Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. P., notarė A. P., V. K. ir N. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjos sveikatos būklė blogėja, jos santykiai su sutuoktiniu yra pašliję, o su dukra, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), jau 20 metų nebendrauja. Taip pat nurodė, kad pareiškėja butą nuomoja nuo (duomenys neskelbtini).

Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai; buvo gautas tik notarės A. P. prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, tuo tarpu kitų asmenų neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, svarbu pažymėti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas išnagrinėjo civilinę bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, kadangi jų teisė į teisingą procesą buvo garantuota tinkamai (Europos Konvencijos 6 str.).

Pareiškimas atmestinas.

CK 5.20 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant teisę į privalomąją palikimo dalį atsižvelgiama į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pvz., valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino. Konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012). Ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijais (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008). Atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pvz., valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Byloje esantys faktiniai duomenys liudija, kad pareiškėja J. K. yra mirusiojo S. A. P. dukra. S. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarė J. G. patvirtino oficialųjį testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat visas paveldimas turtines ir asmenines neturtines teises S. A. P. paliko S. P. Pareiškėjos teigimu, S. P. buvo mirusiojo sugyventinė. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė mirusiajam S. A. P.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos patvirtina, kad pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius, įvertinęs J. K. specialiuosius poreikius, nustatė, kad jai reikalingas (duomenys neskelbtini) lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius rekomendavo pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) – technines priemones mobilumui padidinti bei kito asmens pagalbą.

Taip pat byloje esantis (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad pareiškėja gauna 299,27 Eur išmoką iš Sodros už nustatytą nedarbingumą, 75,60 Eur tikslinę kompensaciją iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos specialiųjų poreikių tenkinimui; bendra gaunamų išmokų suma yra 374,87 Eur.

Iš į bylą pateiktų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjai ir jos sutuoktiniui V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad pareiškėjos vyras V. K. turi kilnojamojo turto. Tiek pareiškime, tiek teismo posėdyje pareiškėja pripažino, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. pavasario nuomoja butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir už nuomą gauną apie 300 Eur. Pareiškėja duomenų apie turimas santaupas teismui nepateikė.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir šalių paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pajamos palikimo atsiradimo dieną nebuvo didelės, tačiau buvo artimos minimaliam darbo užmokesčiui. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) palikėjo vaikui nors ir nereikia įrodyti poreikio būti išlaikomam, vis dėlto būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį.

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad pareiškėja dar iki tėvo mirties nuomojo jai nuosavybės teise priklausantį butą ir gavo papildomas pajamas, įskaitant ir 374, 87 Eur socialinę išmoką. Pareiškėja nepagrindė aplinkybės objektyviais įrodymais, jog dėjo maksimalias pastangas įsidarbinti, dirbti ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėja siekė įgyvendinti savo subjektinę teisę į darbą, taip pat aktyviai ieškojo darbo tam, kad gautų pajamų. Pažymėtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad pareiškėja gali dirbti lauko sąlygomis; dirbti su jonizuojančia spinduliuote; dirbti dėl kitų veiksnių poveikio; dirbti veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų, dulkių, kitų darbo aplinkoje esančių cheminių medžiagų ar biologinių veiksnių poveikio; dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu; nuolat pasikartojančiais pečių juostos, rankų, pirštų judesiais, dėl kitų veiksnių poveikio; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti pamaininį darbą, dėl kitų psichosocialinių veiksnių poveikio. Pareiškėja taip pat gali dirbti aukštyje virš 5 m., darbus elektros srovės atžvilgiu, pavojingose patalpose, dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma, vairuoti transporto priemones, dirbti pavojingus darbus. Pastebėtina, kad nėra nurodyta, kad pareiškėja apskritai dirbti negali. Priešingai – išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų aiškiai detalizuota ir nurodyta, kokių darbų pareiškėja negali dirbti, o būtent: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg; dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, dirbti naktinį darbą ir viršvalandžius, požeminį darbą.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja buvo išnaudojusi visas objektyviai įgyvendinamas galimybes susirasti darbą, įgyti (kelti) kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją, ar kad tos galimybės buvo sumažėjusios. Juolab, kad iš 2022 m. gruodžio mėn. Užimtumo tarnybos pažymos matyti, jog pareiškėja paskutinį kartą Užimtumo tarnyboje buvo registruota nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo dieną jos turimų pajamų pakako ir ji nebuvo suinteresuota gauto daugiau pajamų. Taigi, pareiškėja palikimo atsiradimo dienai objektyviai turėjo galimybę dirbti ir užsidirbti, siekdama patenkinti būtinuosius pragyvenimo poreikius, tačiau šių galimybių galimai tinkamai neįgyvendino (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Be to, teismas negali ignoruoti ir aplinkybių, kad pareiškėjos dukra gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjos sutuoktinis turi turto, tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas pareiškėja nepateikė teismui. Taip pat nagrinėjamoje byloje pareiškėja teigė, kad už buto nuomą ji gauna 300 Eur, į kuriuos įskaičiuoti ir 70 Eur dydžio komunaliniai mokesčiai, todėl jai lieka tik 230 Eur; sprendžiant dėl šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuomos mokesčio dydį, dėl ko teismas objektyviai neturi galimybės nustatyti faktiškai gaunamo nuomos mokesčio dydžio.

Pabrėžtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos, nedėjusios maksimalių pastangų tam, kad galėtų finansiškai pasirūpinti savimi, teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimas neatitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 ir 1.5 straipsniai), CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008).

Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tai, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.205 straipsnio 1 dalimi, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų ir procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėja sergančio tėvo (palikėjo) nelankė, juo nesirūpino, todėl pagrįstai manytina, kad pareiškėja šios savo pareigos nevykdė, dėl ko galimai tai sąlygojo atitinkamą palikėjo elgesį, sudarant testamentą. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009).

Be to, šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti aplinkybės, kad pareiškėja turi suaugusią dukrą; nors pareiškėja teigė, kad su dukra 20 metų nebendrauja, - įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, ji nepateikė, kaip ir neteikė duomenų apie turimas santaupas, jos sutuoktinio faktiškai valdomą turtą ir gaunamas pajamas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, pareiškėjos pateikti įrodymai nėra pakankami faktui konstatuoti, kad ji neturėjo pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įmanomas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog palikimo atsiradimo metu jai buvo reikalingas išlaikymas, dėl ko šiuo konkrečiu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimą. Ta aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėjos sveikatos būklė prastėja, nėra pakankama pripažinti, kad palikimo atsiradimo metu jai buvo reikalingas išlaikymas; juolab, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto, iš kurio gauna pastovias pajamas.

Atmetus pareiškėjos pareiškimą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. P., notarė A. P., V. K. ir N. V., atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.