- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 2-486-985/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02720-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 880 Eur žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su 7,02 kv. m. rūsiu (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 21 d. apie 20 val. 18 min. jis pastebėjo, kad iš jam priklausančio rakinamo buto rūsio yra pavogti jam priklausantys įvairūs daiktai, statybinės medžiagos: žieminių padangų komplektas „Goodyear“ R16/205/55, lietiniai ratai R16 „Volkswagen“ formos aštuonių stipinų, bendra 350 Eur vertė; diržų „Continental“ komplektas 80 Eur vertės; baltos spalvos dažai firmos „Fleetfood“ 17 litrų, 50 Eur vertės; 5 1 salotinės spalvos dažų kibiras 65 Eur vertės; vienas maišas 25 kg miltelių pavidalo statybinio gipso 10 Eur vertės; įvairūs statybiniai smulkūs įrankiai (pjūkliukai metalui ir medžiui pjauti, glaistymo mentelė, kampinės juostos, teptukai, rutuliukai dažymui, medvaržčiai, vinys ir kt.), kurių bendra vertė 30 Eur; 3 indų komplektai, kurių bendra vertė 15 Eur; 2 dėžės krištolinių vazų, kurių bendra vertė 100 Eur; 8 krištolinės taurės 20 Eur vertės; automobilio VW Passat turbina 30 Eur vertės; 2 automobilinės mėlynos spalvos „Sony“ firmos garso kolonėlės, kurių vertė 30 Eur; automobilio garso sistemos 5 metrai laidų, kurių vertė 30 Eur; 3 1 automobilinio tepalo firmos „Castrol“ 20 Eur vertės; langų skysčio talpa 10 Eur vertės; keturvietė palapinė 40 Eur vertės; viso pavogtų daiktų vertė 880 Eur. 2018 m. balandžio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-18588-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovė, tinkamai nepasitikrinusi ir neįsitikinusi, sumaišiusi rūsyje esančias butų sandėliukų patalpas, nusprendė tvarkytis ne jai priklausančio buto Nr. 8 sandėliuke, bet ieškovui priklausančio buto Nr. 15 sandėliuke, dėl ko ieškovui buvo padaryta turtinė 880 Eur žala. 2018 m. birželio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį įsigijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Buvusi buto savininkė N. K. gyvena Švedijoje, prieš tai butas buvo nuomojamas. N. K. buvo grįžusi 5 dienoms buto pardavimo sandoriui sudaryti. N. K. jai parodė rūsį, kuris pažymėtas Nr. 15, sakė, kad buvo apsikeista rūsiais žodžiu. Rūsio durys neatsirakino. N. K. pasakė kokie daiktai yra rūsyje. Ji paprašė svetimo vyriškio padėti sutvarkyti rūsį, kuris nupjovė spyną ir padėjo jai išmesti daiktus. Pripažįsta, kad išmetė 4 padangas, nes buvo įsitikinusi, kad rūsys jos. Rūsyje buvo suplyšę kilimėliai, čiužiniai, pusiau tuščios dėžutės nuo dažų, kitos smulkmenos. K. sakė, kad bus indai, liepė neišmesti, o visa kita liepė išmesti. Indus ji parsinešė namo. Rūsyje buvo 2 dėžės virtuvės ir vonios plytelių kurios buvo išklijuotos jos bute. Plyteles, dailylentes paliko. Visa kita išmetė į konteinerį, nes vertingų daiktų nebuvo (b. l. 32).
