Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2023-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-248-963/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
II-248-963/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00229-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. R.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas
Advokatai
Darius Pocius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-248-963/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00229-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.8; 21.10.4
ROIK: (duomenys neskelbtini)(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R. atstovui advokatui Dariui Pociui,

nutarimą priėmusios institucijos įgaliotiems atstovams V. K., L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2023 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 30-ANR_N-4731-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiasis patrulis K. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2023 m. balandžio 14 d., 21.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs, bei automobilis nėra apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu būdu K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus (b. l. 9-10).

2023 m. balandžio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. R., priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-4731-2023, kuriuo K. R. pripažino kaltu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 375 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 9 mėnesius (b. l. 7-8).

2023 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens K. R. atstovo advokato Dariaus Pociaus skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, neatskleidus tikrųjų įvykio aplinkybių, nepašalinus abejonių bei prieštaravimų. Nurodoma, kad 2023 d. balandžio 14 d. vakare, pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstamas D. R.. Bendraujant jiems baigėsi cigaretės, todėl nusprendė vykti į parduotuvę jų nusipirkti. D. R. jo paklausė ar turi automobilį. Jis jam atsakė, kad asmeniškai automobilio neturi, tačiau kieme stovi jo senelio V. V. automobilis, kurio raktelius jis turi, bet vairuoti automobilio negali, nes tam neturi teisių. D. R. pasakė, kad jis gali vairuoti automobilį, todėl pasiūlė į parduotuvę vykti automobiliu. Esant šioms aplinkybėms nusprendė į parduotuvę vykti automobiliu. Važiuojant automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R., Šlaito gatve, Klaipėdoje, pastebėjo, kad namuose paliko piniginę, todėl paprašė D. R. apsisukti ir grįžti į namus paimti piniginę. Apsisukus ir važiuojant automobiliu ta pačia gatve, jie prasilenkė su priešpriešais važiavusiu policijos automobiliu. Prasilenkus, D. R. dėl jam, tuo metu nežinomų priežasčių, padidino jo vairuojamo automobilio greitį ir įvažiavus į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, išlipęs iš automobilio ir nieko nepaaiškinęs greitai pasišalino. Jis išlipo iš automobilio ir jau jam einant link gyvenamojo namo laiptinės, į kiemą įvažiavo policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnai apkaltino jį vairavus automobilį neturint tam teisės ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, nors jis paaiškino, kad automobilį vairavo jo pažįstamas asmuo. Tiesa, pareigūnai prašė nurodyti D. R. asmeninius duomenis, tačiau jis to nepadarė, kadangi jam pasirodė keistas ir neadekvatus jo elgesys pamačius policijos pareigūnų automobilį ir tuo metu padarė prielaidą, kad jis taip pasielgė, nes galimai prieš atvykdamas pas jį vartojo alkoholį, ar kitas svaiginančias medžiagas, nors vizualiai to ir nesimatė. Tokiu būdu, jis nuslėpdamas D. R. duomenis, siekė padėti jam išvengti atsakomybės. Tik vėliau sužinojo, kad D. R. pasišalino iš vietos, taip siekdamas išvengti akistatos su policijos pareigūnais, kadangi jis taip pat nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių. Nurodoma, kad iš skundžiamame nutarime pateikto aplinkybių aprašymo, visiškai neaišku kuo pasireiškė jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas, kai jis važiavo automobilio galinėje keleivio vietoje ir transporto priemonės nevairavo. Tik ištyrus visas įvykio aplinkybes, surinktus įrodymus bei pašalinus prieštaravimus, pareigūno priimtas nutarimas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akivaizdu, kad pareigūnai vertino jiems palankią įvykio versiją, tačiau nepasisakė ir nevertino tikrųjų faktinių aplinkybių, nepašalino prieštaravimų (pareigūnų ir jo paaiškinimai skiriasi). Nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodytos esminės pažeidimo aplinkybės – nenurodyta, kad prie automobilio vairo buvo kitas asmuo (jo pažįstamas D. R.), nenurodytos aplinkybės ar įrodymai, kuriais remiantis policijos pareigūnai padarė išvadą, jog automobilį vairavo jis, o ne kitas asmuo, todėl toks nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu procesiniu sprendimu, taip atimama teisė pažeidėjui gintis. Nurodoma, kad policijos pareigūnų automobilis į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą įvažiavo tik po kurio laiko, kai automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R., stovėjo, o D. R. jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Jis taip pat jau buvo išlipęs iš automobilio ir ėjo link gyvenamojo namo laiptinės, todėl pareigūnai negalėjo matyti ir objektyviai nematė, kas vairavo aukščiau paminėtą automobilį. Akivaizdu, jog šiuo atveju policijos pareigūnai pasinaudodami tuo, kad jis netinkamai įvertinęs aplinkybes, nenurodė D. R. duomenų, neturėdami jokių objektyvių duomenų, padarė tik prielaidą, kad būtent jis vairavo automobilį ir šios prielaidos pagrindu apkaltino jį padarius administracinius nusižengimus. Nesant objektyvių duomenų, jog jis vairavo automobilį, policijos pareigūnui priėmusiam skundžiamą nutarimą, nebuvo pagrindo tikėti pareigūnais surašiusiais administracinio pažeidimo protokolą ir, remiantis tik jų paaiškinimais, pripažinti jį kaltu, kad būtent jis vairavo automobilį. Policijos pareigūnai privalo imtis visų reikalingų priemonių kaltei pagrįsti, o nesant objektyvių duomenų bylą tiesiog nutraukti. Priėmęs skundžiamą nutarimą policijos pareigūnas patikėjo pareigūnų paaiškinimais, tačiau nevertino, ar pareigūnai surašę administracinio apžeidimo protokolą objektyviai galėjo matyti ir matė, kad būtent jis vairavo automobilį. Mano, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, nesant jo kaltę (jog vairavo automobilį) pagrindžiančių objektyvių įrodymų, todėl byla turėtų būti nutraukta. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti, priteisti iš valstybės atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimas

2023 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo K. R. atstovo advokato skundą, kuriame nurodoma, jog su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama K. R. dalyvaujant. Nagrinėjimo metu nurodė, kad automobilyje „Volvo S60“ važiavo kaip keleivis ant galinės sėdynės, pareigūnai prie automobilio privažiavo praėjus po sustojimo apie 2 minutėms, policijos pareigūnus iš karto informavo, kad automobilio nevairavo, o vairavo draugas, kurį gali pakviesti, tačiau pareigūnai to neleido padaryti. Peržiūrėjus įvykio metu darytus vaizdo įrašus akivaizdu, kad K. R. teikė tikrovės neatitinkančią informacija, objektyviai nustatyta, kad automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasukus iš tiesioginio matomumo kelio, pareigūnai privažiavo prie minėto automobilio praėjus 6 sekundėms, priešingai nei bylos nagrinėjimo metu teigė K. R. policijos pareigūnai keletą kartų siūlė pakviesti galimai vairavusį draugą (draugo duomenų K. R. ir bylos nagrinėjimo metu nenurodė), tačiau K. R. tai padaryti atsisakė. Pareigūnams patruliuojant buvo pastebėtas automobilis „Volvo S60“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikrinus, nustatyta, kad jis nėra apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, apsisukę su transporto priemone pareigūnai priešpriešais prasilenkė su minėta transporto priemone, todėl nedelsiant vėl apsisukę pradėjo važiuoti iš automobilio „Volvo S60“ paskos. Minėtas automobilis sustojo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, pareigūnai betarpiškai matė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo vaikinas ir ėjo link namo, kieme daugiau jokių asmenų nebuvo. Policijos pareigūnams K. R. paklausus kur taip skuba ir ar žino kokiu greičiu leidžiama važiuoti nurodė, kad namo, žino jog galima važiuoti 20 km/h, paklausus kokiu greičiu jis važiavo nurodė, kad 20 km/h, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą K. R. ėmė neigti vairavimo faktą nurodydamas, kad jis nevairavo, pareigūnė patikino, kad matė kas vairavo. Po to K. R. paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemonių neturi, pareigūnei paklausus ar dėl to tiek ir skubėjo, atsakė, kad nevairavo, kas vairavo nežino, po to keitė parodymus sakydamas, kad galimai vairavo draugas, pažymėdamas, kad policija vis tiek turės pateikti įrodymus. Pareigūnei pasiūlius pakviesti draugą pradėjo teigti, kad pastarasis išėjo į miškus, dar kartą pasiūlius pakviesti draugą nurodė, kad to nedarys. K. R. teikti parodymai tiek nusižengimų tyrimo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pripažinti, kaip nenuoseklūs ir prieštaraujantys byloje esantiems objektyviems duomenims ir įvertinti kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, parodymai buvo nuolat keičiami siekiant klaidinti nusižengimo tyrimą atlikusius pareigūnus, bei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantį pareigūną, pareigūnai betarpiškai stebėjo K. R. daromą kelių eismo taisyklių pažeidimą, į jį nedelsdami reagavo ir matė iš transporto priemonės išlipantį ir transporto priemonę vairavusį K. R.. Atsižvelgiant į tai, kad administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, skirta galutinė vidutinė sankcijoje už šiurkštesnį nusižengimą numatyta 375 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vidutiniam 9 mėnesių terminui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašo palikti nutarimą nepakeistą ir K. R. atstovo advokato skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R. atstovas advokatas Darius Pocius teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skunde nurodytus argumentus. Institucijos atstovas nurodė, jog šioje byloje yra pakankamai faktinių aplinkybių, įrodančių, kad jo ginamasis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau jo nuomone, tokių duomenų tikrai nėra, išlieka abejonės, o kaip yra žinoma baudžiamojoje teisėje taip ir administracinėje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Visų pirma, pats atsakomybėn traukiamas asmuo neturėtų įrodinėti savo nekaltumo, tai turėtų įrodyti įstaigos duomenys, kuri surašo administracinį teisinį nusižengimo protokolą, priima sprendimą tokio pobūdžio bylose. Pareigūnai patvirtina tas aplinkybes, kad būtent K. R. vairavo jam nepriklausantį automobilį. Pareigūnai buvo apklausti, nurodė, kad „body“ kameromis nebuvo užfiksuotas automobilio sustojimo momentas, ir kas iš automobilio pasišalino, byloje tie duomenys yra. Iš duomenų matyti, kad matymas ir fiksavimas atsirado tik vėliau, jau automobiliui sustojus, K. R. jau buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo prie jo. Pareigūnai nurodė, kad su minėtu automobiliu prasilenkė du kartus, kai prasilenkė nematė kiek asmenų sėdėjo automobilyje, kuris vėliau sustojo. Jie nematė, kas vairavo automobilį, apsisuko ir įvažiavo į kiemą tuo metu, kai K. R. jau buvo išlipęs iš automobilio, stovėjo prie automobilio durelių. Pareigūnai nurodė, kad jie nematė kiek asmenų išlipo iš automobilio ir kas tie asmenys buvo, jie nurodė, kad niekas kitas ir negalėjo išlipti, nes šiuo atveju jie būtų matę, tačiau tai pareigūnų prielaida, toks manymas. Manymas turėtų būti pagrįstas objektyviais duomenimis, o tokių duomenų byloje nėra. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad pareigūnai nematė, kas išlipo iš automobilio, kas vairavo automobilį negali patvirtinti. Liudytojas nurodė tam tikras aplinkybes, tos aplinkybės sutampa su jo ginamojo paaiškinimu, kuriuos išdėstė skunde. Pareigūnai patvirtino, kad K. R. jau būdamas prie automobilio pasakė, kad jis nevairavo transporto priemonės, o vairavo kitas asmuo. Kodėl neįvardino to asmens, vėlgi nurodė skunde, kad jis pamatė, jog asmuo pasišalino iš įvykio vietos ir tai sukėlė abejonę, dėl kokių priežasčių jis tai padarė, galbūt neblaivus, pavartojęs narkotines medžiagas ar pan., todėl nenorėdamas išduoti savo draugo, jis nenurodė tų duomenų, kuriuos jis žinojo, bet tuo metu negalėjo tinkamai įvertinti. Byloje yra abejonių, jų pašalinti nėra galimybių, kadangi jie ėmėsi visų priemonių, buvo kviečiami tiek pareigūnai liudyti teisme, tiek D. R.. Abejonės, kad automobilį vairavo vis dėl to ne K. R. šioje byloje išlieka, na o visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti ar patikrinti yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Skundas yra pagrįstas, kadangi nėra duomenų apie tai, kad jo ginamasis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teisena K. R. atžvilgiu turėtų būti nutrauktina.

Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Klaipėdos policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (b. l. 11) nurodė, kad per programėlę patikrino, jog automobilis nėra draustas, sukėlė įtarimą tai, kad automobilis, pastebėjęs pareigūnus apsisuko. Kadangi jie jį vijosi, jis didino greitį ir tada, kiek pamena, įvažiavus į kiemą, jie pastebėjo, kad vienas asmuo nuo vairuotojo durelių pusės nueidinėja. Tada išlipo kolegė, paklausė jo, kokiu greičiu galima važiuoti, tai jis atsakė, kad 20km/h, nes ten buvo gyvenamoji zona, dėl to jie neskubėjo vytis. Kai paklausė vairuotojo kas vairavo, atsakė, kad ne jis. Paprašius, kad parodytų tą asmenį, kuris vairavo, jis teigė, kad tas asmuo nuėjo į namus. Tada jie patikrino jo duomenis per sistemą, nustatė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Tada paprašė pakviesti vairuotoją iš namo, tada jis teigė, kad vairuotojas kažkur kitur pasišalino, bet jiems atvykus į kiemą, tai jis nuo automobilio ėjo vienas, daugiau jokių asmenų nematė. Kai prasilenkė su automobiliu, nematė, kiek asmenų buvo automobilyje. Automobilį visą laiką savo akyse matė iki pat kiemo. Matė, kaip jis, nuo vairuotojų durelių nueidinėjo. Konkrečiai pasakyti, kad jis išlipo negali, pačio fakto nematė. Šalia jokių kitų asmenų nei kieme, nei automobilyje nebuvo. Prasilenkiant priešpriešais negalėjo identifikuoti kiek transporto priemonėje buvo asmenų. Į klausimą, koks laiko tarpas tarp jų privažiavimo ir automobilio pasukimo į kiemo kelią nurodė, kad kelios sekundė 2-3 s, nedidelis laiko tarpas. Kitų asmenų, išlipusių, bėgančių nebuvo. Nurodė, kad įsukus į keliuką, ten buvo kaip gyvenamoji zona, buvo visa eilė namukų-kotedžai. Važiavo automobiliui iš paskos jis pasuko į kiemą, niekas neužstojo matomumo. Jų pirminis vaizdas buvo vieno asmens, prie automobilio vairuotojo pusės, tą asmenį ir pradėjo kalbinti, netikrino ar automobilis buvo užrakintas. Įjungė švyturėlius tik įsukus į kiemą.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu pagarsinus tarnybinį pranešimą (b. l. 11) nurodė, kad važiavo paskui automobilį, įvažiavus į gatvę, jis pradėjo didinti greitį, jie važiavo automobiliui iš paskos. Automobilis įsuko į kiemą, jie privažiavo, viskas turėjo matytis vaizdo įrašuose, kadangi automobilis yra filmuojamas. Privažiavę matė, kaip nuo vairuotojo pusės nueina vaikinas, vardo pavardės, neatsimena. Jis buvo vienas, paklausus kodėl važiavo tokiu greičiu, jis pasakė, kad važiavo leistinu 20km/h greičiu. Paprašius vairuotojo pažymėjimo pasakė, kad vairavo ne jis. Paklausus kur yra vairuotojas, nurodė, kad name. Paprašius, kad pakviestų vairuotoją, jis pradėjo „mėtytis“, galiausiai sugalvojo, kad vairuotojas pabėgo į mišką, paklausus vairuotojo duomenų, jų nenurodė. Automobilį matė visą laiką, kol neįsuko į kiemą. Automobilis tikrai nebuvo sustojęs, turėtų matytis vaizdo įraše. Pačio asmens išlipimo fakto nematė, bet nuėjimą nuo vairuotojo pusės matė. Kai pamatė asmenį jis nueidinėjo nuo automobilio, vairuotojo pusės link namo. Kitų asmenų nebuvo. Švyturėlius įjungė prieš įvažiuojant į kiemą, tiksliai neatsimena. Automobilį vairavo kolega. Kad automobilis galimai neatitinka reikalavimų patikrino per programėlę, pamatė, kad nėra civilinės atsakomybės draudimo, dėl to nusprendė jį sustabdyti. Prasilenkiant priešpriešais nepastebėjo, kiek automobilyje buvo asmenų. Jiems važiuojant, automobiliui pasukus į kiemą, ji betarpiškai stebėjo automobilį. Mano, kad nebuvo asmeniui galimybių pasišalinti iš transporto priemonės, nes kai automobilis padidino greitį, jau kilo įtarimas kad yra kažkas negerai. Kadangi ji turi patirties, žino, kad vien dėl draudimo taip nesielgiama. Matė vieną asmenį, kuris nueidinėjo nuo vairuotojo pusės durelių, nei kieme, niekur kitų asmenų nematė. Kai jie važiavo iš paskos automobilis tikrai nebuvo sustojęs. Paprašius vairuotojo pažymėjimo, asmuo pradėjo neigti vairavęs, paklausus kodėl didino greitį, nieko apie tai nesakė. Siūlė K. R. pakviesti asmenį, kuris vairavo. Jis sakė, kad pateiks duomenis vėliau, nei vardo nei pavardės nepasakė. Nurodė, kad toliau už namo teritorijos yra miškas, Girulių. Kokiu atstumu nuo automobilio yra miškas, nežino. Nurodė, kad nematė asmens išlipo fakto, kadangi yra kampas 90 laips. Kai įsuko automobilis, neatsimena ar kairėje pusėje buvo krūmai ar kas, būtent to momento nematė. Patį automobilį matė visą laiką, automobilio priekio nematė, bet automobilio galą matė visada, automobilis nebuvo dingęs iš akiračio tikrai. Visą laiką žiūrėjo į automobilį, 100 proc. iš automobilio išlipo tik vienas asmuo, nei kieme, niekur kitų asmenų nebuvo. Nematė pačio išlipimo fakto, bet matė kaip nueina nuo automobilio. Gali būti, kad matė kaip uždarinėjo vairuotojo dureles ir tada nuėjo, bet negali patvirtinti 100 proc.

