Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-15 · Civilinė byla Nr. 2A-2253-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-15
Bylos Nr.
2A-2253-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37129-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
UAB „Medicinos bankas“
Kategorijos
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2253-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37129-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 4.3.; 15.1.;15.4.; 121.1.; 121.18; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 15 d.VilniusVilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Jadvygos Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“, dėl drausminių nuobaudų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydama, jog dirbo UAB „Medicinos bankas“ Tauragės klientų aptarnavimo skyriaus (KAS) klientų aptarnavimo vadybininke. Jai 2013 m. birželio 26 d. administracijos vadovo G. T. įsakymu Nr. 629K buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba; 2013 m. rugsėjo 4 d. administracijos vadovo G. T. įsakymu Nr. 911K buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2013 m. rugsėjo 9 d. administracijos vadovo G. T. įsakymu Nr. 920K buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nurodė, jog visos drausminės nuobaudos buvo skirtos nepagrįstai ir ji buvo atleista iš darbo neteisėtai. Ieškovė nurodo, jog po to, kai 2013 metų pavasarį ji pranešė UAB „Medicinos bankas“ vadovams apie Tauragės KAS viršininkės E. G. ir klientų aptarnavimo vadybininkės D. R. daromus pažeidimus keičiant valiutą, manipuliuojant valiutos kursu ir pasisavinant dalį komisinio mokesčio, su ja pradėta elgtis šiurkščiai ir nedalykiškai, banko vadovai ėmė ieškoti visokių priekabių, buvo liepta išeiti iš darbo ir savo noru, o nesutikus nurodyta, jog vis tiek bus išmesta ir daugiau jos niekur nepriims. Visų skirtų nuobaudų tikslas buvo atleisti ieškovę iš darbo. Įsakyme nurodyta, kad skiriant drausminę nuobaudą buvo vadovautasi ir tuo, kad ieškovei 2013 metais jau buvo taikyta drausminė atsakomybė (skirtos 3 drausminės nuobaudos). 2013-06-26 įsakymu Nr. 629K paskirta drausminė nuobauda – pastaba paskirta nepagrįstai, kadangi pats darbdavys nesudarė tinkamų darbo sąlygų rakinti duris, be to, jai buvo kelio trauma. 2013-09-04 įsakymu Nr. 911K paskirta drausminė nuobauda – papeikimas taip pat turi būti panaikinta, nes ieškovė neatliko jokių veiksmų, kurie nurodyti įsakyme. 2013-09-09 įsakymu Nr. 920K paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nepagrįsta, kadangi nurodymą sunaikinti galimai padirbtus banknotus yra davusi Tauragės KAS viršininkė. Buvo nurodyta, jog nereikia kviesti policijos, nes kitaip klientai apie tai sužinos ir nebeis į Medicinos banką keisti valiutos. Ieškovė nepastebėjo, kad banknotas buvo padirbtas, davė jį patikrinti D. R., o ji nustatė, kad banknotas padirbtas. D. R. nekvietė policijos, liepė ieškovei banknotą sunaikinti. Ieškovės manymu, jeigu ir būtų pripažinta, kad ji padarė įsakyme Nr. 920K nurodytus pažeidimus, tai jie nebuvo šiurkštūs, todėl nebuvo pagrindo jai skirti griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neteisėtų nuobaudų paskyrimo ieškovė patyrė rūpesčių, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, kitokius neigiamus išgyvenimus, kadangi ilgą laiką buvo baudžiama be jokio pagrindo, po to išmesta iš darbo be jokios priežasties, nesuteikiant galimybių susirasti kitą darbą, paliekant be pragyvenimo šaltinio, todėl remdamasi DK 36 str. 2 d. 5 p., 250 str., ieškovė prašė jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kartu prašė priteisti penkių procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė praleidusi sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo panaikinimo, tačiau nurodė, jog tik po 2013 m. spalio 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo gavimo ji sužinojusi, jog savo teises turi ginti teisme, kreipdamasi su ieškiniu.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, kad su ieškove 2010-08-17 buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 357. Jos pagrindu ieškovė nuo 2010-08-18 buvo priimta dirbti UAB „Medicinos bankas“ Tauragės klientų aptarnavimo skyriuje klientų aptarnavimo vadybininkės pareigose. Ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su banko vidaus teisės aktais. Atsakovo administracijos vadovo 2013-06-26 įsakymu Nr. 629K, DK 234 str. pagrindu skirta drausminė nuobauda pagrįsta ir teisėta. Atsakovas, atlikdamas vaizdo stebėjimo fiksuotų duomenų peržiūrą nustatė, kad ieškovė, eidama savo pareigas, 2013-05-23 nepatikrino banknotų, aptarnaudama klientus išėjusi iš kasos ir grįžusi atgal neužrakino kasos durų, aptarnaudama klientus, atvykus inkasatoriui, priėmė iš inkasatoriaus maišą su pinigais per neužrakintas duris, inkasatoriui išėjus neužrakino durų. 2013-06-07 gautas ieškovės pasiaiškinimas, kuriame ji nustatytų pažeidimų nepaneigė. Klaipėdos filialo Tauragės KAS viršininkė E. G. siūlė skirti ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, tačiau Klaipėdos filialo direktorius, įvertinęs drausminį pažeidimą, pasiūlė už nustatytus darbo drausmės pažeidimus paskirti ieškovei pastabą. Ieškovės vykdomos funkcijos buvo susijusios su operacijų su grynaisiais pinigais atlikimu, todėl ji turėjo pareigą užtikrinti banko materialinių vertybių ir piniginių lėšų saugumą bei rūpestingai ir atidžiai vykdyti savo pareigas. Už netinkamo banko materialinių vertybių ir piniginių lėšų saugumo užtikrinimą kitai Tauragės KAS darbuotojai D. R. taip pat 2013-04-18 buvo skirta pastaba. Ieškovės argumentas, kad durys neatliko apsauginės funkcijos bei nebuvo skirtos dažnam rakinimui, nepagrįstas įrodymais. Dėl 2013-09-04 administracijos vadovo įsakymu Nr. 911K paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo atsakovas nurodo, kad ji skirta už įsakyme nurodytų banko vidinių teisės aktų pažeidimus. 2013-05-24 atsakovo administracijos vadovo įsakymu Nr. 488K už banke nustatytos tvarkos nesilaikymą pažeidžiant UAB „Medicinos bankas“ darbuotojų etikos (garbės) kodekso 11 str., vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1.13 p., Juridinių asmenų banko sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo tvarkos 5.3.4 p. bei Tipinių Tauragės KAS klientų aptarnavimo vadybininko pareiginių nuostatų 2.25 p. ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2013-07-23 ieškovė raštu kreipėsi į banko administraciją, prašydama nuobaudą panaikinti, motyvuodama garso įrašais, kurie turėjo patvirtinti, kad atsakovo darbuotojos ją įžeidinėja, todėl esant tokiems priešiškiems santykiams ji negalėjo į jas kreiptis su prašymu atidaryti sąskaitą jos vadovaujamai įmonei. Administracijos vadovas 2013-07-24 kreipėsi į ieškovę, prašydamas suteikti papildomą informaciją apie darytus įrašus, nes iš jų nebuvo įmanoma išgirsti žodžių ir sakinių. Ieškovė 2013-07-30 pateikė papildomą informaciją nurodydama, kad visi garso įrašai buvo daromi banko patalpose – poilsio kambaryje nuo 2013-04-12 iki 2013-05-16, du įrašai padaryti jai nedalyvaujant, palikus telefoną rankinėje. Administracijos vadovas 2013-08-02 raštu Nr. 37PS nurodė, kad pagrindo panaikinti drausminę nuobaudą neturi, dėl prastos įrašų kokybės. 2013-08-29 atsakovas pateikė ieškovei reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl vykdytų banko darbuotojų pokalbių įrašinėjimo poilsio zonoje ir su įrašais susijusių aplinkybių, laiku neįvykdyto administracijos vadovo 2013-08-27 reikalavimo Nr. PD-43 pateikti pasiaiškinimą dėl 200 eurų banknoto savavališko sunaikinimo, nevykdytų personalo skyriaus viršininkės A. P. raginimų paskelbti pasirašytą pasiaiškinimą dokumentų valdymo sistemoje CS Dokas, 2013-08-29 pateikto pasiaiškinimo reikšmingumo skirtumo nuo 2013-08-28 pateikto pasiaiškinimo elektroniniu paštu. Atsakovas reikalavimą pateikti paaiškinimą pateikė 2013-08-29, o drausminę nuobaudą paskyrė 2013-09-04, nepraleidęs DK 241 str. nustatyto 1 mėnesio termino. Ieškovė pasiaiškinimą pateikė 2013-08-30, pasirinkusi nepriimtiną ir nepagarbų bendravimo toną. Atsakovas, įvertinęs ieškovės elgesį bei bendravimo toną, teikiant paaiškinimus, įrodymais nepagrįstus kaltinimus kitų darbuotojų atžvilgiu, pokalbių įrašus bei jų atlikimo aplinkybes, už UAB „Medicinos bankas“ darbuotojų etikos (garbės) kodekso normų nepaisymą, administracijos vadovų nurodymų nevykdymą, nepagarbą vadovybei, darbuotojams, nusprendė skirti ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą. Dėl 2013-09-09 administracijos vadovo įsakymu Nr. 920K už šiurkštų pažeidimą paskirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo atsakovas nurodė, kad atlikus vaizdo sistemos duomenų peržiūrą buvo nustatyta, kad ieškovė 2013-08-09, atlikdama valiutos keitimo operaciją, gavo iš kliento 200 eurų banknotą, jį patikrino valiutos tikrinimo aparatu, tačiau du kartus valiutos tikrinimo aparatui banknoto nepraleidus, ieškovė jį pateikė papildomam patikrinimui į kitą kasą, kurioje dirbo D. R.. D. R. patikrinus banknotą ir tikrinimo aparatui nepatvirtinus jo tikrumo, ji grąžino jį ieškovei. Ieškovė kartu su klientu nuėjo į Tauragės KAS viršininkės E. G. kabinetą ir jai ten nesant popieriaus naikinimo aparatu sunaikino galimai padirbtą banknotą. Sunaikindama galimai padirbtą banknotą, ieškovė pažeidė atsiliepime nurodytus banko vidaus teisės aktus. Atsakovas, įvertinęs tai, kad ieškovė 2013-08-28 bei 2013-08-29 pasiaiškinime prisipažino, kad banknotą sunaikino popieriaus naikinimo aparatu bei taip viršijo jai suteiktus įgaliojimus, skyrė jai drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tauragės KAS viršininkė E. G. savo 2013-08-30 pasiaiškinime nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 8-9 dienomis buvo vadovų susirinkime ir nurodymų sunaikinti įtartiną banknotą nedavė. Pagal Tauragės KAS praktiką, darbuotojai, gavę iš klientų galimai padirbtus banknotus pagal banko vidaus teisės aktus kreipdavosi į policiją. Atsakovas teigia, jog skiriant ieškovei drausminę nuobaudą buvo laikytasi DK ir banko vidaus darbo taisyklių reikalavimų. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovei per visą darbo laikotarpį buvo paskirtos ir kitos drausminės nuobaudos. Vieną iš jų – paskirtą 2013-05-24 administracijos vadovo įsakymu Nr. 488K, ieškovė ginčijo LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, kuri 2013-08-22 sprendimu Nr. DGKS-3146 nusprendė ieškovės prašymą atmesti ir paskirtą nuobaudą palikti galioti. Dėl ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl neturtinės žalos fakto, t.y. kuo atleidimo procedūros metu pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai ir kokiu priežastiniu ryšiu jie susiję su ieškovės išgyvenimais. Dėl procesinių palūkanų atsakovas nurodo, kad kartu taikant tiek DK 300 str., tiek CK 6.37 str. susidarytų dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis. Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir jo neatnaujinti, ieškovė yra jį praleidusi. Ieškovės nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis, nes ji turėjo patirties darbo ginčuose, VDI nuolat veikia konsultaciniai kabinetai, kuriuose interesantai konsultuojami nemokamai dėl darbo ginčų sprendimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Įvertinęs ieškovės nurodytas praleisto termino ieškiniui į teismą paduoti praleidimo priežastis, sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti ieškovei praleistą senaties terminą. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji terminą praleido dėl to, kad tik gavusi 2013 m. spalio 24 d. darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jos prašymą, ji sužinojo, kad jos pažeistos teisės turi būti ginamos teisme, yra neatitinkančios tikrovės ir nepagrįstos, kadangi ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas advokato padėjėjas, o terminą ieškovė praleido dėl savo pačios pasirinkto elgesio. Teismas vertino, kad šiuo atveju termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat pažeistų teisinių santykių stabilumą ir galėtų sukelti atsakovui neproporcingas teisines pasekmes, dėl ko vadovaujantis DK 27 str. ir CK 1. 131 str. 1 d. nuostatomis, bei esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad drausminės nuobaudos, dėl kurių pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo ieškovė kreipėsi į teismą, buvo skirtos pagrįstai, už realiai padarytus darbo drausmės pažeidimus, o ieškovės argumentai, kad ji buvo persekiojama darbe dėl to, kad bandė atskleisti savo bendradarbių savanaudiškus veiksmus, daromus pažeidimus manipuliuojant valiutos kursų operacijomis, pasisavinant dalį komisinio mokesčio, byloje laikė neįrodytais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas prieštaringas, nemotyvuotas, neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, suformuotai teismų pratikai analogiškose bylose. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas, kadangi atstovavimo sutartis su advokato padėjėju buvo pasirašyta 2013-10-09, o į Darbo ginčų komisiją skundą ieškovė surašė pati. Su teisininku atstovavimo sutartį sudarė tada, kai gavo Darbo ginčų komisijos pranešimą, kad turi teisę asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje. Atstovavimo sutartis buvo pasirašyta tada, kai buvo praėjęs vieno mėnesio senaties terminas. Apie tai, kad dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo reikėjo kreiptis tiesiogiai į teismą, ieškovė nežinojo, nes nebuvo teisininkė, taip pat pažymi, jog netikėtai atleidus ją iš darbo, ieškovė buvo priversta ieškotis kito darbo, neturėjo pinigų nusisamdyti profesionalaus teisininko. Teismas savo sprendimą grindė tik tendencingai atrinkta įrodymų dalimi, kurie naudingi išskirtinai atsakovui. Teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, jog ji buvo persekiojama dėl to, kad bandė atskleisti savo viršininkės ir kitų bendradarbių daromus pažeidimus, kurie įrodyti ieškovės, liudytojų J. R., A. P., R. I. parodymais. Po pranešimo banko vadovybei apie daromus pažeidimus, ieškovės santykiai su vadove tapo konfliktiški, ką patvirtino ir liudytojai, ir tolimesni įvykiai, skirtų nuobaudų seka, kuri skirta ieškovę atleisti iš darbo. Teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovė atskleidė su banko vidaus tvarkos taisyklėmis ir banko turtu susijusius faktus pašaliniam trečiajam asmeniui, kadangi šių aplinkybių neįrodinėjo nei viena šalis, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, šias aplinkybes paneigė Prevencijos skyriaus viršininkas J. R.. Bylos nagrinėjimo dalyku taip pat nebuvo ir argumentai susiję su ieškovės įmonės sąskaitos atidarymu.