Šalies argumentai
4. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, palaiko ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį pastebėjo, kad netinka raktas į rūsį, nes spyną jau savo buvo uždėjus L. Tada jie nupjovė spyną, kad įeitų į savo rūsį. Atidarius duris pastebėjo, kad visų daiktų nėra, ant durų buvo užrašyti kiti durų skaičiai – vietoje 15, uždėtas X, o pažiūrėjus kitus rūsius, ant 8 buvo perbraukta kas buvo parašyta dažais ir parašyta 8 kreida. Tada iškvietė policiją, pakvietė ir L., kad parodytų, kuris jos rūsys ir ji atvedė į jų rūsį pažymėtą 15 numeriu. L. teigė, kad sandėliukas pažymėtas Nr. 15 yra jos. Pastebėjo, kad dingę padangos, turbina automobilio, diržai VW Pasatt automobilio, taurės, kiti smulkūs įrankiai statybos, garso kolonėlės Sony mėlynos spalvos, garso sistemos laidai 5 metrų, kiti daiktai, kurie nurodyti ieškinyje. Šių daiktų įsigijimo dokumentų neturi. Visi daiktai pirkti parduotuvėse, senokai, prieš metus. Palapinė buvo tėčio (15:18), draugės taurės, krištolinės vazos, palikimas iš močiutės (15:24). Vertę vertino su policijos pareigūnais, atmetus nusidėvėjimą, atsižvelgiant į įsigijimo vertę. Už palapinę tėtis mokėjo 300 Lt, tai įvertino 30 – 40 Eur. Butą įsigijo prieš pusantrų metų. Butą pirko iš D. Aplinkybių, kad ankstesni buto savininkai būtų apsikeitę buto rūsiais nežinojo. Kai įsigijo butą, buto rūsiu neiškarto pradėjo naudotis. Iš pradžių darė bute remontą, tik po kurio tik nuėjo pažiūrėti rūsio. Visi raktai buvo palikti bute, tie nuomininkai, kurie nuomojosi 15 butą, paliko raktus rūsio ir raktas rūsiui tiko. Kai išsikvietė policiją L. pripažino, kad visus daiktus išmetė (18:22), nes sakė kad ten buvo tik šiukšlės. Be daiktų kuriuos nurodė, buvo ir šiukšlių.
Atsiliepimas
5. Atsakovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, teismo buvo išaiškinta jos teisė turėti atstovą, tačiau atsakovė byloje dalyvavo be atstovo. Papildomai nurodė, kad buvo įsitikinusi, kad rūsys Nr. 15, priklauso jai, nes šį rūsį parodė N. K. sakė, kad buvo apsikeista sandėliukais. N. K. sakė, kad rūsyje yra daiktų, t. y. skalbimo mašina, rašomas stalas, indai ir krištolo dirbiniai, lentelės, plytelės, statybinės medžiagos nuo likusio remonto. Dokumentų nežiūrėjo. Visus daiktus, išskyrus indus N. K. nurodė išmesti, kadangi prieš tai gyveno nuomininkai, nežino kieno ten daiktai. Pripažįsta, kad išmetė 4 padangas, gipsą, statybinius įrankius, sunku tiksliai įvardinti, nes rūsys buvo netvarkingas, daugiau vertingų daiktų nebuvo, buvo daug šiukšlių, statybinių medžiagų, seni, sukietėję, pradėtomis pakuotėmis dažai, sudžiūvę teptukai, viskas ant žemės, rado švirkštų, tablečių, viską dėjo į maišus ir metė. Lentynose uogienės, čiužiniai, bakas, bakelis, bakutis, knygos, K. su anūku nuotraukos, buvo jos buto plyteles, lentelės, kurias paliko. Paliko stalą, skalbimo mašiną. Po tvarkymosi uždėjo spyną ir užrakino rūsį. Kai pareigūnas paklausė, kuris yra jos rūsys, ji priėjo prie durų pažymėtų Nr. 15, kabojo jau kita spyna, kurią atrakino ieškovas. Priėjo prie 8 sandėliuko, spyna buvo nupjauta, ten taip pat stovėjo toks pats rašomas stalas ir skalbimo mašina. Ji prašė S. atiduoti plyteles jos buto. Po pareigūnų išvykimo grįžo į butą ir pažiūrėjo indus, kuriuos parsinešė, kad atiduotų N. K.. Kadangi indai buvo dulkėti, juos išplovė ir sudėjo ant spintelės. Nuėjo pas ieškovą į butą ir skambino į duris, durų niekas neatidarė. Po kurio laiko, pakartotinai nuėjus, duris atidarė ieškovas. Pasikvietė juos į savo butą; parodė indus ir pasakė, kad gali juos pasiimti. Mergina labai apsidžiaugė ir susirinko visus indus, pintinę iš vytelių, tačiau paveikslo nenorėjo imti, tačiau galiausiai pasiėmė visus daiktus. Ji vėliau paskambino N. K., kuriai nurodė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir, kad galimai tvarkėsi ne savo rūsyje, pasakė, kad atidavė dėžę su indais, N. K. prašė, kad jai būtų gražinti jai priklausantys indai. Ji ieškovui liepė grąžinti indus, kurie buvo sugrąžinti, išskyrus krištolinius laivelius. Indai yra jos bute.
