Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis N. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį kaip kaimyną. Jis su mama buvo savo namuose, lauke tvarkėsi, buvo pasileidę muziką ir tuo metu atėjo M. Z., prašydamas kažko, kad išjungti muziką. Jis nebuvo prie pat mamos, mama išjungė, jis (M. Z.) pradėjo dar rėkauti kažką, mama lydėjo jį, kad jis išeitų ir išgirdo, kad riksmai, nuėjo ir pamatė, kad mamai jau kaip smogti norėjo M. Z., jis jį (M. Z.) atstūmė, jis paėjo kelis žingsnius, nugriuvo, tada kai jis jį (M. Z.) nustūmė, tada A. V. jam sutrenkė, nesuprato kaip. Jis nepastebėjo kaip jis (A. V.) atsirado, nebuvo jo atrodo, jis tiesiog staiga pamatė A. V., ir jis jam sudavė. Kumščiu smūgis buvo, stovėjo ir mato kad smogė į smilkinį vieną kartą. Kaip sudavė aišku skaudėjo labai, jis iškart išėjo ir po kažkiek laiko pradėjo svaigti galva, pykinti pradėjo, išsikvietė medikus, tada išsiuntė į Panevėžį, 5 dienas gydėsi, buvo nustatytas smegenų sutrenkimas. Jis nežino kodėl A. V. jam trenkė, gal dėl to kad gindamas mamą pastūmė jo draugą. Po to smūgio kurį gavo, nieko nebedarė, ėjo į savo kiemo teritoriją, pradėjo galva svaigti, negerai pasijuto, tada policija atvažiavo. Po to smūgio mama nuėjo iškviesti policijos, tada atėjo ir tėtė į kiemą. A. V. neatsiprašė. Dėl turtinės žalos atlyginimo tai pirko vaistų, raminamųjų, vitaminus, nuo skausmo, mokėjo už kurą, kad nuvežtų į Panevėžį ir galvos šviesti, reikėjo mokėti, pažįstamų prašyti, už kurą, kad nuvežtų. Dėl neturtinės žalos tai turėjo gulėti ligoninėje, jautė skausmą, išgyvenimus, nei mokintis nieko, nei egzaminai. Iki šiol kai grįžo iš ligoninės, galvos skausmas, nerimas. Dėl šio įvykio negalėjo eiti į mokyklą, nes galvą dažnai skaudėjo. 3000 eurų, nes jis išgyveno daug, blogai jam, daug nervų dėl viso šito, ir pavyzdžiui jo visi draugai sakė, kad jis visai jau kitoks, nebeišeina į lauką. Patys draugai, nors nieko jiems nepasakojo, bet jie pastebėjo, kad jis namuose būna, pasidarė piktesnis, nervingesnis, nebeturi tokio bendravimo, nervai. Su šiuo įvykiu susiję, nes po smūgio jam prasidėjo galvos skausmai, nebesinori su niekuo bendrauti, norisi ramybės. Suma tokia, nes dėl savo visų išgyvenimų, teko patirti skausmą, nerimą. Vasarą turėjo planų, dirbo, kad užsidirbtų, išsilaikytų teises, po šio įvykio nieko nebegalėjo daryti, dirbti dėl savo sveikatos. Turėjo tikslą užsidirbti vairuotojo teisėms. Šiuo metu jis yra 12-tokas, (duomenys neskelbtini gimnazijoje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. A. (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiu) parodė, kad 2022 m. liepos 28 d., apie 15 val., su motina I. B. savo namo kieme tvarkėsi ir klausėsi muzikos. Į kiemą atėjus neblaiviam M. Z. paprašius išjungti muziką, I. B. ją išjungė ir, lydėdama jį, kartu su juo ėjo link kelio. Pamatęs, kad M. Z. konfliktuoja su jo motina ir bando jai suduoti, priėjęs arčiau jį pastūmė. M. Z., paėjęs atbulas iki kelio, susverdėjęs suklupo šalikelėje. Tuo metu jis, pasisukęs, pamatė jam iš dešinės pusės stovintį kaimyną A. V., kuris staiga kumščiu smogė jam vieną kartą į dešinę galvos pusę, ties smilkiniu, ir jį sužalojo (tomas 1, b. l. 28-29).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja ir nukentėjusiojo N. A. įstatyminė atstovė mama I. B. parodė, kad tą dieną ji su vaiku kieme tvarkėsi, N. padėjo jai, nes ji po operacijos. Kaimynai baisiai rėkavo, baliavojo, o jie pasileido muziką. Atėjo Z. ir sako jai „išjunk muziką“ ir sako „pakviesk R.