Teismas padarė neteisingas išvadas dėl paskirstos drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo, kadangi teismas nevertino faktinių aplinkybių, jog pagal nusistovėjusią tvarką durys nebuvo rakinamos ir užraktas nebuvo pritaikytas pastoviam rakinimui, tą patvirtino ir liudytoja R. I.. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir paties atsakovo veiksmai – iš karto po drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei, atsakovas pakeitė durų užraktą tinkamu rakinimui. Pažymi, kad Klientų aptarnavimo skyrių/poskyrių steigimo, kontrolės ir veiklos nutraukimo tvarkos 6 priedo 9.4 punktas nurodo nepalikti neužrakintų durų į pačias KAS patalpas, o ne į atskiras patalpas KAS viduje, kai tuo tarpu drausminė nuobauda skirta, jog ieškovė paliko neužrakintas duris į vieną iš keturių KAS patalpų, KAS viduje. Drausminė nuobauda nepagrįstai paskirta ir už tai, kad ieškovė netikrino keičiamos valiutos tikrumo ir šios aplinkybės neįrodė pats atsakovas. Teismas nevertino, kad ieškovė nebuvo supažindinta su teisės aktais, už kurių pažeidimą jai paskirta drausminė nuobauda.

Drausminė nuobauda – papeikimas taip pat skirta nepagrįstai, kadangi teismas nevertino, jog ieškovei pateikti pasiaiškinimą buvo skirtas neprotingai trumpas terminas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo dag darbo. Teismas nesiaiškino ir netyrė, kodėl ieškovei buvo suteiktas toks trumpas terminas pasiaiškinimui pateikti. Teismas nevertino, kad analizuojant įsakyme nurodytų elektroninio laiško ir pasiaiškinimo turinį, negalima daryti išvados, kad ieškovė būtų bendravusi nepagarbiai ar grubiai, kadangi bendravimo tonas yra vertinamasis kriterijus. Teismas nenurodė, kuris teisės aktas draudžia įrašinėti savo pokalbius arba pokalbius viešoje vietoje, kuria laikytinos banko patalpos. Pažymi, kad ieškovė įrašinėjo savo pokalbius, o patalpos, kuriose galėjo lankytis ir nedirbantys Tauragės KAS, laikytina vieša vieta. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė pokalbius įrašinėjo siekiu apginti save nuo neteisėtų vadovės veiksmų. Teismas nevertino, jog bauda buvo paskirta praėjus DK numatytam vieno mėnesio maksimaliam terminui.

Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo pagrįstą drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo, skyrimą, kadangi ieškovė buvo supažindinta su Operacijų su grynaisiais pinigais banko padaliniuose, dirbančiuose su BIS Forpost taisyklėmis 2010-08-17, tai yra tada, kai šios taisyklės, už kurių nesilaikymą ieškovei buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda net nebuvo priimtos ir patvirtintos. Teismas taip pat nevertino, kad banke buvo nusistovėjusi praktika, jog, kai gaunama įtartina pinginė kupiūra ir, kai klientas sutinka, policija nebuvo kviečiama, o įtartina kupiūra, matant klientui ir jam sutinkant, sunaikinama, ką patvirtina ieškovės pateikta pažyma, nurodanti du atvejus, kai policijai buvo pranešta apie netikrų pinigų atnešimą. Teismas nevertino, jog banknoto sunaikinimas ieškovei nesuteikė jokios turtinės ar asmeninės naudos, be to prieš sunaikindama banknotą prieš tai jį parodė kitai darbuotojai D. R., kuri taip pat nepranešė policijai.

Teismas sprendimą grindė liudytojų parodymais, kurie yra atsakovo darbuotojai ir kuriuos su atsakovu sieja darbo ir pavaldumo santykiai, su kuriais ieškovė turėjo tarpasmeninių konfliktų. Teismas nepasisakė dėl Klaipėdos filialo vadovo V. V. parodymų dalies, kuris ieškovei buvo siūloma savo noru išeiti iš darbo. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl KAS darbuotojų D. R. ir K. P. parašyto pranešimo aplinkybių.

