Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2736-781/2017, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Estatas“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi UAB „Estatas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Vytautas Sarulis; 2017 m. liepos 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti UAB „Estatas“ bankrotą tyčiniu. Administratorius nurodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyti požymiai pripažinti UAB „Estatas“ bankrotą tyčiniu: buvęs įmonės vadovas J. V. iki šiol nėra perdavęs administratoriui visų bendrovės dokumentų, reikalingų tinkamai išanalizuoti įmonės bankroto priežastis, turto netekimo bei įsipareigojimų atsiradimo aplinkybes, taip pat aplinkybes dėl turto apskaitymo ir jo vertės. Nesant jokių įmonės finansinės apskaitos dokumentų, galima spręsti, jog J. V. galimai pasisavino juridiniam asmeniui priklausančias pinigines lėšas ir kitą balansinį turtą, nesirūpino įmonės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai ją vedė, neišsaugojo įmonės dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pripažino UAB „Estatas“ bankrotą tyčiniu.Teismas, remdamasis viešais Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad BUAB „Estatas“ finansinės atskaitomybės dokumentai registrui nebuvo teikiami nuo 2007 m., todėl sprendė, kad įmonės valdymo organai (J. V.), netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir teismo vertinimu šios aplinkybės iš esmės pakanka konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi BUAB „Estatas“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi J. V. buvo paskirta 200 Eur bauda už šių įpareigojimų nevykdymą, o 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi apribota teisė ketverius metus eiti vadovo pareigas.Nors J. V. 2016 m. kovo 14 d. perdavė BUAB „Estatas“ bankroto administratoriui įmonės pagrindinį antspaudą, įstatų originalą ir registracijos pažymėjimo originalą, tačiau kiti įmonės dokumentai nebuvo perduoti ir šios aplinkybės suinteresuotas asmuo iš esmės neginčija. Teismas konstatavo, kad dėl trūkstamų įmonės dokumentų bankroto administratorius negali visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dėl tokių aplinkybių teismas pripažino BUAB „Estatas“ bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo J. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti pareiškėjo BUAB „Estatas“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl UAB „Estatas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priimti į bylą naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Estatas“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, pripažindamas UAB „Estatas“ bankrotą tyčiniu, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies normas bei nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones, bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.Pareiškime dėl UAB „Estatas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo nurodyti jokie blogo įmonės valdymo arba sandorių sudarymo faktai, kai įmonės vadovui buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus. Byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.Suinteresuotas asmuo J. V. ir jo sutuoktinė E. V. 2010 m. sausio 27 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartimi visas savo turėtas UAB „Estatas“ akcijas pardavė A. S.. Prieš parduodant akcijas A. S. 2010 m. sausio 26 d. J. V. buvo atšauktas iš UAB „Estatas“ direktoriaus pareigų.Nors J. V. Juridinių asmenų registre formaliai liko įregistruotas UAB „Estatas“ vadovu, tačiau faktiškai nebegalėjo vykdyti ir nebevykdė bendrovės vadovo funkcijų. Pakartotinai J. V. buvo išrinktas UAB „Estatas“ vadovu tik tada, kai UAB „Estatas“ akcininku 2014 m. liepos 21 d. tapo jo tėvas V. V.. Todėl suinteresuotas asmuo negali būti laikomas atsakingu už 2008-2015 m. įmonės finansinių dokumentų nepateikimą administratoriui.Teismas nepagrįstai vertino, kad buvę UAB „Estatas“ vadovai sąmoningai blogai valdė įmonę ir siekė išvengti atsiskaityti su kreditoriais, nes J. V. negalėjo pateikti bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, kadangi ne visus juos jis turėjo – dalis dokumentų buvo rasti pas buvusius bendrovės akcininkus ir jie artimiausiu metu bus pateikti bankroto administratoriui.Bankroto administratorius buvo pateikęs ieškinius dėl žalos atlyginimo ne tik pačiam J. V., bet ir jo šeimos nariams bei kitiems asmenims, kurie nebuvo nei bendrovės dalyviai, nei vadovai.Suprasdamas, kad žala kreditoriams turės būti atlyginta bei siekdamas apsaugoti niekuo nekaltus asmenis nuo bylinėjimosi, J. V. bendradarbiavo su kreditorių interesus atstovaujančiu administratoriumi ir siekė, kad derybose būtų pasiektas abiejų šalių interesus tenkinantis rezultatas. Dėl ko minėtose bylose buvo pasirašytos taikos sutartys, kuriomis J. V. sutiko sumokėti 6 500 Eur BUAB „Estatas“, o BUAB „Estatas“ atsisakė savo reikalavimų ir sutiko baigti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu BUAB „Estatas“ kreditoriams.J. V. pagrįstai tikėjosi, kad visi ginčai, susiję su BUAB „Estatas“ kreditorių reikalavimais jau yra išspręsti, o bankroto administratoriaus pozicija dėl taikos sutarčių pasirašymo yra ir kreditorių pozicija.Pareiškėjas BUAB „Estatas“ bankroto administratorius Vytautas Sarulis prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Bankroto administratoriaus vertinimu, suinteresuotas asmuo nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Jis iki šiol nėra perdavęs administratoriui visų įmonės dokumentų, reikalingų tinkamai nustatyti įmonės bankroto priežastis, turto vertę, jo apskaitymą ir netekimo priežastis, taip pat įsipareigojimų įmonės kreditoriams atsiradimo aplinkybes. J. V. galimai pasisavino BUAB „Estatas“ priklausančias pinigines lėšas ir turtą, nesirūpino įmonės turto ir įsipareigojimų apskaita ir aplaidžiai ją vedė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Estatas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas J. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus dokumentus – 2010 m. sausio 27 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir UAB „Estatas“ 2010 m. sausio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Apeliantas nurodo, kad šių dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jie buvo surasti jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Apelianto vertinimu, pateikiami nauji įrodymai patvirtina, kad jis nuo 2010 m. sausio 26 d. buvo atleistas iš UAB „Estatas“ vadovo pareigų, o nuo 2010 m. sausio 27 d. nebebuvo ir bendrovės akcininku.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į pateiktų dokumentų ryšį su byloje sprendžiamu klausimu dėl tyčinio įmonės bankroto požymių (ne)buvimo, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pagrindų konstatuoti BUAB „Estatas“ tyčinį bankrotą

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Kasacinis teismas, iki 2013 m. spalio 1 d. galiojant ĮBĮ 20 straipsnio redakcijai formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiama nutartimi pripažino UAB „Estatas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas), taip pat teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Estatas“ bankrotas atitinka tyčinio bankroto požymius, numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, remdamasis aplinkybėmis, kad būtent apeliantas J. V. Juridinių asmenų registrui neteikė UAB „Estatas“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2007 m. ir būtent apeliantas nepateikė bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų ar turto.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylose dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 suformulavo tokią teisės taikymo civilinėse bylose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.Vadovaudamasis 14-16 punktuose išdėstytais faktiniais ir teisiniais argumentais bei naujausia kasacinio teismo suformuota praktika dėl nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir vien tai, kad būtent apeliantas neteikė Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, o bankroto administratoriui neperdavė visų įmonės dokumentų ar turto, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl UAB „Estatas“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės tyčinio bankroto klausimą iš naujo, turėtų atsižvelgti į BUAB „Estatas“ kreditorių valią, t. y. kokiais pagrindais bankroto administratorius buvo įpareigotas kreiptis į teismą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. e2-46799-155/2016, Nr. e2-46796-779/2016, Nr. e2-46807-779/2016, Nr. e2-39866-833/2016, Nr. e2-46808-862/2016 ir Nr. e2-46805-816/2016 duomenis apie atsakovės UAB „Estatas“ sudarytus sandorius, jų pagrindu bankroto administratoriaus pareikštus žalos atlyginimo ieškinius ir šių civilinių bylų baigtį bei teisinio rezultato jose naudą atsakovei ir jos kreditoriams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas atskiruoju skundu prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Estatas“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.