Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalių paaiškinimais, šioje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo 2018 m. kovo 16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-559/2018 nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra jų nepilnametės dukros A. P. tėvai (b. l. 36). Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-559/2015 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria vaikų K. P. (dabar jau pilnametis) ir A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. P., o atsakovė įsipareigojo mokėti dukrai 43 Eur dydžio kasmėnesinį materialinį išlaikymą. Įvykus dukros ir tėvo konfliktui, dukra A. P. nuo 2017 m. kovo 27 d. apsigyveno su motina šios gyvenamojoje vietoje, todėl atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su motina bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-559/2018 nepilnametės A. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina ir priteistas iš M. P. materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai po 80 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1254-230/2018 išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

2018 m. kovo 16 d. teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo pakeista atsižvelgiant į pasikeitusį vaiko motinos elgesį ir jos gyvenimo būdą, į tai, kad vaikas apie vienerius metus gyveno su mama, per tą laiką nusistovėjo jų tarpusavio santykiai, vaikas lankė mokyklą mamos gyvenamojoje vietoje, ten užmezgė draugystę su vietos bendraamžiais vaikais, buvo geri santykiai su mamos sugyventiniu. Vienu iš pagrindinių ir svarbiausių kriterijų, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas laikė nepilnametės susiformavusią tvirtą ir aiškią nuomonę – norą gyventi su mama.

Šioje byloje ieškovas (nepilnamečio vaiko tėvas) reiškia ieškinį dėl nepilnametės A. P. gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė pakartotinai pakeitė savo nuomonę ir šiuo metu pageidauja gyventi ne su mama, o su tėvu, su kuriuo ji faktiškai gyvena nuo 2019 m. vasario 23 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Tačiau esminiu kriterijumi, lemiančiu teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, išlieka vaiko interesai ir jo nuomonė.

Šalių nepilnametė dukra apie dvejus metus (nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2019 m. vasario 23 d.) gyveno su motina, jos faktinis ryšys su tėvo gyvenamosios vietos aplinka buvo laikinai nutrūkęs, tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad dukros ryšiai su tėvu, jų bendravimas nenutrūko. Mergaitė lankydavosi pas tėvą atostogų metu ir per šventes, jų tarpusavio santykiai ženkliai pagerėjo, buvo atgautas pasitikėjimas.

Viena iš mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su motina priežasčių buvo pasikeitęs motinos elgesys, t. y. kad atsakovė nustojo piktnaudžiauti alkoholiu, pradėjo dirbti, tinkamai rūpintis buitimi ir gebėjo užtikrinti nepilnametei dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas bei saugią aplinką, todėl pakartotinai sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, būtina nustatyti ar šios aplinkybės (ne)pasikeitė.

