- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- 1-11-786/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42269-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Civilinis ieškovas
- M. Z.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2015-03-04 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 10 mėn.,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. K. 2022m. liepos 28 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, įvykus tarpusavio konfliktui, vieną kartą keliu spyrė M. Z. į dešinės kojos kelį, dėl ko pastarasis suklupo ir pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydamas dešinio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimą, vidinio šoninio raiščio pažeidimą ties šlaunikauliu, tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam M. Z. sveiktą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai
2. Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo namuose, gamino valgyti. Draugė ir jos sūnus buvo kieme, leido muziką. Atbėgusi I. B. pasakė, kad reikia kviesti policija, nes A. V. sumušė jos sūnų N.. B. pasiėmė telefoną ir kartu išėjo į lauką. B. pasakė, kad buvo atėjęs Z. prašė pakviesti jį, tačiau ji nekvietusi, nes Z. buvo neblaivus. B. sakė, kad Z. prašė išeiti, tačiau Z. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, mosikuoti rankomis ir N. pastūmė Z. nuo jos. Pastumtas Z. paėjo ir griuvo. R. K. išėjęs į lauką matė, kad V. agresyvus bėgioja po kelią, o Z. guli šalikėlėje, V. namo pusėje. V. ant jo šaukė, ateik „išgama“ pasimušim. Gulėdamas Z. taip pat šūkavo. Kadangi jie buvo neblaivūs, tai R. K. prie jų nėjo, buvo prie savo namo. Su Z. nebendravo, prie jo priėjęs nebuvo. Jis Z. nesužalojo. Sekančia dieną matė, kad Z. išvažiavo automobiliu. Jeigu Z. buvo sužalotas, kaip jis galėjo vairuoti automobilį. Mano, kad Z. susižalojo griūdamas. N. gindamas mamą, Z. pastūmė. Kadangi V. buvo nuteistas už N. sumušimą, todėl keršto tikslu Z. apkaltino jį. Su pateiktu ieškiniu nesutinka.
3. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, parodymai vertinami kaip jo pasirinkta gynybos taktika, nes paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę.
4. Nukentėjusysis M. Z. parodė, kad šventė savo gimtadienį pas V.. K. garsiai leido muziką ir jis nuėjo paprašyti, kad pritildytų. K. sakė dingti ir panašiai. Tris kartus sudavė į krutinę, stūmė ir spyrė iš kelio į jo kelį. Po K. spyrio nugriuvo ant žemės, bandė atsistoti, bet negalėjo. Viskas vyko labai greitai. Kas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, nežino. Atvykusi pagalba apžiūrėjo, purškė šaltais vaistas ir sakė, kad sumušta koja. Klausė kas sužalojo ir jis sakęs, kad K. sužalojo. Draugė padėjo pareiti į namus. Koją labai skaudėjo, ištino kelis. Jis pats vėl išsikvietė greitąją pagalbą. Nuvežė į priėmimą, švietė, sakė, kad gali būti trūkę raiščiai. Kitą dieną grįžo į Vokietyje, nes reikėjo į darbą. Vokietijoje kreipėsi į medikus. Buvo atlikta operacija ir nustatė, kad trūkę raiščiai. Įvykio metu buvo neblaivus, bet viską gerai atsimena. Jaučia pasekme ir šiuo metu. Negali miegoti, turi vartoti vaistus, šlubuoja, kelis sutvirtintas metalais. Prašo priteisti 5179,46 eurus turtinės žalos, nes laikino nedarbingumo laikotarpiu negavo 4653,83 eurų pajamų iš darbo santykių, be to turėjo išlaidų dėl dokumentų vertimo iš vokiečių kalbos 123,42 eurus, 402,21 eurus kelionės išlaidų ir 20000 eurų neturtinės žalos.
