės K. G.. Šia sutartimi K. G. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 10 d. buvo pasirašytas Būsto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1B- 2017/16, kuriame elektros skaitiklio parodymai yra 10 643, todėl nuomininkei, kuri gyveno šiame bute, ir kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją iki skaitiklio parodymų 10 643.

2013 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininko A. O.. Šia sutartimi A. O. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 3 d. buvo pasirašytas Būsto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1B-2018/21, kuriame elektros skaitiklio parodymai yra 9 629, todėl nuomininkui, kuris gyveno šiame bute, ir kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją.

2014 m. kovo 6 d. buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės J. T.. Šia sutartimi J. T. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 19 d. buvo pasirašytas Būsto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1B-2017/31, kuriame elektros skaitiklio parodymai yra 00 045. Prie ieškinio pridėtoje priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nurodyta, jog patikrinimo metu užfiksuoti rodmenys yra 7 254. Taip pat minėtoje ataskaitoje nurodyta, jog 2017 m. birželio 22 d. buvo apskaitos prietaiso keitimas planine tvarka. Nuomininkei, kuri gyveno šiame bute, ir kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją.

2014 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininko V. B.. Šia sutartimi V. B. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 3 d. buvo pasirašytas Būsto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1B-2018/19, kuriame elektros skaitiklio parodymai yra 00754. Prie ieškinio pridėtoje priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nurodyta, jog skola susidarė iki skaitiklių rodmenų 692. Nuomininkui, kuris gyveno šiame bute, ir kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją.

2017 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 21T-266 tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininko M. J.. Šia sutartimi M. J. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) M. J. mirė. 2018 m. spalio 23 d. buvo pasirašytas Būsto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1B-2018/41, kuriame elektros skaitiklio parodymai yra 6 098. Prie ieškinio pridėtoje priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nurodyta, jog skola susidarė iki skaitiklių rodmenų 6 098. Ieškovė siekia prisiteisti mirusio nuomininko skolą, tačiau svarbu pažymėti, jog ieškovė pagal beviltiškų skolų nurašymo tvarką mirusio asmens skolą turėtų nurašyti, o ne siekti prisiteisti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos.

Savivaldybės ir nuomininkų pasirašytose nuomos sutartyse yra nurodyta, kad nuomininkai įsipareigojo mokėti mokestį už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą, elektros energiją, dujas, šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimą, komunalinių paslaugų tiekimą ( šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas), už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatines technines priežiūras kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais įkainiais ir tarifais. Taip pat pagal minėtas nuomos sutartis nuomininkai įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su elektros paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Taisyklių 101 punktu, būsto savininkai atsako tik „Tuo atveju, jei su tiekėju ir ( ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti...“. Nagrinėjamu atveju, vartotojai yra žinomi, kadangi ginčo laikotarpiu buvo sudarytos socialinio būsto nuomos sutartys.

Savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, o vykdo jai įstatymų nustatytą funkciją. Dėl to, kad socialinio būsto nuoma nėra įprasta ūkinė- komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų, savivaldybė neturi atsakyti UAB „Ignitis“ už tokio būsto nuomininkų skolas. Savivaldybė, suteikdama socialinį būstą, neturi pasirinkimo laisvės, t. y. privalo suteikti būstą kiekvienam asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytus kriterijus, todėl kaip jau minėta Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama CK 6.584 straipsnio 1 dalį, 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 876 patvirtino „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašą“. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tuo atveju, kai yra nuomojamas valstybės ar savivaldybės socialinis būstas, paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklosto tarp paslaugų teikėjo ir nuomininko, o ne paslaugų teikėjo ir savivaldybės. Toks teisės normų aiškinimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nes Savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, yra tik valstybės ir nuomininko tarpininkė, įgyvendinanti jai valstybės įstatymais priskirtas funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konkliudentiniais veiksmais sutartis gali būti sudaryta, jeigu vartotojas naudoja energiją savo buitinėms reikmėms. Nuomininkai, kaip buitiniai vartotojai, buvo tiesioginiai elektros energijos vartotojai, ieškovė teikė jiems, o ne atsakovei elektros energiją, todėl laikytina, kad tarp ieškovės ir nuomininkų konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Nuomininkai buvo įsipareigoję mokėti už suvartotą elektros energiją ieškovei, o ieškovė buvo įsipareigojusi tiekti elektros energiją, tad tarp nuomininkų ir ieškovės buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, ką patvirtina abiejų šalių aktyvūs veiksmai. Atsakovė negali atsakyti už kitų asmenų prisiimtus įsipareigojimus, mokėti už kitų asmenų sunaudotą elektros energiją, nes taip prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, pažeistų atsakovės teises, teisėtus interesus bei viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytos nuomos sutartys, kuriose aiškiai išreikšta nuomotojų pareiga mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant už elektros energijos tiekimą, laikytina, kad atsakovė pasinaudojo teise nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas apmoka nuomininkai, šių mokesčių neįtraukiant į buto nuomos mokestį, t. y. sutarties pagrindu nuomininkui tenka pareiga tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutarčių nuostatų pagrindu mokėti mokesčius už teikiamą elektros energiją.

Nagrinėjamu atveju visą ieškinyje nurodomos skolos laikotarpį butų nuomos sutarties pagrindu ginčo butais naudojosi aukščiau nurodyti nuomininkai, kuriems ir kyla pareiga atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, nes Taisyklių 101 punkte yra apibrėžta, jog jei yra įmanoma nustatyti vartotoją, tai atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pareiga nėra perkeliama savininkui. Be to, ieškovė žinojo apie tiesioginį elektros vartotoją, kadangi už teikiamas elektros paslaugas pervedimus yra atlikę ne butų savininkė, o nuomininkai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė pilnai patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir motyvus ir todėl prašė ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.383 straipsnio 3 dalis numato, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Taisyklių 17 punkte numatyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas.

Taisyklių 20 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) ir Taisyklių 24 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.

Taisyklių 100 punktas, galiojęs iki 2020 m. birželio 30 d., ir Taisyklių 101 punktas, galiojantis nuo 2020 m. liepos 1 d. numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausė nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2022 m. liepos 25 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini).; Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso nuo 2004 m. gruodžio 1 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini); nuo 1999 m. gegužės 6 d. Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini).; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Byloje esančios priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitomis nustatoma, kad už šiuose butuose suvartotą elektros energiją nebuvo atsikaitoma pagal skaitiklių rodmenis, todėl susidarė skola:

už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarė skola 265,81 Eur, nes neapmokėta už 1 940 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 1 301 kWh iki 3 241 kWh;

už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarė skola 128,33 Eur, nes neapmokėta už 1 125,70 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 9 517,30 kWh iki 10 643 kWh;

už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarė skola 88,72 Eur, nes neapmokėta už 778,32 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 8 850,68 kWh iki 9 629 kWh;

už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarė skola 81,36 Eur, nes 2017 m. birželio 22 d. buvo pakeistas apskaitos prietaisas planine tvarka ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo surašytas perskaičiavimo aktas.

už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarė skola 66,79 Eur, nes neapmokėta už 591,06 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 100,94 kWh iki 692 kWh;

už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarė skola 54,84 Eur, nes neapmokėta už 485,30 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 5 612,70 kWh iki 6 098 kWh.

Visi šie Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantys butai skolos susidarymo laikotarpiu buvo išnuomoti nuomininkams, su kuriais buvo sudarytos savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Atsakovės pateiktomis savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis ir priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitomis, kurias pateikė ieškovė nustatyta, kad skolos susidarė už elektros energiją:

bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkei J. V., kuri Gyventojų registro duomenimis mirė (duomenys neskelbtini).;

bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkei K. G.;

bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkui A. O.;

bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkei J. T.;

bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkui V. B.;

bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkui M. J., kuris Gyventojų registro duomenimis mirė (duomenys neskelbtini).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 12 d. sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties su J. V. 4.1 punktas ir 2017 m. rugsėjo 21 d. sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties su M. J. 4.1 punktas numatė, kad nuomininkas įsipareigoja sudaryti paslaugų teikimo sutartis su daugiabučio namo administratoriumi (valdytoju) ir vandens, elektros, dujų, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir šių sutarčių kopijas pateikti nuomotojui.

