Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Dovilei Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui O. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai, kitų byloje dalyvavusių asmenų parodymai

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas yra biologinis ieškovės nesantuokinio sūnaus G. G. tėvas. Ieškovė iki šiol viena išlaiko, augina ir ugdo sūnų, kurio susilaukė gyvendama su atsakovu. Atsakovas vengia išlaikyti sūnų nuo pat jo gimimo. Teismo posėdžio metu ieškovė A. G. papildomai paaiškino, kad iki vaiko gimimo su atsakovu draugavo dešimt metų, o šešerius iš jų gyveno kartu, atsakovo motinai priklausiusiame bute Rusnėje. Jų gyvenimo kartu aplinkybes galėtų patvirtinti ir kiti liudytojai, kaimynai, šeimos gydytoja, tačiau visis jie atsisako liudyti, nes nenori užsitraukti kaimyno (atsakovo) nemalonės. Su atsakovu santykiai pašlijo dar būnant nėščiai, kai jis pradėjo darbuotis užsienyje. Gimus vaikui iki pusantro mėnesio dar gyveno visi kartu, bet atsakovui pradėjus smurtauti ji su sūnumi buvo priversta išsikraustyti. Dėl nuolatinio atsakovo girtavimo ji buvo priversta viena nuvykti į civilinės metrikacijos skyrių ir įregistruoti vaiko gimimą. Tą padarė 2014-10-22, o kadangi nuvyko viena, neturėdama notaro patvirtinto atsakovo pareiškimo dėl tėvystės patvirtinimo, vaiko gimimo liudijime buvo nurodyta tik vaiko motina ir vaikui suteikta motinos pavardė. Vaiko tėvas nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku, jis skambina nebent vėlai vakare, būdamas neblaivus, ir tuomet pyksta pasakius, jog vaikas miega.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas vengia atlikti tėvystės nustatymo ekspertizę (DNR), todėl neabejotina, kad jis ir yra vaiko tėvas. Todėl atsakovo tėvystė nustatytina remiantis ieškovės paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Vaiko išlaikymui reikalinga gauti 200 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, tai vidutinė suma, kuri pagrįsta pagrindiniais ir būtinaisiais vaiko poreikiais.

4. Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad draugės A. G. vaiko tėvo nepažįsta ir nežino, nėra jo mačiusi, apie jį žino tik iš ieškovės pasakojimų. Su ieškove bendrauja apie trejus metus. Draugauja jų vaikai, todėl ir jos pradėjo bendrauti. Nežino jokių kitų ieškovės vyriškos lyties draugų.

5. Liudytoja G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove pažįstamos jau penkerius metus ir nurodė, kad A. G. sūnus yra jos vaikystės bendraklasės S. K. brolio O. K. sūnus. Ji yra rusniškė, dažnai ten lankėsi anksčiau ir iki šiol lankosi, todėl žinojo apie A. G. ir O. K. santykius, kurie iki vaiko gimimo truko apie 10 metų. Apie ieškovės ir atsakovo santykius ji žino ne tik iš ieškovės pasakojimų, bet taip pat ir iš kitų rusniškių. Paaiškino, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, kad jis elgėsi nepagarbiai, todėl ieškovė buvo priversta nutraukti santykius su vaiko tėvu. Patvirtino fiziologinį vaiko panašumą su O. K..

6. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – tarnyba) 2018-07-26 pateiktoje preliminarioje išvadoje Nr. 5SD-330 (b. l. 42-43) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė su atsakovu bendrauja, tariasi, tad tikėtina yra galimybė civilinę bylą baigti taikos sutartimi, kas būtų geriausia abiem šalims bei geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Tarnybos darbuotojams bendraujant su atsakovu paaiškėjo, kad atsakovas abejoja tik dėl tėvystės fakto, tačiau nustačius, kad jis yra vaiko biologinis tėvas, prieštarauti dėl kitų ieškinio reikalavimų jis neketina. Tarnyba neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su mama, duomenų, apie tai, kad vaiko gyvenimas kartu su mama būtų žalingas vaikui, nėra. Palaiko visus ieškovės reikalavimus.