6. Liudytoja L. C. paaiškino, kad su ieškovu gyvena kartu kaip pora. 2017 m. rugsėjo 25 d. A. S. įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Buvusi savininkė nurodė, kad rūsyje yra likę ankstesnių gyventojų daiktų, kuriuos ji palieka. Dalį daiktų paliko, o tuos kurie buvo nereikalingi išmetė ir susidėjo savo daiktus. Dėl saugumo pakeitė rūsio durų spyną. Ant rūsio durų buvo užrašas skaičiais 15, kitų užrašų nebuvo. Nuo 2017 metų rudens nuolat naudojosi rūsiu, paskutinį kartą lankėsi 2018 m. balandžio 10 d. draugas A., kuris nešėsi pasidėti padangas. 2018 m. balandžio 21 d. ji ėjo į rūsį atsinešti bulvių, tačiau pastebėjo, kad ant durų pakabinta kita spyna, mėgino atrakinti, tačiau raktas netiko. Tuomet paskambino bute likusiam draugui ir paklausė, ar nekeitė rūsio spynos. Draugas pasakė, kad nieko nekeitė ir netrukus atėjo į rūsį. Mėgino ieškoti savo spynos, vaikščiodami po rūsį pastebėjo, kad ant vienų rūsio durų Nr. 8, virš esančio skaičiaus kreida užrašyta 15. Supratę, kad įvyko klaida nuėjo iki buto Nr. 8, tačiau durų niekas neatidarė, todėl draugas nuėjęs į rūsį nupjovė spyną ir pastebėjo, kad trūksta jiems priklausančių daiktų. Atvykus policijos pareigūnams, buto Nr. 8 savininkė atidarė duris, paprašius nuėjo į rūsį ir parodė jos draugui A. S. priklausantį rūsio sandėliuką, tačiau tvirtino, kad tai jos rūsys, kurį kartu įsigijo su perkamu butu Nr. 8. Paaiškino kad nupjovusi spyną nereikalingus daiktus išmetė. Rūsyje buvo ieškinyje nurodyti daiktai, indai, krištolinės vazos ir taurės buvo jos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovei kyla atsakomybė atlyginti ieškovo nurodytą 880 Eur žalą už tai, kad atsakovė būdama įsitikinusi, kad namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, esantis sandėliukas Nr. 15, priklauso jai, išmetė šiame sandėliuke buvusius daiktus.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18588-18 medžiagos nustatyta, kad ieškovui nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosavybės teise priklauso butas su 7,02 kv. m. rūsiu (duomenys neskelbtini), rūsys plane pažymėtas indeksu R-44 (b. l. 15-17; baudžiamosios b. l. 54-62); atsakovei nuosavybės teise nuo 2018 m. balandžio 10 d. nuosavybės teise priklauso butas su 6,12 kv. m. rūsiu (duomenys neskelbtini), rūsys plane pažymėtas R-55 (baudžiamosios b. l. 77-89).
9. Iš prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad 2018 balandžio 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18588-18, gavus A. S. pareiškimą, dėl to, kad 2018 m. balandžio 21 d. apie 20 val. 18 min. pastebėjo, kad iš jam priklausančio rakinamo rūsio (duomenys neskelbtini), pažymėto Nr. 15, dingę 4 vienetai žieminių padangų su lietiniais ratlankiais, namų apyvokos daiktai, įvairios statybinės medžiagos bei įrankiai, dėl įvykio pagal pirminius duomenis padaryta 640 Eur žala. Įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, t. y. liudytojų parodymus bei kitą rašytinę medžiagą, konstatuotina, kad R. L. nesiekė tyčia pagrobti svetimo turto, priešingai ji buvo visiškai įsitikinusi, kad rūsio sandėliuke Nr. 15, esančius daiktus, paprašiusi išmesti nepažįstamo vyriškio, būtent iš jai priklausančio sandėliuko, kadangi buvusi buto savininkė N. K. nuvedė ir pati parodė sandėliuką, kuriuo naudojosi nuo buto įsigijimo momento bei vėliau bute gyvenę nuomininkai. Atidarytame rūsyje rado tokias pačias plyteles, kurios yra ir R. L. bute, taip pat kitas statybines medžiagas ("ceresit" maišą ir kt.) ir priemones po atlikto remonto, indus, keturias automobilines padangas, skalbimo mašiną, medines lenteles, medienos. Minėtasis sandėliukas R. L. įsitikinimu visiškai atitiko apibūdinimą, kurį nurodė buvusi buto savininkė N. K., kuri teigė, kad jos sandėliuke turėtų būti likę dažai, statybinės medžiagos, vonios plytelės po likusio remonto bei indai, kuriuos norėjusi, kad R. L. išsaugotų ir grąžintų. R. L. parodymus patvirtina ir S. D. parodymai, gauti N. K. paaiškinimai, 2018 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys R. L. parodymams neprieštarauja. Gauti