Ieškovo ir nepilnametės paaiškinimais nustatyta, bei byloje pateikti įrodymai (2019 m. vasario 23 d. Tarnybinis pranešimas Nr. 4GL-578, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2019 m. kovo 5 d. informacija; b. l. 61, 63) patvirtina, kad 2019 m. vasario 23 d. policijos pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, gavę pranešimą, nuvyko į atsakovės namus ir rado atsakovę apsvaigusią nuo alkoholio, jai buvo nustatytas 3,42 prom. girtumas, o atsakovės sugyventiniui A. M. - 2,11 prom. girtumas. Su atsakove sunkiai sekėsi susikalbėti, o A. M. paaiškino, kad jo sugyventinė susipyko su dukra, jos pykstasi kai atsakovė būna išgėrusi. Mergaitė pareigūnams paaiškino, kad ji visą savaitę svečiavosi pas tėtį. Kai grįžo į namus, mama buvo išgėrusi, pradėjo pykti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, kabinėtis, varyti iš namų. Mergaitės teigimu, mama geria beveik kasdien jau 5 mėn. Dėl tokio mamos elgesio mergaitė jautėsi nesaugi, todėl parašė tėčiui žinutę ir tėtis iškvietė policiją. Kadangi mama buvo neblaivi, vaikas buvo perduotas tėvui M. P. (b. l. 39) ir nuo 2019 m. vasario 23 d. mergaitė faktiškai gyvena pas ieškovą.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro pateiktais duomenimis (b. l. 60) nustatyta, kad A. S. šeima įtraukta į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką apskaitą. Atsakovės šeima gyvena nuosavo, sugyventiniui priklausančioje namo dalyje. Namuose ir kieme tvarkinga, yra visi patogumai, visi reikalingi baldai. Šaltuoju metu sezonu šildomasi kietu kuru. Gyvenimo ir buities sąlygos geros. Atsakovė susiduria su iškilusiais gyvenimo sunkumais, kurių negeba išspręsti savarankiškai, tačiau atsisako Centro specialistų pagalbos. Socialinio darbo eigoje yra pastebima, jog sunkumai kyla dėl moters piktnaudžiavimo alkoholiu. Būdama blaivi ji geba užtikrinti nepilnametės dukros priežiūrą, domisi jos ugdymosi pasiekimais. Atsakovė nevykdo specialistų rekomendacijų ir įsipareigojimų, su Centro socialiniais darbuotojais ji nebendradarbiauja, vangiai lankosi socialinių darbuotojų ir psichologo konsultacijose. Siekiant atstatyti mamos ir dukros socialinį ryšį, buvo organizuotos kelios psichologinės konsultacijos mamai ir dukrai, tačiau atsakovė į susitikimą neatvyko. Ji yra nemotyvuota spręsti iškylančias socialines problemas, tarpusavio santykiai su dukra įtempti, konfliktiški.

Nepilnametė šalių dukra nuo 2019 m. vasario 23 d. gyvena kartu su tėvu, ji pakeitė mokymosi įstaigą, šiuo metu mokosi Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje pagal palengvinto mokymo programą. A. P. 2019 m. birželio 4 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams raštu (b. l. 62) išreiškė savo norą gyventi su tėčiu, nes tėtis ir jos sugyventinė (šiuo metu sutuoktinė) E. D. nevartoja alkoholio ir kitų (narkotinių ar psichotropinių) medžiagų, o su mama ji nebenori gyventi, nes mama piktnaudžiauja alkoholiu bei jos (mamos) atžvilgiu smurtauja sugyventinis.

Užtikrinant vaiko teisę būti išklausytam, nepilnametė A. P. buvo apklausta teismo posėdyje, kuriame ji patvirtino savo norą gyventi su tėčiu. Pokalbio su mergaite metu, ji ypač akcentavo gerus jos santykius su tėvu ir jo sutuoktine, nes jie nebevartoja alkoholio, o jai sudarytos geros gyvenimo sąlygos tėčio namuose, labai patinka nauja mokymosi įstaiga, turi draugų. Mergaitė taip pat patvirtino, kad šiuo metu ir su mama jos santykiai yra geri, ji nepastebi, kad mama būtų neblaivi, su mama bendrauja, vyksta pas ją į svečius.

Ieškovas šiuo metu socialinių darbuotojų yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 59). Ieškovo šeima kol kas yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų apskaitoje. Šeimai teikiamos bendrosios ir specialiosios (socialinė priežiūra, socialinių bei kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, psichologo konsultacijos ir kt.) socialinės paslaugos. Vykdomas intensyvus socialinis darbas su šia šeima. Šeima gyvena socialiniame 2 kambarių bute. Kartu su ieškovu gyvena jo sutuoktinė E. P. (santuoka sudaryta 2019 m. birželio 13 d.), nepilnametė A. P., nepilnametis G. D. (E. P. sūnus) ir (duomenys neskelbtini) gimusi ieškovo mažametė dukra V. P.. A. gyvena viename kambaryje su ketverių metų G. D., turi savo lovą, stalą, spintą ir kitus būtinus daiktus. Socialinių darbuotojų nuomone M. P. yra pajėgus sudaryti tinkamas sąlygas vaikų socialiniams, kultūriniams, pažintiniams poreikiams tenkinti, yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikų vystymuisi ir ugdymuisi. Ieškovas noriai priima siūlomą Centro specialistų pagalbą, bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, yra motyvuotas savarankiškai spręsti iškylančias socialines problemas, tinkamai reaguoja į specialistų teikiamas rekomendacijas, jo tarpusavio santykiai su dukra geri.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Šalių nepilnametė dukra, kuri šiuo metu yra ne pilnų 14 metų amžiaus ir kuri yra pakankamai brandi, kad galėtų išreikšti savo nuomonę, buvo apklausta teismo posėdyje ir pareiškė tvirtą apsisprendimą ir norą gyventi su tėvu, su kuriuo ji faktiškai šiuo metu ir gyvena.