Liudytojas D. R. parodė, kad yra K. R. draugas, nėra labai artimi. Kiek atsimena, jis atvažiavo pas K. R. į namus pažaisti „xbox“, pabendrauti. Pritrūko cigarečių ir išvažiavo link parduotuvės. Važiavo automobiliu „Volvo“, juodos spalvos. Automobilis priklauso ne jam. Iš K. R. namų važiavo į parduotuvę pasiimti cigarečių ir vieną kartą prasilenkė su policija, vėliau prisiminė, kad neturi pinigų, tada apsisuko ir grįžinėjo atgal link K. R. namų, tada vėl prasilenkė su pravažiuojančia policija. Per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad policijos pareigūnai apsisukinėja ir važiuoja link jų. Tada padidino greitį ir grįžo pas K. R. į teritoriją, jis pasišalino iš įvykio vietos, pabėgo. K. R. pradėjo skambinėti, klausinėti kur jis pabėgo, kas buvo, kodėl taip staiga dingo. Jis pasakė, kad pabėgo dėl to, jog neturi teisių, K. R. nežinojo, kad jis neturi teisių, nes nebuvo sakęs. Kadangi jie yra draugai, nenorėjo jo „pakišti“, tai jis prisipažino po įvykio, kai pabėgo, paskambino ir viską pasisakė. Jis nubėgo link Girulių miško. Pareigūnai buvo atsilikę nedaug, nežino, koks atstumas, seniai buvo. Nežino, kodėl K. R. iškart nenurodė, jog vairavo jis. Gyvena ir dirba Klaipėdos mieste. K. R. gyvena Giruliuose, tikslaus adreso nežino. Neturi teisės vairuoti, niekada nėra turėjęs, bandė laikytis bet neišsilaikė. Baustas už tai, kad vairuoja neturėdamas teisės nėra, tai pirmas kartas. Su K. R. pažįstami senokai, bendravimas buvo nutrukęs, tada vėl pradėjo bendrauti. Dabar vėl bendravimas nutrukęs, nes supykęs žmogus, kad taip padarė. K. R. šiuo metu turėtų būti išvykęs, kiek žino, socialiniais tinklais šiuo metu nelabai bendrauja. Paaiškino, kad jis vairuodamas matė, kad policija stabdo, važiuoja iš galo, bet bėgo, nes išsigando, buvo stresas ir dar be teisių, buvo blaivus. Vietovę-Girulius žino, yra buvęs, kai tik įvažiavo į K. R. kiemą, iškart atidaręs duris nubėgo į mišką, ten kur šalia namų. Po to, tiesiai į rajonus, per kiemus iki pat draugo, savo seno pažįstamo – J. D., jis gyvena (duomenys neskelbtini), ėjo pėsčiomis per visą Klaipėdą, nes autobusai nevažiavo, neturėjo pinigų taksi. Dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam prieš metus, dėl šizofrenijos nustatytas neįgalumas.

Institucijos atstovas nurodė, kad akivaizdu, jog atsakomybėn traukiamas asmuo kartu su atstovu bando sukelti abejonių teismui dėl administracinės atsakomybės, administracinio nusižengimo padarymo, aplinkybių, tačiau jo manymu byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti išvadą, jog K. R., kuris traukiamas atsakomybėn, pats vairavo automobilį, automobilyje buvo vienas pats ir kitų asmenų nebuvo. Šias aplinkybes užfiksavo ir patvirtino policijos pareigūnai. Jie prie sustojusios transporto priemonės atsirado sekundžių laike ir tai, kas užfiksuota vaizdo įraše, savo akimis pareigūnai turėjo galimybę matyti iš anksčiau, kas iš automobilio lipa. Jeigu būtų buvęs kitas asmuo ir pabėgęs tai tikrai pareigūnai būtų vijęsi ir sulaikę. Ši versija, jo nuomone, tik gynybinio pobūdžio, nepagrįsta. Liudytojo parodymai vertintini kritiškai ir mano, kad tai susitarimo reikalas tarp liudytojo ir atsakomybėn traukiamo asmens, tiesiog kalba tas pačias aplinkybes. Siūlo teismui vertinti liudytojo D. R. duotus parodymus kaip melagingus, kadangi parodymai tikrai neatitinka faktinių aplinkybių. Palaiko atsiliepime nurodytą poziciją, nesutinka su skundo reikalavimais, skundas nepragrįstas ir prašo palikti nutarimą galioti nepakeistą.

