Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Estatas“ bankroto administratoriaus V. S. pareiškimą dėl BUAB „Estatas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo J. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tyčinio bankroto nustatymas negali būti sankcija J. V. už tai, kad jis perdavė tik dalį BUAB „Estatas“ dokumentų. Už dokumentų neperdavimą jam jau paskirta 200 Eur bauda bei 4 metus apribota teisė eiti vadovo pareigas. Bankroto administratorius neįrodė, kad J. V. pasisavino atsakovui priklausančias lėšas, o teiginiai dėl aplaidžiai tvarkytos apskaitos, neišsaugotų dokumentų nepagrįsti, nes suinteresuotas asmuo nuo 2010 metų nebuvo faktiniu įmonės vadovu. Dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui bei kiti prašyme nurodyti veiksmai negalėjo turėti įtakos tam, jog bendrovė tapo nemokia. BUAB „Estatas“ nemokumo priežastis buvo dėl ekonominės krizės susiklosčiusi nepalanki situacija statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje 2007-2010 metais. Kreditorių įsiskolinimų suma sudaro tik 5 569,66 Eur ir tai yra įsiskolinimas valstybės biudžetui. Kadangi kreditorių reikalavimai nedideli, vadovui nebuvo reikalo įmonę privesti prie bankroto.

Bylose pagal bankroto administratorių ieškinius prioritetas teikiamas kreditorių interesų patenkinimui, tačiau kreditoriai ir bankroto administratorius neturi piktnaudžiauti savo teisėmis ir pasipelnyti įmonės vadovo sąskaita. Bankroto administratorius ieškinius pareiškė ne tik suinteresuotam asmeniui, bet jo šeimos nariams, kitiems asmenims – tėvui bei dukrai. Suinteresuotas asmuo pagal taikos sutartis kitose bylose sutiko sumokėti BUAB „Estatas“ 6 500 Eur. Sumokėta suma viršijo kreditorių reikalavimų sumą, dar už 600 Eur buvo parduotas bendrovės turtas. J. V. tikėjosi, kad visi ginčai baigti, nes BUAB „Estatas“ sutiko baigti ginčus dėl žalos atlyginimo. 2017-06-08 kreditorių susirinkimo sprendimą laikė galimai susijusiu su tuo, kad kreditoriams neatiteko jo pagal taikos sutartis sumokėtų lėšų. Laikė, kad tyčinio bankroto paskelbimas negali būti spaudimo priemonė buvusiam bendrovės vadovui siekiant žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).

Pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka du bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindus – ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi bankroto bylos BUAB „Estatas“ iškėlimo metu, t. y. 2016-01-27) nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas).

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad BUAB „Estatas“ vadovu nuo 2006 m. sausio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. V.. Nors J. V. nurodo, kad jis dar 2010 m. pardavė visas savo akcijas ir pagal susitarimą su naujuoju akcininku liko tik formaliu vadovu iki tol, kol bus surastas naujas vadovas, bei faktiškai nebevykdė bendrovės vadovo funkcijų, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais bei nepaneigė Juridinių asmenų registro duomenų. Pagal viešus Juridinių asmenų registro duomenis BUAB „Estatas“ finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami nuo 2007 m.

Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2017-11-23 nutartyje atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką bylose dėl tyčinio bankroto. Kasacinis teismas, iki 2013-10-01 galiojant ĮBĮ 20 straipsnio redakcijai, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-23 nutartyje pažymėta, kad vien tai, jog apeliantas neteikė Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, o bankroto administratoriui neperdavė visų įmonės dokumentų ar turto, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo įvertinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. e2-46799-155/2016, Nr. e2-46796-779/2016, Nr. e2-46807-779/2016, Nr. e2-39866-833/2016, Nr. e2-46808-862/2016 ir Nr. e2-46805-816/2016 duomenis apie atsakovės UAB „Estatas“ sudarytus sandorius, jų pagrindu bankroto administratoriaus pareikštus žalos atlyginimo ieškinius ir šių civilinių bylų baigtį bei teisinio rezultato jose naudą atsakovei ir jos kreditoriams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-46799-155/2016 nagrinėtas bankroto administratoriaus ieškinys atsakovei I. N. dėl 2014-10-29 jai pervestų pinigų grąžinimo, kai bankroto administratoriui neaiškus pinigų pervedimo pagrindas. Byla baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kuria ieškovas atsisakė reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-46796-779/2016 nagrinėtas bankroto administratoriaus ieškinys atsakovei J. V. dėl 4 633,92 Eur skolos priteisimo, nurodant, jog 2014-10-29 atsakovei pervestos lėšos tam nesant pagrindo. Byla baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kuria ieškovas atsisakė reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-46807-779/2016 nagrinėtas bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui V. V. dėl 34 754,40 Eur skolos priteisimo, ieškinio pagrindas 2014-10-24, 2014-10-29 ir 2014-10-30 pavedimai 120 000 Lt sumai, nurodant mokėjimo paskirtį – paskolos grąžinimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kuria ieškovas atsisakė reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39866-833/2016 nagrinėtas bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui J. V. dėl 5 569,66 Eur žalos atlyginimo. Ieškinio dalyku nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2- 4372-863/2015 iš BUAB „Estatas“ S. G. ir E. R. naudai priteista 15 000 Lt (4 344,30 Eur) suma, kurią BUAB „Estatas“ turi sumokėti, kadangi neįvykdė įsipareigojimų pagal 2014-10-08 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo atlikti apdailos darbus. Minimoje byloje pateiktame ieškinyje pažymėta, jog apdailos darbai nebuvo atliekami, tačiau buvo daromi pavedimai kitiems asmenims arba didelėmis sumomis imami pinigai grynais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-21 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti 2 000 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-46808-862/2016 nagrinėtas bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui E. M. dėl 31 568,58 Eur skolos priteisimo. Ieškinio pagrindu nurodyti 2014-10-04 ir 2014-10-10 atlikti pavedimai 109 000 Lt sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant paskolos grąžinimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, ieškovui atsisakius nuo ieškinio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-46805-816/2016 nagrinėtas bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui J. V. dėl 28 051,25 Eur piniginių lėšų priteisimo. Ieškinio pagrindą sudaro atskirais pavedimais nuo 2014-10-10 iki 2014-11-03 sumokėti 96 855,35 Eur. Byla baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, atsakovui įsipareigojus sumokėti 4 500 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsižvelgti į BUAB „Estatas“ kreditorių valią, t. y. kokiais pagrindais bankroto administratorius buvo įpareigotas kreiptis į teismą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kreipdamasis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto administratorius nurodė, jog tokį pareiškimą jis buvo įpareigotas pateikti 2017-06-08 kreditorių susirinkimo sprendimu. Už tokį sprendimą raštu balsavo du įmonės kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 100 proc.

Iš BUAB „Estatas“ 2017-06-08 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog 4 darbotvarkės klausimu buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu. Kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas netvirtinti likvidavimo akto, nurodant motyvus, kurie rodo kreditorių poziciją bankroto eigos klausimu. Pažymėta, jog kreditoriai laiko, kad bankroto administratorius neatliko bankroto procese būtinų darbų. Nurodyta, jog bankroto administratorius neišnaudojo galimybės pareikšti ieškinį buvusiam vadovui ir akcininkui dėl žalos CK 2.50 straipsnio ir 2.87 straipsnio pagrindu atlyginimo, siūloma spręsti dėl tikslingumo kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl įmonės vadovo baudžiamosios atsakomybės.

Bankroto byloje teismas yra patvirtinęs šias išlaidas bei reikalavimus. 2016 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtinta 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuriuo patvirtinti trečios eilės kreditorių S. G. ir E. R. 4 700,80 Eur kreditoriniai reikalavimai. Kreditorių sąrašas patikslintas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi, patvirtinant 5 569,66 Eur trečios eilės kreditorių S. G. ir E. R. kreditorinį reikalavimą. 2016 m. liepos 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kreditorių reikalavimai palikti nepakeisti.

