Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1066-565/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-01
Bylos Nr.: e2S-1066-565/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00839-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.

Teisėjas: Rūta Burdulienė (pirm.)
Pareiškėjas: L. R.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų

Civilinė byla Nr. e2S-1066-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00839-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6.1.; 3.4.2.6.2.; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antstolis Irmantas Gaidelis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja L. R. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą; bankroto administratore paskirti MB „Ius Lt“; patvirtinti 480 Eur/mėn. sumą, kurią L. R. gali skirti savo ir išlaikomo sūnaus E. R. bu?tinųjų poreikiu? tenkinimui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti kreditoriu? reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 100 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią MB ,,Ius Lt“ gali naudoti bankroto procedūroms nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėja nurodė, jog kreditoriams yra skolinga 64 326,52 Eur ir neturi objektyvių galimybių įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Pareiškėja neturi jokio turto, iš kurio galėtų grąžinti skolas, pareiškėja gauna ieškančios darbo išmoką, kuri sudaro apie 200 Eur/mėn. Viena pagrindinių pareiškėjos nemokumą sukėlusių priežasčių – tai sutuoktinio vykdyta gyvenamųjų namų statyba ir iš to atsiradusios mokestinės prievolės, pareiškėja tuo metu nedirbo, rūpinosi šeima ir namais. 2019 m. rudenį, domintis banko sąskaitos atsidarymu, pareiškėjai tapo žinoma, kad jos turtui yra taikomi areštai, tuo metu sutuoktinis pripažino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) vykdo išieškojimą iš jo turto. 2020 m. birželio 2 d. VMI pateikė pareiškėjai raštą, su kuriuo buvo pateiktas ir 2018 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktas bei 2018 m. birželio 25 d. sprendimas. Įsiskolinimas VMI susidarė dėl 2012 m. liepos 24 d., 2012 m. rugsėjo 18 d. ir 2013 m. sausio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių ir dėl to apskaičiuotų mokesčių, tai yra dėl parduotų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių ir jose buvusių keturių gyvenamųjų namų (kotedžų). Pareiškėja dalyvavo sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, tačiau apie patį turtą iš esmės nežinojo. Sutuoktinis jai buvo minėjęs, kad stato gyvenamuosius namus su partneriais ir tikisi juos pelningai parduoti, todėl reikalingas jos parašas pas notarą. Pareiškėja pasitikėjo sutuoktiniu, pasirašomų dokumentų neanalizavo. Lėšas pagal pirkimo-pardavimo sutartis grynais ir bankiniais pavedimais gavo pareiškėjos sutuoktinis B. R., pareiškėja iš pirkimo-pardavimo sutarčių asmeniškai negavo jokių pinigų.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis prašė atsižvelgti į tai, jog išieškojimas iš skolininkės turto vykdomas nuo 2019 m. Per visą vykdymo laikotarpį skolininkė nedirbo ir dengti įsiskolinimo nesistengė. Pinigines lėšas iš Užimtumo tarnybos skolininkė pradėjo gauti tik nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Tai sudaro pagrindą manyti, kad skolininkė slėpė nuo antstolio gaunamas pajamas. 2018 m. rugpjūčio 24 d. skolininkė su sutuoktiniu sudarė povedybinę sutartį, kuria, tikėtina, siekė išvengti skolų išieškojimo iš bendrojo jungtinio sutuoktinių turto.