II. Atsakovo procesinė pozicija

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, jam adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas, informuojantis, apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką dar 2018-08-01 buvo įteiktas tinkamai – asmeniškai (b. l. 47, CPK 123 straipsnio 1 dalis), atsakovas, priėmęs procesinius dokumentus neinformavo teismo apie kitą korespondencijos įteikimo būdą ar vietą (CPK 121 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Įstatymas įpareigoja teismą imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šalims įstatymas numato pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

9. Kadangi atsakovui apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą buvo žinoma, jam buvo įteiktas vienas iš šaukimų atvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir kiti procesiniai dokumentai (b. l. 47, 85), tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, jos atstovas sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, kad pateikė visus įrodymus, išnaudojo visas galimybes, informuoti atsakovą apie jo pareigą dalyvauti teismo posėdyje, o teismo taikytos procesinės priemonės taip pat nebuvo rezultatyvios: 2018-09-05 nutartimi atsakovui buvo paskirta bauda ir pavesta policijos komisariatui atvesdinti jį į parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 55-56), tačiau byloje gautas tarnybinis pranešimas, informuojantis, kad O. K. dirba ir reziduoja užsienyje (Suomijoje) ir policijos pareigūnams nėra galimybės užtikrinti šio asmens atvykimą į teismą (b. l. 67), teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 388 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

10. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos visų pirma orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. G., gimusio 2014-09-10, gimimo įraše Nr. 455 nurodyta, kad jo motina yra A. G. o duomenų apie tėvą nėra (b. l. 6). Ieškovė teigia, kad atsakovas O. K. yra G. G. biologinis tėvas, su kuriuo ji 10 metų draugavo, iš kurių 6 metus kartu gyveno tuose pačiuose namuose Rusnėje, Šilutės r. Šioje byloje 2018-10-19 ir 2018-12-19 nutartimis, siekiant atsakyti į klausimą, ar O. K. yra G. G. tėvas, buvo paskirta DNR ekspertizė, iš pradžių įpareigojant ginčo šalis kartu su nepilnamečiu vaiku nuvykti į Serologijos ir DNR laboratoriją, o to neatlikus, buvo priimta nutartis dėl atskiro šalių vykimo į minėtą įstaigą (b. l. 74-75, 90-91). Eksperto išvados byloje nėra, abiem ginčo šalims teismo nustatytu laiku neatvykus atlikti ekspertizės. Teismo posėdžio metu ieškovė tokį savo pasyvumą motyvavo tuo, kad ji nevyko į šią įstaigą dėl mažo vaiko amžiaus, didelio atstumo ir būdama vissiškai įsitikinusi, jog atsakovas bet kuriuo atveju vengs šio tyrimo, net ir tuo atveju jei būtų atvykusi, ekspertizės atlikimas nebūtų galimas, neatvykus atsakovui.

12. Pažymėtina, jog tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

13. Šiuo atveju teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad atsakovas, nenurodydamas jokių priežasčių, du kartus nevyko į ekspertinę įstaigą, nors apie teisme vykstantį procesą dėl tėvystės nustatymo bei aplinkybę, kad byloje paskirta ekspertizė jam buvo žinoma. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvyksta be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2006). Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas.

14. Tokiu atveju atsižvelgiant, į viešą interesą byloje bei prioritetinį vaiko interesų apsaugos principą, teismas sprendžia, kad atsakovo neatvykimas į ekspertinę įstaigą atlikti DNR tyrimo, šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje vertintinas kaip tėvystės įrodymas. Pažymėtina, teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų įtvirtintų CK 3.148 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Įvertinus išdėstytus argumentus, yra teisinis pagrindas tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir pripažinti atsakovą O. K. G. G. tėvu, o G. G. jo sūnumi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios ir bendravimo tvarkos vietos nustatymo

15. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

16. Ieškovė prašė nustatyti sūnaus G. G. gyvenamąją vietą su ja. Pagal bylos duomenis nepilnamečio vaiko tėvai – ieškovė ir atsakovas – yra nesusituokę ir gyvena skyrium. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė A. G. bei nepilnametis yra G. G. nuo 2018-01-29 yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (b. l. 5). Ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, ji vaiku rūpinasi, prižiūri ir išlaiko nuo pat jo gimimo, o atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydama, kad ieškovė yra sudaro tinkamais sąlygas vaikui gyventi, augti ir vystytis.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės nekilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi priešingai vaiko interesams, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 2.14 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnis).

18. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 str.). CK 3.170 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens.

19. Ieškovė, taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, numatant, kad atsakovas gali su vaiku bendrauti kiekvieną dieną telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis nuo 18 iki 20 valandos. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos bendravimo tvarkos nustatymas nepažeis tėvo ir sūnaus ryšio, tokiam bendravimo tvarkos nustatymui neprieštaravo ir institucija, teikianti byloje išvadą, duomenų apie tai, kad ieškovė darytų kliūtis vaiko tėvui bendrauti su sūnumi byloje taip pat nėra.