Iš 2023 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. balandžio 14 d., apie 21.30 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu nustatytame maršrute Šlaito g., Klaipėda buvo pastebėtas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikrinus per policijos duomenų bazę, buvo nustatyta, kad automobilis nėra apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Apsisukus pradėjo vytis automobilį, kuris dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems sustojus matė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo vaikinas, ir ėjo link namo. Kieme daugiau jokių asmenų nebuvo. A. P. išlipusi iš tarnybinio automobilio asmens paklausė kur taip greitai važiuoja ir ar žino kokiu greičiu galima važiuoti šioje gatvėje. Asmuo atsakė, kad žino ir teigė, kad galima važiuoti 20 km/h. Paprašius asmens vairuotojo pažymėjimo, asmuo atsakė, kad jis nevairavo, kad vairavo jo draugas, kuris nuėjo į namą. Paprašius asmens, kad pakviestų draugą, šis teigė, kad draugas pabėgo į mišką. Pasikvietus asmenį į automobilį buvo nustatyta, kad asmuo buvo blaivas. Per sistemą nustatyta asmens tapatybė, tai K. R. (gim. (duomenys neskelbtini)). Dar kartą paprašius, kad K. R. pasakytų, kas vairavo automobilį, jis teigė, kad draugas, kurio vardo ir pavardės negalėjo pasakyti (b. l. 11).

Iš vaizdo įrašo matyti, jog jis fiksuojamas iš tarnybinio automobilio L1103, 2023 m. balandžio 14 d. Matyti, kad patruliuojant buvo pastebėtas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikrinus buvo nustatyta, kad jis nėra apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, apsisukę su transporto priemone pareigūnai priešpriešais prasilenkė su minėta transporto priemone, todėl nedelsiant vėl apsisukę pradėjo važiuoti iš automobilio „Volvo S60“ paskos. Matosi, kad didinamas greitis. Girdisi, kaip pareigūnai kalbasi tarpusavyje, pareigūnei paklausus kokiu greičiu važiuoja, pareigūnas nurodė, kad 60 km/h. Priekyje, šiek tiek toliau matyti važiuojantis automobilis, kuris 00.01.50 rodo posūkio signalą ir nusuka nuo pagrindinio kelio į kairę pusę. 00.02.00 įrašo laiku matyti, kaip policija įsuką į kiemą, įjungia švyturėlius ir sustoja. Priekyje matyti juodos spalvos automobilis ir asmuo, kuris eina nuo automobilio link namo. Vėliau asmuo apsisuka ir pradeda eiti link tarnybinio automobilio.

Iš „body“ vaizdo įrašo matyti, kaip asmuo prieina prie tarnybinio automobilio, pareigūnei paklausus kur taip skuba, K. R. atsako, kad namo. Paklausus ar žino, kiek čia galima važiuoti, atsako, kad 20 km/h, paklausus kokiu greičiu jis važiavo, nurodo, kad 20 km/h. 00.00.25 pareigūnei paprašius pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, K. R. nurodo, kad ne jis vairavo, pareigūnė patikino, kad matė, kas vairavo. Paklausus kam priklauso automobilis, nurodo, kad seneliui, paprašius asmens dokumento, nurodo, kad neturi. Pareigūnei paklausus ar dėl to tiek ir skubėjo, asmuo atsakė, kad nevairavo, pareigūnei paklausus kas vairavo asmuo nurodo, kad nežino, po to nurodo, kad draugas. Pareigūnei paprašius pakviesti draugą, kuris vairavo asmuo nurodė, kad išėjo į mišką, galės rytoj vardą pavardę pasakyti, ar kai bus teismas. Pareigūnei paklausus ar nepakvies draugo, kuris vairavo, asmuo nurodo, kad ne. 00.05.46 pareigūnė klausia kito pareigūno: „ar tu matei, kai privažiavom, kaip jis iš mašinos išėjo?“, pareigūnas nurodo: „jo“, ji pasako, kad irgi matė. Pareigūnė nurodo K. R., kad abu su kolega matė, kaip jis išlipo iš automobilio ir tai yra užfiksuota kamera.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad K. R. baustas administracine tvarka, taip pat ir už analogiškus nusižengimus – už automobilio vairavimą, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, už automobilio vairavimą, kuris nėra draustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 15-17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

Administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, atlikęs Administracinių nusižengimų kodekse uždraustą pavojingą veiką (veikimą ar neveikimą), atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Tinkamas administracinio nusižengimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas nusižengimo padarymu. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinėn atsakomybėn nebūtų patrauktas asmuo, kuris neatliko teisei priešingo veiksmo, nors jis ir nebuvo sąžiningas ir atsakingas proceso dalyvis, dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo suklaidinta nutarimą priėmusi institucija.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. ANK 424 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas K. R. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 14 d., 21.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs, bei automobilis nėra apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu būdu K. R. pažeidė KET 14 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje bei ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Darius Pocius su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. priimtu nutarimu nesutiko ir prašė jį panaikinti, kadangi K. R. pažeidimo dieną automobilio nevairavo, tuo metu automobilį vairavo jo pažįstamas D. R.. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, neatskleidus tikrųjų įvykio aplinkybių, nepašalinus abejonių bei prieštaravimų. Nurodė, kad policijos pareigūnų automobilis į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą įvažiavo tik po kurio laiko, kai automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R., stovėjo, o D. R. jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. K. R. pat jau buvo išlipęs iš automobilio ir ėjo link gyvenamojo namo laiptinės, todėl pareigūnai negalėjo matyti ir objektyviai nematė, kas vairavo minėtą automobilį.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs pareiškėjo K. R. atstovo advokato paaiškinimus duotus teisme, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl K. R. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Teismas pažymi, kad aplinkybės, jog pareiškėjas K. R. iš pat pradžių nenurodė konkretaus asmens, vairavusio automobilį, bei tai jog jis vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotas prie automobilio vairuotojo durelių, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad automobilį skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo būtent K. R.. Priėmęs skundžiamą nutarimą policijos pareigūnas rėmėsi pareigūnų paaiškinimais, tačiau nevertino, ar pareigūnai surašę administracinio apžeidimo protokolą objektyviai galėjo matyti ir matė, kad būtent K. R. vairavo automobilį. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad paties fakto, kaip K. R. išlipo iš automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nematė. Taip pat nurodė, kad prasilenkiant su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu negalėjo identifikuoti kiek transporto priemonėje buvo asmenų. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad privažiavę matė, kaip nuo vairuotojo pusės nueina vaikinas, jis buvo vienas. Automobilį matė visą laiką, kol neįsuko į kiemą. Paties asmens išlipimo fakto nematė, bet K. R. nuėjimą nuo automobilio vairuotojo pusės matė. Iš šioje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnų automobilis į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą įvažiavo po kurio laiko, kai automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kieme, įraše matyti K. R. einantis nuo automobilio vairuotojo durelių pusės link namo. Pareiškėjas K. R. nuosekliai tvirtino, kad minėto automobilio jis nevairavo, jį vairavo kitas asmuo. Be to, liudininkas D. R. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes – patvirtino, kad automobilį vairavo jis – D. R.. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo teiginiais.

Asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (2018 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-327/2018).

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. R. nėra tinkamas jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, subjektas, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4731-2023, kuriuo K. R. už nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 375 Eur dydžio bauda, panaikintinas, o pati administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes dėl K. R. nurodytų aplinkybių reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. nustatyti asmenį, kuris iš tikrųjų 2023 m. balandžio 14 d. 21.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio aplinkybių, susijusių su administracinį nusižengimą padariusio asmens nustatymu, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam aplinkybių tyrimui (ANK 642 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R. skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4731-2023, kuriuo K. R. už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 centų) dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė