Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovui S. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko grąžinimo bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, G. K. ir P. K. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, laikinosios globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko P. T. gyvenamąją vietą su ieškovu ir grąžinti nepilnametį vaiką P. T. iš atsakovo ieškovui.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. balandžio 5 d. gautas ieškovo N. T. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą S. D., iki kol įsiteisės teismo sprendimas, netrukdyti ieškovui N. T. dvi savaitės dienas (antradienį, ketvirtadienį) nuo 16 val. iki 20 val., o kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 20 val. nepertraukiamai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku P. T., pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos arba mokyklos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija siaurina ieškovo teises bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kadangi ieškovui draudžiama su vaiku būti jo gyvenamojoje vietoje, nenustatyta nakvynės galimybė, su vaiku ieškovas matosi tik atėjęs į vaiko mokyklą, kas yra per mažai. Pažymi, kad ieškovo atžvilgiu nėra apribota tėvo valdžia, neuždrausta bendrauti su vaiku, nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių ieškovo bendravimas su vaiku galėtų pakenkti vaiko interesams.Atsakovas S. D. su trečiaisiais asmenimis, pareiškiančias savarankiškus reikalavimus, G. ir P. K. atsiliepimu į prašymą su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka buvo nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tačiau ši bendravimo tvarka nebuvo vykdoma dėl paties vaiko nenoro bendrauti su tėvu ir dėl paties tėvo nenuoseklios pozicijos šiuo klausimu. Nurodė, kad ieškovo prašoma bendravimo tvarka, o ypač nepertraukiamas vaiko buvimas su tėvu visą savaitgalį, yra neįmanoma, kadangi vaikui nėra pažįstama tėvo gyvenamoji vieta, kartu su juo gyvena sugyventinė, todėl tokia aplinka visiškai neatitinka vaiko interesų. Pažymi, kad ieškovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų darymo. Institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į prašymą su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo prašymu buvo pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tačiau pagal siūlytą bendravimo tvarką ieškovui su nepilnamečiu vaiku bendrauti nepavyko. Kadangi pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų, vaikas dar nėra pasirengęs bendrauti su biologiniu tėvu, tarp vaiko ir biologinio tėvo nėra artimo ryšio, vaikas prisibijo ir vengia tėvo. Todėl bet kokie veiksmai, siekiant įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgiant į vaiko norą ir emocijas, padarytų žalą vaiko psichinei sveikatai. Pažymi, kad atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba ir negauna pajamų, teistas ir šiuo metu jam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų darymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo N. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį motyvuodamas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko P. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką. Tačiau pagal siūlomą bendravimo tvarką ieškovui su sūnumi bendrauti nepavyko. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje pabrėžė, kad bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų, vaikas dar nėra pasirengęs bendrauti su biologiniu tėvu, tarp vaiko ir biologinio tėvo nėra artimo ryšio, vaikas prisibijo ir vengia tėvo. Todėl bet kokie veiksmai, siekiant įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgiant į vaiko norą ir emocijas, padarytų žalą vaiko psichinei sveikatai.Ieškovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena su sugyventine, todėl nepertraukiamas vaiko buvimas su tėvu visą savaitgalį yra sunkiai įgyvendinamas, kadangi vaikui nėra pažįstama tėvo gyvenamoji vieta, kartu su juo gyvena sugyventinė, todėl vaikui reikėtų priprasti ne tik prie tėvo gyvenamosios vietos, tačiau ir prie kartu su juo gyvenančios sugyventinės. Taip pat ieškovas niekur nedirba, negauna pajamų, yra teistas bei pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų darymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo atstovas advokatas Deividas Ivanauskas prašo panaikinti 2018 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3137-838/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo N. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – įpareigoti atsakovą S. D., iki kol įsiteisės teismo sprendimas, netrukdyti ieškovui N. T. dvi savaitės dienas (antradienį, ketvirtadienį) nuo 16 val. iki 20 val., o kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 20 val. nepertraukiamai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku P. T., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba mokyklos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą, arba nustatyti kitą ieškovo N. T. ir jo nepilnamečio sūnaus P. T. laikiną bendravimo tvarką. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.Po nepilnamečio sūnaus P. T. mamos mirties susidarė situacija, kad atsakovas šiurkščiai pažeidžia ieškovo teisę matytis su savo sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, atitinkamai – sūnaus teisę matytis ir bendrauti su savo tėvu, atsisako leisti paimti sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos, nesilaiko ir nevykdo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyto įpareigojimo užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu (ieškovu), tai yra šiurkščiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir valdžia.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. D. ir trečiasis asmuo G. K. prašo ieškovo N. T. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:8.1 Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės preliminariai įvertinti ieškovo pareikštus reikalavimus, kad susidarytų nuomonę dėl galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo, nes ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, t. y. šiuo atveju nėra paties vertinimo tikslo kaip teismo įsitikinimo dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės. Iš byloje esančio Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-03-09 rašto matyti, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė išvadą, jog pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų, vaikas dar nėra pasirengęs bendrauti su tėvu pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiūlytą bendravimo tvarka, todėl imtis bet kokių veiksmų, kurie padarytų žalos vaiko emocinei ir psichinei sveikatai, ėmimasis prieštarauja vaiko interesams.Nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra itin nesaugu bendrauti su biologiniu tėvu. Byloje yra surinkta didelės apimties medžiaga apie ieškovą, kuri neabejotinai patvirtina, jog ieškovas niekur nedirba, neturi jokio jam priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamo turto, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog yra ne kartą teistas (teistumai neišnykę), todėl akivaizdu, kad nepilnamečiam vaikui su tokiu asmeniu yra itin nesaugu bendrauti ir leisti laiką jo aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio P. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas N. T. ir R. D.. Vaiko mama R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. sausio 23 d. raštu įpareigojo S. D. užtikrinti vaiko bendravimą rašte nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 9 d. rašte nurodoma, kad įvertinus skyriaus turimą informaciją pripažįstama, kad vaikas šiuo metu nėra pasirengęs bendrauti su tėvu. 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. VT11-177 „Dėl P. T.“ nurodoma, kad vaikas išreiškė poziciją, jog su apeliantu gyventi nenori. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, kad tarp vaiko ir biologinio tėvo nėra artimo ryšio, vaikas bijo tėvo ir jo vengia. 2018 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. VT11-379 „Dėl pokalbio su P. T. senele G. K.“ nurodoma, kad vaiko tėvas jo neaugino, tačiau retkarčiais, tai yra 1–2 kartus per mėnesį, su vaiku susitikdavo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pataikė 2018 m. birželio 18 d. raštą „Dėl bendravimo su vaiku tvarkos“, kuriame nurodo, kad situacija tarp vaiko ir biologinio vaiko tėvo nepasikeitė, o siekiant atkurti vaiko ir biologinio tėvu ryšius būtina psichologo pagalba. Nurodo, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko globėja paskirta vaiko močiutė G. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kur nustatyta vaiko globos vieta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaikais tvarka, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas su skundžiama nutartimi iš esmės nesutinka dėl to, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę turi būti užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Apeliantas teigia, kad po nepilnamečio sūnaus P. T. mamos mirties susidarė situacija, kad atsakovas šiurkščiai pažeidžia ieškovo teisę matytis su savo sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, atitinkamai – sūnaus teisę matytis ir bendrauti su savo tėvu, atsisako leisti paimti sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos, nesilaiko ir nevykdo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyto įpareigojimo užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu (ieškovu), tai yra šiurkščiais piktnaudžiauja savo teisėmis ir valdžia.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nepilnametis P. T. po motinos mirties faktiškai liko gyventi su atsakovu (patėviu) S. D., vaiko globėja paskirta vaiko močiutė G. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kur nustatyta vaiko globos vieta. Šias aplinkybes patvirtina ieškovas, atsakovas ir byloje surinkti įrodymai (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 9 d. išvada Nr. (24.50.)-VT4-285). Teismas, spręsdamas šeimos santykių bylas, yra aktyvus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalėjo užtikrinti, kad vaiko teisės bus užtikrintos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliantas yra nepilnamečio vaiko tėvas ir nors jis šiuo metu savo vaiko neaugina, tačiau vaiko raida domisi, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jog apeliantas kreipėsi į vaiko mokyklą dėl psichologinės pagalbos teikimo, bendrauja su vaiku 1–2 kartus per mėnesį (2018 m. kovo 5 d. tarnybinis pranešimas Nr. VT11-379 „Dėl pokalbio su P. T. senele G. K.“). Pažymėtina, kad vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvų, jis turi pažinti juos abu, jausti jų meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Ieškovo pozicija nagrinėjamoje byloje sudaro pagrindą manyti, jog jis siekia bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir stiprinti tarpusavio ryšį. Atkreiptinas dėmesys, jog savo vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.156 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu ir apie tai, kad ieškovo bendravimas su vaiku gali pakenkti vaiko interesams. Teismas, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad tėvo ir vaiko santykius reikia atkurti palaipsniui, daro išvadą, kad vaikui reikalingas papildomas laikas prie jo priprasti, tačiau bendravimas su tėvu reikalingas tolimesnei vaiko raidai. Šiuo laikotarpiu vaiko tėvas privalo siekti, kad vaikas patirtų kuo mažiau streso, adaptacijos sunkumų, todėl turi pasinaudoti psichologo konsultacijomis, stengtis neįtraukti vaiko į suaugusiųjų konfliktus. Teismo vertinimu, nustatoma bendravimo tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia, geriausiai užtikrinsianti vaiko bei ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybės skyrium gyvenančiam tėvui minimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas, netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepagrįstai visiškai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog apeliantas prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką arba kitą jo ir nepilnamečio sūnaus P. T. laikiną bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad tėvui ir vaikui reikia atkurti tarpusavio ryšius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad siekiant atkurti tarpusavio ryšius reikalingas vaiko teises užtikrinantis asmuo, teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti, kad ieškovas N. T. turi teisę dvi savaitės dienas po vieną valandą suderintu laiku su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku P. T. (CK 3.165 straipsnio 2 dalies 8 punktas).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus bei įrodymus, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti, kad ieškovas N. T. turi teisę dvi savaitės dienas po vieną valandą suderintu laiku su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku P. T. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti, kad ieškovas N. T. turi teisę dvi savaitės dienas po vieną valandą suderintu laiku su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku P. T..