Teismas taip pat neteisingai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas yra bankas, turintis visą Teisės skyrių, todėl atsakovo išlaidos advokatui nebuvo būtinos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovei skirtos drausminės nuobaudos buvo skirtos pagrįstai, atsakovas tinkamai ir adekvačiai įvertino ieškovės padarytus drausmės pažeidimus bei nusižengimų pobūdį, ieškovės kaltės laipsnį bei asmenybę. Atsakovas laikėsi visų drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų, suteikė ieškovei terminą tinkamai pasiaiškinti ir surinkti reikalaujamą informaciją, skyrė nuobaudas, siekdamas sudrausminti ieškovę, o ne su ja susidoroti. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. dirbo UAB „Medicinos bankas“ Tauragės klientų aptarnavimo skyriaus (KAS) klientų aptarnavimo vadybininkės pareigose pagal sudarytą terminuotą darbo sutartį E. G. vaiko priežiūros atostogų metu, vėliau, darbo sutartis buvo tęsiama, tapo neterminuota ir E. G. grįžus iš vaiko priežiūros atostogų. Darbo sutartis nutraukta 2013 m. rugsėjo 9 d., atleidus ieškovę iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (b.l.28-33). 2013 metais ieškovei darbdavys skyrė penkias drausmines nuobaudas: 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.343K skirta pastaba už vidaus teisės aktų pažeidimus bei netinkamą pareiginių nuostatų vykdymą (b.l.119); 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.488K skirta drausminė nuobauda – papeikimas už vidaus teisės aktų pažeidimus bei netinkamą pareiginių nuostatų vykdymą (b.l.121-122); 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr.629K skirta pastaba už vidaus teisės aktų nesilaikymą (b.l.95), 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr.911K skirtas papeikimas už vidaus teisės aktų pažeidimus (b.l.99-100), 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.920K skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas) (b.l.107-108). Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovės prašymą dėl 2013-05-24 įsakymu skirtos nuobaudos - papeikimo panaikinimo, paliko ją galioti, nenustačiusi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, terminų ir procedūrų pažeidimų, įvertinusi, jog darbdavys tinkamai įvertino ieškovės elgesį ir pagrįstai skyrė nuobaudą papeikimą (b.l.124-125). Kitą ieškovės prašymą dėl trijų drausminių nuobaudų panaikinimo (kartu ir dėl atleidimo iš darbo) Darbo ginčų komisijos Tauragės teritorinis skyrius 2013 m. spalio 24 d. sprendimu atsisakė nagrinėti, išaiškinant ieškovei teisę kreiptis į teismą (b.l.126-128). Ieškovė 2013 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovė ieškinyje pripažino, kad praleidusi sutrumpintą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, tačiau dėl svarbių priežasčių, nes į Darbo ginčų komisiją kreipėsi nepraleidusi trijų mėnesių termino drausminių nuobaudų apskundimui, ir tik gavusi 2013 m. spalio 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr.DGKS-4016, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jos prašymą, ieškovė sužinojo, jog turi savo teises ginti teisme (b.l.7-9). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės nurodytas praleisto termino ieškiniui į teismą paduoti praleidimo priežastis, sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti ieškovei praleistą senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad drausminės nuobaudos, dėl kurių pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo ieškovė kreipėsi į teismą, buvo skirtos pagrįstai, už realiai padarytus darbo drausmės pažeidimus. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neatnaujino praleistą senaties terminą, kadangi atstovavimo sutartis su advokato padėjėju buvo pasirašyta 2013-10-09, o į Darbo ginčų komisiją skundą ieškovė surašė pati, su teisininku atstovavimo sutartį sudarė tada, kai gavo Darbo ginčų komisijos pranešimą, kad turi teisę asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, dėl ko atstovavimo sutartis buvo pasirašyta tada praėjus vieno mėnesio senaties terminui. Pažymi, kad apie tai, kad dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo reikėjo kreiptis tiesiogiai į teismą, ieškovė nežinojo, nes nebuvo teisininkė, taip pat netikėtai atleidus iš darbo, ieškovė buvo priversta ieškotis darbo, neturėjo pinigų nusisamdyti profesionalaus teisininko.

DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje darbuotojo teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, siekiant ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo ir šių santykių stabilumo, nustatytas trumpesnis kreipimosi į teismą terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas įstatyme yra nustatytas tam, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas bei racionalizuotos pralaimėjusios šalies išlaidos, taigi, jis aktualus tais atvejais, kai gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo (įvykdymo) dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vieno mėnesio terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui darbdavio įsakymą, socialinio draudimo pažymėjimą ar darbo sutartį su įrašais apie darbo sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2005). Taigi vieno mėnesio termino pradžia siejama ne su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, bet su objektyvaus ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijumi – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo diena. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi proceso šalių nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui į teismą paduoti, o praleidimo priežastis nėra svarbios, dėl kurių šis terminas atnaujintinas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei 2013-09-09 įsakymas, kuriuo ji buvo atleista iš darbo, buvo įteiktas tą pačią dieną, kai tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi praėjus dviem mėnesiams po atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog ji nėra teisininkė ir nežinojo, jog per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos turėjo kreiptis į teismą, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, jog nuolat naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis, o aplinkybė, jog atleidus išdarbo ji neturėjo pinigų profesionalaus teisininko paslaugoms įgyti paneigia faktas, jog ieškovė buvo UAB „VM WOOD“ savininkė. Taip pat apeliantė nepateikė jokių tikėtinų įrodymų, jog skundą Darbo ginčų komisijai surašė pati, o su teisininku atstovavimo sutartį sudarė tada, kai gavo Darbo ginčų komisijos pranešimą, kad turi teisę asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje (CPK 178 str.). Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė aktyviai naudojosi teise ginti savo pažeistas teises, t.y. su 2013-05-24 skundu kreipėsi į LR Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo ginčų komisijos posėdyje dalyvavo kartu su advokato padėjėju, nurodydama, kad dėl drausminės nuobaudos atleisti iš darbo kreipsis į teismą, todėl darytina išvada, kad ieškovei buvo žinoma, jog drausminės nuobaudos – atleidimas iš darbo, pagrįstumas ginčytinas teisme. Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įstatymo nustatytą terminą ginčyti 2013-09-09 įsakymą praleido dėl savo pasirinkto elgesio, dėl ko nėra pagrindo šio termino atnaujinti.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Ieškovė ieškinio reikalavimu prašė pripažinti neteisėtomis 2013-06-26 įsakymu Nr. 629K paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą ir ją panaikinti; 2013-09-04 įsakymu Nr. 911K paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir ją panaikinti; 2013-09-09 įsakymu Nr. 920K paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir ją panaikinti; bei grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2013-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 10 000 Lt neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė minėtą ieškinio reikalavimą nustatęs, jog drausminės nuobaudos, dėl kurių pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo ieškovė kreipėsi į teismą, buvo skirtos pagrįstai, už realiai padarytus darbo drausmės pažeidimus. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė išnagrinėjęs į bylą abiejų ginčo šalių ir liudytojų pateiktų paaiškinimų ir įrodymų visetą, o ne suteikdamas prioritetą kažkokiam vienam įrodymui (CPK 185 straipsnis). Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar neatskleista bylos esmė.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog 2013-06-26 įsakymu paskirta drausminė nuobauda – pastaba yra nepagrįsta, nes darbdavys nesudarė tinkamų darbo sąlygų rakintis duris, o pagal nusistovėjusią tvarką durys nebuvo rakinamos ir užraktas nebuvo pritaikytas pastoviam rakinimui, tą patvirtino ir liudytoja R. I. ir paties atsakovo veiksmai: iš karto po drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei, atsakovas pakeitė durų užraktą tinkamu rakinimui, be to, Klientų aptarnavimo skyrių/poskyrių steigimo, kontrolės ir veiklos nutraukimo tvarkos 6 priedo 9.4 punktas nurodo nepalikti neužrakintų durų į pačias KAS patalpas, o ne į atskiras patalpas KAS viduje. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, kasos durų rakinimas reglamentuotas banko vidaus teisės aktuose: Klientų aptarnavimo skyrių/poskyrių steigimo, kontrolės ir veiklos nutraukimo tvarkos 9.4 punktas numato, kad darbuotojas privalo užtikrinti KAS/KAP perduotų materialinių vertybių ir piniginių lėšų saugumą, imtis visų saugumo priemonių siekiant kas apsaugoti: nepalikti neužrakintų durų esant KAS/KAP patalpose ir jas paliekant; įjungti signalizaciją paliekant KAS/KAP patalpas, nelaikyti raktų seifuose, juos turėti su savimi; visada turėti su savimi radijo bangų pavojaus pultą (b.l. 154, t. 1), taip pat UAB Medicinos banko tipinių Tauragės klientų aptarnavimo skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus klientų aptarnavimo vadybininko pareiginiuose nuostatuose, įpareigojančiuose ieškovę užtikrinti gautų ir priimtų pinigų ir materialinių vertybių saugumą ir imtis visų saugumo priemonių siekiant jas apsaugoti (2.9 p.). Pati apeliantė iš dalies pripažino, jog durys turėjo būti rakinamos ir šios pareigos nevykdymą patvirtino 2013-06-07 pasiaiškinime (b.l. 98, t. 1). Tuo tarpu nevykdant banko vidaus teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų atsakomybė taikoma visiems darbuotojams, ne tik ieškovei, ką patvirtina ir Tauragės KAS darbuotojai D. R. 2013-04-18 skirta pastaba taip pat už klientų aptarnavimą su neužrakintomis kasos durimis (b.l. 120, t. 1). Nors apeliantė nurodo, kad užraktas nebuvo pritaikytas pastoviam rakinimui ir šią aplinkybę patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, kadangi iš karto po drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei, atsakovas pakeitė durų užraktą tinkamu rakinimui, tačiau šių savo aplinkybių ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kreipusi į darbdavį ar informavusi kitas bendradarbes apie netinkamą kasos durų užraktą. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas Prevencijos skyriaus viršininkas J. R. nurodė, kad kasos durų užraktas Tauragės KAS vadovės prašymu buvo pakeistas dėl darbuotojų patogumo, įdedant magnetines korteles.

