- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1729-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01758-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. J.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
2020 m. gruodžio 16 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5067-587/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1) 3 219,78 Eur negrąžintą kredito dalį, 2) 275,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 3) 18,28 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3219,78 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 19 d., 4) 1 640,45 Eur tarpininkavimo mokestį, 5) 1,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. balandžio 20 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. vasario 25 d., 6) 18,28 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 219,78 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) 116,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovui E. J. adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, priimtu atsakovui už akių, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3 219,78 Eur negrąžinto kredito dalį, 275,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 486,42 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,68 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3983,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 245,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad:
3.1. atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimą tenkino, iš atsakovo priteisė 3219,78 Eur negrąžinto kredito dalį.
3.2. Teismas pastebėjo, kad 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija palūkanų mokėjimo klausimu suformuotą praktiką pakeitė ir nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnyje. Pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento.
3.3. Atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 18,28 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo palūkanomis. Kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. lapkričio 19 d. Sutartį nutraukus 2020 m. vasario 25 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 275,25 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Teismas sprendė, kad toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
3.4. Teismas, įvertinęs ieškinio ir sutarties turinį, sprendė, jog ieškovė sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 18,28 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas prilygino negautoms pajamoms. Tačiau, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino pagrįstais ir tikėtinais nuostoliais. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 18,28 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 219,78 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 19 d.) atmetė.
3.5. Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, sprendė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 486,42 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 7,90 proc., jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti. Bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Teismas sprendė, kad 486,42 Eur sumos tarpininkavimo mokestis priteistinas.
3.6. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai 1 154,03 Eur tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, nuolaida nėra taikoma. Teismas pripažino, kad ši tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant sutarties pažeidimui) savo esme yra netesybų forma (CK 6.71 straipsnis).
3.7. Pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą, tarpininkavimo mokesčio dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, pradedama taikyti tik sutarties pažeidimo atveju. Jos dydis pagal šį punktą priklauso nuo tarpininkavimo mokesčio dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. p., dydžio. Sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar sutartis bus vykdoma tinkamai. Teismas sprendė, kad nesant galimybės sutarties sudarymo metu apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas, šio mokesčio suma sutarties sudarymo metu negalėjo būti ir nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei. Teismas sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 p.) apskaičiavimo ir taikymo atsakovui pripažino negaliojančia, kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 9 dalis), ieškovės reikalavimą dėl 1 154,03 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmetė.
3.8. Spręsdamas dėl 1,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. vasario 25 d., taip pat 18,28 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo pagrįstumo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi. Konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės, nei 315,00 Eur (3219,78 Eur + 275,25 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Ieškovės reikalavimas priteisti 18,28 procentų kompensacines palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 315 Eur sumą. Teismas minėtą reikalavimą atmetė, tačiau konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1,68 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei nurodytą teismų praktiką, todėl šį reikalavimą tenkino.
3.9. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, proporcingas patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta 77,53 procentų ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 5 137,16 Eur, priteista suma 3 983,13 Eur), iš atsakovo ieškovei priteisė 245 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo:
4.1. pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą:
4.1.1. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB, iš atsakovo E. J. 18,28 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 219,78 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 19 d.;
4.1.2. dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo E. J. 18,28 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 219,78 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos;
4.1.3. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo E. J. 316 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme;
4.1.4. kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
4.2. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB, iš atsakovo E. J. 75,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 200 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidas.
2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 sukurtu precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo ir atmetė ieškovo reikalavimą. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
5.2. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavo priteisti 18,28 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 219,78 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 19 d. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teismui teiktuose dokumentuose (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (2 140,62 Eur), teismui pateiktame vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. lapkričio 19 d., iki šio termino pabaigos apeliantė tikėjosi gauti pajamas iš šios sutarties. Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo.
5.3. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Be to, sutarties 6.1. punktas numato, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (18,28 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apelianto reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku apeliantei neatgavus suteikto kredito, kreditorė patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditorės suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas. Apeliantė reikalavo priteisti 18,28 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 219,78 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75- 823/2020 nurodytus išaiškinimus apie kreditoriaus teisę reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes.
5.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog Apelianto ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos 316,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
5.5. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidų. Prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo.