4. Suinteresuoti asmenys VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) prašė sprendimą dėl pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai L. R. bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1. pareiškėja yra skolinga VMI 57 580,80 Eur, VSDFV – 1 955,70 Eur, antstoliui Irmantui Gaideliui – 2 778,14 Eur. Nurodytų sumų mokėjimo terminai, remiantis antstolio Irmanto Gaidelio pažyma ir VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktais duomenimis, yra suėję. Taigi pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų preliminari suma – 62 314,64 Eur, viršija 25 MMA;

5.2. nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis B. R. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, neturi jų vardu registruotų transporto priemonių. Pareiškėja nurodė, kad skolininkų neturi. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos piniginių lėšų likutis 2021 m. sausio 2 d. Luminor Bank AS esančioje banko sąskaitoje buvo 40,67 Eur. Pareiškėja nurodė, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir pareiškėja gauna 200 Eur dydžio ieškančio darbo asmens išmoką. Taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis turėtų gauti panašaus dydžio išmoką. 2021 m. vasario 11 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad jai pavyko įsidarbinti UAB „RB Balt group“, pareiškėjos atlyginimas neatskaičius mokesčių – 697,53 Eur. Pareiškėja augina nepilnametį sūnų, kurio išlaikymui, kaip nurodė pareiškėja, yra reikalinga 200 Eur suma per mėnesį (ši suma sudaro pusę sūnaus būtinųjų poreikių), likusią 200 Eur sumą, skirtą vaiko išlaikymui, turi skirti pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėja taip pat nurodė, kad šiuo metu jai finansiškai padeda sūnaus seneliai;

5.3. pareiškėja, įvertinus jos finansinę padėtį, negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Dėl to pareiškėjos turtinė padėtis atitinka formaliuosius nemokumo požymius;

5.4. pareiškėjos įsiskolinimas VMI susidarė nesumokėjus į valstybės biudžetą mokesčių už 2012–2013 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gautas pajamas. VMI 2018 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2012–2013 m. vykdė naujos statybos nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, tačiau neapskaičiavo ir nedeklaravo nuo gautų pajamų mokėtinų pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių. VMI 2018 m. birželio 25 d. sprendimu iš pareiškėjos nuspręsta išieškoti mokesčių nepriemokas, delspinigius ir baudas. Tokios aplinkybės patvirtina, kad nors pareiškėjos neįvykdytos prievolės atsirado seniau nei prieš tris metus, tačiau pajamų gavimo faktą, kaip prievolės mokėti mokesčius atsiradimo pagrindą, pareiškėja slėpė ir jis paaiškėjo tik 2018 m., kai VMI atliko patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja siekia nurašyti skolą VMI, kuri faktiškai dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų apibrėžta tik 2018 m., t. y. paskutinių trejų metų laikotarpiu. Pareiškėjos skolos antstoliui ir Valstybinio socialinio draudimo biudžetui iš esmės susidarė taip pat paskutinių trejų metų laikotarpiu;

Šalies argumentai

5.5. pareiškėjos teiginiai, kad lėšas iš sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių gavo jos sutuoktinis, o ji jokių piniginių lėšų negavo, nepaneigia fakto, jog pareiškėjos sutuoktinio pajamos, gautos iš jo veiklos, yra bendros abiejų sutuoktinių pajamos. Pareiškėjos teiginiai, kad apie sutuoktinio vykdomą veiklą ji žinojo nedaug, ja nesidomėjo ir piniginių lėšų negaudavo, kelia abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo. VMI 2018 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte fiksuota, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu dalyvavo sudarant ne vieną nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, iš kurių gautų pajamų nedeklaravo. Be to, pareiškėja nurodė, kad visuomet gyveno iš sutuoktinio vykdytos veiklos gautų pajamų. Taigi vargu, ar pareiškėjai galėjo būti nežinomos sutuoktinio veiklos aplinkybės;