Ieškovė taip pat teigia, kad drausminė nuobauda nepagrįstai paskirta ir už tai, kad ieškovė netikrino keičiamos valiutos tikrumo ir šios aplinkybės neįrodė pats atsakovas, taip pat teismas nevertino, kad ieškovė nebuvo supažindinta su teisės aktais, už kurių pažeidimą jai paskirta drausminė nuobauda. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šie ieškovės argumentai laikytini gynybine pozicija, kadangi byloje nustatyta, jog banko prevencijos skyrius atliko Klaipėdos filialo Tauragės KAS įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos fiksuotų duomenų peržiūrą, kurios metu nustatė, kad ieškovė 2013-05-23 nepatikrino banknotų, dėl ko ieškovės reikalauta pasiaiškinti, o pateiktame pasiaiškinime ieškovė nustatytų pažeidimų visiškai nepaneigė (b.l. 96,97, 98, t. 1), dėl ko teisingai konstatuoti Operacijų su grynais pinigais banko padaliniuose, dirbančiuose su BIS Forpost taisyklių 7.8 ir 13.1 punktų pažeidimai, reikalaujantys patikrinti valiutos tikrumą, ir padaryta teisinga išvada, kad drausminė nuobauda, įvertinus ieškovės padarytus pažeidimus, yra pagrįsta.

Apeliantė taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog drausminė nuobauda – papeikimas skirta pagrįstai, kadangi teismas nevertino, jog bauda buvo paskirta praleidus vieno mėnesio maksimalų terminą ir ieškovei pateikti pasiaiškinimą buvo skirtas neprotingai trumpas terminas, nevertino, kad analizuojant įsakyme nurodytų elektroninio laiško ir pasiaiškinimo turinį, bendravimo tonas yra vertinamasis kriterijus, nenurodė, kuris teisės aktas draudžia įrašinėti savo pokalbius arba pokalbius viešoje vietoje, kuria laikytinos banko patalpos. Bylos duomenys tvirtina, kad 2013-07-23 ieškovė raštu kreipėsi į banko administraciją, prašydama panaikinti 2013-05-24 įsakymu Nr. 488K skirtą administracinę nuobaudą – papeikimą ir šį savo prašymą ieškovė grindė garso įrašais, jos teigimu, patvirtinančiais, jog kitos darbuotojos ją įžeidinėja. Administracijos vadovas reaguodamas į pateiktą ieškovės prašymą, 2013-07-24 kreipėsi į ieškovę prašydamas suteikti papildomą informaciją apie darytus pokalbių įrašus. Ieškovė teikė papildomą informaciją, atsakovas ją vertino, konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovei naikinti drausminės nuobaudos, o dėl ieškovės pateiktos prastos garso įrašų kokybės taip pat nėra galimybės nustatyti kitų darbuotojų žeminančio ar įžeidžiančio elgesio ieškovės atžvilgiu (b.l. 101-106, t. 1). Taigi iš ieškovės ir atsakovo veiksmų eigos matyti, kad ieškovės atliktų garso įrašų tyrimas užtruko, ieškovė teikė papildomą informaciją, reikalingą drausminės nuobaudos pagrįstumui ištirti, dėl ko pagrįstai užsitęsė pažeidimo tyrimas, ką tinkamai ir išsamiai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, padarydamas pagrįstą išvadą, jog šių aplinkybių kontekste nėra pagrindo manyti, jog nuobaudos skyrimo terminas buvo praleistas. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimas dėl ieškovas pateiktų garso įrašų tęsėsi kurį laiką ir atsakovo 2013-08-29 reikalavimu nustatytas ieškovei papildomas terminas iki 2013-08-30, 12 val. pasiaiškinimui pateikti (b.l. 101,102, t. 1), įvertinus taip pat ir tą aplinkybę, jog ieškovė nuo 2013-08-12 iki 2013-08-26 atostogavo, bei DK nustatytus terminus per kuriuos darbuotojui turi būti skiriama drausminė nuobaudą, nelaikytinas pernelyg trumpu, pažeidžiančiu ieškovės teisę teikti paaiškinimus dėl nustatyto darbo drausmės pažeidimo.