“. Ji pasakė, kad nekvies, ir pasakė, kad jis eitų iš čia. Tada jis pradėjo visokiais žodžiais, kad tu tokia anokia, tada jis jai užsimojo, ir tada vaikas (N.) atstūmė jį nuo jos, ir jis išėjęs pargriuvo užkliuvęs už akmenų ar kur, ir tada nesuprato kaip staigiai atsirado A. V. ir trenkė vaikui. Ji iškvietė policiją, visi išėjo į kiemą, tada prasidėjo visokie gąsdinimai, „koliojimaisi“ A., ir visų kitų žmonių. Laukė policijos, atvažiavo, pasitikrino, parašė pareiškimą. N. sako, mama negera, bloga, sako pareigūnai kvieskit greitąją, tada atvažiavo ir palydėjo į ligoninę, tada išvežė į Panevėžį. Čia viskas labai greit gavosi. Matė smūgį. N. stovėjo. Ji stovėjo ten, buvo taip greit viskas, ji net nepamatė iš kur A. atsirado, tik pamatė kaip jis su ta ranka (dešine) va taip vaikui (rodo ant savęs). Smūgis buvo stiprus. N. nepargriuvo. Pradėjo paskui sakyti, kad galvą skauda. Ligoninėje buvo 5 paras sūnus, samdė mašiną, kad nuvežtų į Panevėžį. Jis niekuo nesiskųsdavo, su spaudimu jam būdavo, bet sakė čia paauglystė, susitvarkys viskas. Dėl civilinio ieškinio, jis per vasarą buvo pradėjęs dirbti, uždirbti teisėm, mašinai, po to smūgio jis išvis užsikavojęs, niekur neišeina, nebeįmanoma susišnekėti nieko. Ėjo į mokyklą rugsėjo 1, užeina galvą skaudėti: „mama neisiu į mokyklą“ sako. Teisių neišsilaikė, sunku jam, ėjo kursus, bet neturi teisių šiai dienai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parodė, kad 2022 m. liepos 28 d., apie 15 val., į jos kiemą (duomenys neskelbtini, atėjęs neblaivus M. Z. priekaištavo dėl garsiai klausomos muzikos. Patildžiusi muziką ji paprašė, kad M. Z. išeitų iš kiemo ir lydėjo jį link kelio. Kilus konfliktui su M. Z. ir jam bandant jai smogti, kartu buvęs jos sūnus N. A. jį pastūmė ir M. Z., susipainiojus kojoms, pargriuvo. Netrukus atėjęs neblaivus kaimynas A. V. smogė vieną kartą kumščiu N. A. į galvos dešinę pusę ir jį sužalojo (tomas 1, b. l. 15-18).

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai kaimyniški. Paaiškino, kad tą dieną jis buvo namie, o I. su N. buvo lauke, jie ten tvarkėsi kažką, pasileido muziką per kolonėlę, jis darė valgyti, bulves skuto. Girdi pareina I. tokia susijaudinus: „kviesk policiją, kviesk policiją, V. N. primušė“. Ji už telefono ir tada išėjo į lauką, paėjo link kelio ir pamatė, kad V. laksto po kelią, Z. guli šalikelėj, sako: „A., ką čia išdarinėji?“, bet išgirdo iš jo tik „koliojimus“. Tada jam I. viską papasakojo, kad atėjo Z., prašė prisukt muziką, nu ir prašė, kad pakviestų jį (R. K.), ji nekvietė, sako, nes neblaivus ir bandė jį išlydėt, bet pradėjo Z. „koliotis“. Tą jam pasakojo, o jis tik perpasakoti gali, nes jis nematė to fakto kaip trenkė. N. buvo susijaudinęs labai, paskui įdėmiau kai pažiūrėjo, buvo paraudimas, toks kaip „gūzas“. Kol laukė policijos, buvo tik „koliojimai“: „ateik išgama, pasimušim“, va tokiais žodžiais kalbėjo. Jis nėjo arti kelio. Jis tuo metu buvo blaivus, o V. turbūt neblaivus, nes matėsi ir girdėjosi, kad jie ten vartojo tą alkoholį nuo ryto. Viskas girdisi. N. sveikata tikrai pasikeitė po įvykio, skundžiasi vaikas, ir prastai miega, va ir dabar jis išėjo ir jam bloga, išėjo į tualetą ir vemia, sukelia didžiulį stresą, nemalonu būti teisme, važinėti į policiją ir pan. N. pasidarė jautrus, nervingas, nesusikaupia.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2022 m. liepos 28 d., apie 15 val., į kambarį įbėgusi sugyventinė I. B. pasakė, kad kaimynas A. V. smogė jos sūnui N. A. į galvą ir dėl to reikia kviesti policiją. Išėjęs į lauką matė kitoje kelio pusėje stovintį neblaivų ir besikeikiantį A. V.. Jo sodyboje už tvoros buvo S. V., J. Z., M. Z. ir jo sugyventinė. N. A. galvos dešinėje pusėje, ties smilkiniu, buvo paraudimas ir patinimas. I. B. ir N. A. pasakojo, kad į kiemą atėjus M. Z., konflikto metu N. A., gindamas I. B., jį pastūmė. Tuo metu atbėgęs A. V. kumščiu smogė N. A. į galvą ir jį sužalojo (tomas 1, b. l. 94-95).

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta gerai, jie yra kaimynai, santykiai draugiški. Tą dieną ji ėjo uogų skinti, labai muzika buvo paleista pas kaimynus, pas K. Nutilo muzika, ji išeina ir žiūri stovi kieme jie visi trys ir žmogus kažkoks, bet ji to žmogaus nepažino. Jie šnekasi, R. ten dėsto su rankom, ji vis pasižiūri, jai kaip ant delno matosi jų kiemas, tas žmogus apsisuko, pradėjo eiti, nuėjo gal 20 metrų ir tik N. prilėkė, kad pastūmė. Tas žmogus atsisukė, pasižiūrėjo, kažką jie šnekėjosi, ką negirdėjo. Ji pradėjo stebėti tada. Jie ten kažką šnekėjosi, priėjo R. K. prie jų. Kažką ten visi trys pašnekėjo, tas žmogus apsisuko ir pradėjo eiti, o jie liko su N. stovėti. Tas žmogus nu jam gal 7 žingsniai beliko kol išeis į kiemą, tik pamačiau abudu N. ir K. lėkė prie to žmogaus, bet jie prilėkė prie to žmogaus kai jis jau beveik išėjo ir abudu pribėgo puolė, bet jie kažkaip pasistūmė ir kažkaip užlindo už krūmelių ir nebematė. Tada žiūri lekia I., bet ji ten pabuvo gal 3-5 minutes ir lėkė atgal. Tada į trobą per laiptus žiūri išeina iš trobos jau telefonas prie ausies. Atsisuko, žiūri policija kaip iš dangaus prie pat jų namų. Ji nuėjo prie policininkų ir sako: „Viešpatie, kas čia dedasi, patys tą širšalą sukėlė, ir patys policiją kviečia“, o jie sako: „o tai ką, galima mušti nepilnametį“. Tik paskui jai daėjo, kad tas žmogus nuėjo paprašyti, kad pritildyti muziką, ir jie yra ėję. O kas ten buvo, kaip ten jie mušėsi, ji nematė, ji taip supranta, kad V. ėjo ginti. Ji nematė tos dalies apie N. ir V. Ji kai nuėjo ir kai pasakė, kad ar galima nepilnametį mušti, ji atsisuko ir klausė kur tau mušė, jis (N.) pakėlė kepurę ir parodė, bet ji ten nieko neįžiūrėjo, kad būtų paraudę ar kas ten.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B. parodė, kad ji yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. Paaiškino, kad pernai liepos mėnesį buvo iškvietimas. Policiją kvietė mama nepilnamečio, ir jiems nuvykus nepilnametis asmuo ir tėvai aiškino, kad tvarkėsi aplinką, klausė muziką, o priešais kaimynai ir jų svečiai vartojo alkoholinius gėrimus. Vienam iš asmenų, Z. kiek pamena, nepatiko muzika ir dėl to jis atėjo aiškintis, kad per garsiai groja muzika. Kilo tarpusavio konfliktas. Z. norėjo smogti motinai pasak jų, čia ji sako kaip aiškino nepilnametis A. ir jo tėvai, ir vaikas gindamas mamą pastūmė Z. Pamatė tą konfliktą V., atėjo pas juos ir tada sudavė tam nepilnamečiui vaikui į galvą. Po to buvo nustatyti visiems neblaivumai, nepilnametis ir jo tėvai buvo blaivūs, o kitoje kompanijoje visi buvo neblaivūs, ir stipriai neblaivūs. Dar jiems aiškinantis aplinkybes atėjo kaimynė, kuri aiškino, kad matė konfliktą, bet aiškinantis ar tikrai matė tą situaciją kai V. suduoda vaikui, tai ji tos situacijos nematė, daugiau girdėjo tik ir galbūt tik kažkokį pasistumdymą matė, bet ne patį įvykį. Daugiau ji nieko negali pasakyti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį pradėjo jos kolega. N. A. skundėsi, kad išsigando, kad mamai gresia pavojus ir gindamas mamą pastūmė Z., tada atėjo V. N. jautė skausmą, matėsi paraudimas, tikrai nepasakys kurioje vietoje matėsi, sakė buvo suduota kumščiu į galvą.

Iš 2022-07-28 Asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas N. A.. Dešinėje galvos pusėje matomas paraudimas, virš smilkinio - patinimas (tomas 1, b. l. 61-64).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022-09-01 specialisto išvados Nr. G 900/2022 (05) ir 2022-10-10 specialisto išvados pG 1066/2022 (05) nustatyta, kad N. A. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dešinėje smilkininėje srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Dėl šių sužalojimų N. A. sveikata sutrikdyta nežymiai. Ilgalaikis gydymas sietinas su neurologiniu susirgimu ((duomenys neskelbtini), todėl sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas nežymiu, neatsižvelgiant į faktišką gydymosi trukmę (tomas 1, b. l. 69-70, 79-81).

Iš 2022-10-28 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti „Body“ kameros įrašai, juose matyti, kad 2022-07-28 į iškvietimą atvykusiems pareigūnams I. B. ir N. A. nurodo, kad kaimynas A. V. N. A. trenkė kumščiu į galvą. A. V. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (tomas 1, b. l. 118-121).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Nors kaltinamasis A. V. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis stūmė nukentėjusįjį N. A., jam „šėrė“, ar netyčia trenkė su ranka, bet ne kumščiu. Tačiau iš esmės paties kaltinamojo A. V. parodymai patvirtina, jog jis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Aplinkybę, kad kaltinamasis A. V. sudavė smūgį nukentėjusiajam, patvirtina liudytojos I. B. parodymai, bei paties nukentėjusiojo N. A. parodymai. Išklausęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, teismas nenustatė aplinkybių, galinčių paneigti šių asmenų parodymus. Vertinant įvykio metu buvusią situaciją, nustatyta, kad kaltinamasis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių neblaivumas), atėjo į kaimynų kiemą, kuriame buvo N. A. ir I. B., ir be jokios aiškios priežasties sudavė vieną smūgį į galvą N. A.. N. A. dėl jam suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą, dėl ko buvo iškviesti medikai, kurie išvežė nepilnametį į gydymo įstaigą.

Ta aplinkybė, kad A. V. nurodo, jog jis netyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam, jis norėjo jį pastumti ir stumdamas sudavė jam smūgį, kaip jis sako „šėrė“, negali būti laikoma pateisinanti tokius jo agresyvius veiksmus, nes naudodamas fizinę jėgą A. V. galėjo ir turėjo galimybę numatyti, kad bet koks fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, gali sukelti neigiamas pasekmes, todėl jis turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmais sukeltas pasekmes. Šiuo atveju pažymėtina, kad specialistų išvados byloje patvirtina, kad nukentėjusiajam N. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimo mastas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dešinėje smilkininėje srityje, taip pat konstatuotas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas.

Be to, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę neigė, jo parodymai šiuo klausimu nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. iš esmės sutiko su jam pareikštais kaltinimais ir duodamas parodymus nurodė, kad „galėjau tyčia suduoti ranka į galvą ir taip galėjau jį sužaloti“, t. y. asmuo pripažino savo neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu teisme kaltinamasis A. V. nurodė, kad „stūmė N. A. ir netyčia „užšėrė“, t. y. netyčia smogė su ranka. Ranka nebuvo sugniaužta į kumštį, tikriausiai stūmė ir į galvą.“ Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurią paneigia byloje ištirtų įrodymų visumos analizė. A. V. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajam N. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.