5.6. kyla abejonių ir dėl to, ar, susiklosčius sunkiai finansinei situacijai, pareiškėja iš tiesų dėjo maksimalias ir visas įmanomas pastangas, kad susirastų darbą, padidintų gaunamas pajamas ir bent iš dalies atsiskaitytų su kreditoriais. Pareiškėja patvirtino, kad per paskutinius trejus metus niekur nedirbo. Paaiškino, kad galimybes susirasti darbą apsunkino specifinė pareiškėjos turima specialybė, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad dažnai sirgdavo jos nepilnametis sūnus ir jos pačios turėta liga. Tokie pareiškėjos teiginiai yra pakankamai deklaratyvaus pobūdžio. Fiziniai asmenys, būdami tokio paties ar panašaus amžiaus kaip pareiškėja, gali sėkmingai persikvalifikuoti ir aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Pareiškėjos sąmoningas pasyvumas ir priemonių savo mokumui pagerinti nesiėmimas negali būti vertinami kaip sąžiningas asmens elgesys, tokie veiksmai negali būti suderinami su protingo ir rūpestingo asmens standartu. Pareiškėja UAB „RB Balt group“ pradėjo dirbti 2021 m. sausio 29 d., paaiškino, kad šios įmonės direktorius yra (duomenys neskelbtini) M. R.. Taigi kyla klausimas, kokios priežastys pareiškėjai trukdė anksčiau įsidarbinti šioje įmonėje. Pareiškėjos paaiškinimas, kad tik šiuo metu – būtent tada, kai pareiškėja inicijavo bankroto procesą, įmonėje atsirado vieta dirbti jai, suponuoja, jog pareiškėja dirbtinai siekia parodyti, kad deda pastangas savo mokumui atkurti. Be to, pareiškėja aiškiai nenurodė, kokias darbines funkcijas vykdys;

5.7. nustatyti duomenys apie pareiškėjos pasyvų elgesį vykdant prievoles kreditoriams, negerinant savo finansinės padėties sudaro pagrindą pareiškėjos veiksmus kvalifikuoti kaip atitinkančius Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintus nesąžiningo elgesio požymius. Pareiškėja iš esmės sąmoningai leidžia išlikti tokiai situacijai, tikėdamasi, kad kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti. Iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas. Pareiškėjos nemokumo būklę lėmė tai, kad ji nedėjo reikiamų pastangų pagerinti savo finansinę padėtį, t. y. ilgą laiką neturėjo darbo ir sąmoningai nesiekė padengti turimų skolinių įsipareigojimų. Bankroto institutu pareiškėja faktiškai siekia išvengti prievolių vykdymo, o ne sąžiningai atkurti savo mokumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Pareiškėja L. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjai L. R. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti MB „Ius LT“; prijungti prie nagrinėjamos bylos kartu su atskiruoju skundu teikiamus papildomus įrodymus. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. apeliantės turtinė padėtis ne formaliai, o realiai atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus fizinio asmens nemokumo požymius. Apeliantės pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudaro 64 326,52 Eur sumą, o tai aiškiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį;

6.2. apeliantė apie susidariusią skolą VMI sužinojo tik 2020 m. gegužės mėn., kuomet pateikė 2020 m. gegužės 10 d. prašymą VMI dėl informacijos pateikimo ir gavo atsakymą iš VMI su paaiškinimais apie susidariusią skolą. Šias aplinkybes įrodo į bylą apeliantės pateiktas VMI atsakymas į 2020 m. gegužės 20 d. prašymą, pateiktas el. paštu (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, kad VMI nepavyko įteikti dokumentų apeliantei pašto siunta, dėl to jie buvo patalpinti į VMI savitarnos sistemą. Apeliantė šia sistema nesinaudojo, dėl to jokių pranešimų objektyviai nebuvo gavusi. VMI siuntė apeliantei dokumentus adresu, kuriame ji faktiškai negyveno ilgą laiką;

6.3. vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme, privalu vertinti būtent trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Nekilnojamojo turto sandoriai, kuriuose dalyvavo apeliantė ir kurių pagrindu susidarė 64 326,52 Eur dydžio skola VMI, antstoliui bei Valstybinio socialinio draudimo biudžetui, buvo sudaryti 2012 m. – 2013 m. laikotarpiu, taigi žymiai anksčiau nei 3 metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui;