3. Atsakovas E. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
6. Nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė 2018 m. lapkričio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 4016,58 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. laikotarpiui, atsakovas iki 2023 m. lapkričio 19 d. įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2140,62 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 23,00 proc.) ir 486,42 Eur tarpininkavimo mokestį. Byloje apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš viso ieškovei grąžino 796,80 Eur suteiktos paskolos, likusi negrąžinta suteiktos paskolos dalis sudaro 3219,78 Eur. Ieškovė 2020 m. vasario 19 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. vasario 25 d. nutraukė sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimą dėl 3219,78 Eur negražintos kredito dalies priteisimo tenkino.
7. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 275,25 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. vasario 25 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 18,28 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3219,78 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 19 d. ir 18,28 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3219,78 nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės reikalavimas priteisti 18,28 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3219,78 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 19 d. ir reikalavimas priteisti 18,28 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3219,78 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl juos atmetė.
Dėl negautų pajamų priteisimo
12. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
13. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji pagrįstai tikėjosi gauti pajamas šalių pasirašytoje kredito sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Minėti apeliantės reikalavimai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. lapkričio 19 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos.
9. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
12. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 18,28 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 2140,62 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokos būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantei priteisė 275,25 Eur sumos likusias nesumokėtas palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 25 d.). Apeliantės į bylą pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas iš viso apeliantei pagal sutartį sumokėjo 945,69 Eur palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliantė, vykdydama 2020 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartį, nurodė, jog jos negautos pajamos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to kai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkintas jos reikalavimas priteisti 275,25 Eur sumos pelno palūkanas, už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2023 m. lapkričio 19 d. sudaro iš viso 1283,28 Eur. Tačiau ieškiniu prašo priteisti 18,28 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3219,78 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 19 d.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 3219,78 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovės mokėtinų palūkanų bendrą 2140,62 Eur sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. lapkričio 19 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 2140,62 Eur sumos. Taip suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
15. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (apeliantė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 19 d.), galėjo tikėtis gauti 18,28 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. 2020 m. vasario 25 d. – nuo 3375,67 Eur skolos likučio, 2020 m. kovo 19 d. – nuo 3324,49 Eur skolos likučio, 2020 m. balandžio 19 d. – nuo 3272,53 Eur skolos likučio, 2020 m. gegužės 19 d. – nuo 3219,78 Eur skolos likučio, 2020 m. birželio 19 d. – nuo 3166,22 Eur skolos likučio, 2020 m. liepos 19 d. – nuo 3111,85 Eur skolos likučio, 2020 m. rugpjūčio 19 d. – nuo 3056,65 Eur skolos likučio, 2020 m. rugsėjo 19 d. – nuo 3000,61 Eur skolos likučio, 2020 m. spalio 19 d. – nuo 2943,71 Eur skolos likučio, 2020 m. lapkričio 19 d. – nuo 2885,95 Eur skolos likučio, 2020 m. gruodžio 19 d. – nuo 2827,31 Eur skolos likučio, 2021 m. sausio 19 d. – nuo 2767,77 Eur skolos likučio, 2021 m. vasario 19 d. – nuo 2707,33 Eur skolos likučio, 2021 m. kovo 19 d. – nuo 2645,96 Eur skolos likučio, 2021 m. balandžio 19 d. – nuo 2583,66 Eur skolos likučio, 2021 m. gegužės 19 d. – nuo 2520,41 Eur skolos likučio, 2021 m. birželio 19 d. – nuo 2456,20 Eur skolos likučio, 2021 m. liepos 19 d. – nuo 2391,01 Eur skolos likučio, 2021 m. rugpjūčio 19 d. – nuo 2324,82 Eur skolos likučio, 2021 m. rugsėjo 19 d. – nuo 2257,63 Eur skolos likučio, 2021 m. spalio 19 d. – nuo 2189,41 Eur skolos likučio, 2021 m. lapkričio 19 d. – nuo 2120,15 Eur skolos likučio, 2021 m. gruodžio 19 d. – nuo 2049,84 Eur skolos likučio, 2022 m. sausio 19 – nuo 1978,46 Eur skolos likučio, 2022 m. vasario 19 d. – nuo 1905,99 Eur skolos likučio, 2022 m. kovo 19 d. – nuo 1832,41 Eur skolos likučio, 2022 m. balandžio 19 d. – nuo 1757,71 Eur skolos likučio, 2022 m. gegužės 19 d. – nuo 1681,87 Eur skolos likučio, 2022 m. birželio 19 d. – nuo 1604,88 Eur skolos likučio, 2022 m. liepos 19 d. – nuo 1526,72 Eur skolos likučio, 2022 m. rugpjūčio 19 d. – nuo 1447,36 Eur skolos likučio, 2022 m. rugsėjo 19 d. – nuo 1366,80 Eur skolos likučio, 2022 m. spalio 19 d. – nuo 1285,01 Eur skolos likučio, 2022 m. lapkričio 19 d. – nuo 1201,97 Eur skolos likučio, 2022 m. gruodžio 19 d. – nuo 1117,67 Eur skolos likučio, 2023 m. sausio 19 d. – nuo 1032,08 Eur skolos likučio, 2023 m. vasario 19 d. – nuo 945,19 Eur skolos likučio, 2023 m. kovo 19 d. – nuo 856,97 Eur skolos likučio, 2023 m. balandžio 19 d. – nuo 767,41 Eur skolos likučio, 2023 m. gegužės 19 d. – nuo 676,49 Eur skolos likučio, 2023 m. birželio 19 d. – nuo 584,18 Eur skolos likučio, 2023 m. liepos 19 d. – nuo 490,46 Eur skolos likučio, 2023 m. rugpjūčio 19 d. – nuo 395,32 Eur skolos likučio, 2023 m. rugsėjo 19 d. – nuo 298,73 Eur skolos likučio, 2023 m. spalio 19 d. – nuo 200,66 Eur skolos likučio, 2023 m. lapkričio 19 d. – nuo 101,12 Eur skolos likučio.