Tam pačiam BUAB „Estatas“ 2017-06-08 kreditorių susirinkimui buvo pateiktas bankroto administratoriaus parengtas 2017-05-22 Likvidavimo aktas, kurio kreditoriai nepatvirtino. Likvidavimo akte nurodoma, jog bankroto proceso eigoje buvo gauta 7 096,70 Eur, iš kurių 6 500 Eur sudaro pagal taikos sutartis civilinėse bylose gautos lėšos bei 596,70 Eur gauta iš parduoto turto. Visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai sudarė 5 569,66 Eur. Vadinasi, pagal taikos sutartis civilinėse bylose bei iš turto pardavimo gautų pajamų suma yra pakankama kreditorių reikalavimų dengimui bei 2016 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtintai 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmatai padengti. Likvidavimo akte nurodoma, jog visi bankroto eigoje gauti pinigai buvo panaudoti tik administravimo išlaidoms padengti. Pastebėtina, jog po bankroto bylos iškėlimo įmonė turėjo turto už 86 017 Eur, todėl keltinas klausimas, kodėl registruotas turtas buvo parduotas žema kaina.

Įvertinus naujai ištirtas aplinkybes darytinos išvados. Iš bankroto administratoriaus pradėtų teisminių procesų matyti, jog 2014 m. spalio-lapkričio mėnesiais BUAB „Estatas“ atliko mokėjimus, kurie dėl to, kad buvo atlikti panašiu laiku, pinigai pervesti J. V. bei kitiems susijusiems asmenims, leidžia kilti abejonei, jog nebuvo veikiama įmonės interesais, nesiekiama išsaugoti veiklą, tačiau buvo likviduojamas įmonės turtas prieš bankrotą. Visgi, visuose teisminiuose procesuose buvo patvirtintos taikos sutartys ar priimtas atsisakymas nuo ieškinio, t. y. atlikti veiksmai, kurie galimi tik teismui įsitikinus, jog tai nepažeidžia imperatyvių teisės normų, viešojo intereso ar kreditorių interesų. Šiuo metu nutartys, kuriomis baigtos civilinės bylos, yra įsiteisėjusiosios ir jų teisėtumas šioje nutartyje negali būti kvestionuojamas. Civilinių bylų iškėlimas ir bankroto administratoriaus sprendimas dėl bylų pabaigos rodo, jog atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.). Atskirų veiksmų įvertinimas pagal anksčiau cituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Nagrinėjamoje situacijoje po bankroto bylos iškėlimo įmonė turėjo turto, dalis turto sugrąžinta bankroto eigoje, todėl nėra pagrindo nustatyti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Bankroto eiga, tai, kad įmonėje yra tik du kreditoriai, kurių reikalavimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 sprendimu už akių, rodo, jog turėtų būti nustatomas įmonės veikimas vien prieš šiuos du kreditorius. Tai, kad įmonė veiklos pabaigoje turėjo ilgalaikio Registrų centre registruoto turto už 86 017 Eur (2017-05-22 Likvidavimo akto duomenys), o kreditorių reikalavimas palyginti daug mažesnis, patvirtina, kad interesas neatsiskaityti su S. G. ir E. R. nebuvo įgyvendinamas.

Kreditoriai, reikšdami valią dėl kreipimosi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neįvertino to, kad jų kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti dėl to, jog bankroto eigoje gautos lėšos panaudotos administravimo išlaidoms, o ne kreditorių reikalavimams dengti. Teismo nutartimi patvirtinta tik 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmata. Už vėlesnių administravimo išlaidų naudojimą, paskirstymą bei kontrolę atsakingi bankroto administratorius ir kreditoriai. Vadinasi, kreditorių reikalavimų netenkinimo padėtis buvo sukurta ir pačių kreditorių veiksmais.

Bankroto administratorius po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų neteikė, nors to jo buvo prašoma, ir bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla negrindė tyčinio bankroto iškėlimo reikalingumo. Eilė civilinių procesų apylinkės teisme rodo, jog bankroto administratorius ir susipažinęs su įmonės sandoriais ir visus, jo nuomone, nepagrįstus sandorius ginčijo teisme. Teismuose bylos baigtos, procesinis teismų sprendimų vertinimas šioje nutartyje pateiktas.

Byloje nebuvo nustatyta, kad nuosekliai ir kryptingai buvo siekiama įmonės nemokumo, todėl prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Prašymą pripažinti BUAB „Estatas“ bankrotą tyčiniu atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.