Konkrečiu atveju vaikui pusę metų gyvenant su tėvu, per tą laiką nusistovėjus jų tarpusavio santykiams, vaikui lankant mokyklą tėvo gyvenamojoje vietoje, ten užmezgus draugystę su vietos bendraamžiais vaikais, esant geriems santykiams su tėvo sutuoktine, ir per tą laikotarpį išlikus nepasikeitusiai vaiko nuomonei, teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų ir mergaitės paaiškinimų pakanka spręsti apie vienareikšmę nepilnamečio vaiko nuomonę dėl tolesnio gyvenimo su tėvu.

Mergaitė yra paauglė, gebanti išreikšti savo nuomonę, kuri yra gerbtina. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad abu tėvai turi panašias galimybes auginti mergaitę ir ja rūpintis, tačiau pastaruoju metu pastebimi atsakovės socialinės elgsenos nukrypinai nuo normos negarantuoja vaiko interesų ir jo teisės į saugią aplinką užtikrinimo motinos gyvenamojoje aplinkoje. Pastebėta, kad mergaitė, nuolat keisdama savo gyvenamąją vietą, to priežastimi nurodo ir savo saugumą sieja su kiekvieno iš tėvų tam tikru gyvenimo laikotarpiu polinkiu piktnaudžiauti alkoholiu. Konkrečiu atveju ir esamu laiku vaiko interesai yra labiau užtikrinami tėvo gyvenamojoje vietoje, kurioje alkoholis nevartojamas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tiesiogiai išklausius vaiko nuomonę, atsižvelgiant į vaiko norą, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų jis nori gyventi, į vaiko nurodytus motyvus bei vaiko norų atitiktį jo interesams, į atsakovės sutikimą, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju yra tikslinga ieškovo reikalavimą tenkinti ir nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu M. P..

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Ieškovas, nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, prašo nutraukti 2018 m. kovo 16 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo iš ieškovo mokėjimą ir priteisti iš atsakovės 150 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą dukrai. Atsakovė su tokia išlaikymo suma nesutinka, nes pats ieškovas tokio dydžio išlaikymo dukrai neteikė. Sutinka teikti 80 Eur dydžio išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinę socialinę išmoką (anksčiau - MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur (iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 400 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks MMA dydis nustatytas atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią mokesčių reformą. Objektyviai, palyginus su 2018 m., MMA dydis padidėjo tik 30 Eur – iki 430 Eur (pagal iki 2019 m. galiojusią mokesčių sistemą).