5. Liudytoja G. B., reagavimo skyriaus tyrėja, apklausta posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 28 d. buvo gautas pranešimas dėl nepilnamečio sužalojimo. Z. skundėsi, kad jį sužalojo K., teigė, kad spyrė. Z. buvo neblaivus, todėl nepriėmė pareiškimo.
6. Liudytoja L. D., parodė, kad atvyko pagal iškvietimą dėl kelio traumos. Nukentėjusysis gulėjo ant žolės, skundėsi kelio skausmu. Suteikė pagalbą, siūlė važiuoti į priėmimą, tačiau nevažiavo. Po to buvo kitas iškvietimas, tada nukentėjusysis sutiko važiuoti. Šiuo metu neprisimena ką tiksliai sakė, tačiau viskas yra surašyta kortelėje. Žmogus gulėjo ant žolės, sakė, kad negali atsistoti, atsiremti.
7. Liudytojas A. V. parodė, kad liepos 28 d. jie šventė M. Z. gimtadienį. Kaimynai garsiai leido muziką ir Z. nuėjo pasikalbėti, kad neleistų garsiai muzikos. Apie ką kalbėjo nežino, tačiau Z. grįžtant užgirdo triukšmą. Jį vijosi K. ir A.. Prisivijęs K. stūmė ir spyrė. Z. pargriuvo ant žemės. A. mosikavosi rankomis ir jį jis nustūmė. Iškvietė greitąją pagalbą. Suteikė pagalbą ir išvažiavo. Z. koja tino, skaudėjo, todėl antrą kartą kvietė greitąją pagalbą ir tada Z. išvežė į ligoninę.
8. Liudytoja S. V. parodė, kad pavėsinėje šventė M. Z. gimtadienį. Kartu buvo vyras V., R. R. ir J. Z.. Kaimynas garsiai leido muzika. Z. nuėjo paprašyti, kad pritildytų muziką. Užgirdo triukšmą. Kai pamačiau, Z. buvo netoli pagrindinio kelio, A. ir K. pribėgo prie Z. ir K. stūmė Z. ir spyrė į kelį. Z. sukniubo, negalėjo atsistoti. Iškvietė greitąją pagalbą.
9. Liudytoja V. P. parodė, kad būdama savo namų kieme girdėjo kaimynystėje garsiai grojančią muziką. Iš savo kiemo matė, kad kaimynų kieme buvo K., A. ir Z. Matė, kad išeinant Z. iš kiemo, jam iš paskos sparčiu žingsniu ėjo A. ir K.. Kas tarp vyrų vyko ji nematė, nes jai užstojo medžiai. Vėliau priėjusi arčiau matė, kad Z. gulėjo ant žemės.
10. Liudytojas J. Z. parodė, kad įvykio nematė. Matė gulintį ant žemės brolį, sakė, kad jam sužalojo koją. Suprato, kad brolį sužalojo K..
11. Liudytoja I. B. parodė, kad su vaiku N. A. buvo kieme, tvarkėsi ir klausė muzikos. Atėjo neblaivus Z. ir prašė išjungti muziką. Muziką išjungiau. Tada sakė pakviesti R. atsakius, kad nekvies, Z. vartojo necenzūrinius žodžius, norėjo smogti. Pribėgęs sūnus jį atstūmė, kad nesmgtų. Z. paėjęs kelis žingsnius griuvo. A. V. smogė sūnui N. į galvą. Parėjusi į namus iškvietė policijos pareigūnus. K. buvo namuose. Į lauką K. išėjo, kai ji nuėjo į namus pasiimti telefono ir pasakė, kad V. sumušė N.. Sūnus Z. atstūmė gindamas ją. Kad K. būtų spyręs Z., nematė.
12. Liudytoja V. R. parodė, kad buvo pas V.. Z. nuėjo pasakyti, kad kaimynai pritildytų muziką. Išgirdo triukšmą. Matė, kad Z. šlubavo ir parkrito ant pievos. Sakė, kad skauda, kad spyrė kaimynas. Kai ji pamatė, Z. traukėsi nuo kaimynų. Ji jų nepažįsta. Nurodė, kad buvo moteris, sūnus ir parodė į kaltinamąjį. Z. negalėjo paeiti, skundėsi skausmu, paskus kelis ištino. Sekančią dieną išvažiavo į Vokietiją, nes reikėjo į darbą. Z. gydėsi Vokietijoje, buvo atlikta operacija, trūko kelio raiščiai. Z. ilgai nevaikščiojo, ir šiuo metu skundžiasi skausmu, vartoja vaistus.
13. Liudytojas N. A. parodė, kad jis su motina buvo kieme, tvarkė kiemą, buvo pasileidę muziką. Atėjęs Z. ir sakė išjungti muziką. Z. šukavo ant mamos, pradėjo mosikuotis, norėjo smogti ir jis priėjęs Z. atstūmė, kad nesužalotų mamos. Z. paėjęs kelis žingsnius, nugriuvo. Nugriuvo ant vieškelio, ten buvo akmenukų. Tada V. jam sudavė į galvą ir mama nuėjo kviesti policiją. Po to atėjo K.. K. nespyrė Z., nes buvo namuose.
14. Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino, nurodė, kad M. Z. jis nesužalojo. Posėdžio metu kaltinamasis be savo kaltės neigimo kitų jokių objektyvių duomenų nepateikė. Kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kaip gynybos būdas. Kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
15. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
16. Kaltinamojo R. K. kaltę, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
17. Nukentėjusiojo vienodi ir nuoseklūs parodymai, kad jį sužalojo būtent R. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu ir nekelia abejonių.
18. Nukentėjusysis M. Z. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, kad 2022 m. liepos 28 d. svečiavosi pas pažįstamus Antaną ir S. V.. Apie 15 val., kaimynystėje išgirdęs garsiai grojančią muziką, nuėjo pasikalbėti su Vaičiūnų kaimynais. Jam einant keliuku link kiemo, prie jo priėjo R. K., kuris elgėsi agresyviai ir tris kartus jį pastūmė sakydamas "dink iš čia". Jam atsitraukus ir einant link pagrindinės gatvės, R. K. jį pavijo ir vieną kartą keliu spyrė jam į dešinės kojos kelį. Pajutęs stiprų skausmą dešiniame kelyje, jis suklupo ir nugriuvo ant žemės. Po incidento kreipėsi į ligoninę, kur buvo nustatyta sužalojimai: dešinio kelio gonalgija, dešinio kelio kryžminio raiščio plyšimas, dešinio kelio vidinio šoninio raiščio atplyšimas, dešinio kelio menisko pažeidimas (t. 1, b. l. 7-8, 41-44).
19. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytoja policijos pareigūnė G. B., kuri parodė, kad 2022-07-28, apie 15.11 val., gavę iškvietimą, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), dėl nepilnamečio N. A. sumušimo. Įvykio vietoje matė ir ant žemės gulintį M. Z., kuris skundėsi dešinės kojos kelio skausmu, aiškino, kad jam į kojos kelį spyrė R. K.. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytoja skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė L. D., kuri parodė, kad 2022-07-28, apie 15.22 val., gavę pranešimą, kad M. Z. primušė R. K. ir reikalinga medikų pagalbą, nuvyko į (duomenys neskelbtini). M. Z. rado gulintį ant žemės, jis skundėsi, kad jam skauda dešinės kojos kelį, negali atsistoti. Paklaustas kas nutiko, M. Z. nurodė, kad pažįstamas spyrė į dešinės kojos kelį. Nurodytų liudytojų duoti parodymai analogiški tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. Policijos pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše taip pat matyti, kad įrašuose užfiksuota kaip M. Z. nurodo, kad jam pažeista dešinė koja, o A. V. paaiškina, kad R. K. sumušė M. Z. (t. 2, b. l. 11-13, 14). Greitosios pagalbos kvietimo kortelėje taip pat nurodyta, kad kaimynas spyrė į kelį(t.2, b.l.15-20). Taigi nukentėjęs nuosekliai nurodė prieš jį smurtavusį asmenį bei pavartoto smurto pobūdį.
