Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą

dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo su suinteresuotais asmenimis S. S. (S. S.), AB „SEB bankas“, UAB „Gelvora“, UAB „GF bankas“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Sergel“, antstoliu Mindaugu Dabkumi, antstoliu Dainiumi Šidlausku, antstoliu Leonu Jankausku, antstole Svetlana Kastanauskiene, antstole Brigita Palavinskiene, antstole Aiste Mikulėniene, antstole Virginija Meškauskiene, Vilniaus apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu, Vilniaus miesto Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pareiškėjo R. G. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas (duomenys neskelbtini), todėl aktualus pareiškėjo veiksmų vertinimo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini). Veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1066-565/2021).

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį, nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.), taip pat FABĮ nenustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl asmens neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi sutrukdyti jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, lėmusius skolų atsiradimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.), jo tapimą nemokiu dėl žalingų įpročių (FABĮ 5 str. 8 d. 3 p.) ar dėl padarytų nusikalstamų veikų (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p.). Taip pat byloje nėra duomenų ir apie FABĮ 5 str. 8 d. 5, 6 p. nurodytų sąlygų egzistavimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių įsiskolinimų. Ir priešingai, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato galimybę kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti arba nepritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Pripažinus, kad egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas, pareiškėjui iškeliama bankroto byla.

Pagal FABĮ 6 str. 3 d. 2 p., 11 str. 1 d., teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė paskirti MB „Ius LT“, pareiškėjo kreditoriai prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė, kitų kandidatūrų nepasiūlė. Nenustatyta FABĮ 11 str. 3, 5 d. įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti MB „Ius LT“ bankroto administratoriumi. Pareiškėjas į bylą pateikė MB „Ius LT“ sutikimą dėl fizinio asmens bankroto administravimo paslaugų teikimo pareiškėjui, nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, bankroto administratoriaus būtinųjų išlaidų sąmatą, t. y. administravimo lėšų sumos pagrindimą. Įvertinus MB „Ius LT“ pateiktą administravimo išlaidų sumos pagrindimą, bylos apimtį (kreditorių skaičių, skolų dydį), sprendžiama, kad nurodyta 270 Eur dydžio suma fizinio asmens bankroto administravimui yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatoma 270 Eur dydžio lėšų suma bankroto procedūroms atlikti, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti laikotarpyje nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 str. 6 d., 6 str. 3 d. 4 p.).

Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 630 Eur suma, iš jų 300 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui (3 vaikai), 100 Eur maistui ir 80 Eur būstui išlaikyti, 10 Eur ryšio paslaugoms, 50 Eur transporto paslaugoms, 40 Eur higienos priemonėms, 50 Eur drabužiams, avalynei. Kreditoriai prieštaravimų dėl tokios pareiškėjo nurodomos sumos nepareiškė. Pagal FABĮ 4 str. 9 p. ir 7 str. 1 d. 6 p., pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti nurodyta informacija apie fiziniam asmeniui kiekvieną mėnesį reikalingas lėšas būtiniems poreikiams tenkinti, tačiau įstatyme nenustatytas reikalavimas pareiškėjui pateikti įrodymus apie lėšų dydį būtiniems savo poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 pažymėjo, kad, vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti LR Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga (nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA – 642 Eur), kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas pajamas (500-700 Eur), į tai, kad pareiškėjas išlaiko tris nepilnamečius vaikus, suma mažesnė nei MMA, be to, pareiškėjas privalės mokėti bankroto proceso mokesčius, vertinama, kad pareiškėjo prašoma patvirtinti 630 Eur dydžio suma būtiniems poreikiams tenkinti nėra per didelė ir nepažeidžia kreditorių interesų. Nustatoma, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjo būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga 630 Eur dydžio suma.

Nustatomas 30 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (LR FABĮ 6 str. 3 d. 3 p.).

Nustatomas 4 mėn. terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (FABĮ 6 str. 3 d. 5 p., 8 str. 5 d.).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. Antrasis policijos komisariatas pateikė pranešimą, kuriuo teismą informavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) baudų už administracinius teisės pažeidimus administravimo ir išieškojimo procesą bei administravimą vykdo VMI prie LR FM, Vilniaus apsk. VPK nevykdo išieškojimo, todėl tikslinga teisėtu atstovu laikyti VMI prie LR FM. Pažymėtina, kad, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nutarimai, kuriais R. G. paskirtos šiuo metu išieškomos baudos, priimti iki 2015 m. liepos 1 d., todėl policijos institucijos nurodomas pasikeitęs teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju neaktualus – baudos R. G. paskirtos ir turėjo būti sumokėtos galiojant ATPK kodeksui, pagal kurį, nutarimų, priimtų iki 2015 m. liepos 1 d., vykdymo kontrolė priskirta nuobaudą paskyrusiai ar ATP surašiusiai institucijai, šiuo atveju policijos įstaigai. FABĮ 3 str. nustatyta, kad fizinio asmens kreditoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, todėl šiuo atveju policijos institucijos, administruojančios pareiškėjui paskirtų baudų vykdymą, yra tinkami suinteresuoti asmenys fizinio asmens bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290, 291 str., Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 1-4 d., teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Iškelti pareiškėjui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti R. G. bankroto administratoriumi MB „Ius LT“ (įmonės kodas 303008795, buveinės adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., V. Maculevičiaus g. 51-302, el. paštas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti 30 d. terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 270 Eur dydžio lėšų sumą (įskaitant mokesčius), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. G. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 630 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. G. būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėn. terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusios nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui MB „Ius LT“.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kredito įstaigai, kurioje yra pareiškėjo sąskaita – AB „Swedbank“, pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui MB „Ius LT“.

Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.