Jonavos rajono savivaldybės 2013 m. rugsėjo 23 d. sudarytos savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su A. O. 3 punkte; 2014 m. kovo 6 d. sudarytos savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su J. T. 3 punkte; 2014 m. rugsėjo 27 d. sudarytos savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su V. B. 3 punkte yra numatyta, kad nuomininkas moka mokestį už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą, elektros energiją, dujas, šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimą, komunalinių paslaugų tiekimą (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas), už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatines technines priežiūras kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais tarifais.

Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ 2008 m. vasario 22 d. sudarytos savivaldybės socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi su K. G. 3 punkte numatyta, kad nuomininkas mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas), moka kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais įkainiais ir tarifais.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nuomininkai, sudarydami buto nuomos sutartį, įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su daugiabučio namo administratoriumi (valdytoju) ir vandens, elektros, dujų, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, todėl nuomininkai turi ir sumokėti skolą už elektros energiją, o ne savivaldybė. Be to ir savivaldybė nėra sudariusi su ieškove sutarties dėl elektros energijos tiekimo butams, nuosavybės teise priklausantiems atsakovei.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovei nurodžius, kad skolos susidarymo laikotarpiu visi tretieji asmenys, t. y. socialinio būsto nuomininkai, nebuvo sudarę sutarčių su ieškove dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, šios aplinkybės atsakovė neginčijo, todėl teismas laiko įrodyta, kad tretieji asmenys elektros energijos pirkimo pardavimo sutarčių su ieškove skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudarę. Šalys pripažįsta, kad dėl elektros energijos tiekimo butams, kuriuose susidarė skola ieškovei, ieškovė su atsakove nėra sudariusi rašytinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma, yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Taisyklių 24 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.

Nuomos sutarčių tarp būsto savininko ir nuomininkų sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininkų ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Nors nuomininkai nuomos sutartimi buvo įsipareigoję mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tarp jų ir už elektros energijos tiekimą, tačiau nuomos sutartys dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos sieja būtent tik tų sutarčių šalis, t. y. Jonavos rajono savivaldybę ir nuomininkus. Ieškovė nebuvo ir nėra šių sutarčių šalimi ir negalėjo įtakoti nuomos sutarčių sąlygų, jų žinoti, todėl negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkai nevykdė nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų atsakovei.

Nors atsakovė ir nurodo, kad nuomos sutartys buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir pagal šiuos įrašus galima nustatyti buto nuomininkus, tačiau išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, nuomininkas elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Todėl neatsižvelgiant į tai, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas.

Jonavos rajono savivaldybei priklausančių butų nuomininkams nesudarius su elektros tiekėju rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip energijos tiekėjo, ir patalpų savininkės – Jonavos rajono savivaldybės, kaip vartotojos (CK 6.383 straipsnis), todėl už elektros tiekimą į butus, kuriuose pagal skaitiklių rodmenis ir perskaičiavimo aktą yra susidariusios skolos, turi sumokėti atsakovė. Skolos dydį patvirtina byloje esančios priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą energiją ataskaitos. Atsakovė skolos dydžio ir laikotarpio, kuriems nuomininkams gyvenant atsirado skola, neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 685,85 Eur skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 20,23 Eur (išlaidas sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis už žyminio mokesčio pervedimą) mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188769070, buveinės adresas Žeimių g. 13, Jonava, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, buveinės adresas Žvejų g. 14, Vilnius, 685,85 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 85 ct) skolą už elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,23 Eur (dvidešimties eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.