Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo A. F. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2023 m. gegužės 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. F. už tai, kad jis 2023 m. kovo 30 d., 09.40 val. Klaipėdos r. sav., Gargžduose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėdamas atbuline eiga, prekybos įmonės aikštelėje nepasirinko saugaus atstumo, kliudė stovinčią transporto priemonę „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokie A. F. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 126, 222 punktų reikalavimus ir atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje sudėtį.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2023 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. F. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį skyrė 1 300 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Policija apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog A. F. veiksmuose, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra nustatyta tiesioginė tyčia, todėl jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje. A. F. policijai duotas paaiškinimas, byloje esantis įvykio vaizdo įrašas ir kiti bylos duomenys paneigia apylinkės teismo motyvus, jog transporto priemonių susidūrimas buvo nestiprus, todėl A. F. galėjo jo ir nepajausti, o pasišalindamas iš įvykio vietos jis nesiekė išvengti atsakomybės, nes kitą dieną, pastebėjęs savo automobilio apgadinimus, vyko atgal į įvykio vietą išsiaiškinti situaciją ir surasti nukentėjusįjį.

7. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Minėtas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo vietos pasišalinti, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

8. Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

9. Išanalizavęs bylos medžiagą, apygardos teismas pritaria apelianto pozicijai, jog šiuo konkrečiu atveju A. F. negalėjo nesuprasti, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė stovinčią aikštelėje transporto priemonę „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino viseto bylos faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai patikėjo A. F. pateikta įvykio versija, jog neva jis nepajuto atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, nes važiuodamas atbuline eiga intuityviai sustabdė automobilį kai suveikė parkavimosi davikliai, dėl ko vežami darbiniai įrankiai atsitrenkė į galines automobilio dureles ir sukėlė didelį triukšmą.

10. Iš byloje esančio įvykio vietos vaizdo įrašo, kaip argumentuojama apeliaciniame skunde, yra aiškiai matyti, kaip A. F. važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia į stovinčią aikštelėje transporto priemonę „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuo smūgio stipriai sujuda. Kartu, analizuodamas fotonuotraukose užfiksuotus transporto priemonių išorės apgadinimus – išdužęs A. F. automobilio žibintas, likę baltos spalvos „VW LT35“ dažai ant metalinio paviršiaus ir stipriai įbrėžtas bei įlenktas „VW LT35“ galinio sparno šonas, apygardos teismas įsitikino, jog A. F. negalėjo nepajusti ir nesuprasti, jog važiuodamas atbuline eiga, manevruodamas aikštelėje ir tokiu būdu norėdamas išvažiuoti iš jos, atsitrenkė į „VW LT35“. Tokią išvadą sustiprina ir tolimesni A. F. veiksmai užfiksuoti vaizdo įraše. Po to, kai jis sustojo atsitrenkęs į „VW LT35“, jis neišlipo iš savo automobilio, o grįžo į pirminę stovėjimo vietą ir pakeitęs važiavimo atbuline eiga kryptį į kitą pusę – dešinę, greitai išvažiavo iš eismo įvykio vietos į pagrindinį kelią. Todėl A. F. teiginiai, jog stabdymo metu į galines automobilio dureles atsitrenkė jo vežami darbiniai įrankiai ir sukėlė didelį triukšmą, dėl to jis nepajautė ir neišgirdo, jog atsitrenkė į kitą automobilį, atmestini, kaip siekiant išvengti atsakomybės išgalvoti teiginiai. Be to, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad A. F. po kontakto iš mikroautobuso apskritai neišlipo ir netikrino vežamų daiktų būklės.

11. Kiti A. F. teiginiai, jog jis intuityviai stabdė, kai išgirdo parkavimosi daviklių garsą, taipogi atmestini kaip išgalvoti. Parkavimosi davikliai informuoja vairuotoją apie lėtai artėjančią kliūtį iš anksto. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad A. F. atbuline eiga važiavo tikrai ne lėtai ir sustojo tik atsitrenkęs, beje, į aukštesnę ir didesnę, nei jo mikroautobusas, transporto priemonę „VW LT35“. Galiausiai, iš vaizdo įrašo taip pat aiškiai matyti, kaip A. F. eina prie savo automobilio, žvalgosi po aikštelę, kurioje stovi ir gerai matomas, šis, didelių gabaritų, baltos spalvos „VW LT35“. Aplinkybė, jog A. F. iš karto nepastebėjo savo transporto priemonės apgadinimų, nesudaro pagrindo vertinti, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Taip pat aplinkybė, jog A. F. mikroautobusas buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, nepaneigia pastarojo kaip vairuotojo pareigos nepasitraukti iš eismo įvykio, kurį šiuo atveju jis pats sukėlė.

12. Patikėdamas A. F. versija, jog tik kitą dieną, pastebėjęs savo automobilio sugadinimus, jis vyko į galimą įvykio vietą, norėdamas surasti nukentėjusįjį ir išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau atsitiktinai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jį atpažino iš transporto priemones, kaip asmenį pasišalinusį iš įvykio vietos, apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog A. F. apskritai neigė padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs būtent iš aktualios eismo įvykio vietos. Todėl nebuvo ir dabar nėra pagrindo patikėti išgalvotu A. F. teiginiu, jog neva kitą dieną po įvykio jis jau įtarė, kad padarė eismo įvykį prekybos įmonės aikštelėje, esančioje adresu Klaipėdos r. sav., Gargžduose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Visetas aptartų aplinkybių, leidžia konstatuoti, jog A. F. aiškiai suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalina iš jo vietos, tačiau nepranešė apie jį nukentėjusios transporto priemonės savininkui/valdytojui ar policijai, o pasišalino iš eismo įvykio tyčia, suvokdamas, kad elgiasi neteisėtai. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai neįžvelgė jo tyčios dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo.

13. Apygardos teismas pastebi, jog A. F. veiksmuose įžvelgia lengvesnio, t. y. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. A. F., priešingai nei vertino policija 2023 m. gegužės 25 d. nutarime, padarė žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Byloje esantis AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. balandžio 28 d. raštas A. F. „Dėl išmokos išieškojimo“, patvirtina, jog šio eismo įvykio metu nukentėjusiajai – transporto priemonės „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudikė išmokėjo 747,90 Eur dydžio draudimo išmoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 14 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 230414-1 nurodyta žala – transporto priemonės „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 827 Eur. Byloje nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su minėta draudimo išmoka (jos dydžiu) nesutiko ar reiškė pretenzijas ir pan. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog aktualiu eismo įvykiu padaryta faktinė žala sudaro minėta 747,90 Eur suma, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių bei yra teisiškai reikšminga A. F. veikos kvalifikavimui būtent pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

14. Policijos surinkti ir apygardos teismo byloje patikrinti A. F. kaltės įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, įvykio vietos vaizdo įrašas, transporto priemonių fotonuotraukos ir kita rašytine medžiaga), yra leistini ir pakankami faktiniai duomenys tam, kad konstatuoti, jog jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimą. Šis KET punktas numato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. A. F. pats apsisprendė pasišalinti iš šio, kad ir ne itin sunkias pasekmes sukėlusio eismo įvykio vietos, todėl turi prisiimti ir neigiamas savo elgesio pasekmes.

15. ANK 426 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. A. F. padarytas KET pažeidimas atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir kvalifikuojamas pagal šią teisės normą.

16. A. F. veiką perkvalifikavus į kitą ANK straipsnį, spręstinas administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta A. F. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jis už šiurkščius KET pažeidimus praeityje nebaustas, dirba, todėl jam skirtina minimali ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – 600 Eur bauda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103–106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

18. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal policijos apeliacinį skundą, kuris šiuo nutarimu tenkinamas iš dalies: skundžiamas nutarimas panaikinamas ir priimamas naują nutarimas – policijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas pakeičiamas – A. F. veika pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotina į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir jam skirtina administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Atsižvelgiant į tokią bylos baigtį ir kartu į tai, jog A. F. atstovas skundu apylinkės teismo prašė A. F. administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti A. F. atstovo skundo prašymo išieškoti iš valstybės A. F. naudai pastarojo turėtas 600 Eur dydžio atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme (b. l. 18, 19) ir kartu su atsiliepimu pateikto atstovo prašymo priteisti A. F. 500 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą – A. F. veiką pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. F. atstovo advokato I. B. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Išaiškinti A. F., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001.

Nutarimas neskundžiamas.