Žemesnės instancijos teismas

6.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja siekia nurašyti skolą VMI. Asmens nežinojimas įstatymo normų dėl mokestinės sistemos taikymo neatleidžia asmens nuo prievolės sumokėti priskaičiuojamus mokesčius, tačiau toks asmens nežinojimas negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu. VMI konstatuotos aplinkybės dėl priskaičiuoto ir nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, taip pat VMI paskirtos gyventojų pajamų mokesčio baudos nėra pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą bei vykdyti fizinio asmens bankroto procesą;

6.5. pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog kyla abejonių dėl to, ar, susiklosčius sunkiai finansinei situacijai, pareiškėja iš tiesų dėjo maksimalias ir visas įmanomas pastangas, kad susirastų darbą, padidintų gaunamas pajamas, yra nepagrįstos. Oficialiosios statistikos portalo viešai skelbiama statistika dėl nedarbo lygio Lietuvoje 2018 m., 2019 m., 2020 m. patvirtina, kad nuo 2018 m. iki 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo pakankamai didelis ir nuolat didėjo, t. y. 2018 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,2 proc., o 2020 m. nedarbo lygis jau siekė 8,5 proc. (2020 m. IV ketv. nedarbo lygis – 9 proc.). Užimtumo tarnybos 2021 m. sausio mėn. darbo rinkos apžvalgoje nurodoma, kad 2021 m. vasario 1 d. nedarbas Lietuvoje padidėjo net iki 16,4 proc. O tai neabejotinai turėjo įtaką apeliantės galimybėms įsidarbinti. Apeliantės galimybes įsidarbinti taip pat apribojo visame pasaulyje išplitusi koronaviruso (COVID-19) infekcija ir su ja susiję draudimai ir apribojimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir visoje šalyje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. Karantinas visoje Lietuvoje vėl buvo pakartotinai įvestas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. ir vis pratęsinėjamas (galios iki 2021 m. kovo 31 d.), Lietuvoje ir toliau taikomi apribojimai;

6.6. apeliantė 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu atsakė į visus klausimus, davė parodymus ir papasakojo bylą nagrinėjančiam teismui, kad nuolat rūpindavosi šeimos ūkiu ir savo nepilnamečiu sūnumi, kuris nuolat sirgdavo, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slaugymas, todėl apeliantė daug laiko turėjo praleisti namuose ir neturėjo galimybės dirbti. Šie apeliantės duoti paaiškinimai yra įrodymai byloje, todėl teismas jais negalėjo nesiremti. Aplinkybė, kad apeliantei ilgą laiką nepavyko gauti pajamų, nesudaro pagrindo tokius jos veiksmus laikyti nesąžiningais;

6.7. prie apeliantės ir jos sūnaus finansinio išlaikymo prisidėjo apeliantės (duomenys neskelbtini) M. R., kurio namuose apeliantė su sūnumi gyvena iki šiol. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas M. R. 2020 m. birželio 14 d. patvirtinimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Apeliantė nuo 2021 m. sausio 29 d. įsidarbino UAB „RB Balt group“. Tokie apeliantės veiksmai patvirtina jos sąžiningumą ir siekį savarankiškai gauti pajamų bei atsiskaityti su kreditoriais. UAB „RB Balt group“ direktorius yra (duomenys neskelbtini) M. R., kuris UAB „RB Balt group“ direktoriumi tapo tik 2020 m. rugpjūčio 18 d., įsigijęs įmonės akcijas. (Duomenys neskelbtini) objektyviai negalėjo anksčiau įdarbinti apeliantės į šią bendrovę. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantės įsidarbinimas UAB „RB Balt group“ yra laikytinas nesąžiningais veiksmais ir bandymu dirbtinai parodyti, kad yra dedamos pastangos atkurti apeliantės mokumą, yra nepagrįstos ir nelogiškos. Apeliantė savo nemokumo nedidino, o visiškai priešingai – jos pastangų dėka įsidarbino, jau dirba, pradėjo gauti pajamas;