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Atsakovės turtinė padėtis, palyginus su 2018 metais, nepasikeitė. VSDFV duomenimis nustatyta, kad ji oficialiai nedirba, jos pajamos – apie 350-370 Eur (darbo dienos užmokestis – 15 Eur) iš darbo ūkininko ūkyje, socialinių išmokų ar pensijų ji negauna, faktiškai gyvena taip pat iš sugyventinio gaunamų pajamų ir prie namų užauginamų daržovių. Palyginus su 2018 m. kovo mėn., ieškovo M. P. bendra gaunamų pajamų suma padidėjo. Nuo 2018-03-07 ieškovas nebedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, jo pajamos - 638,03 Eur gaunamų socialinių išmokų (socialinė pašalpa, išmokos vaikams, priežiūros tikslinė kompensacija), 277,25 Eur netekto darbingumo pensija (iš kurios 55 Eur išskaitomi vykdymo procese), 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija, iš viso - apie 870 Eur (b. l. 91, 98). Nepaisant to, kad ieškovo pajamos padidėjo, tačiau jo darbingumo lygis per vienerius metus sumažėjo nuo 50 proc. iki 15 proc., todėl akivaizdu, kad susirasti geriau apmokamą darbą, jam yra sunku. Nuosavo gyvenamojo būsto šalys neturi, atsakovas gyvena socialiniame būste, o ieškovė – kartu su sugyventiniu A. M. - jo broliui priklausančio namo dalyje. Ieškovė nuosavybės teise taip pat valdo 1/3 dalį 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiuo metu turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką (A. P.; kiti du vaikai jau yra pilnamečiai), t. y. išlaikytinių skaičius sumažėjo. Atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, nors sūnus E. P. (duomenys neskelbtini)tapo pilnamečiu, tačiau (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė dukra V. P. (b. l. 101).

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, bei pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nors šalių turtinė padėtis yra panaši. Ieškovas dėl savo sveikatos būklės (turėdamas 15 proc. darbingumo) objektyviai susirasti darbą ir dirbti negali, be to jam išlieka pareiga išlaikyti du vaikus, t. y. prižiūrėti, rūpintis, auklėti juos, o šias aplinkybes yra sunku įvertinti pinigais. Atsakovė, nors gaudama ženkliai mažesnes pajamas, tačiau būdama sveika ir darbinga, bei neturėdama daugiau išlaikytinių, turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, o jos siūloma 80 Eur suma negali užtikrinti net minimalių ir būtiniausių vaiko poreikių. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis leidžia patenkinti tik būtinus vaiko poreikius.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalių nepilnametė dukra A. P. yra vaikas, turintis specialių poreikių. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko amžių ir jo būtinus poreikius bei interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovės A. S. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 120,00 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui tėvui M. P..

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu yra keičiama nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir priteisiamas materialinis išlaikymas iš kito tėvo, tikslinga nustatyti, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra nutraukiamas ieškovo M. P. materialinio išlaikymo, priteisto teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu, mokėjimas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Konkrečiu atveju ieškovas nereiškia reikalavimo nustatyti nepilnametės dukros bendravimo su atsakove (motina) tvarką, nurodo, kad jis mergaitei bendrauti su motina netrukdys, t. y. nekliudys motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, nes mergaitė, būdama tokio amžiaus gali pati nuspręsti kada ir kokiu būdu bendrauti su kitu iš tėvų. Atsakovė taip pat neprašo nustatyti detalios bendravimo tvarkos su vaiku. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šiuo atveju atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad tokio amžiaus vaikas iš dalies pats gali spręsti kokia tvarka ir kokiu periodiškumu bendrauti su vienu iš tėvų, į tai, kad ieškovas neprašo nustatyti jokių ribojimų vaikui bendrauti su motina, teismas vaiko bendravimo detalios tvarkos su tėvu nenustato.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šioje byloje ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos tisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-19-P-1449-5688), tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos pažyma apie turėtas valstybės išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą teismui nėra pateikta, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas šiuo teismo sprendimu nesprendžiamas.

Ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies (80 proc.), iš atsakovės valstybės naudai priteistina nesumokėto žyminio mokesčio dalis (nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas) – 143 Eur (iš jų: 100 Eur už ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 43 Eur už ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo), taip pat priteistina 7,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, iš viso iš atsakovės valstybės naudai yra priteistina 150,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259-260, 265, 270, 375-380 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu M. P. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki A. P. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise A. P. įstatyminiam atstovui – tėvui M. P. a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) yra nutraukiamas ieškovo M. P. materialinio išlaikymo, priteisto Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-559/2018, mokėjimas.

Nepilnamečio vaiko A. P. bendravimo su motina A. S. tvarka neribojama.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 150,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.