20. M. Z. įvykio metu buvo neblaivus, tačiau ši aplinkybė nekelia abejonių dėl jo parodymų patikimumo, kadangi jis tuojau po įvykio bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais medicinos pagalbos specialiste. Liudytoja G. B., policijos pareigūnė, parodė, kad buvo nuvykusi į įvykio vietą ir matė ant žemės gulintį M. Z., kuris skundėsi dešinės kojos kelio skausmu ir nurodė, kad į kelį spyrė R. K.. Medicinos pagalbos specialistė taip pat nurodė, kad įvykio vietoje M. Z. nurodė, kad jam spyrė į dešinės kojos kelį pažįstamas, jis negali atsistoti, jam buvo suteikta medicininė pagalba.
21. Nukentėjusiojo M. Z. parodymus patvirtina ir liudytojai S. V., V. P., A. V., kurie nurodė, kad kartu su M. Z. buvo ir .K.. Taip pat liudytoja V. R. nurodė, kad matė, kai Z. parkrito, o ant kelio buvo moteris, sūnus ir kaltinamasis. Z. skundėsi kojos skausmu ir sakė, kad kaimynas spyrė. Liudytojas J. Z. nurodė, kad po įvykio klausė kaltinamojo K. ką jis padarė, tačiau jis neatsakė, suprato, kad K. brolį sužalojo.
22. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo prieš jį pavartotą smurtą patvirtina 2022-11-21 specialisto išvada Nr. G 1186/2022 (05), kurioje nurodyta, kad M. Z. nustatyta dešinio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šoninio raiščio pažeidimas ties šlaunikauliu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t. y. spiriant į dešinį kelį. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 65-66).
23. 2022-12-12 specialisto išvadoje Nr. pG 1264/2022 (05), atsakant į klausimą ar 2022-11-21 specialisto išvadoje Nr. G1186/2022(05) konstatuotus sužalojimus M. Z. galėjo pasidaryti pačiam pargriuvus ir atsitrenkus į žemę, patempus kelį, nurodyta, kad pagal M. Z. nustatytų sužalojimų, t. y. dešinio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šoninio raiščio pažeidimas ties šlaunikauliu, pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs ant žemės. Nustatyti sužalojimai, t. y. raiščių plyšimai, padaryti koncentruotu smūgių į dešinio kelio sąnario sritį (t. 1, b. l. 72-73).
24. Posėdžio metu apklaustas Specialistas Žilionis patvirtinom duotą išvadą ir nurodė, kad M. Z. sužalojimai padaryti nuo smūgio į kelio sritį, nes nustatytas visiškas raiščių plyšimas ir tai padaryta didelės energijos poveikyje.
25. Kaltinamojo gynėjas pateikė teismo medicinos gydytojo P. P. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad M. Z. nustatytų raiščių plyšimas galimas tiek nuo tiesioginio trauminio kontakto į blauzdą- kelio sąnarį tiek pasukant koją. Konkrečiu atveju nėra fiksuota išorinių sužalojimų traumuotoje kojoje, tad labiau tikėtina, kad raiščių plyšimas įvyko dėl staigaus kojos pasukimo (t.2, b.l.159-163). Tačiau apklaustas posėdžio metu P. P. nurodė, kad konkrečios išvados duoti negali, nes raiščių plyšimas galimas nuo tiesioginio, tiek nuo netiesioginio smūgio.
26. Teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. 2024-02-20 ekspertizės akte Nr. PEKG14(66)/2024(01) nurodyta, kad M. Z. nustatytas dešinės kojos kelio sąnario dviejų raiščių kompleksinis plyšimas, paaiškinamas forsuotu, lokaliu trauminiu poveikiu/smū9giu į kojos vidurinės dalies išorinį paviršių; nustatyta dešinio kelio sąnario trauma nebūdinga griuvimui nuo pastūmimo (t.3, b.l.33-35).
27. Teismas pažymi, kad specialistų ir ekspertizės išvados yra reikšmingos teisiniam priežastiniam ryšiui nustatyti, tačiau jos teismo vertinamos kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
28. Liudytojo N. A. ir liudytojos I. B. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti kaltinamajam R. K. išvengti atsakomybės, nes jie kartu gyvena. Teismas atskirai nevertina pateikto 2023-05-19 teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-913/2023 bei 2023-01-17 ir 2023-02-10 teismo posėdžio protokolų, nes nagrinėjant bylą buvo tiriamos kito įvykio aplinkybės. Tačiau pažymėtina, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog kaltinamuoju apklaustas A. V. nurodė, kad matė, kai Z. prisivijo K. ir A., spyrė ir jis nugriuvo. A. V. priėjus ir paklausus ką padarė, A. priėjo prie jo ir tada jis A. pastūmė. K. buvo šalia, kai Z. nugriuvo. Taip pat ir iš liudytojos V. P. parodymų, matyti, kad apklausos metu ji nurodė, jog matė, kai N. ir K. lėkė prie žmogaus(Z.) (t.2, b.l.164-180).
29. Teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, nustatė, kad kaltinamasis, įvykus tarpusavio konfliktui, vartojo prieš nukentėjusįjį kaltinime nurodytą fizinį smurtą. Pagal sukeltas pasekmes - nesunkų sveikatos sutrikdymą – jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
30. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
31. Kaltinamasis R. K. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai.
32. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis teistas, tačiau teistumas išnykęs, metų bėgyje administracine tvarka nebaustas, nedirba.
33. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, sukeltas pasekmes nukentėjusiajam - kėsinosi į žmogaus sveikatą, sukeldamas pasekmes nukentėjusiajam, skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parinktinas artimas sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnis).
34. Nukentėjęs ir civilinis ieškovas M. Z. pateikė ieškinį dėl 5179,46 eurų turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 29-34, 116-152).
35. Nukentėjęs nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl kaltinamajam prieš jį pavartot smurto pasekoje. Nukentėjęs nurodė, kad buvo nedarbingas nuo 2022-08-01 iki 2023-01-20 ir laikino nedarbingumo laikotarpiu negavo 4653,83 (10158,47 – 5504,64) eurų pajamų. Taip pat turėjo išlaidų dėl dokumentų vertimo iš vokiečių kalbos - 123,42 eurus ir 402,21 eurus kelionės išlaidų. Išlaidoms pagrįsti pateikė tai patvirtinančius dokumentus ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas.
36. Ieškinys dalyje dėl 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčiniais veiksmais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliu asmens sveikatos pakenkimu, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis Nr. 2K-270/2014).
37. Nukentėjusiajam M. Z. kaltinamojo smurtiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam dėl dešinės kojos kelio sužalojimo buvo atlikta operacija, turėjo ilgą nedarbingumą, numatyta operacija ateityje. M. Z. dėl sužalojimų patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą.
38. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, siekiant nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam bei užtikrinti proporcingą nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (LAT nutartis Nr. 2K-85-594/2024), nukentėjusiajam priteistina neturtinei žalai atlyginti – 4000 eurų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteistinos penių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistinos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo dienos.
39. Iki bausmės vykdymo pradžios R. K. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis LR BPK 48 straipsnio 4 dalies 1,2,3, ir 4 punktais, paskirti įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę - 5179,46 eurų žalą nukentėjusiajam; per bausmės vykdymą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie SADM.
Nukentėjusiojo M. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K. nukentėjusiajam M. Z. 5179,46 eurus turtinei ir 4000 eurų neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, bei penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio įvykdymo dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
R. K. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.