16. Apeliantės pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas apeliantei iš viso sumokėjo 945,69 Eur sumos palūkanas. Įvertinus pateikto paskolos mokėjimo grafiko duomenis, palūkanos yra sumokėtos iki 2020 m. balandžio 19 d. Apeliantei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, kuri sudaro 368,95 Eur (49,06 Eur + 48,25 Eur + 47,42 Eur + 46,58 Eur + 45,72 Eur + 44,86 Eur + 43,98 Eur + 43,08 Eur), taip pat 18,28 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 18 punkte.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
17. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad atsakovė už suteiktą paskolą mokės 18,28 proc. metines palūkanas.
18. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. vasario 25 d. buvo nutraukta prieš terminą vienašaliu ieškovės pareiškimu. Vadovaujantis šioje nutartyje paminėta aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.
19. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
20. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybos, kurių apeliantė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 289,78 Eur (3219,78 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Apeliantės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.
22. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
23. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 18,28 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 18,28 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).
25. Pirmosios instancijos teismas analizavo sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu (sutarties 1.29 p. ir 5.3 p.), pripažino jas nesąžiningomis ir negaliojančios ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis), tačiau šių nuostatų neįrašė į sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl teismo sprendimas iš dalies pakeistinas įrašant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 1.29, 5.3 punktai pripažintini negaliojančiomis sutarties sąlygomis. Papildomai negaliojančia ir nesąžininga pripažintina ir sutarties 6.1 punkto sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis, 1.80 straipsnis).
26. Atkreiptinas dėmesys, kad į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantei iš atsakovės buvo priteista 1,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kurios taip pat buvo apskaičiuotos taikant 18,28 proc. dydžio metinę palūkanų normą (CPK 320 straipsnis), tiek priteistas 486,42 Eur tarpininkavimo mokestis, nes šios dalies teismo sprendimo vertinimas ir keitimas nesant kitos šalies apeliacinio skundo, pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti apeliantės atžvilgiu blogesnį sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas atsakovui už akių, pakeistinas – apeliantės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant apeliantei iš atsakovės 18,28 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 18 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas ištaiso teisės taikymo klaidą ir papildo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 p. (Tarpininkavimo mokestis), 5.3 p. (Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka) ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (18,28 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
30. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 116 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 200 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.
31. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 5137,16 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 18,28 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant nuo 3219,78 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 588,57 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 19 d.) palūkanų suma sudarytų 2207,14 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 7344,30 Eur (3219,78 + 275,25 + 1640,45 + 1,68 + 2207,14).
32. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 79,63 proc. (prašyta priteisti 7344,30 Eur, priteisiama 5848,50 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 316 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 251,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo, ieškovei priteistina pusė jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 137,50 Eur (275 Eur/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 389,13 Eur (251,63 Eur + 137,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovo E. J. 368,95 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 95 ct) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamų nuo 2020 m. balandžio 19 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (kas atitinka palūkanų mokėjimo grafiko 2020 m. gruodžio 19 d.).
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovo E. J. 18,28 (aštuoniolikos ir 28 dešimtųjų) procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 19 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 1.29 punkto, 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (18,28 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Kitą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių dalį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovo E. J. 389,13 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.