6.8. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjos elgesys neturi užkirsti kelio jai bankrutuoti. Net tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjos elgesys neturi užkirsti kelio jai bankrutuoti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių dėl apeliantės nesąžiningumo, abstrakčiai konstatavo apeliantės nesąžiningumą ir nepagrįstai atmetė jos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad apie turimą įsiskolinimą VMI sužinojo tik 2020 m. gegužės mėn., tačiau tokie apeliantės teiginiai neatitinka faktinės vykdomosios bylos Nr. 0008/19/00404 medžiagos. Apeliantė L. R. 2019 m. balandžio 24 d. buvo atvykusi į antstolio I. Gaidelio kontorą, tačiau nurodyti kontaktinius duomenis bei kitaip bendradarbiauti su antstoliu atsisakė. 2019 m. balandžio 24 d. apeliantei buvo pateikta visa informacija apie vykdomą išieškojimą. 2019 m. birželio 26 d. skolininkė vėl buvo atvykusi į antstolio I. Gaidelio kontorą (po paieškos per policiją paskelbimo). Skolininkė antstoliui pateikė savo kontaktinius duomenis, jai buvo suteikta visa informacija apie antstolio vykdomą išieškojimą. Akivaizdu, jog apeliantė, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, teismui teikia tiesos neatitinkančią informaciją;

7.2. antstolis I. Gaidelis išieškojimą iš skolininkės vykdo nuo 2019 m. Per visą vykdymo laikotarpį VSDFV duomenimis skolininkė nedirbo. Per visą vykdymo laikotarpį skolininkė nedėjo jokių pastangų dengti turimo įsiskolinimo ir savanoriškai nesumokėjo nei vieno euro, buvo pasyvi ir su antstoliu nebendradarbiavo. Akivaizdu, kad asmuo, negaudamas jokių pajamų, pragyventi negali. Skolininkė įsidarbino tik pasikreipus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė dirbtinai siekia įrodyti, kad deda pastangas savo mokumui atkurti.

8. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

12. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

13. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus: Užimtumo tarnybos 2021 m. sausio mėn. darbo rinkos apžvalgą (reg. nedarbas proc. 2019 m. – 2021 m.); išrašus iš oficialiosios statistikos portalo dėl nedarbo lygio Lietuvoje 2018 m. – 2020 m.; duomenis iš VĮ „Registrų centras“ apie UAB „RB Balt group“ akcijų įsigijimą ir direktoriaus paskyrimą. Nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su skundžiamos nutarties motyvais, šių įrodymų prijungimas prie bylos neapsunkins ir neužvilkins bylos nagrinėjimo.

14. Antstolis Irmantas Gaidelis kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2019 m. gegužės 6 d. pareiškėjos sutuoktinio prašymo kopiją; antstolio el. laiško, 2019 m. gegužės 6 d. siųsto pareiškėjai, kopiją; 2019 m. birželio 26 d. pareiškėjos prašymo jai skirtus dokumentus siųsti el. paštu kopiją.

15. Įvertinus šalių teikiamų įrodymų turinį, matyti, jog naujai teikiamais įrodymais pareiškėja įrodinėja aplinkybę, kad, siekdama fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, buvo / yra sąžininga FABĮ prasme, tuo tarpu antstolis, teikiamas rašytiniais įrodymais siekia paneigti pareiškėjos sąžiningumą, nurodydamas, jog pareiškėja klaidina teismą, neatskleidžia visos informacijos bei dirbtinai siekia įrodyti, kad deda pastangas savo mokumui atkurti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju, sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens nemokumo bylą, atsisakymas vien formaliais pagrindais priimti šalių teikiamus duomenis, kuriais šalys grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, prieštarautų teisingumo principui. Byla vedama elektronine forma, bylos šalys yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, taigi turėjo galimybę su teikiamais duomenimis susipažinti, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

16. 2021 m. kovo 31 d. (dieną prieš paskirtą teismo posėdį) apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi apeliantės rašytiniai paaiškinimai. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 388 straipsnis). Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantė jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atskirojo skundo papildymu. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl fizinio asmens asmens nemokumo

17. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA).

18. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos turimi įsipareigojimai, kurių terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį: pareiškėja yra skolinga VMI 57 580,80 Eur; VSDFV Panevėžio skyriui – 1 955,70 Eur; antstoliui Irmantui Gaideliui – 2 778,14 Eur (62 314,64 Eur viršija 25 MMA).

20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, neturi santaupų. Pareiškėjos piniginių lėšų likutis 2021 m. sausio 2 d. Luminor Bank AS esančioje banko sąskaitoje buvo 40,67 Eur. Pareiškimo pateikimo pirmosios instancijos teismui metu pareiškėja buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gavo 200,31 Eur dydžio ieškančio darbo asmens išmoką. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji įsidarbimo UAB „Rb Balt group“, pareiškėjos atlyginimas neatskaičius mokesčių – 697,53 Eur. Pareiškėja nurodė, jog jos būtiniesiems poreikiams tenkinti, įskaitant 200 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui, per mėnesį reikėtų 480 Eur sumos. Lyginant pareiškėjos turimą įsiskolinimo dydį (62 314,64 Eur) su jos gaunamomis pajamomis (697,53 Eur neatskaičius mokesčių), akivaizdu, jog pareiškėja šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jos gaunamos pajamos patvirtina, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui, todėl pagal nurodytus duomenis yra pagrindas konstatuoti pareiškėjos nemokumą (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apeliantės nemokumo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), tačiau kilo ginčas dėl jos sąžiningumo, tai yra pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantei iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl asmens nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą

22. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

23. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

24. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2021 m. sausio 14 d., taigi pareiškėjos veiksmų vertinimo aktualus laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 14 d. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis.

25. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.2) FR0680-192, pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Atlikus mokestinį patikrinimą, 2018 m. gegužės 16 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. (7.2) FR0680-192, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuota mokėtina gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio suma, delspinigiai ir bauda (iš viso 55 977, 00 Eur) dėl 2012 – 2013 metais gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog pareiškėja L. R. taip pat skolinga 1 955,70 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2020-06-30 bei 2 778,14 Eur vykdymo išlaidų antstoliui Irmantui Gaideliui, kurios susidarė antstoliui pradėjus vykdyti išieškojimą pagal VMI 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-183856 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos neįvykdytos prievolės atsirado seniau nei prieš tris metus, tačiau pajamų gavimo faktą, kaip prievolės mokėti mokesčius atsiradimo pagrindą, pareiškėja slėpė ir jis paaiškėjo tik 2018 m., kai VMI atliko patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad pareiškėja siekia nurašyti skolą VMI, kuri faktiškai dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų apibrėžta tik 2018 m., t. y. paskutinių trejų metų laikotarpiu. Teismas pareiškėjos nesąžiningumą susiejo ir su aplinkybe, jog pareiškėja kartu su sutuoktiniu dalyvavo sudarant ne vieną nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, iš kurių gautų pajamų nedeklaravo bei sprendė, jog pareiškėja sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti.

27. Pagal pirmosios instancijos nurodomas aplinkybes matyti, jog teismas vertino pareiškėjos veiksmus per laikotarpį, kuris nepatenka į FABĮ nustatytą trejų metų laikotarpį, o tai prieštarauja FABĮ paskirčiai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (VMI 2018 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktas) patvirtina, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31). Aplinkybė, jog VMI patikrinimą pradėjo 2017-12-28 ir baigė 2018-05-15, nesudaro pagrindo teigti priešingai ir konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą paskutinių trejų metų laikotarpiu. Formaliai vertinant šį faktą būtų nepagrįstai suvaržomos pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados apie pareiškėjos siekį nuslėpti mokesčius yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjos skolos antstoliui ir Valstybinio socialinio draudimo biudžetui susidarė paskutinių trejų metų laikotarpiu, taip pat pats savaime nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo.

28. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi nesąžiningumas turi būti įrodytas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos nesąžiningumo yra bendro pobūdžio ir negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino, dėl kokių priežasčių pareiškėja nevykdė savo įsipareigojimų. Nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui aktualiu laikotarpiu (per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo).

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, ar egzistavo teismo nustatyto pareiškėjos nesąžiningo elgesio ir jos nemokumo priežastinis ryšys, t. y. ar pirmosios instancijos teismo nurodytas pareiškėjos nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jos nemokumui.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pareiškėjos elgesį vertinti kaip sąmoningą (kryptingą) siekį susidaryti skoloms, tikintis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte aiškiai nurodyta, jog L. R. nebuvo įgijusi verslo liudijimo, nebuvo įregistravusi individualios veiklos, nėra įregistruota kaip PVM mokesčio mokėtoja, o mokestinės prievolės susidarė dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2012 m. – 2013 m. parduoto nekilnojamojo turto. Konkrečiu atveju pareiškėja nurodė, jog būtent jos sutuoktinis vykdė gyvenamųjų namų statybos veiklą, tuo tarpu pareiškėja nedirbo, rūpinosi šeima, vyro sudaromų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių ir jai, kaip sutuoktinei, pateiktų pasirašyti dokumentų neanalizavo. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos kokius nors tyčinius veiksmus ar sąmoningą ir kryptingą elgesį prieš kreditorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal turimus duomenis negalima daryti išvados, jog, siekianti bankrutuoti, pareiškėja šiuo atveju sąmoningai blogino savo finansinę būklę ar prisiėmė mokestines prievoles, neketindama jų vykdyti. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog pareiškėja dirbtinai ar juolab nesąžiningai mažino ar nuslėpė savo pajamas/turtą.

32. Dėl atsiliepime į atskirąjį skundą antstolio nurodomų argumentų, jog pareiškėja klaidina teismą, neteisingai nurodydama, kada jai tapo žinoma apie vykdomą išieškojimą iš jos turto, pažymėtina, jog aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nesąžiningumą iš esmės siejo ir su tuo, kad pareiškėja nesistengė pagerinti savo finansinės padėties, t. y. ilgą laiką neturėjo darbo ir sąmoningai nesiekė padengti turimų skolinių įsipareigojimų.

34. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai apie pareiškėjos neveikimą siekiant atkurti mokumą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja turėjo galimybes gauti didesnes pajamas (tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio buvo susitarimas, jog pareiškėja nedirbs, rūpinsis šeima), tačiau sąmoningai jų nesiekė, priešingai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja įsidarbino, pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, kas patvirtina pareiškėjos pastangas gauti didesnes pajamas.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nustačius, kad trūksta tam tikrų duomenų dėl pareiškėjos (ne)mokumo nustatymo, teismas turėjo pareikalauti iš pareiškėjos papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba savo iniciatyva juos surinkti. Minėta, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė (nenurodė) pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ji tapo nemoki, o iš esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiškėjos nesąžiningumo.

37. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, nenustatė visų sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo reikšmingų aplinkybių, tinkamai nevertino pareiškėjos sąžiningumo būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neįgyvendino tokio pobūdžio bylose egzistuojančios teismo pareigos būti aktyviam, išsiaiškinti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingas faktines aplinkybes, dėl to galėjo padaryti klaidingą išvadą apie pareiškėjos (ne)sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neanalizuojant priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nemokumo ir nesąžiningo elgesio, nenurodant konkrečių nesąžiningų sandorių, civilinių bylų, kuriuose įsiteisėjusiais teismų sprendimais būtų konstatuotas pareiškėjos nesąžiningumas, ar baudžiamojo įstatymo pažeidimų, konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu negalima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens sąžiningumo. Minėta, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė (nenurodė) pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, dėl kurių fizinis asmuo tapo nemokus, o iš esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiškėjos nesąžiningumo.

39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos L. R. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rūta Burdulienė