Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-06-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-10592-615/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
e2YT-10592-615/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05321-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Mindaugas Plučas (pirm.)
Pareiškėjas
K. J.
Suinteresuotas asmuo
M. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10592-615/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05321-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą atsiradusį po jo motino A. J. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė:

1.1. (duomenys neskelbtini) V. J. ir A. J. gimė sūnus K. J., o (duomenys neskelbtini) – sūnus M. J. (duomenys neskelbtini) mirė palikėja A. J., V. J. taip pat seniai yra miręs. Po palikėjos A. J. mirties atsirado palikimas - kilnojamasis turtas – jos asmeniniai daiktai, baldai, namų apyvokos daiktai, kiti daiktai (nuotraukų kopijos pridedamos) bei piniginės lėšos, esančios atsiskaitomojoje banko sąskaitoje. Nekilnojamojo turto A. J. neturėjo, kadangi gyveno pareiškėjui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris savo motina rūpinosi iki pat mirties.

1.2. Testamentų registre nėra įregistruotų testatorės A. J. sudarytų testamentų. Taip pat testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Palikėjos asmeniniais daiktais, baldais, namų apyvokos daiktais naudojasi ir rūpinasi pareiškėjas, todėl priėmė po A. J. mirties atsiradusį palikimą jį pradėjęs faktiškai valdyti.

1.3. Pareiškėjas yra pirmos eilės A. J. turto paveldėjimo įpėdinis pagal įstatymą. A. J. turėjo dar 1 pirmos eilės paveldėtoją, t.y. M. J., tačiau jis valios priimti atsiradusį turtą, neišreiškė. M. J., pareiškėjo brolis, tik šių metų kovą persikėlė laikinai gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kol įsigys savo nuosavą butą.

1.4. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos į notarų biurą nesikreipė, dėl mamos mirties labai išgyveno, nes buvo labai artimi. 2020 m. kovo mėnesį Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, todėl ir ši situacija pareiškėją labai paveikė, todėl pareiškėjas nesuprato, kad privalo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties. Pareiškėjo žiniomis, palikėja turėjo santaupų kredito įstaigose, tačiau jam nuėjus į banką 2021 m. kovo mėnesio pradžioje, pareiškėjas buvo informuotas, kad pirmiausia reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

1.5. Pareiškėjas po mamos A. J. mirties priėmė valdyti ir naudoti mamos asmeninius daiktus – baldus, lėkštes, puodelius kitus buities ir apyvokos daiktus, nuotraukas - juos prižiūri, palaiko jų tinkamą būklę, juos saugo. Pareiškėjas mirusiosios daiktais disponavo kaip savo nuosavybe.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Patvirtino, kad pareiškėjas (brolis) rūpinosi mama, todėl asmeniniai daiktai ir piniginės lėšos turi atitekti broliui.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. J. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjos A. J. mirties palikimą priėmė palikėjos sūnus K. J., neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.

4. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

6. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas K. J. ir suinteresuotas asmuo M. J. yra A. J. vaikai. A. J. vyras V. J. mirė (duomenys neskelbtini). A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną palikėja gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Šiuo adresu buvo palikėjos asmeniniai daiktai - baldai, lėkštės, puodeliai, kiti buities ir apyvokos daiktai, nuotraukos. Po palikėjos mirties pareiškėjas, kaip nurodo pareiškėjas pareiškime, naudojosi turtu kaip savu, prižiūri, palaiko jų tinkamą būklę, juos saugo. Po A. J. mirties paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo. Suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime su pareiškimu sutiko ir patvirtino, kad pareiškėjas (brolis) rūpinosi mama.

9. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė K. J. pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. J. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos A. J. (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Mindaugas Plučas