duomenys, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė iki A. S. - B. B. taip pat mini apie rūsio patalpų susikeitimą. Šios aplinkybės patvirtina R. L., S. D. nurodomas aplinkybes dėl rūsio patalpų - susikeitimo tarp butų Nr.8 ir Nr.15 savininkų. Ar buto, esančio (duomenys neskelbtini)savininkas A. S. buto pirkimo - pardavimo sandorio metu buvo informuotas apie sandėliukų susikeitimą tyrimui ir įvykio aplinkybių vertinimui baudžiamosios teisės prasme neturi reikšmės, kadangi byloje tiriamas galimas vagystės atvejis, kuris įvertinus surinktus duomenis nepasitvirtino. Apibendrinus nurodytus duomenis matyti, kad R. L. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Asmuo padaręs nusikalstamą veiką gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jei yra nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nesant bent vieno iš jų baudžiamoji atsakomybė negalima. Nenustačius vieno iš būtinų elementų - tiesioginės tyčios - baudžiamoji atsakomybė negalima.
10. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atliekami procesiniai veiksmai tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi.
11. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18588-18, atsakovė ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, įtarimai jai nepareikšti, o 2018 m. birželio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymių; šalims išaiškinta, kad kilęs ginčas spręstinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi nors baudžiamąja prasme atsakovės kaltė nėra įrodyta, tačiau tai neturi esminės reikšmės įrodinėjant jos kaltę civiline tvarka.
12. Civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo baudžiamosios. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl šioje byloje privaloma civilinio proceso tvarka nustatyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Civilinė byla Nr. 3K-3-53/2010).
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
13. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.).
14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė pripažįsta faktą, kad išmetė sandėliuke Nr. 15 buvusius daiktus, tačiau neigia kaltę dėl atsiradusios žalos, motyvuodama, kad tai buvo nesusipratimas. Atsakovė nurodė, kad buvo įsitikusi, kad sandėliukas priklauso jai pagal žodinį buvusios buto savininkės N. K. patikinimą, kuri nurodė, kad buvo ankstesnių savininkų žodinis susitarimas sandėliukais Nr. 15 ir 8 susikeisti, ir pagal žodinį N. K. leidimą išmesti ten buvusius daiktus, išskyrus indus, todėl ji paprašiusi pagalbos nepažįstamo vyriškio, kuris nupjovė spyną, išmetė ten buvusius daiktus, išskyrus rašomą stalą, skalbimo mašiną, plyteles, medžio lenteles ir indus, kuriuos parsinešė namo. Atsakovė pripažino, kad iš ieškovo nurodytų daiktų išmetė padangas su ratlankiais, nurodė, kad sandėliuke buvo statybinio gipso maišas, įvairūs statybos įrankiais, tačiau daugiau vertingų daiktų, išskyrus tuos kuriuos nurodė, nebuvo, viską krovė į maišus ir metė; dažai buvo, tačiau sukietėję, atidarytomis pakuotėmis, kolonėlių, turbinos, diržų, laidų ir kitų ieškinyje nurodytų daiktų, nematė. Tuo tarpu ieškovas neigia žinojęs apie žodinį susitarimą apsikeisti sandėliukais, nes toks susitarimas jam nebuvo perduotas, nuomininkų paliktas rūsio raktas tiko, tačiau spyną pakeitė dėl saugumo. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu rašytinius paaiškinimus davusi buto savininkė B. B. nurodė, kad sandėliukai buvo sumaišyti, tačiau paaiškinusi, kad butą pardavė agentas, tačiau nepamena ar agentui šią aplinkybė nurodė (baudžiamosios b. l. 14), todėl tai nepaneigia ieškovo nurodyto fakto, kad jam susitarimo faktas nebuvo žinomas. Be to ikiteisminio tyrimo metu fiksuoti N. K., S. D. (baudžiamosios b. l. 19-21; 67-68) parodymai dėl buvusio susitarimo apsikeisti sandėliukais, nagrinėjamos bylos kontekste nėra vertinami kaip įrodymai patvirtinantys, kad atsakovei perkant butą, toks susitarimas galiojo su dabartiniu 8 buto savininku, būtent ieškovu, kuris kaip teisėtas turto savininkas tokiam susitarimui būtų pritaręs.
15. Pažymėtina, kad byloje nustatyti duomenys rodo, kad atsakovė, tapusi buto su rūsiu savininke turėjo būti atidi ir rūpestinga šio turto naudotoja ir imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos turtui padarymo. Atsakovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, t. y. ne taip, kaip turėtų elgtis analogiškoje situacijoje bet kuris apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis besirūpinantis asmuo: atsakovė turėdama buto techninę bylą, nepasitikrino, ir tai pripažino teisme, kuris jai techniniame plane pažymėtas rūsio sandėliukas priklauso; ar tikrai galioja susitarimas dėl sandėliukų apsikeitimo, nes kaip matyti iš baudžiamojoje byloje fiksuotų N. K. paaiškinimų, N. K. gyvena Švedijoje, ši aplinkybė buvo atsakovei žinoma, taigi N. K. tikrai negalėjo būti žinomos aplinkybės ar nepasikeitė 8 buto savininkai, dėl ko atsakovei aklai pasitikėti N. K. nurodyta informacija dėl sandėliuko Nr. 15 naudojimo, nebuvo objektyvaus pagrindo; be to vien tai, kad netiko nei 8, nei 15 sandėliukų spynos raktai, atsakovei turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl galiojančio susitarimo ir rūsyje rastų daiktų priklausymo, o ne subjektyviai vertinti, kad daiktai nereikalingi. Aplinkybės, kad tiek 8, tiek 15 sandėliukuose buvo skalbimo mašina, rašomas stalas, statybinės medžiagos „ceresit“ maišas, sandėliuke Nr. 15 atsakovė rado jos bute išklijuotų plytelių likučių, N. K. asmeninių daiktų, nepaneigia atsakovės pareigos būti atidžia ir rūpestinga turto savininke.
16. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovei taikytinos CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatos, pagal kurias civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).
17. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė, išmesdama daiktus iš rūsio sandėliuko Nr. 15, kuris jai nepriklauso nuosavybės teise ir nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kad atsakovės nuosavybės į butą ir rūsį atsiradimo metu galiojo sandėliukų Nr. 8 ir Nr. 15 savininkų susitarimas dėl sandėliukų susikeitimo, pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl darytina išvada, kad ieškovas dėl atsakovės veiksmų, išmetant daiktus, patyrė žalą.
Dėl nuostolių dydžio nustatymo
18. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai).
19. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y., pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl 880 Eur žalos atlyginimo, nurodo, kad dingo daiktai: žieminių padangų komplektas „Goodyear“ R16/205/55, lietiniai ratai R16 „Volkswagen“ formos aštuonių stipinų, bendra 350 Eur vertė; diržų „Continental“ komplektas 80 Eur vertės; baltos spalvos dažai firmos „Fleetfood“ 17 litrų, 50 Eur vertės; 5 1 salotinės spalvos dažų kibiras 65 Eur vertės; vienas maišas 25 kg miltelių pavidalo statybinio gipso 10 Eur vertės; įvairūs statybiniai smulkūs įrankiai (pjūkliukai metalui ir medžiui pjauti, glaistymo mentelė, kampinės juostos, teptukai, rutuliukai dažymui, medvaržčiai, vinys ir kt.), kurių bendra vertė 30 Eur; 3 indų komplektai, kurių bendra vertė 15 Eur; 2 dėžės krištolinių vazų, kurių bendra vertė 100 Eur; 8 krištolinės taurės 20 Eur vertės; automobilio VW Passat turbina 30 Eur vertės; 2 automobilinės mėlynos spalvos „Sony“ firmos garso kolonėlės, kurių vertė 30 Eur; automobilio garso sistemos 5 metrai laidų, kurių vertė 30 Eur; 3 1 automobilinio tepalo firmos „Castrol“ 20 Eur vertės; langų skysčio talpa 10 Eur vertės; keturvietė palapinė 40 Eur vertės. Ieškovas nurodė, kad neturi daiktų įsigijimo dokumentų, daiktai pirkti parduotuvėje maždaug prieš metus laiko, daiktų vertę nurodė, atsižvelgiant į daiktų nusidėvėjimą, daiktų vertė patvirtinta UAB „Irmara“ direktoriaus, įmonės veikla automobiliai, mikroautobusai, prekyba (b. l. 52, 64), A. P. prekybos įmonės savininkės, įmonės veikla suvenyrai ir kt. (b. l. 53, 62), UAB „Garfus“ direktoriaus, įmonės veikla statybinės medžiagos, buitinė technika ir kt. (b. l. 60, 61); nurodė, kad indai ir krištolas priklausė ne jam, o jo draugei L., palapinė - tėčiui. Atsakovė pripažįsta, kad išmetė 4 padangas su ratlankiais, pripažįsta, kad sandėliuke buvo statybos įrankių, statybinio gipso, dažai, tačiau sukietėję, kurių pakuotės pradarytos, kitos statybinės medžiagos, apie diržų komplektą, garso kolonėles ir laidus, turbiną, palapinę, langų skystį ir alyvą nurodė, kad šių daiktų nematė, vertingų daiktų nepastebėjo, indus parsinešė į namus, nes taip liepė N. K.. Šią poziciją atsakovė nuosekliai yra nurodžiusi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Ir nors ieškovas taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos dėl daiktų dingimo, tačiau ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie teismui leistų spręsti, kad ieškinyje nurodyti daiktai priklausė ieškovui ir, kad buvo būtent sandėliuke Nr. 15, kokia tikroji ir reali šių daiktų vertė. Ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismui pateiktas daiktų sąrašas su jų verte, nėra pakankamas įrodymas ieškovo nurodytam žalos dydžiui nustatyti. Nors ieškovo paaiškinimus patvirtino liudytoja L. C., tačiau įvertinus tai, kad ji yra ieškovo gyvenimo draugė, šie paaiškinimai vertintini kaip subjektyvūs, o byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie šiuos paaiškinimus patvirtintų, nors nuo pirmo parengiamojo teismo posėdžio ieškovas turėjo atstovę ir teismas išaiškino, kad nuostolių dydį įrodyti tenka ieškovui, atidėjus parengiamąjį teismo posėdį ieškovui tokia galimybė buvo suteikta. Be to teisme ieškovas nurodė, kad palapinė priklauso tėčiui, indai ir krištolas liudytojai L. C., kuri ir pati tai patvirtino teisme, todėl ieškovui priteisti žalą už daiktus, kurie jam nepriklauso, nesant įrodymų, kurie jam tokią teisę suteiktų, nėra teisinio pagrindo. Be to atsakovė nurodė, kad indų ir krištolo neišmetė, jie yra jos namuose, todėl tikroji šių daiktų savininkė gali ginti jos manymu pažeistas teises savarankiškai.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies ta apimtimi, kuria atsakovė pripažino išmetusi konkrečius ieškovo nurodytus daiktus, pripažinus atsakovei kaltę dėl padangų ir lietinių ratų 350 Eur, statybinio gipso 10 Eur, įvairių smulkių įrankių 30 Eur išmetimo, atsakovei šių daiktų vertės neginčijus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, ieškovui priteistina 390 Eur nuostolių (žalos). Nors atsakovė nurodė, kad dažai buvo, tačiau sukietėję, atidarytomis pakuotėmis, tačiau ieškovui neįrodžius realios šių dažų vertės, atsižvelgiant į jų faktinį kiekį, tikėtina, kad dažai kaip nurodė ieškovas pirkti prieš metus laiko, todėl galėjo būti sukietėję, laikytina, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio dėl dažų. Dėl kitų ieškinyje nurodytų daiktų, kurie ieškovo teigimu jam priklausė, ieškinys atmestinas, kadangi atsakovė neigė juos išmetusi ir atsižvelgiant į sprendimo 20 punkte nurodytus motyvus dėl nepakankamų įrodymų ieškovo nurodytam žalos dydžiui nustatyti.
22. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis šiomis normomis ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Ieškinį tenkinus iš dalies, kas sudaro 44 procentus, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas sumokėjo 26 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės jam priteistina 44 procentai, kas sudaro 11 Eur; 310 Eur už advokato pagalbą, todėl priteistina 44 procentai, t. y. 136 Eur, viso 147 Eur (CPK 80, 88, 93 straipsniai).
24. Byloje susidarė 11 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, todėl proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš atsakovės priteistina 5 Eur, iš ieškovo - 6 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 390 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 390 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2018 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkis eurus) už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 Eur (šešis eurus) už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.