Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui A. D., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, prašė ieškinio reikalavimus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra duomenimis, ieškovė nuosavybės teise įregistruotų daiktų ir transporto priemonių neturi LR teritorijoje neturi. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur gauna 534 Eur atlyginimą. Nepilnametė M. D. nuo 2020-09-01 lanko Šiaulių lopšelį- darželį (duomenys neskelbtini). Pateiktoje vaiko poreikių sąmatoje užfiksuota, kad vaiko poreikių patenkinimui reikia 480 Eur per mėnesį, o vaiko tėvo dalis joje turi sudaryti 240 Eur. VGTPT Šiaulių skyriaus pažymoje nurodoma, kad E. Š. įgyvendino reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. 2022-05-18 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte pažymima, kad būstas, kuriame gyvena ieškovė su dukra, yra pritaikytas vaiko poreikiams, jam sudarytos sąlygos augti, ugdytis ir ilsėtis. Pateiktuose gimimo liudijimuose užfiksuota, kad A. D. yra nepilnamečių vaikų: Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), K. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš 2022-05-19 Šiaulių apskrities VPK pranešimo dėl paieškos nutraukimo matyti, kad A. D. gyvenamoji vieta yra J. K..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovė prašė nustatyti nepilnametės dukters M. D. gyvenamąją vietą su ja. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitė nuo pat gimimo gyvena su motina, atsakovas šio reikalavimo neginčijo, teismo nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai užtikrins jo interesus, vaiko emocinę ir socialinę raidą, todėl jis tenkintinas ir nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. D. 240,00 Eur dydžio išlaikymą. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnametės dukters M. D. išlaikymui reikia ne mažiau kaip po 480,00 Eur per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ne tik vykdo pareigą užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, bet užtikrina ir kasdienę vaiko priežiūrą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovės nurodytos išlaidos dukters išlaikymui yra nepagrįstos ir akivaizdžiai neatitinka tikrųjų tokio amžiaus vaiko poreikių (yra per didelės). Teismo nuomone, prašomas 240,00 Eur išlaikymas vaikui yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Teismas neturi duomenų apie atsakovo A. D. sveikatos problemas, kitas svarbias aplinkybes, kurios sąlygotų nustatyti, kad šalių dalys vaiko išlaikymo prievolėje galėtų būti nevienodos. Nors atsakovas vaiko poreikių neginčijo, tačiau nurodė jog turi dar keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi išlaikyti. Duomenų apie gaunamas pajamas, kreditorinius įsipareigojimus, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, jis nepateikė. Taigi atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl visos abejonės vertinamos vaiko naudai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis objektyviai neleidžia teikti 240,00 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnametei dukrai M. D..

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi daugiau išlaikytinių, neatleidžia jo nuo pareigos užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Todėl tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti būtiną aprūpinimą savo nepilnametei dukrai. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi galimybę dirbti ir užsidirbti, todėl teismas laiko, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia prisidėti prie dukters išlaikymo po 240,00 Eur per mėnesį. Išlaikymas priteistinas iš atsakovo šalių dukrai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022-02-22.

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatytina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarko jo motina E. Š. uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003).

Nors tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, tačiau siekiant išsaugoti socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, bei sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir siekiant užkirsti kelią galimiems vaiko interesų pažeidimams, įvertinus siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes, tvirtintina ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Pažymėtina, kad vaikui augant bendravimo poreikiai gali kisti, todėl jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 86,00 Eur žyminis mokestis, bei 267,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 22,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąja vietą su motina E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. D., kas mėnesį mokamą periodinėmis 240,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2022-02-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę E. Š. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo A. D. bendravimo su dukra M. D. tvarką: A. D. su dukra M. D. bendrauja tik būdamas blaivus ir ne vėliau kaip prieš 24 val. paskambinęs telefonu ieškovei E. Š. ir sutaręs dėl bendravimo laiko ir tvarkos.

Priteisti iš atsakovo A. D. valstybės naudai 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, 267,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis; įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.