20. Nagrinėjamu atveju, teismas turi pagrindo išaiškinti šalims, jog teismo nustatyta vaiko tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarka yra privaloma, tačiau tuo pačiu nesudaro kliūčių šalims susitarti ir dėl kitokio – papildomo bendravimo. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio sprendimo“) galios, todėl dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktą).

Dėl išlaikymo priteisimo

21. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui. Nurodė, kad ketverių metų amžiaus sūnaus būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga mažiausiai 400 Eur suma per mėnesį, t. y. ieškovė per mėnesį skirią skiria 100 Eur sūnaus maistui, 20 Eur ugdymo priemonėms, 80 Eur rūbams ir avalynei, 80 Eur mokesčiams, 50 Eur higienos priemonės ir 60 Eur patiria kitiems papildomoms išlaidoms – įvairiems būreliams, baseinui (b. l. 50). Ieškovė dirba Šilutės socialinių paslaugų centre (b. l. 48-49, 103-104), atsakovas yra UAB „Verisa“ darbuotojas (b. l. 105, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

22. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 555 Eur. Ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog 1 MMA išlaikymo dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą vaikui, tačiau kiekvienu atveju teismas priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 200 Eur, t. y. mažesnį nei 1 MMA išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui. Teismas, atsižvelgdama į ieškovės argumentus, vaiko amžių, aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie specialius šalių sūnaus poreikius bei tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti 200 Eur išlaikymas atitinka šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai, todėl priteistinas iš atsakovo. Išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018-04-18 (b. l. 1).

24. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

25. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Kaip minėta ieškinį teismui ieškovė teismui pateikė 2018-04-18.

26. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą už pastarųjų trejų metų laikotarpį, skaičiuojamą tokiu būdu – 7 200 Eur (200 Eur x 36 mėn.). Bylos duomenimis nepilnametis vaikas G. G. nuo gimimo gyvena su motina. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad tėvas (atsakovas) kaip nors prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Dėl to, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistina 7 200 Eur išlaikymo skola (CK 3.200 straipsnis).

28. Be to, ieškovė dalį išieškojimo sumos prašo priteisti nekilnojamuoju turtu (priteisiant 0,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 340 Eur; 0,48 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 350 Eur; 1,94 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 862 Eur;), o kitą dalį pinigais (5 648 Eur).

29. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y., konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs.

30. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018 ir jos 27 punktą).

31. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis asmuo, gaunantis pajamas (b. l. 105), jo atžvilgiu antstolių kontoroje nėra užvesta vykdomųjų bylų (b. l. 16). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra faktinio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ne tik konkrečia pinigų sumą, bet ir nekilnojamuoju turtu (žemės sklypais), kurių vertė, be kita ko, grindžiama tik Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytais įkainias (b. l. 8-10).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

32. Atsižvelgiant į bylos rezultatą (priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą), Tauragės apylinkės teismo 2018-04-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas nekilnojamojo turto registre (b. l. 17-18) paliktinos galioti iki teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

33. Pagal to paties teismo 2018-10-29 nutartimi taikytą dar vieną laikiną apsaugos priemonę (laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. G., gimusiam 2014-09-10, mokamą kas mėnesį po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2018-04-18) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo), išieškotas laikinas išlaikymas įskaitytinas į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą, o minėta laikinoji apsaugos priemonė naikintina sprendimo priėmimo dieną (b. l. 81-82).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 1-4). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė 2018-06-15 pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 448,23 Eur (b. l. 37). Ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba šioje byloje, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

36. Byloje visiškai tenkinti ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Dėl to iš atsakovo valstybei priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 100 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 100 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 288 Eur (72 Eur+ 216 Eur) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, viso 488 Eur, ir 448,23 Eur už ieškovei advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 2016-11-08 įstatymas Nr.XII-2751). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti ir pripažinti, kad O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) tėvas, o G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas O. K. su nepilnamečiu sūnumi G. G. bendrauja tokia tvarka: kiekvieną dieną tėvas su sūnumi gali bendrauti telefonu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis nuo 18 iki 20 valandos.

Priteisti iš atsakovo O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki G. G. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti vaiko motiną A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 488 Eur Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660)

Priteisti iš atsakovo O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 448,23 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą.

Išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos įstaigai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.