Pažymėtina, kad nors banko teisės aktai tiesiogiai nenumato draudimo įrašinėti kitų darbuotojų pokalbių, tačiau iš kitų vidaus teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad nustatytos pareigos darbuotojų santykiuose banko organizacinės kultūros ir etikos normos nesuderinamos su kišimusi į privatų gyvenimą, apkalbomis, skundais, šmeižimu, nemandagumu, destruktyviu konfliktų sprendimu. Apeliantė nurodė, kad garso įrašai daromi banko patalpose – poilsio kambaryje, t.y. vietoje, kurioje darbuotojai ilsisi ir galimai aptaria asmeninius reikalus. UAB Medicinos banko darbuotojų etikos (garbės) kodeksas reikalauja iš darbuotojų pagarbos vienas kitam, mandagaus ir deramo bendravimo, o ieškovė savo raštuose abejoja kitų darbuotojų elgesio reikalavimais, interpretuoja patį reikalavimą pasiaiškinti, nurodo papildomus klausimus darbdaviui (b.l. 101-103, t. 1), todėl įvertinus minėtas aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovė demonstravo nepagarbą banko administracijai, nepaisė banko darbuotojų etikos kodekso normų ir savo veiksmais pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles, klientų aptarnavimo skyriaus klientų aptarnavimo vadybininko pareiginius nuostatas, banko darbuotojų etikos kodeksą.

Nesutiktina taip pat su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo yra pagrįstas, nes ieškovė nebuvo supažindinta su nauja Operacijų su grynaisiais pinigais banko padaliniuose, dirbančiuose su BIS Forpost taisyklių redakcija, kadangi UAB Medicinos banko vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1.14 punktas įpareigoja darbuotoją kasdien susipažinti su gaunama korespondencija elektroniniu paštu ir skelbiamais dokumentais elektroninėje raštvedybos sistemoje, jais vadovautis ir vykdyti, dėl ko nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas netinkamai atliko pareigą supažindinti ieškovę su teisės aktais bei jos pareigomis.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino banke buvo nusistovėjusios praktikos, jog gavus įtartiną kupiūrą, klientui sutikus, policija nekviečiama, o įtartina kupiūra, matant klientui ir sutinkant, būna sunaikinama, ką patvirtina ieškovės pateikta pažyma, nurodanti du atvejus, kai policijai buvo pranešta apie netikrų pinigų atnešimą. Mano, kad teismas nevertino, jog banknoto sunaikinimas ieškovei nesuteikė jokios turtinės ar asmeninės naudos, be to prieš sunaikindama banknotą prieš tai jį parodė kitai darbuotojai D. R., kuri taip pat nepranešė policijai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta, kadangi bylos duomenys tvirtina, kad banko darbuotojams nustačius galimai padirbtus banknotus, buvo nustatyta pareiga kreiptis į policiją. Duomenų apie tai, kad ieškovės vadovė jai būtų davusi nurodymus nesikreipti į policiją ar sunaikinti įtartinus padirbtus pinigus, byloje nėra. Priešingai, D. R. paaiškino, ieškovei pateikus įtartiną kupiūrą, ji rekomendavo pranešti policijai (b.l. 110, 160, t.1). Taigi ieškovė gavusi įtartiną kupiūrą, nesikreipdama į policiją, ją sunaikino, pažeisdama Lietuvos banko valdybos 2004-04-22 nutarimu Nr. 51 patvirtintų Įtartinų padirbtais Lietuvos pinigų ir Europos Sąjungos bendrųjų pinigų perdavimo teritoriniam miesto (rajono) policijos komisariatui ir jų tyrimo atlikimo Lietuvos banke taisyklių 2 punktą, numatantį pareigą esant pateiktiems įtartiniems padirbtiems pinigams, juos priimti ir perduoti teritoriniam miesto (rajono) policijos komisariatui, dėl ko atsakovas pagrįstai šiuos veiksmus laikė pažeidžiančiais banko vidaus teisės aktus ir sudarančius pagrindą ieškovei skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kaip matyti, atsakovas ieškovei skirdama griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo įvertino ir ieškovės 2013 metais paskirtas drausmines nuobaudas.

Apeliaciniame skunde akcentuojama į liudytojų D. R. ir K. P., V. V. parodymus, tačiau minėti parodymai buvo tik papildomas (ne pagrindinis) argumentas, sustiprinantis pirmosios instancijos teismo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, kuri, kaip minėta, visų pirma susiformavo vadovaujantis į bylą pateiktais tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktais dokumentais, kitais liudytojų parodymais.

Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iš ieškovės atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas turi visą Teisės skyrių, dėl ko nebuvo būtinybės naudotis advokato paslaugomis, tačiau net ir turint teisės specialistų skyrių, įstatymas neriboja asmens savo interesus pavesti ginti advokatui. Bylinėjimosi išlaidų klausimas yra procesinio pobūdžio, todėl kitoks jo išsprendimas nepakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, t. y. atsisakymo tenkinti ieškinį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas iš viso patyrė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovui advokato padėjėjo suteikta teisine pagalba. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis (5, 8.2, 8.18, 9 punktais), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra priskirtina prie sudėtingų, joje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji), atsakovui iš ieškovės už advokato padėjėjo teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagrįstai galėjo būti priteista ne daugiau nei 2 000 Lt.

Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimų, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti arba pakeisti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė